2021-11-03 Nr. AB-23030-3-62-3-01994-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-537-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01994-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. su skundu, kurį šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 67-1150 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 2S-3593 „Dėl M. Š. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. M. Š. paaiškino, kad 2019 m. liepos 3 d. rytinio patikrinimo metu į kamerų tipo patalpą Nr. 11, kurioje jis buvo laikomas, užėjo pareigūnai E. B. bei S. K. ir kiti pareigūnai bei paėmė ant pareiškėjo lovos buvusią medžiagos skiautę, pavadinę ją patalyne; ši medžiagos skiautė nebuvo nei grąžinta M. Š., nei padėta į sandėlį, nors buvo jo asmeninis daiktas, kurį nėra draudžiama turėti. Pareiškėjui bandant aiškinti, kad tai ne patalynė, pareigūnai išėjo ir uždarė kameros duris. Po šio įvykio M. Š. ėjo į tualetą ir netyčia truputį stipriau trinktelėjo durimis. Tai išgirdę pareigūnai E. B., S. K. ir dar vienas pareigūnas įbėgo į kamerą bei šaukdami, kad jis spardo duris, stipriai pareiškėjo galvą įrėmė į sieną, sudavė kelis smūgius į galvą ir užlaužę rankas ištempė į lauko kiemelį, nors M. Š. prieš tai ramiai stovėjo ir visus pareigūnų nurodymus vykdė.

3. Pareiškėjas teigė, kad jo sumušimai nebuvo tinkamai įforminti, o pareigūnai surašė melagingus tarnybinius pranešimus, jog M. Š. spardė duris. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė raštu pasiaiškinti dėl įvykio, jis, skiriant nuobaudą, nebuvo išklausytas Drausmės komisijoje, ši komisija neperžiūrėjo vaizdo įrašo ir nepagrįstai skyrė jam nuobaudą. M. Š. akcentavo, kad pareigūnai viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neteisėtai naudojo fizinį bei psichologinį smurtą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai, vieną mėnesį negalėjo apsipirkti parduotuvėje, prarado medžiagos skiautę, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kančias, fizinį skausmą, todėl prašo atlyginti 700 Eur neturtinę žalą. M. Š. teigė, kad skundo aplinkybes, susijusias su jo nepagrįstu nubaudimu, patvirtina prieš tai buvęs įvykis, kai 2019 m. vasario 12 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu jis taip pat buvo nepagrįstai nubaustas ir tokį nepagrįstą nutarimą Kalėjimų departamentas panaikino. Pareiškėjo nuomone, pareigūnai yra šališki jo atžvilgiu, todėl su jais dažnai kyla konfliktai. M. Š. taip pat prašė kaip liudytojus teismo posėdyje apklausti pareigūnus E. B. ir S. K..

5. Teismo posėdyje pareiškėjas M. Š. palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jo skundą tenkinti. Akcentavo, kad jokio pažeidimo nepadarė, o Pravieniškių PN-AK pareigūnai E. B. bei S. K. bei jų pamaina buvo priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu ir jam įvairiais būdais kenkė, o jų veiksmai buvo neteisėti.

6. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad nuobauda M. Š. buvo paskirta teisėtai bei pagrįstai ir nėra jokio pagrindo pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 67-377, paskyrus nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, M. Š. buvo perkeltas į kamerą Nr. 11. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad 2019 m. liepos 3 d. rytinio patikrinimo ir kamerų techninės apžiūros metu apie 8.20 val. pareigūnai nustatė, jog pareiškėjas turėjo dalį patalynės, nors pagal dienotvarkę ji jau turėjo būti paties M. Š. iš kameros išnešta ir padėta į patalynės saugojimo vietą, kaip nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad pareigūnai atliko kratą ir rastą dalį patalynės paėmė bei padėjo prie kitos patalynės. Teigė, kad pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais, jiems išėjus, spardė tualeto duris, todėl pareigūnai grįžo į kamerą ir M. Š. davė nurodymą nusiraminti, o šiam nepaklusus, stojus į kovinę padėtį ir demonstruojant pasiruošimą fiziniam smurtui prieš pareigūnus, suėmė pareiškėją už rankų, jas užlaužė už nugaros ir M. Š. pastatė prie sienos. Kadangi pareiškėjas nenurimo, pareigūnai jį išvedė į lauko kiemelį. M. Š. nusiraminus, jis apie 8.45val. buvo apžiūrėtas gydytojo.

8. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad pareiškėjas dėl įvykio Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriui pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir pareigūnus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, pareigūnų veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Prokuroras nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paliko nepakeistą. Be to, tą pačią dieną M. Š. pareigūnus bandė apipilti verdančiu vandeniu, todėl prieš pareiškėją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nėra baigtas. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad šios institucijos atlikto tarnybinio tyrimo dėl specialiųjų priemonių prieš pareiškėją panaudojimo 2019 m. liepos 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 4-9405 buvo konstatuota, jog pareigūnai teisėtai prieš jį panaudojo kovinių imtynių veiksmus.

9. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10, 12, 110 ir 142 straipsnių bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto nuostatomis, Kalėjimų departamentas paaiškino, kad 2019 m. liepos 3 d. 8.20 val. rytinio patikrinimo metu Pravieniškių PN-AK uždarojoje zonoje, kamerų tipo patalpoje Nr. 11, pareigūnams ant pareiškėjo lovos radus ir paėmus patalynę, jis reiškė nepasitenkinimą, spardė duris, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir stojo į kovinę stovėseną, todėl pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą. Atsakovas nurodė, kad bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas buvo patvirtintas surinktais įrodymais: S. K. ir E. B. tarnybiniais pranešimais bei vaizdo registratoriumi Nr. 242 užfiksuota vaizdo medžiaga. Pažymėjo, kad M. Š. buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą raštu, kuria jis nepasinaudojo, ir tai patvirtina 2019 m. liepos 3 d. protokolas Nr. 61-2588. Kalėjimų departamento nuomone, Nutarimas yra pagrįstas ir nebuvo pagrindo jį naikinti, o Sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl taip pat turėtų būti paliktas galioti. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neturi teisinio ir faktinio pagrindo.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 28 d., jam paskyrus nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams – buvo laikomas kamerų tipo patalpoje. Nutarimu nuteistajam M. Š. buvo paskirta nuobauda – uždraudimas 1 mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų: Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad 2019 m. liepos 3 d. 8.20 val. Pravieniškių PN-AK uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 11 ant pareiškėjo lovos buvo rasta patalynė: paklodė ir užvalkalas, kurią pareigūnams paėmus, M. Š. reiškė nepasitenkinimą pareigūnų darbu ir garsiai šaukė, gavęs pareigūno nurodymą nusiraminti, nepakluso, spardė duris, pareigūnams dar kartą užėjus į kamerą ir pareikalavus nusiraminti, nepakluso, spyrė į tualeto duris, o pareigūnams priėjus arčiau, stojo į kovinę stovėseną ir pareigūnų nurodymams nutraukti neteisėtus veiksmus nepakluso. Nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris Sprendimu Pravieniškių PN-AK direktoriaus paskirtą nuobaudą pripažino pagrįsta.

13. Pacitavęs Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 112 straipsnio 1 ir 2 dalių, 142 straipsnio bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-145 patvirtintą Nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas ir patalpintų karantino patalpose dienotvarkę, nustatytas miego laikas yra nuo 22 val. iki 6 val.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta remiantis Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto E. B. bei Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto S. K. 2019 m. liepos 3 d. tarnybiniais pranešimais „Dėl padaryto pažeidimo“, vaizdo registratoriaus Nr. 242 2019 m. liepos 3 d. apie 8.20 val. fiksuota vaizdo medžiaga, kitais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad tarnybiniais pranešimais Pravieniškių PN-AK direktoriui pareigūnai E. B. ir S. K. pranešė, jog 2019 m. liepos 3 d. apie 8.20 val. Pravieniškių PN-AK uždarojoje zonoje rytinio patikrinimo metu, jiems užėjus į kamerų tipo patalpą Nr. 11, kurioje nuobaudą atlieka M. Š., ir apžiūrėjus kamerą, ant pareiškėjo lovos buvo rasta ir paimta patalynė (paklodė ir užvalkalai). Pareigūnai nurodė, kad dėl šių veiksmų M. Š. reiškė nepasitenkinimą pareigūnų darbu, garsiai šaukė ir nevykdė nurodymo nusiraminti, o pareigūnams išėjus iš kameros, spardė duris, todėl pareigūnai dar kartą užėjo į kamerą, paliepė pareiškėjui nusiraminti, tačiau šis nepakluso, spyrė į tualeto duris, pareigūnams einant prie jo, stojo į kovinę stovėseną, nevykdė nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus; pareigūnai S. K. ir V. G., panaudodami kovinius imtynių veiksmus, suėmė M. Š. už rankų bei jas užlaužę pareiškėjui už nugaros, pastatė prie sienos, o M. Š. nenurimus, išvedė jį į pasivaikščiojimų kiemelį nusiraminti. Apie 8.45 val., pareiškėjui nusiraminus, jis buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros skyriaus gydytojos ir uždarytas į kamerą Nr. 11.

15. Teismas pažymėjo, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame kompaktiniame diske vaizdo registratoriumi Nr. 242 užfiksuotas vaizdo įrašas „Uždara zona, M. Š. 08.20 val.“. Teismas nurodė, kad nors iš užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo nėra galima išgirsti ir pamatyti visų įvykio aplinkybių, tačiau jame užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kameros, kurioje buvo M. Š., lova vizualiai atrodė užtiesta užvalkalu, paklodėmis. Iš įrašo girdisi, kad pareigūnas sako pareiškėjui, jog patalynės kameroje negali būti ir ją nuima nuo lovos, o M. Š., nepaklusdamas, ją iš pareigūno bando pagriebti. Paimtą patalynę pareigūnas nešasi iš kameros, o pareiškėjas pakeltu balso tonu reiškia nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais, teigia, kad tai ne patalynė. Vaizdo įraše matosi, kad pareigūnai išeina iš kameros, girdisi, jog yra uždaromos kameros durys, o jas uždarius, iš kameros pasigirsta stiprus daužymo garsas. Po šio garso pareigūnai atidaro kameros duris ir M. Š. duoda nurodymą: „rankas ant sienos“, klausia, kas daužo duris, ir nurodo stoti veidu į sieną; taip pat matosi, kad pareiškėjas nepaklūsta, todėl yra suimamas už rankų bei jas užlaužiant už nugaros, statomas prie sienos.

16. Teismas pažymėjo, kad pažeidimo padarymo aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: M. Š. teismui paduotame skunde pats pripažįsta, kad pareigūnams išėjus iš kameros, jis, apimtas emocijų, stipriau trinktelėjo tualeto duris, tą patį jis nurodė ir 2019 m. liepos 4 d. apklausiamas Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos specialistės, kai pareiškėjas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo dėl pareigūnų veiksmų pradėjimo. Medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esančiuose liudytojų S. K. ir E. B. apklausos protokoluose yra užfiksuotos Nutarime nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, t. y. kad 2019m. liepos 3 d. rytinio patikrinimo metu kamerų tipo patalpoje Nr. 11, kurioje buvo pareiškėjas, ant jo lovos buvo rasta patalynė, kad M. Š. reiškė nepasitenkinimą, jog pareigūnai paėmė patalynę, todėl, uždarius kameros duris, spardė tualeto duris, o atidarius kameros duris dėl pareiškėjo agresyvaus elgesio prireikė panaudoti kovinius veiksmus, uždėti antrankius.

17. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK atlikus tarnybinį tyrimą dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš pareiškėją, 2019 m. liepos 11 d. tarnybinio tyrimo išvadoje „Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį M. Š.“ Nr. 41-9405 konstatuota, jog 2019 m. liepos 3 d. 8.20 val. kamerų tipo patalpos Nr. 11, kurioje nuobaudą atliko M. Š., apžiūros metu ant lovos buvo rasta ir paimta patalynė (paklodė, užvalkalai), todėl pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą pareigūnų darbu, šaukė, jam buvo nurodyta nusiraminti, tačiau pareigūnams uždarius kameros duris, M. Š. spardė duris, o pareigūnams pakartotinai įėjus į kamerą ir nurodžius nusiraminti, pareiškėjas nepakluso, spyrė į tualeto duris, stojo į kovinę stovėseną, todėl pareigūnai, panaudodami kovinius imtynių veiksmus, suėmė nuteistąjį už rankų bei jas užlaužė už nugaros ir M. Š. pastatė prie sienos. Pareiškėjui nenurimus, pareigūnai jį išvedė į pasivaikščiojimų kiemelį nusiraminti. Išvadoje taip pat nustatyta, kad M. Š. nusiraminus, apie 8.45 val. jis buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros skyriaus gydytojos, kuri 2019 m. liepos 3 d. išduotoje pažymoje Nr. 81(1)-245 patvirtino, kad plaukuotoje pareiškėjo galvos dalyje stebimas 2 cm apvalus paraudimas, o jo kūno sužalojimai nebuvo nustatyti. Atlikus tarnybinį tyrimą, buvo konstatuota, kad prieš M. Š. fizinė prievarta buvo panaudota teisėtai, t. y. proporcingai esamoms aplinkybėms ir esamam pavojui, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą bei individualias pažeidėjo savybes.

18. Teismas pažymėjo, kad Nutarime nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes patvirtino 2019 m. liepos 12 d. Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės S. R. 2019 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo sumušimo, duomenys. Be to, 2019 m. liepos 12 d. nutarime buvo konstatuota, kad 2019 m. liepos 3 d. rytinio patikrinimo metu kameroje Nr. 11 pareigūnų veiksmai, jiems paėmus nuo pareiškėjo lovos patalynę ir uždarius kameros duris, o po to išgirdus durų daužymo garsą ir vėl įėjus į kamerą bei M. Š. atžvilgiu panaudojus kovinių imtynių veiksmus, buvo teisėti. 2019 m. liepos 12 d. nutarime nebuvo nustatyta, kad pareigūnai sumušė pareiškėją. Nurodyto 2019 m. liepos 12 d. nutarimo teisėtumas buvo patikrintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės A. P., kuri 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu atmetė M. Š. skundą, o 2019 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo skundas dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo panaikinimo buvo atmestas.

19. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Nutarime nurodyta pareiškėjo veika yra įrodyta surinktais įrodymais ir teisingai kvalifikuota.

20. Teismas nustatė, kad nuobaudą M. Š. paskyrė Pravieniškių PN-AK direktorius, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti rašytinį paaiškinimą. 2019 m. liepos 3 d. protokole „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ užfiksuota, jog M. Š. pareiškė, kad nieko nerašys. Teismas nenustatė pagrindo netikėti protokolu įformintu faktu apie pareiškėjo atsisakymą rašyti paaiškinimą. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad tą pačią pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2019 m. liepos 3 d., M. Š. su pareiškimu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių ir, be kitų duomenų, pateikė paaiškinimus dėl rytinio patikrinimo įvykių, nurodydamas, kad pareigūnai iš jo nepagrįstai atėmė rankšluosčius, teigdami, jog tai yra patalynė, kadangi rankšluosčiai buvo pakloti ant gulto. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę raštu pateikti paaiškinimą dėl drausmės pažeidimo ne tik per pareigūnus, bet ir pats savarankiškai, o tą jis ir padarė. Teismas konstatavo, kad nuobauda M. Š. buvo paskirta kompetentingo asmens, nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir terminų, todėl nėra pagrindo naikinti Nutarimą ir Sprendimą.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog pareigūnai prieš jį naudojo ne specialias priemones, o fizinį smurtą, sudavė smūgius į galvą, užlaužę rankas, ištempė į pasivaikščiojimų kiemelį, buvo šališki, savivaldžiavo ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo įgaliojimus ir neteisėtai atėmė M. Š. priklausantį turtą, nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyti. Pravieniškių PN-AK 2019 m. liepos 11 d. tarnybinio tyrimo išvadoje „Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį M. Š.“ Nr. 41-9405 buvo konstatuota, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 8.20 val. prieš pareiškėją fizinė prievarta buvo panaudota teisėtai, jis 2019 m. liepos 3 d. 8.45 val. buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros skyriaus gydytojos. Sveikatos priežiūros skyriaus gydytojos A. G. išduotame medicininiame pažymėjime Nr. Nr.81(1)-245 M. Š. sužalojimai nebuvo nustatyti. Šie duomenys buvo patikrinti atliekant tyrimą pagal pareiškėjo skundą (prašymą, pareiškimą) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl M. Š. sumušimo ir 2019 m. liepos 12 d. Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės S. R. 2019 m. liepos 12 d. nutarime, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo sumušimo, nebuvo nustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų bei kad pareigūnai jį sumušė. M. Š. skundai dėl 2019 m. liepos 12 d. nutarimo panaikinimo ir prieš tai nurodyto Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės A. P. 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo panaikinimo taip pat buvo atmesti.

22. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo skundo teiginius, kad iš M. Š. paimta patalynė jam priklausė nuosavybės teise.

23. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą bei įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, todėl nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, turtinė prievolė atlyginti žalą nekyla. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos jam atlyginimo.

III. 24. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai.

25. Pareiškėjo nuomone, byla pagal jo skundą nebuvo objektyviai išnagrinėta, teisėja aktyviai nedalyvavo bylos nagrinėjime ir net neapklausė jo prašyme nurodytų pareigūnų; teismas buvo šališkai ir priėmė neteisingą sprendimą, kadangi jis yra grindžiamas tik atsakovo argumentais, o M. Š. nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai nebuvo įvertinti.

26. Pareiškėjas akcentuoja, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog abejuose pateiktuose vaizdo įrašuose aiškia matosi, kad jis nesipriešino ir jokio pavojaus nekėlė, tačiau prieš M. Š. buvo naudojamos specialiosios priemonės ir fizinė prievarta. Be to, paprasčiausios medžiagos skiautės buvo įvardytos kaip patalynė, nors iš įrašo aiškiai matosi, kad tai nėra patalynė, ir atsakovas to nepaneigė, tačiau teismas vis tiek juo tikėjo.

27. Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, o tai įrodo pareigūnų piktnaudžiavimą, dokumentų klastojimą ir melagingų parodymų teikimą, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio.

28. M. Š. atkreipia dėmesį, kad pareigūnų raštuose nurodyta informacija akivaizdžiai nesutampa su vaizdo įrašuose matomais vaizdais: juose rašoma, kad įėjus pareigūnams, pareiškėjas spyrė į duris, stojo į kovinę stovėseną, nors iš įrašo aiškiai matosi, kad jis durų nespardė ir jokių pavojų galėjusių kelti veiksmų neatliko, o tik stovėjo. Pareigūnai, sušukę „prie sienos“, tačiau neleisdami atsistoti prie jos bei suvokti, kas vyksta, pradėjo naudoti fizinę prievartą, kuri nebuvo proporcinga buvusiai situacijai ir nebuvo jokio pagrindo jos naudoti.

29. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prašo pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

30. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui apeliaciniame skunde nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis su priimtu sprendimu nesutinka, kadangi apeliantas privalo aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

31. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad M. Š. nepateikia jokių teisinių argumentų ir motyvų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, o iš naujo atkartoja savo pirminio skundo argumentus, į kuriuos teismas išsamiai bei motyvuotai atsakė. Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas neturi tinkamai suformuluoto pagrindo.

32. Pravieniškių PN-AK akcentuoja, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga.

33. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus M. Š. skundo argumentus ir dėl jų padarė pagrįstas bei teisėtas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai ištyrė bylos įrodymus, teisingai nustatė ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes; teismo sprendimas yra pagrįstas išsamia įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas yra tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reguliuojančių teisės normų taikymu, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

34. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą ir tai padarė laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo ir protingumo kriterijais, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

36. Atsakovas pažymi, kad M. Š. apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo šios kategorijos bylose suformuotos teismų praktikos.

37. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis, teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą, ir teigia, kad remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jo nėra pagrindo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 67-1150, kuriuo pareiškėjui M. Š. buvo paskirta nuobauda – draudimas 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), bei Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 2S-3593, kuriame buvo konstatuota, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, teisėtumo ir pagrįstumo. M. Š. taip pat prašo jam priteisti dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

39. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktorius padarė išvadą, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 3 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 8.20 val. rytinio patikrinimo metu Pravieniškių PN-AK uždarojoje zonoje, kamerų tipo patalpoje Nr. 11, Saugumo valdymo skyriaus pareigūnams ant M. Š. lovos radus ir paėmus patalynę (paklodę, užvalkalą), jis reiškė nepasitenkinimą, spardė duris, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir stojo į kovinę stovėseną, todėl pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą. Už tai pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – draudimas 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. l. 2). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimu jam paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. 2S-3593 konstatavo, kad nuobauda M. Š. buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl nurodytų Pravieniškių PN-AK nutarimo ir Kalėjimų departamento Sprendimo bei neturtinės žalos jam atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. M. Š. su teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes bei buvo šališkas.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės yra įtvirtintos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, o pareigos – to paties kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reguliuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos yra nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 p.) bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 p.). Pagal aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

41. Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistai 2019 m. liepos 3 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 8.20 val. Pravieniškių PN-AK uždarojoje zonoje rytinio patikrinimo metu, jiems užėjus į kamerų tipo patalpą Nr. 11, kurioje nuobaudą atlieka M. Š., ir apžiūrėjus kamerą, ant pareiškėjo lovos buvo rasta ir paimta patalynė (paklodė ir užvalkalai). Pareigūnai nurodė, kad dėl šių veiksmų M. Š. reiškė nepasitenkinimą jų darbu, garsiai šaukė ir nurodymo nusiraminti nevykdė, o pareigūnams išėjus iš kameros, spardė duris, todėl pareigūnai dar kartą užėjo į kamerą, paliepė pareiškėjui nusiraminti, tačiau šis nepakluso, spyrė į tualeto duris, pareigūnams einant prie jo, stojo į kovinę stovėseną, nevykdė nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus; pareigūnai, panaudodami kovinius imtynių veiksmus, suėmė M. Š. už rankų bei jas užlaužę pareiškėjui už nugaros, pastatė prie sienos, o M. Š. nenurimus, išvedė jį į pasivaikščiojimų kiemelį nusiraminti. Apie 8.45 val. pareiškėjui nusiraminus, jis buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros skyriaus gydytojos ir uždarytas į kamerą Nr. 11 (b. l. 75, 76). Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtina ir vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas „Uždara zona, M. Š. 08.20 val.“, iš kurio yra akivaizdu, kad užėjus į pareiškėjo kamerą, ant jo lovos buvo paklodė ir užvalkalai, tai tikrai nebuvo medžiagos skiautės, kaip teigia M. Š.. Ginčo dėl to, kad tuo metu patalynės ant pareiškėjo lovos negalėjo būti, nėra. Pareigūnui ją paėmus, M. Š. reiškė nepasitenkinimą, o pareigūnams išėjus ir uždarius duris, pasigirdo smūgiai. Užėję pareigūnai davė nurodymus, tačiau pareiškėjui nepaklusus, jį suėmė už rankų, jas užlaužė už nugaros ir M. Š. pastatė prie sienos, o vėliau išvedė iš kameros (b. l. 116). Be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad pareigūnams išėjus, apimtas emocijų, ėjo į tualetą ir galbūt šiek tiek stipriau trinktelėjo tualeto duris. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti pirmosios instancijos teismo išsamiai aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 2019 m. liepos 3 d. protokole „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ nurodyta, kad M. Š. teigė, kad nieko nerašys (b. l. 78).

42. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti administracinėje byloje esančiais įrodymais, tarp jų jokių prieštaravimų nėra. Taip pat nebuvo nustatytas pareigūnų siekis neteisingai apkalbėti pareiškėją. Atsižvelgus į tai, kad visas aplinkybes buvo įmanoma nustatyti iš byloje surinktos medžiagos, darytina išvada, kad nebuvo tikslinga apklausti M. Š. nurodytus Pravieniškių PN-AK pareigūnus, todėl pagrįstai šis pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismo nebuvo patenkintas.

43. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. Š. patalynę kameroje ant lovos turėjo ne dienotvarkėje nustatytu miego laiku (nuo 22.00 iki 6.00 val.; b. l. 41), ją pareigūnui paimant, reiškė nepasitenkinimą, pareigūnams išėjus, trenkė į duris, o jiems sugrįžus, nevykdė reikalavimų, tai reškia, kad jis pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto nuostatą, nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p.) bei nevykdė pataisos įstaigos administracijos reikalavimų (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p.), o tai užtraukia atsakomybę – nuobaudos taikymą.

44. Skiriant nuobaudą pareiškėjui, Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje nustatyta nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka nebuvo pažeista. Nuobauda M. Š. buvo skirta pataisos įstaigos direktoriaus, t. y. įgalioto pareigūno, ir įforminta tinkamai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio, tačiau jis pats pasirinko tokia galimybe nepasinaudoti. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes ir jos buvo tinkamai įvertintos. M. Š. paskirta nuobauda yra nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ji atitinka pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų. Ginčijamame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 67-115 yra aiškiai nurodyta pažeidimo esmė. Kalėjimų departamentas, kaip ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi institucija, pagrįstai Nutarimą paliko nepakeistą. Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. 2S-3593 yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jis yra pakankamai aiškus bei motyvuotas ir buvo priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos bei pasirašytas įgalioto asmens.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

46. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje M. Š. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Pravieniškių PN-AK – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

47. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus, padarė pagrįstą išvadą, jog jų veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas. Atkreiptinas dėmesys, kad Pravieniškių PN-AK atlikus tarnybinį tyrimą dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš pareiškėją, 2019 m. liepos 11 d. tarnybinio tyrimo išvadoje „Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį M. Š.“ Nr. 41-9405 konstatuota, kad pareiškėją fizinė prievarta buvo panaudota teisėtai, t. y. proporcingai esamoms aplinkybėms ir esamam pavojui, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą bei individualias pažeidėjo savybes (b. l. 67–68). Jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų byloje, taip pat pateiktuose vaizdo įrašuose, nebuvo nustatyta, o nuobauda, kaip jau minėta, M. Š. buvo paskirta pagrįstai. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti ir M. Š. nepagrindė neturtinės žalos padarymo fakto. Apeliantas nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo argumentai yra grindžiami ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu jo įsitikinimu apie Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Nesant pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus ar neveikimą, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei M. Š. priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjo subjektyvus manymas, kad pareigūnai elgėsi neteisėtai, nesudaro teisinio pagrindo neturtinei žalai atlyginti.

48. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo aspekto pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). M. Š. teismo šališkumą motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas situacijos vertinimas, tačiau šie jo argumentai nėra pagrįsti, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Kaip nepagrįstas atmetamas ir M. Š. argumentas dėl teismo pasyvaus dalyvavimo bylos nagrinėjime.

49. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia M. Š., išsamiai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. M. Š. naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė