2013-11-06 Nr. AB-7581-3-63-3-00120-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P520-152/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00120-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 80.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-227/2013 pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK, atsakovas) viršininko 2012 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 85-V-205 „Dėl leidimo dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“, kuriuo jam panaikintas leidimas dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“; 2) panaikinti Tauragės apskrities VPK viršininko 2012 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 85-TE-99, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigų; 3) įpareigoti Tauragės apskrities VPK viršininką patenkinti jo (pareiškėjo) 2011 m. lapkričio 7 d. prašymą ir atleisti jį iš vidaus tarnybos Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą dėl išėjimo į pensiją.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas A. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, patenkino pareiškėjo A. N. skundą: panaikino Tauragės apskrities VPK viršininko 2012 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 85-V-205 „Dėl leidimo dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“; panaikino Tauragės apskrities VPK viršininko 2012 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 85-TE-99 „Dėl A. N. atleidimo iš vidaus tarnybos“; įpareigojo Tauragės apskrities VPK viršininką priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2011 m. lapkričio 7 d. prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą dėl išėjimo į pensiją pasibaigus pareiškėjo nedarbingumo laikotarpiui, t. y. suėjus 120 kalendorinių dienų iš eilės dėl pareiškėjo laikinojo nedarbingumo.

II. Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2013 m. gegužės 7 d. išsiuntė paštu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą, kuriame prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-227/2013, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 159 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Taip pat prašo priimti sprendimą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo byloje Nr. A261-227/2013 vykdymo sustabdymo iki kol bus iš naujo išnagrinėta byla.

Atsakovas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl procesas turi būti atnaujinamas dėl padaryto esminio materialinės teisės normos pažeidimo, kas turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Prašyme pažymėta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad A. N. nedarbingumo laikotarpis nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2012 m. vasario 22 d. lemia naujos faktinės aplinkybės atsiradimą, t. y. dėl laikinojo nedarbingumo A. N. neatvykus į tarnybą 120 kalendorinių dienų iš eilės atsiranda naujas atleidimo iš tarnybos pagrindas – Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktas. Kolegija konstatavo, kad Tauragės apskrities VPK, kaip atsakovas, privalėjo priimti sprendimą tenkinti A. N. prašymą atleisti iš vidaus tarnybos į pensiją nuo 2012 m. vasario 22 d. Tačiau A. N. nedarbingumo laikotarpis nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2012 m. vasario 22 d. nesudaro 120 kalendorinių dienų iš eilės, t. y. 118 kalendorinių dienų laikotarpis, kuriame yra 2 pertraukos: po 1 ir 2 dienas (2011 m. lapkričio 6 d., 2011 m. gruodžio 31 d. – 2012 m. sausio 1 d.). Šiuo atveju neatsiranda nauja faktinė aplinkybė, kuri lemtų naujo atleidimo iš tarnybos pagrindo pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą atsiradimą. Nedarbingumo laikotarpis ir toliau buvo tęsiamas.

Atsakovas taip pat pažymi, jog Tauragės apskrities VPK, kaip atsakovas, negali įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijos sprendimo, nurodyto rezoliucinėje dalyje – įpareigojimo pagal A. N. 2011 m. lapkričio 7 d. prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (dėl išėjimo į pensiją) pasibaigus A. N. nedarbingumo laikotarpiui, t. y. suėjus 120 kalendorinių dienų iš eilės dėl A. N. laikinojo nedarbingumo.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nustatė atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui terminą prašymo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-227/2013 atitinkantį ABTĮ 157 straipsnio reikalavimus, bei pasiūlė atsakovui pateikti įrodymus bei rašytinius paaiškinimus, t. y. pateikti įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo darbingumo / nedarbingumo laikotarpį iki prašymo atnaujinti procesą pateikimo teismui dienos, bei pateikti teismui rašytinius paaiškinimus, kuo vadovaudamasis atsakovas apskaičiavo ir 2012 m. vasario 2 d. rašte Nr. 85-S-1607 „Įspėjimas dėl galimo atleidimo ir vidaus tarnybos“ nurodė, kad pareiškėjas A. N. 2012 m. vasario 1 d. turėjo laikiną nedarbingumą 99 dienas.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2013 m. spalio 2 d. (pagal spaudą ant voko) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A261-227/2013 patikslinimą, kuriame prašo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 159 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Atsakovas nurodo, jog A. N. nedarbingumo laikotarpis nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2012 m. vasario 22 d. nesudaro 120 kalendorinių dienų iš eilės, t. y. sudaro 118 kalendorinių dienų laikotarpį, kuriame yra 2 pertraukos: 1 ir 2 dienos (2011 m. lapkričio 6 d. (sekmadienis), 2011 m. gruodžio 31 d. – 2012 m. sausio 1 d. (šeštadienis ir sekmadienis)). Prie pirminio 2013 m. gegužės 6 d. prašymo buvo pridėta informacija apie nedarbingumo laikotarpius (pranešimai apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus), iš kurios matyti minėtos pertraukos. Atsakovas pažymi, jog vertinant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatą „120 kalendorinių dienų iš eilės“, konstatuotina, jog nedarbingumo laikotarpis yra nepertraukiamas, t. y. jame neturi būti pertraukų, o joms atsiradus – pradedamas skaičiuoti 140 kalendorinių dienų terminas per paskutinius 12 mėnesių ar kt. Atsakovo teigimu, šiuo atveju A. N. atleidimo diena negali būti 2012 m. vasario 22 d.

Atsakovas taip pat nurodo, jog įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą – pagal A. N. 2011 m. lapkričio 7 d. prašymą atleido jį iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (dėl išėjimo į pensiją) nuo 2012 m. vasario 22 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Procesas neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai, kaip minėta, išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).

Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (angl. appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). EŽTT yra išaiškinęs, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Oferta Plus S.R.L. prieš Moldovą Nr. 14385/04, 98 pastraipa; Roşca prieš Moldovą Nr. 6267/02, 24 pastraipa; Pravednaya prieš Rusiją Nr. 69529/01, 25 pastraipa; Ryabykh prieš Rusiją Nr. 52854/99, 52 pastraipa; kt.).

Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Atsakovo pateiktas prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu – padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-119/2009, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-153/2009, 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-143/2010 ir kt.). Proceso atnaujinimas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu galimas, jei yra nustatoma, kad esminis teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-6/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą motyvuoja tuo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad A. N. nedarbingumo laikotarpis nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2012 m. vasario 22 d. lemia naujos faktinės aplinkybės atsiradimą, t. y. dėl laikinojo nedarbingumo A. N. neatvykus į tarnybą 120 kalendorinių dienų iš eilės atsiranda naujas atleidimo iš tarnybos pagrindas – Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktas. Kolegija konstatavo, kad Tauragės apskrities VPK, kaip atsakovas, privalėjo priimti sprendimą tenkinti A. N. prašymą atleisti iš vidaus tarnybos į pensiją nuo 2012 m. vasario 22 d. Tačiau A. N. nedarbingumo laikotarpis nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2012 m. vasario 22 d. nesudaro 120 kalendorinių dienų iš eilės, t. y. 118 kalendorinių dienų laikotarpis, kuriame yra 2 pertraukos: po 1 ir 2 dienas (2011 m. lapkričio 6 d., 2011 m. gruodžio 31 d. – 2012 m. sausio 1 d.). Atsakovas pažymi, jog vertinant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatą „120 kalendorinių dienų iš eilės“, konstatuotina, jog nedarbingumo laikotarpis yra nepertraukiamas, t. y. jame neturi būti pertraukų, o joms atsiradus – pradedamas skaičiuoti 140 kalendorinių dienų terminas per paskutinius 12 mėnesių ar kt. Atsakovo teigimu, šiuo atveju A. N. atleidimo diena negali būti 2012 m. vasario 22 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo prašymą, daro išvadą, jog atsakovas nesutinka su Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkto taikymu. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu įpareigojo Tauragės apskrities VPK viršininką priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2011 m. lapkričio 7 d. prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą dėl išėjimo į pensiją, o ne pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo atleidimu 2012 m. vasario 22 d. pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog atsakovas įpareigojamas atleisti pareiškėją 2012 m. vasario 22 d.

Iš atsakovo prašymo atnaujinti administracinės bylos procesą matyti, jog atsakovas, prašydamas atnaujinti išnagrinėtos administracinės bylos procesą, iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo motyvais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. siekia, jog byla būtų dar kartą peržiūrėta ir išnagrinėta iš naujo, tačiau tokios galimybės teisės aktai nenumato. Kaip jau buvo minėta, proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka.

Konstatuotina, jog atsakovo prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį atsakovo nurodytos materialiosios teisės normos pažeidimą, atsakovo argumentacija atspindi tik jo nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo, o prašyme nurodyti motyvai liudija, jog atsakovas iš esmės siekia, kad būtų pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai.

Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nedarbingumo laikotarpiu bei atsakovo nurodyta pareiškėjo atleidimo data (2012 m. vasario 22 d.), nėra tos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-227/2013. Be to, šios aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi jos buvo žinomos nagrinėjant bylą. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y., žinant apie šias aplinkybes, galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-135/2012).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyto pagrindo užbaigtos bylos procesui atnaujinti, o teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl nagrinėjamoje byloje klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teismas neteisingai taikė Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą, kurio pagrindu ir buvo priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, t. y. kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-227/2013.

Atsakovas taip pat prašo priimti sprendimą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A261-227/2013 vykdymo sustabdymo iki kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Pateikdamas patikslintą prašymą, atsakovas nurodo, jog įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą – pagal A. N. 2011 m. lapkričio 7 d. prašymą atleido jį iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (dėl išėjimo į pensiją) nuo 2012 m. vasario 22 d. Atsižvelgusi į minėtas aplinkybes bei tai, jog teisėjų kolegijai nėra paskirtas nagrinėti pirmiau nurodytas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo sustabdymo, teisėjų kolegija pirmiau nurodyto atsakovo prašymo nenagrinėja. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas patikslintame prašyme nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra įvykdytas – pagal A. N. 2011 m. lapkričio 7 d. prašymą atsakovas atleido jį iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (dėl išėjimo į pensiją) nuo 2012 m. vasario 22 d.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Proceso administracinėje byloje Nr. A261-227/2013 pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė