2021-05-03 Nr. CB-4271-2-06-3-00043-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2460 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00043-2020-2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2021 m. balandžio 27 d. paduotu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu atleisti arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą,

n u s t a t ė :

Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimu panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas, ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti – panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. lapkričio 15 d. raštą ir įpareigoti šią atsakovę sudaryti su ieškovais 0,2994 ha valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

Kasaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Žemės įstatymo teisės normas dėl valstybinės žemės nuomos, netinkamai įvertino įrodymus bei nepagrįstai nustatė, jog ginčo žemės sklypas yra ilgą laiką naudojamas ieškovų (byloje apskritai nėra jokių įrodymų apie ieškovų naudojimąsi detaliajame plane suformuotu sklypu) ir kad tokio dydžio žemės sklypas yra būtinas ieškovų statiniams eksploatuoti. Taip apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas, 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).

2. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, kad svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype ar jo naudojimas konkrečiai veiklai pagal paskirtį, bet ir tai, kad būtent šiam statiniui eksploatuoti rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Prie ieškovų statinių nebuvo rengiamas joks teritorijų planavimo dokumentas, kuriuose būtų nustatytas žemės sklypo dydis ieškovų statiniams eksploatuoti. Statinių eksploatavimui, kurių bendras plotas sudaro 119 kv. m, nėra būtinas žemės sklypas, kurio plotas 2994 kv. m. Ieškovų pastatų apibrėžta naudojimo paskirtis atsirado tik 2014 metais įregistravus pastatus Nekilnojamojo turto registre. Įregistravus pastatus joks teritorijų planavimo dokumentas nebuvo rengiamas siekiant suformuoti žemės sklypą statinių eksploatavimui. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 16 d. raštą, jame pateiktus duomenis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamu teismo sprendimu bei nepagrindžiama, kad teismų praktika nurodytu klausimu yra nevienoda.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėjamas prašymas atleisti arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas