2021-05-05 Nr. AB-9937-3-62-3-02041-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1024-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02041-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ritorema“ ir trečiojo suinteresuoto asmens G. S. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ritorema“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – R. B., L. B., P. B., G. S., P. T.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Ritorema“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė), atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Kauno valdybos 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (12.6)-AD5-2284 „Dėl bankroto pažymos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išduoti BUAB „Ritorema“ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. iškėlė bendrovei UAB „Ritorema“ bankroto bylą ir jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi įpareigojo Bendrovės valdymo organus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bendrovės valdymo organams vykdant Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį Bendrovės bankroto administratoriui nebuvo perduotos jokios statybinės atliekos (betono luitai, gelžbetonio plokštės ar kitos statybinės atliekos), taip pat kenksmingos ir (ar) aplinką teršiančios medžiagos. Bendrovei neturint jokio turto, o taip pat net neturint jokių duomenų apie tai, kad teritorijoje, kurioje Bendrovė jokios veiklos nevykdo nuo 2014 metų, yra kažkokių ir nežinia kam priklausančių statybinių atliekų (betono luitų, gelžbetonio plokščių ir kitų statybinių atliekų), Bendrovės bankroto administratorius 2018 m. vasario 13 d. prašymu kreipėsi į atsakovo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūrą, kad Bendrovei būtų išduota pažyma, leidžianti Bendrovę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 28 d. Bendrovės bankroto administratoriui buvo pateiktas atsakovo atsakymas, kuriame buvo nurodyta, jog 2018 m. vasario 27 d. nuvykus ir patikrinus teritoriją, kurioje buvo įsikūrusi ir veiklą vykdė Bendrovė, buvo rasti dideli kiekiai nepavojingų statybinių atliekų (betono luitų, gelžbetonio plokščių ir kitų statybinių atliekų). Atsakovas taip pat prašė pateikti informaciją, kaip ir kada statybinės atliekos bus sutvarkytos ir jų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Bendrovės bankroto administratorius 2018 m. liepos 16 d. pakartotinai kreipėsi į Departamentą su prašymu, kuriame nurodė, kad administratorius neturėjo ir neturi jokių duomenų apie tai, kad Bendrovė vykdė ūkinę-komercinę veiklą, kuri apėmė statybinių atliekų priėmimą, perdirbimą, realizavimą ir kt.

Atsakovui taip pat nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad tokios atliekos būtų apskaitytos Bendrovės turte, perkamos ar parduodamos. Be to, nėra jokių duomenų, kad Bendrovės atžvilgiu atsakovas vykdė kokius nors patikrinimus, davė nurodymus ar siuntė pranešimus dėl atliekų saugojimo ir (ar) sutvarkymo, todėl nėra pagrindo atsisakyti išduoti Bendrovei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą. Atsakovui taip pat buvo pateikta informacija, kad Bendrovės bankroto administratorius kreipėsi į buvusį Bendrovės vadovą G.

S., kuris nurodė Bendrovės bankroto administratoriui, jog direktoriaus pareigose dirbo nuo 2010 m. iki bankroto bylos iškėlimo. Jam pradedant dirbti direktoriumi, ankstesnis įmonės vadovas jokių statybinių atliekų, kurios būtų sandėliuojamos minėtame sklype neperdavė. Nuo 2010 metų iki bankroto bylos iškėlimo jokių statybinių atliekų Bendrovė į sklypą nevežė ir sklype nesandėliavo. Bendrovės bankroto administratorius buvo informuotas, kad statybinį laužą veždavo sklypo savininkas R. B., todėl visos šios atliekos priklauso žemės sklypo savininkui R.

B.. Apie tai, kad minėtame žemės sklype savininkai sandėliuoja statybinį laužą 2013 m. lapkričio 18 d. G. S. raštu informavo Kultūros paveldo departamentą ir Jonavos rajono savivaldybės administraciją. Nežiūrint to, atsakovas 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu pakartotinai atsisakė Bendrovės bankroto administratoriui išduoti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą bei nurodė, kad ji bus išduota tik tuomet, kai Bendrovės sutvarkys statybines atliekas.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti pažymą, kadangi Bendrovė nėra atsakovo nurodytų atliekų turėtoja, todėl Bendrovei negali kilti pareiga vykdyti nurodymą sutvarkyti statybines atliekas. Be to, atsakovo duotas privalomasis nurodymas, kurį įvykdžius Bendrovės bankroto administratoriui būtų išduota pažyma, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsnio reikalavimų. Iš ginčijamo rašto turinio buvo matyti, jog jis surašytas atsakant į Bendrovės 2018 m. liepos 16 d. pakartotinį prašymą. Rašte nebuvo nurodyti teisės aktai, kuriais vadovavosi atsakovas. Nei turinys, nei forma objektyviai neleido Bendrovei suprasti, kokia forma ji galėtų objektyviai įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Ši aplinkybė Bendrovės vertinimu yra reikšminga sprendžiant rašto ir jame nurodyto nurodymo teisėtumo klausimą. Atsakovas teigė, jog Bendrovės vykdytos veiklos teritorijoje yra statybinių atliekų, kurios neva priklauso Bendrovei, tačiau nėra pateikiama jokių įrodymų, kad jos iš tiesų yra Bendrovės.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Bendrovė pakartotiniame prašyme nurodė naujas aplinkybes, susijusias su statybinėmis atliekomis, pridėjo papildomus įrodymus, todėl atsakovui kilo pareiga juos išsamiai išnagrinėti ir motyvuotai atsakyti, ar Bendrovės naujai pateikti argumentai ir įrodymai patvirtina aplinkybę, kad administratorius turi teisę gauti pažymą. Tačiau atsakovas tokio vertinimo neatliko. Skundžiamame rašte konstatavo, kad teritorijoje yra Bendrovės statybinės atliekos, o ši aplinkybė buvo nustatyta atsakovo darbuotojui nuvykus į Bendrovės vykdytos veiklos teritoriją ir vizualiai ją apžiūrėjus bei apklausus sklypo savininką, kuris Bendrovės pateiktais duomenimis ir atvežė statybines atliekas. Taisyklės, pagal kurias pareigūnai privalo atlikti juridinio asmens veiklos patikrinimą, numatytos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintame Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų apraše, tačiau jų nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi. Tuo būdu nebuvo užtikrintas Bendrovės atstovų dalyvavimas atliekant patikrinimą, patikrinimo rezultatai nustatyta tvarka neužfiksuoti ir neįforminti patikrinimo akte. Dėl tokių pažeidimų nebuvo nustatyta, kiek, kurioje vietoje ir kokių atliekų patikrinimo metu buvo teritorijoje, nebuvo galimybės spręsti, ar tai tos pačios ar kitos atliekos, kurių buvimas buvo nustatytas ankstesnių patikrinimų metu, neužfiksuoti Bendrovės atstovo prašymai ar paaiškinimai dėl faktinių aplinkybių ir pan.

6. Pareiškėjo atstovas taip pat paaiškino, kad teismas neturėtų remtis buvusių bendrovės darbuotojų paaiškinimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kadangi paaiškinimus pagrinde surinko ne institucijos atstovai, tačiau bylos baigtimi suinteresuotas asmuo R. B., kuris ir kaupė statybines atliekas.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Departamento aplinkos apsaugos pareigūnai, patikrinę vietoje BUAB „Ritorema“ veiklavietės teritoriją, joje surado didelius kiekius nesutvarkytų statybinių atliekų. BUAB „Ritorema“ bankroto administratorius neįvykdė ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, todėl atsakovas 2018 m. vasario 28 d. rašte Nr. (JORA)-D2-585 ir Departamento Kauno valdyba 2018 m. rugpjūčio 17 d rašte Nr. (12.6)-AD5-2284 „Dėl bankroto pažymos“ nurodė, kad neišduos pažymos, kadangi BUAB „Ritorema“ neįvykdė aplinkosauginių reikalavimų.

9. Departamentas nurodė, kad atsakovo Jonavos rajono agentūros pareigūnai 2018 m. vasario 27 d. nuvyko į BUAB „Ritorema“ registracijos ir veiklavietės vietą. Veiklavietė buvo medžiais ir krūmais apaugusioje nuošalioje kaimo sodyboje. UAB „Ritorema“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2003 m. vasario 7 d. UAB „Ritorema“ iki bankroto paskelbimo vykdė gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos ūkinę veiklą. Veiklavietėje pareigūnai šešiose vietose rado susandėliuotus didelius kiekius nepavojingų statybinių atliekų. Didžiausioje krūvoje supiltos mišrios statybos griovimo atliekos. Antroje krūvoje sukrautos demontuotos nesmulkintos gelžbetonio konstrukcijos (gelžbetonio atliekos). Trečioje krūvoje sukrautos aptrupėjusios perdengimo plokštės (gelžbetonio atliekos). Ketvirtoje krūvoje sukrautos stiklo vatos atliekos (izoliacinės medžiagos atliekos). Penktoje krūvoje supiltos smulkios mišrios griovimo atliekos. Šeštoje krūvoje supiltos smulkios mišrios griovimo atliekos. Šviežiai supiltų statybinių atliekų nesimatė. Ant dalies statybinių atliekų krūvų matėsi sužėlusių krūmų ir medelių kamienai, kas leido nuspręsti, jog statybinės atliekos atvežtos ir suverstos laikotarpyje nuo 5 iki 10 metų. Sodybos statinių savininkė L. B. pareigūnams paaiškino, kad statybines atliekas į teritoriją atvežė ir susandėliavo (išvertė) UAB „Ritorema“. Pareigūnai 2018 m. vasario 27 d. surašė BUAB „Ritorema“ veiklavietės teritorijos apžiūros aktą, kuriame užfiksavo, kad BUAB „Ritorema veiklavietėje paliktos nesutvarkytos statybinės ir griovimo atliekos. Atsakovas 2018 m. vasario 28 d. rašte Nr. (JORA)-D2-585 BUAB Ritorema“ bankroto administratoriui nurodė, kad dėl nesutvarkytų statybinių atliekų bankroto pažymos neišduos. Prie rašto buvo pridėtos 3 fotonuotraukos, patvirtinančios, kad BUAB „Ritorema“ veiklavietėje paliktos sukrautos (suverstos) nesutvarkytos statybinės atliekos. Bankroto administratoriaus taip pat paprašė pateikti informaciją, kaip ir kada statybinės atliekos bus sutvarkytos bei nurodė pristatyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) Jonavos rajono agentūrai.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 16 raštu Nr. 415/18 pateikė pakartotiną prašymą. Prie prašymo pridėjo ir G. S. 2013 m. lapkričio 18 d. pareiškimą „Dėl nekilnojamo kultūros paveldo objekto niokojimo“ Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui ir Jonavos rajono savivaldybės administracijai. Prašyme nurodė, kad pareiškėjas neturėjo ir neturi jokių duomenų apie tai, kad UAB „Ritorema“ vykdė ūkinę – komercinę veiklą, kuri apėmė statybinių atliekų priėmimą, perdirbimą, realizavimą, kad nėra duomenų, jog tokios atliekos būtų apskaitytos įmonės turte, perkamos ar parduodamos. Departamento pareigūnai, gavę pakartotiną pareiškėjo prašymą, pradėjo tyrimą dėl statybinių atliekų atsiradimo BUAB „Ritorema“ veiklavietėje. Pareigūnai gavo 6 UAB „Ritorema“ buvusių darbininkų raštiškus paaiškinimus apie statybinių atliekų atsiradimą Bendrovės veiklavietėje. Visi 6 buvę UAB „Ritorema“ darbininkai raštu pateikė paaiškinimus, kad UAB „Ritorema“ direktoriaus nurodymu statybines medžiagas ir statybines bei griovimo atliekas iš griaunamų objektų (AB „Achema“, Ruklos karinio dalinio ir poligono bei kitų objektų) Bendrovės ar samdytu transportu veždavo ir išversdavo UAB „Ritorema“ gamybinėje zonoje ir sandėliavimo aikštelėse. Atsiliepimo į skundą ruošimo metu pareigūnai gavo dar 5 UAB „Ritorema“ buvusių darbininkų raštiškus paaiškinimus apie statybinių atliekų atsiradimą UAB „Ritorema“ veiklavietėje. Visi 5 buvę UAB „Ritorema“ darbininkai raštu pateikė paaiškinimus, kad UAB „Ritorema“ direktoriaus nurodymu statybines medžiagas ir statybines bei griovimo atliekas iš griaunamų objektų (AB „Achema“, Ruklos karinio dalinio ir poligono bei kitų objektų) Bendrovės ar samdytu transportu veždavo ir išversdavo UAB „Ritorema“ gamybinėje zonoje ir sandėliavimo aikštelėse (duomenys neskelbtini) kaime. R. B. paaiškinime parašė, kad vieną kartą suvežtas statybines atliekas UAB „Ritorema“ buvo sutvarkiusi, smulkintuvo pagalba susmulkinusi į skaldą. UAB „Ritorema“ direktorius G. S. nuolatos žadėjo susmulkinti ir kitas statybines atliekas, kurias atvežė iš griaunamų objektų, bet iki bankroto paskelbimo atliekų nesutvarkė ir jos liko iki šios dienos.

11. Departamentas nurodė, kad atsakovo pareigūnai 2018 m. rugpjūčio 16 d. nuvyko į BUAB „Ritorema“ veiklavietę ir pakartotinai apžiūrėjo teritoriją. Pareigūnai, apžiūrėję teritoriją, atliekų sutvarkymo procese jokių pokyčių nenustatė. Teritorijoje sukrautos (suverstos) statybinės atliekos buvo tose pačiose vietose, kaip ir ankstesnės apžiūros metu (2018 m. vasario 27 d.). Naujai atvežtų statybinių atliekų nesurado. Pareigūnai 2018 m. rugpjūčio 16 d. surašė BUAB „Ritorema“ veiklavietės teritorijos apžiūros aktą, kuriame užfiksavo, kad teritorijoje sukrautos (suverstos) statybinės atliekos buvo tose pačiose vietose, kaip ir ankstesnės 2018 m. vasario 27 d. apžiūros metu. Pareiškėjas pakartotiname prašyme nieko nenurodė apie atliekas, aprašytas Kauno RAAD 2018 m. vasario 28 d. rašte Nr. (JORA)-D2-585 su 3 fotonuotraukomis. 11 buvusių UAB „Ritorema“ darbininkų savo paaiškinimuose nurodė, kad nurodymus jiems vežti statybines atliekas į BUAB „Ritorema“ veiklavietę duodavo direktorius. 7 darbininkai savo paaiškinimuose nurodė direktoriaus G. S. (arba tiesiog Gražvydo) vardą ir pavardę. Pareigūnams nustačius, kad BUAB „Ritorema“ veiklavietės teritorija užteršta UAB „Ritorema“ vykdytos ūkinės veiklos metu susidariusiomis ir atvežtomis bei išverstomis statybinėmis atliekomis, Kauno valdyba 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. (12.6)-AD5-2284 UAB Ritorema“ bankroto administratoriui nurodė, kad išduoti bankroto pažymos negali dėl neįvykdytų BUAB „Ritorema“ aplinkosauginių įsipareigojimų.

12. Atsakovas pabrėžė, kad Departamento pareigūnai 2018 m. lapkričio 5 d. atliko neplaninį BUAB „Ritorema“ vykdytos ūkinės veikos vietos patikrinimą. Patikrinime dalyvavo BUAB „Ritorema“ bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ įgaliotas asmuo V. S. ir tikrinamos teritorijos žemės sklypo bei statinių ir pastatų savininkė L. B.. Neplaninio patikrinimo metu nustatyta ir paskaičiuota, kad buvusioje BUAB „Ritorema“ veiklavietėje sukrauta (išversta) 2 893 kub. m nesutvarkytų statybinių ir griovimo atliekų. S. P. aktas Nr. JOP-76 su 3 priedais. Be to, Departamento pareigūnai nedavė BUAB „Ritorema“ bankroto administratoriui privalomojo nurodymo. Privalomojo nurodymo teikimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas ar jo atstovui arba juridinio asmens, kuriam šis nurodymas duodamas, atstovui. Departamento pareigūnai Privalomojo nurodymo nesurašė ir neįteikė, todėl skunde pateikti teiginiai, kad BUAB „Ritorema“ bankroto administratoriui UAB „Valnetas“ duotas privalomasis nurodymas neatitinka tiesos ir teisės aktų reikalavimų. Atsakovas, teikdamas atsakymą dėl BUAB „Ritorema“ bankroto pažymos neišdavimo, laikėsi VAĮ 3 ir 8 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. B. prašė pareiškėjo skundą atmesti ir paaiškino, kad pareiškėjas veiklą vykdė dviejuose žemės sklypuose. Šiuose sklypuose taip pat sandėliavo ir statybines atliekas. Statybinės atliekos buvo vežamos nuo 2004 metų. 2010–2012 metais pats G. S. duodavo nurodymus iš įvairių griaunamų objektų statybines atliekas vežti į Bendrovės teritoriją.

14. Tretieji suinteresuoti asmenys R. B., J. L., L. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad BUAB „Ritorema“ bei buvę vadovai P. T. ir G. S. nepagrįstai prievolę sutvarkyti teritoriją (aplinką) bando perkelti tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Vien tai, kad statybinės medžiagos nebuvo įtrauktos į Bendrovės buhalterinę apskaitą dar nereiškia, kad atliekos Bendrovei nepriklausė. Aplinkybė, kad Bendrovės veikla tiesiogiai neapėmė statybinių medžiagų priėmimo, perdirbimo, realizavimo, nepaneigia fakto, jog Bendrovė negalėjo turėti ar neturėjo statybinių atliekų. Apklausti liudytojai patvirtino, kad dalis medžiagų buvo panaudojama kituose objektuose, kas paneigė pareiškėjo argumentus, kuriais nurodoma, kad Bendrovė neužsiminėjo statybinių medžiagų realizavimu. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai rėmėsi išimtinai buvusio vadovo G. S. paaiškinimais, ignoruodamas byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius ir įrodančius faktą, jog ginčo atliekos iš tiesų priklausė UAB „Ritorema“. Ginčo byloje nėra dėl to, UAB „Ritorema“ buvo statybos įmonė, kas natūraliai ir logiškai leido daryti išvadą apie tai, kad iš tiesų statybinės atliekamos yra susijusios su Bendrovės vykdyta veikla. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad iš tiesų atitinkamais laikotarpiais iš objektų, kuriuose darbus atlikinėjo UAB „Ritorema“, buvo vežamos statybinės medžiagos į teritoriją, kuria naudojosi UAB „Ritorema“ ir kurioje buvo registruota pareiškėjo Buveinė.

16. Tretieji suinteresuoti asmenys pabrėžė, kad BUAB „Ritorema“ valdomoje teritorijoje statybinių medžiagų didėjimą po Bendrovės įsteigimo patvirtino ir pridedamos ortofotonuotraukos. Iš jų matyti, kad iki 2003 metų, prieš įsteigiant UAB „Ritorema“, žemės sklypas, kuriame šiuo metu yra statybinės atliekos, iš esmės buvo tuščias, jame nebuvo jokio statybinio laužo ar medžiagų. Tačiau po UAB „Ritorema“ įsteigimo, statybinių medžiagų kiekis žemės sklype kiekvienais metais laipsniškai ir pastoviai augdavo. Ši aplinkybė sietina būtent su Bendrovės vykdyta statybine veikla. UAB „Ritorema“ realiai naudojosi tiek vienu, tiek kitu sklypu (Nr. 6 ir Nr. 7), nes visiškai aiškių ribų tarp žemės sklypų nebuvo. Visuma byloje esančių įrodymų kaip tik ir patvirtina faktą, jog iš tiesų statybinės medžiagos ir atliekos išimtinai susijusios su UAB „Ritorema“ vykdyta statybine veikla. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad statybinės medžiagos Bendrovės registruotos buveinės adresu būtų buvusios iki įsteigiant UAB „Ritorema“ bei, kad jos atvežtos žemės sklypo savininko iniciatyva.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą patenkinti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad laikotarpiu, kuomet Bendrovei vadovavo G. S., Bendrovė nenaikino ir nevežė jokių statybinių atliekų, o G. S. pradėjus eiti direktoriaus pareigas nuo 2010 m. sausio 4 d., jokių atliekų jam nebuvo perduota. Nuo 2003 m. sausio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės direktoriumi buvo P. T.. Laikotarpyje nuo Bendrovės įsteigimo iki 2010 m. sausio 4 d. akcininkas G. S. Bendrovėje dirbo vadybininku. Nuo 2003 m. vasario 18 d. iki 2013 m. spalio 16 d. Bendrovės akcininkas R. B. Bendrovėje dirbo darbų vadovu.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad atsakovas statybinių atliekų rado žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris šiuo metu priklauso R. B. seseriai L. B.. Bendrovė tuo sklypu niekada nesinaudojo, jis nebuvo perduotas Bendrovei naudotis panaudos teise, jokių įrengimų, medžiagų ar juo labiau atliekų minėtame sklype niekada nelaikė. Statybinį laužą į sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) veždavo pats tuometinis sklypo savininkas R. B.. Jis buvo sklypo savininkas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. sausio 17 d. R. B. į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą savo poreikiams, ateities statyboms ir pan. veždavosi įvairias statybines medžiagas ir statybinį laužą. Iš demontuoto betono išsigrindė kelią, pasigamino tvorą iš demontuotų plokščių, pasistatė garažą iš demontuotų sieninių plokščių, pirtį ir dar keletą statinių. Taip pat iš įvairių statybinių atliekų išsiimdavo metalą ir jį realizuodavo. R. B. siekia Bendrovės sąskaita išvalyti savo paties sukauptas, nebevertingas statybines atliekas, kurių jau nebegali panaudoti ir išvalyti sesers žemės sklypą.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. T. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą patenkinti.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritarė pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto G. S. argumentams, taip pat paaiškino, kad visos statybinės atliekos priklauso R. B. ir jos buvo atvežamos jo nurodymu į gretimą sklypą.

II. 22. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo BUAB „Ritorema“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Teismas nustatė, kad UAB „Ritorema“ 2003 m. vasario 7 d. buvo įregistruota Juridinių asmenų registre (vykdoma veikla — statybos ir remonto darbai). Bendrovės steigėjai buvo 3 akcininkai: R. B. (33 proc. akcijų), P. T. (33 proc. akcijų), G. S. (34 proc. akcijų). Nuo 2003 m. sausio 31 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Bendrovės direktoriumi buvo išrinktas trečiasis suinteresuotas asmuo P. T.. Nuo 2010 m. sausio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2014 m. sausio 13 d. Bendrovei vadovavo trečiasis suinteresuotas asmuo G. S.. Laikotarpyje nuo Bendrovės įsteigimo iki jo paskyrimo direktoriumi akcininkas G. S. Bendrovėje dirbo vadybininku. Nuo 2003 m. vasario 18 d. iki 2013 m. spalio 16 d. akcininkas R. B. Bendrovėje dirbo darbų vadovu. 2003 m. vasario 12 d. Bendrovė, atstovaujama direktoriaus P. T., sudarė Patalpų panaudos sutartį Nr. 1 su akcininku R. B.. Panaudos sutartimi buvo susitarta, kad R. B. Bendrovės buveinei ir veiklai suteikia patalpą jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 1B1m).

24. Teismo nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtino, jog 2014 m. sausio 13 d. Kauno apygardos teismas UAB „Ritorema“ iškėlė bankroto bylą ir jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Bendrovės bankroto administratorius 2018 m. vasario 13 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūrą ir prašė išduoti pažymą, leidžiančią Bendrovę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. 2018 m. vasario 28 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d. patikrinus Bendrovės teritoriją, rasta susandėliuoti dideli kiekiai nepavojingų statybinių atliekų (betono luitų, gelžbetonio plokščių ir kitų statybinių atliekų). Šias aplinkybes patvirtino ir Patikrinimo akto duomenys. Įmonės veiklos teritorijoje atsakovo pareigūnai 6 vietose rado susandėliuotus didelius kiekius nepavojingų statybinių atliekų. Naujai supiltų statybinių atliekų nesimatė, o ant dalies statybinių atliekų krūvų matėsi sužėlusių krūmų ir medelių kamienai.

25. Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtino, kad 2018 m. liepos 16 d. bankroto administratorius pakartotinai kreipėsi į atsakovą prašymu išduoti pažymą, leidžiančią išregistruoti bendrovę iš Juridinių asmenų registro. Administratorius atsakovui nurodė, kad neturi jokių duomenų apie tai, kad Bendrovė vykdė ūkinę – komercinę veiklą, kuri apėmė statybinių atliekų priėmimą, perdirbimą, realizavimą. Taip pat nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog statybinės atliekos būtų apskaitytos Bendrovės turte, perkamos ar parduodamos. Atsakovas šioje byloje ginčijamu 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (12.6)-AD5-2284 „Dėl bankroto pažymos“ vėl atsisakė bankroto administratoriui išduoti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą. Ginčijamo rašto turinys patvirtino, kad atsakovas taip pat nurodė, jog pažyma bus išduota tik tuomet, kai Bendrovė sutvarkys statybines atliekas teisės aktų nustatyta tvarka.

26. Teismo vertinimu, pateikti duomenys įrodo, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakovo pareigūnai nuvyko į įvykio vietą ir pakartotinai apžiūrėjo teritoriją, kurioje Bendrovė vykdė veiklą. Atliekų sutvarkymo procese jokių pokyčių nebuvo nustatyta. Teritorijoje statybinės atliekos buvo tose pačiose vietose, kaip ir ankstesnės apžiūros metu (2018 m. vasario 27 d.). Pareigūnai 2018 m. rugpjūčio 16 d. surašė BUAB „Ritorema“ veiklavietės teritorijos apžiūros aktą, kuriame užfiksavo, kad teritorijoje sukrautos (suverstos) statybinės atliekos buvo tose pačiose vietose, kaip ir ankstesnės 2018 m. vasario 27 d. apžiūros metu. Pateikto 2018 m. lapkričio 5 d. Patikrinimo akto Nr. JOP-76 ir jo priedų duomenys patvirtina, kad statybinės atliekos rastos dviejuose žemės sklypuose (tame tarpe ir šiuo metu P. B. priklausančiame žemės sklype).

27. Teismas nustatė, kad šiuo metu statybinės atliekos yra dviejuose gretimuose žemės sklypuose. Viename žemės sklype pareiškėjas vykdė veiklą ir sandėliavo statybines atliekas, o kitame tik sandėliavo statybines atliekas. Apie tai, kad statybinės atliekos įmonės vadovų nurodymu buvo vežamos iš objektų, kuriuose įvairius darbus atliko pareiškėjo darbuotojai teisme, būdami pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, patvirtino buvę įmonės darbuotojai: liudytojai S. J., K. M., R. B., M. S.. Analogiškas aplinkybes nurodė taip pat ir liudytoja L. B.. Teismas neturėjo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie neprieštaravo kitų bylos įrodymų visumai (pvz., anksčiau rašytų įmonės darbuotojų paaiškinimų turiniui). Be to, atsakovo surastų statybinių atliekų turinys iš esmės atitiko pareiškėjo vykdytų griovimo darbų apimtis ir specifiką – buvo griaunami gelžbetoniniai statiniai, pjaustomos metalinės konstrukcijos. Tai patvirtino teismui pateiktų rašytinių sutarčių turinys, patikrinimo aktų duomenys. Kaip jau buvo paminėta, panašios sudėties statybinės atliekos buvo rastos dviejuose gretimuose žemės sklypuose, kurie vienas nuo kito nėra izoliuoti ir priklausė Bendrovės akcininkams arba jų šeimos nariams. Tai patvirtino trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimai, ortofotonuotraukų, kadastro žemėlapio, Apžiūros aktų duomenys. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad atsakovo iniciatyva surinktų buvusių pareiškėjo darbuotojų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su teismo nustatytomis bylai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Nesiremti šių rašytinių paaiškinimų duomenimis teismas sprendė, kad neturėjo jokio pagrindo, nes iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai.

28. Teismas darė išvadą, kad BUAB „Ritorema“ bankroto administratorius, pradėjęs valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą, privalėjo ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka susikaupusias atliekas sutvarkyti, tačiau tai nebuvo atlikta iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos. Apibendrindamas išdėstytus motyvus ir atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas įvykdė ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą, teismas padarė išvadą, jog atsakovas ginčijamu raštu teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti BUAB „Ritorema“ bankroto administratoriui ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą, todėl pagrindo tenkinti skundą ir naikinti atsakovo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (12.6)-AD5-2284 bei įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus – išduoti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą, nėra pagrindo. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59, 66, 73, 100 straipsniuose atliekų sutvarkymo klausimas iš esmės sureguliuotas analogiškai.

29. Teismas, įvertinęs ginčijamo rašto (Sprendimo) turinį, darė išvadą, kad jis visiškai atitinka VAĮ 3 ir 8 straipsnių principines nuostatas, yra pilnai motyvuotas, paremtas patikrinimų metu gautais faktiniais duomenimis, darbuotojų, žemės sklypo savininkų paaiškinimais, priimtas kompetentingos institucijos, todėl šiuo pagrindu ginčijamas Sprendimas nenaikintinas.

30. Pareiškėjo skundą atmetęs kaip nepagrįstą, teismas jo prašomų teismo išlaidų atlyginimo nepriteisė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo G. S. teisme palaikė pareiškėjo argumentus, nepagrįstai teigė, jog visos atliekos nepriklauso Bendrovei, todėl jo turėtos teismo išlaidos taip pat jo naudai nepriteistos (ABTĮ 40 str. 3 d.).

III. 31. Pareiškėjas BUAB „Ritorema“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas BUAB „Ritorema“ naudai.

32. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė VAĮ 3 straipsnio 2 punkto bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias viešojo administravimo subjektų pareigą vadovautis objektyvumo principu bei sprendimą priimti pagrįstą objektyviais duomenimis ir faktais, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus (ABTĮ 56 str. 6 d.):

32.1.1. Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis nėra priimtas vadovaujantis objektyviais duomenimis, neištirtos ir nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės (VAĮ 3 str. 2 p. ir 8 str. 1 d.) dėl rastų atliekų kilmės, dėl ko nepagrįstai atsisakyta įpareigoti atsakovą išduoti Bendrovei ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą. Vadovaujantis nuo 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ pakeitusiu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau –ir JANĮ), tokios pažymos reikalavimas numatytas JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 3 punkte;

32.1.2. šiuo atveju teismas nevertino, jog atsakovas Sprendimą priėmė neištyręs ir nesivadovaudamas objektyviais duomenimis, remdamasis tik prielaidomis, kad ginčo atliekas paliko Bendrovė, todėl ji neva ir yra atsakinga už šių atliekų sutvarkymą;

32.1.3. pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 17 dalis, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 7 punktą spręstina, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo nustatyti, ar Bendrovė yra atliekų turėtoja. Kaip matyti iš Sprendimo turinio ir kitų byloje pateiktų argumentų, atsakovas šios aplinkybės nesiaiškino ir tyrimo dėl atliekų kilmės neatliko;

32.1.4. Sprendimo faktinių aplinkybių nustatymas neatitinka jokių administraciniam teisės aktui keliamų objektyvumo ir pagrįstumo reikalavimų, kadangi atsakovas padarė išvadas dėl teritorijoje esančių statybinių atliekų nuosavybės teisės, tačiau nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kuo remiantis šias išvadas padarė bei nustatė konkrečius įpareigojimus. Taip pat svarbu tai, jog nei atsakovas pateikdamas Sprendimą, nei pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nepateikė išvados, kodėl atliekos negali priklausyti žemės sklypo, kuriame rastos atliekos, savininkui. Šiuo atveju visi byloje pateikti įrodymai (ortofotonuotraukos ir kt.) akivaizdžiai pagrindžia, jog už atliekų susidarymą yra atsakingas Bendrovei panaudos sutartimi pastatą bei naudojimosi teritoriją suteikęs tuometinis žemės sklypo savininkas R. B.;

32.1.5. teismas sprendė, jog atliekos rastos žemės sklypuose, kurie vienas nuo kito nėra izoliuoti ir priklausė Bendrovės akcininkams arba jų šeimos nariams. Pažymėtina, jog Bendrovė ir jos akcininkai yra skirtingi subjektai ir juos reikia atskirti – akcininko, kuris šio ginčo prasme vertinamas kaip atskiras privatus asmuo, veiksmai vertintini atskirai nuo Bendrovės, taigi, jeigu akcininkas į savo sklypą vežė statybines atliekas savo asmeniniams tikslams (tam turėjo galimybę, kadangi Bendrovėje dirbo darbų vadovu), tai jis turi atsakyti asmeniškai. Teismas žemės sklypo savininko atsakomybės netyrė, o vien tik nustatęs Bendrovės veiklos pobūdį ir neva egzistuojančią galimybę būtent jai į žemės sklypą suvežti ginčo atliekas, sprendė, jog atliekas sutvarkyti privalo Bendrovė;

32.1.6. liudytojų paaiškinimų ir parodymų melagingumą rodo jų prieštaravimas egzistavusioms faktinėms aplinkybėms. Nėra pagrindo tikėti R. B. bei L. B. parodymais. R. B. yra asmuo, kuriam priklausė žemės sklypas atliekų suvežimo metu bei asmuo, kuris neabejotinai iš tiesų yra atsakingas už atliekų susidarymą tiek žemės sklype, tiek Dvaro teritorijoje, todėl yra suinteresuotas atsakomybę už atliekų pašalinimą perkelti Bendrovei. L. B. – R. B. sesuo, ji nėra nepriklausoma liudytoja, liudija tai, kas palanku jos broliui R. B. bei sūnui P. B., kuriam šiuo metu priklauso žemės sklypas. Atsakovas byloje paaiškinimus pristatė kaip savo surinktus darbuotojų (liudytojų, šauktų į bylą) parodymus, nors niekada jų nebuvo net matęs. Taigi, visi paaiškinimai buvo surašyti ar padiktuoti paties R. B., kuris darė poveikį liudytojams, paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nesutampa su realiai egzistavusiais faktais, todėl akivaizdžiai yra melagingi ir jais vadovaudamasis teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nesuprantama ir tai, kodėl teismas šiuo atveju ignoravo Bendrovės poziciją pagrindžiančius įrodymus, pavyzdžiui, A. V. ir G. V. paaiškinimus.

32.2. Bendrovė nėra ginčo atliekų savininkė, todėl nėra pagrindo neišduoti ĮBĮ 32 str. 4 d. (nuo 2020 m. sausio 1 d. – JANĮ 100 str. 1 d. 3 d. 3 p.) numatytos pažymos:

32.2.1. byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atliekas suvežė Bendrovė. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog Bendrovė nenaikino ir nevežė jokių statybinių atliekų nei savo veiklos teritorijoje, nei kitose teritorijose, Bendrovė niekuomet nevykdė su statybinėmis atliekomis, jų vežimu ar sandėliavimu, susijusios veiklos. Bendrovė vykdė tik metalo pjaustymo darbus. Tą patvirtina bylos medžiaga ir buvusių Bendrovės darbuotojų dirbusių AB „Achema“ objekte – A. V. ir G. V. pateikiami paaiškinimai;

32.2.2. teismas, spręsdamas, jog Bendrovė yra atliekų savininkė rėmėsi aplinkybe, jog surastų statybinių atliekų turinys iš esmės atitinka pareiškėjo vykdytų griovimo darbų apimtis ir specifiką – buvo griaunami gelžbetoniniai statiniai, pjaustomos metalinės konstrukcijos. Šios teismo nurodomos aplinkybės yra deklaratyvios ir niekaip neįrodo, jog atliekas suvežė ir jos priklauso Bendrovei, kadangi Bendrovė iš objektų, kuriuose atlikdavo statybos darbus, atliekų neišsiveždavo, Bendrovė nebuvo atliekų tvarkytoja, kadangi tam neturėjo jokio leidimo;

32.2.3. byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jų nepateikė nei atsakovas nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys, kad Bendrovė vežė ir sandėliavo žemės sklypo ir Dvaro teritorijoje atliekas. Kadangi Bendrovė nėra atliekų turėtoja, nors jos veikla ir susijusi su statybos darbais, tačiau, vadovaujantis Bylos duomenimis, jokių atliekų žemės sklype ir Dvaro teritorijoje nekaupė, neturėjo nei teisės, nei logiško paaiškinimo tą daryti, todėl nebuvo jokio pagrįsto pagrindo pripažinti, jog Bendrovei kyla ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte (dabar JANĮ 66 str. 1 d. 15 p.) nustatyta pareiga sutvarkyti žemės sklype ir Dvaro teritorijoje esančias atliekas.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – BUAB „Ritorema“ skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo Departamento G. S. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 10 str. 2 d., 56 str. 6 d., 80 str. 1 d.), kadangi neištyrė dalies byloje esančių įrodymų, dėl jų apskritai nepasisakė sprendime ir tai lėmė neteisingą teismo išvadą, kad atliekos priklauso Bendrovei, o ne sklypo savininkams (buvusiems savininkams):

34.1.1 teismas neištyrė K. K. paaiškinimo, kuriame jis nurodo pirkęs betono laužą iš P. B.. Byloje yra pateiktas 2019 m. rugpjūčio 29 d. K. K. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodo asmeniniams poreikiams pirkęs betono laužo iš P. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Taigi byloje buvo pateikti įrodymai, kad R. B. sūnėnas P. B., kuris nuo 2019 m. spalio 22 d. yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, prekiauja sklype esančiu statybiniu laužu. Tai yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad sklype esančias atliekas susivežė ir jomis disponuoja šio sklypo savininkai. Bendrovė naudojosi tik nedidele Dvaro teritorijos dalimi, kuria pagal R. B. nurodymus buvo leista naudoti, kuri buvo aptverta tvora ir kuri yra nutolusi nuo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuo tos teritorijos, kurioje atsakovas rado atliekas. Dvaro teritorijos dalyje (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi Bendrovė atliekų nebuvo rasta;

34.1.2 teismas netyrė aplinkybės, kad buvęs Bendrovės direktorius dar 2013 m. kreipėsi į valstybines institucijas (Kultūros paveldo departamentą ir Jonavos rajono savivaldybės administraciją), informuodamas, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai kaupia statybinį laužą. Elementariai nelogiška, kad Bendrovės direktorius kreiptųsi į valstybės institucijas reikalaudamas ištirti situaciją dėl savo paties vadovaujamos Bendrovės turimų atliekų;

34.1.3 Teismas netyrė ir sprendime nepasisakė dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų (A. V. ir G. V.) parodymų, kuriais nurodoma, kad R. B. į sklypą slaptai veždavosi spalvotą metalą, o slėpdamas ant viršaus dėdavo statybines atliekas;

34.1.4 teismas nevertino ir spendime nepasisakė dėl buvusių Bendrovės direktorių (P. T., G. S.) paaiškinimų duotų 2019 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu. Teismas visų reikšmingų aplinkybių nenagrinėjo ir dėl trečiųjų suinteresuotųjų asmenų buvusių Bendrovės direktorių paaiškinimų spendime apskritai nepasisakė, nors jie išdėstė aplinkybes, kurios neabejotinai reikšmingos, siekiant nustatyti, ar Bendrovė yra atliekų savininkė ar ne, bei ar jai tenka pareiga sutvarkyti atliekas. Teismas taip pat netyrė rašytinių įrodymų susijusių su Bendrovės direktoriaus G. S. kreipimusi į kompetentingas valstybės institucijas dėl R. B. vežamų statybinių atliekų. Byloje šie rašytiniai įrodymai pateikti, jie yra reikšmingi, patvirtinantys, kad atliekos priklauso ne Bendrovei, tačiau teismas dėl šių įrodymų sprendime netgi nepasisakė.;

34.1.5 teismas netyrė aplinkybės, kad sklypo savininkai (nei R. B., nei L. B.) jokių pretenzijų dėl atliekų išvežimo iki šiol nereiškė nei bankroto administratoriui, nei Bendrovės vadovams, nesikreipė į jokias valstybės institucijas. Nei R. B., buvęs žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininku iki 2014 m. sausio 6 d., nei jo sesuo savininke tapusi nuo 2014 m. sausio 6 d., kurie taip pat yra Dvaro teritorijos naudotojai jokių pretenzijų dėl jų sklype esančių atliekų Bendrovei tuometiniam direktoriui G. S. nereiškė, niekur nesiskundė;

34.1.6 teismas netyrė rašytinių įrodymų – žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutarčių iš kurių matyti, kad sklypas nebuvo perduotas Bendrovei panaudos ar nuomos teise. Žemės sklypo 2009 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią L. B. pardavė jai priklausiusią sklypo dalį R. B. ir J. L., nėra jokių duomenų, kad sklypu naudotųsi Bendrovė. Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punkte aiškiai nurodyta, kad sklypas neišnuomotas ir neperduotas panaudai, taip pat nurodyta, kad parduodamame žemės sklype nėra jokių objektų bei nėra jokių aplinkybių galinčių trukdyti pirkėjui naudoti nupirktą žemės sklypą. 2014 m. sausio 6 d. dovanojimo sutartyje pagal kurią R. B. ir J. L. šį sklypą padovanojo L. B. taip pat nėra jokių duomenų, kad žemės sklypas būtų perleistas naudoti Bendrovei. Dovanojimo sutarties 5.2. ir 5.6. punktuose dovanotojai R. B. ir J. L. patvirtina, kad sklypas nėra suteiktas panaudai ar kitaip apsunkintas. 5.3. punktas patvirtina, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar kitų apribojimų. Šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad Bendrovė žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nesinaudojo.

34.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai tik atsakovo pateiktais duomenimis ir įrodymais, nors atsakovas tinkamai neištyrė visų aplinkybių, elgėsi šališkai pareiškėjo atžvilgiu, tyrimo metu neapklausė žemės sklypo, kuriame yra atliekos savininkės, neapklausė buvusių Bendrovės direktorių. Atsakovas, vien tik remdamasis R. B. paaiškinimais bei jo surinktais kitų asmenų paaiškinimais surašytais ant atsakovo oficialių apklausos blankų, nusprendė, kad atliekos yra Bendrovės. Patys atsakovo darbuotojai minėtų asmenų, kurių paaiškinimus ant atsakovo blankų surinko R. B., neapklausė, jų tapatybės nenustatė, jų ryšio nei su Bendrove nei su atliekų vežimu nenustatė, neįsitikino, ar jiems nebuvo daromas spaudimas iš R. B.. Atsakovas taip pat nenustatinėjo ar aplinkybės, kurias minėti asmenys nurodė yra teisingos ar ne, netikrino ar nurodyti faktai yra tikri. Atsakovas netyrė ir net nekėlė versijos, ar privačiame žemės sklype esantis statybinis laužas gali priklausyti žemės sklypo savininkui ar buvusiam savininkui. Atsakovo darbuotojų atliktas tyrimas yra akivaizdžiai neišsamus, šališkas, nukreiptas prieš Bendrovę, bei atliktas išvien su buvusiu sklypo savininku R. B..

34.3. Teismas vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų vertinimo taisykles dėl įrodymų leistinumo ir patikimumo, kadangi sprendime remiasi nepatikimais, prieštaringais, melagingais liudytojų parodymais, kurie buvo gauti paveikus liudytojus. Teismas remiasi nepatikimais įrodymais – pačių suinteresuotų asmenų R. B. ir L. B. paaiškinimais bei R. B. paveiktų liudytojų liudijimais bei rašytiniais paaiškinimais, kuriuos paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai bei paaiškinimai. Teismas skundžiamą sprendimą motyvuoja iš esmės viena pastraipa. Visų pirma, teismas nepagrįstai nustatė, kad Bendrovė naudojosi dviem sklypais. Bendrovė naudojosi tik dalimi Dvaro teritorijos (duomenys neskelbtini), ne visa teritorija, o tik Dvaro teritoriją valdžiusio R. B. konkrečiai nurodyta dalimi, kuri buvo atitverta tvora ir kurioje atliekų nėra. Žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovė nesinaudojo nei medžiagų ar atliekų sandėliavimui nei kitoms reikmėms. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai — panaudos sutartis, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) prikimo-pardavimo bei dovanojimo sutartys, kuriose patvirtinama, kad sklypas nėra niekam perduotas panaudai ar nuomai. Taip pat trečiųjų suinteresuotų asmenų P. T. ir G. S. paaiškinimai 2019 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu: 1) suinteresuotų asmenų R. B., L. B., P. B. paaiškinimai ir liudijimai nepatikimi; 2) liudytojų K. M. ir M. S. liudijimai teismo posėdžiuose nepatikimi, prieštaringi, gausu faktų neatitikimų, kiti rašytiniai įrodymai bei kitų liudytojų parodymai juos paneigia; 3) liudytojų rašytiniai paaiškinimai surinkti R. B. ant atsakovo valstybinės institucijos blankų neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, kadangi R. B. darė poveikį liudytojams, taip pat tai yra nepatikimi, prieštaringi įrodymai, kuriuose gausu faktų neatitikimų; 4) byloje esančios sutartys neįrodo, kad R. B. priklausiusiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo valdytoje Dvaro teritorijoje rastos atliekos priklauso Bendrovei.

35. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

36. Atsakovo vertinimu, teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, įvertino visą rašytinę administracinės bylos medžiagą ir pagrįstai nustatė, kad būtent dėl pareiškėjo veiksmų kilo šalutinės pasekmės, t. y. teritorijoje buvo paliktos atliekos, buvo užterštas gruntas ir pan. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad pareiškėjas yra atsakingas už teritorijoje likusių atliekų sutvarkymą, t. y. tinkamai nustatė subjektą.

37. Atsakovas pažymi, kad apeliantų teiginiai, jog sprendimas priimtas netinkamai įvertinus bylos įrodymus, netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias bankrutavusios įmonės administratoriaus pareigas likviduojant bankrutavusią įmonę sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, yra neteisingi bei nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju, atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino svarbius bylos faktinius duomenis ir pagrįstai atmetė BUAB „Ritorema“ skundą. Skirtingai, nei teigia apeliantai, Departamento pareigūnai atliko aplinkybių tyrimą, surinko pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad statybinės atliekos priklauso BUAB „Ritorema“. Be to, Departamentui jau ruošiant procesinius dokumentus teismui buvo gauti dar 5 UAB „Ritorema“ buvusių darbininkų raštiški paaiškinimai apie statybinių atliekų atsiradimą UAB „Ritorema“ veiklavietėje. Visi 5 buvę UAB „Ritorema“ darbininkai raštu pateikė paaiškinimus, kad UAB „Ritorema“ direktoriaus nurodymu statybines medžiagas ir statybines bei griovimo atliekas iš griaunamų objektų (AB „Achema“, Ruklos karinio dalinio ir poligono bei kitų objektų) Bendrovės ar samdytu transportu veždavo ir išversdavo UAB „Ritorema“ gamybinėje zonoje ir sandėliavimo aikštelėse (duomenys neskelbtini) kaime. Apie tai, kad statybinės atliekos įmonės vadovų nurodymu buvo vežamos iš objektų, kuriuose įvairius darbus atliko BUAB „Ritorema“ darbuotojai teisme, būdami pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, patvirtino buvę įmonės darbuotojai: liudytojai S. J., K. M., R. B., M. S.. Analogiškas aplinkybes nurodė taip pat ir liudytoja L. B.. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Atsakovo teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „Ritorema“ vykdytos ūkinės veiklos metu susidariusios statybinės atliekos nebuvo sutvarkytos teisės aktuose nustatyta tvarka. BUAB „Ritorema“ paskelbus bankroto procedūras nesutvarkytos statybinės atliekos liko BUAB „Ritorema“ veiklavietėje, BUAB „Ritorema“ turi neįvykdytų aplinkosauginių reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai neišdavė pažymos dėl įmonės išregistravimo.

38. Tretieji suinteresuoti asmenys L. B., P. B. ir R. B. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti galioti, o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

39. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad BUAB „Ritorema“ argumentavimas apeliaciniame skunde yra visiškai nepagrįstas, paremtas pareiškėjo subjektyvia nuomone ir nepagrįstomis prielaidomis, nes atsakovas, priimdamas Sprendimą, įgyvendino itin sudėtingą procesą, siekdamas išsiaiškinti visas teisiškai ir faktiškai reikšmingas aplinkybes, apklausė liudytojus, buvo nuvykęs į pačią teritoriją, apžiūrėjo statybines atliekas, konstatavo faktą, jog pareiškėjas vis dar nėra pašalinęs atliekų iš minėtos teritorijos, todėl pagrįstai atsisakė išduoti pažymą. Todėl teismas teisingai sprendė, jog ginčijamas atsakovo Sprendimas visiškai atitinka VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio principines nuostatas, yra pilnai motyvuotas, paremtas patikrinimų metu gautais faktiniais duomenimis, darbuotojų, žemės sklypo savininkų paaiškinimais, priimtas kompetentingos institucijos.

40. Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad pareiškėjo neteisingai apeliaciniame skunde interpretuojamos aplinkybės, susijusios su patalpų panauda, neva pagal Panaudos sutartį buvo perduotas naudoti tik sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame registruotas ir panaudos sutartimi perduotos patalpos. T. P. sutartyje iš viso nebuvo konkrečiai įvardintas nei vienas sklypas, kuris perduodamas kartu su pastatu. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti teritoriją, kuria faktiškai naudojosi pareiškėjas. UAB „Ritorema“ registruotos buveinės adresas buvo neapibrėžtas – (duomenys neskelbtini), todėl didelio skirtumo ar tai žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai nėra. Be to, pareiškėjas apeliacinio skundo turinyje taip pat pridėjo ir orto fotonuotraukas, prie kurių pateikė klaidingą analizę. Pažymėtina, jog, visų pirma, pareiškėjas neteisingai orto fotonuotraukose žymi pastatą, kurį neva pareiškėjas tik ir naudojo. Pareiškėjas naudojosi abiem žemės sklypais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo veiklai vykdyti pasistatė kitą pastatą, pažymėtą orto fotonuotraukoje raudonu apskritimu, kuriame vykdė savo tiesioginę veiklą, naudojo buities reikmėms (darbuotojų persirengimui), sandėliavimui, technikos ir įrangos laikymui. Kadangi pastatas nebuvo registruotas, neturi unikalaus numerio, dėl to nėra individualizuotas. O pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas pastatas, kurį neva tai Bendrovė naudojo, yra gyvenamasis namas, kuriame gyveno ir gyvena L. B. ir R. B.. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjas, pasistatydamas minėtą pastatą, turėjo ketinimų ir jį naudojo savo tiesioginei veiklai vykdyti. Pareiškėjo savavališkai pastatytas pastatas nėra nutolęs nuo statybinių atliekų sandėliavimo vietos, todėl atitinkamai statybinių atliekų buvimas šalimais pastarojo pastato tik akivaizdžiai patvirtina, jog statybinės atliekos priklauso pareiškėjui.

41. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo G. S. apeliaciniame skunde taip pat visiškai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi neištyrė dalies byloje esančių įrodymų, dėl jų apskritai nepasisakė ir tai lėmė neteisingą teismo išvadą, kad atliekos priklauso pareiškėjui, o ne žemės sklypo savininkams (buvusiems savininkams). G. S. visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde iškelia klausimą dėl K. K. paaiškinimo, kuriame nurodoma, jog K. K. pirko betono laužą iš P. B., ir kurio neva tai teismas neištyrė, tačiau nėra suprantama, kaip ši aplinkybė, patvirtina faktą, jog R. B. atsakovo rastas atliekas vežėsi savo asmeninėms reikmėms. Kadangi 2019 m. rugpjūčio 29 d. K. K. paaiškinimas nesusijęs su bylos ginčo dalyku, teismas atskirai dėl šio įrodymo ir nepasisakė. Lygiai taip pat ir su kitomis G. S. pateikiamomis byloje surinktų aplinkybių interpretacijomis.

42. Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad atsakovo išvada, pagal kurią buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas neturi neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų bei leidžiančią ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, yra pagrįsta ir teisinga. Tretieji suinteresuoti asmenys sutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikydamiesi vieningos nuomonės, jog nesutvarkytos statybinės atliekos priklauso pareiškėjui, dėl ko atitinkamai pareiškėjas ir privalo jas sutvarkyti. O pareiškėjo vadovų P. T. ir G. S. elgesys yra vertinamas kaip nepagrįstas ir sistemingas veikimas siekiant prievolę sutvarkyti teritoriją (aplinką) perkelti tretiesiems asmenims.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Vadovaujantis ABTĮ 54 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pažymėtina, jog teisių perėmimas po fizinio asmens mirties sprendžiamas pagal paveldėjimo teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5 knygoje.

44. Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Gyventojų registro duomenų matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo J. L. mirė 2020 m. gruodžio 22 d. VĮ Registrų centro Testamentų registro išraše nurodyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų trečiojo suinteresuoto asmens J. L. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų, dėl trečiojo suinteresuoto asmens palikimo priėmimo į notarų biurą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu niekas nesikreipė.

45. Atsižvelgus į tai, kad negauta duomenų apie trečiojo suinteresuoto asmens J. L. teisių perėmimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje procesinių teisių perėmimas pagal ABTĮ 54 straipsnį yra negalimas, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas nutraukti administracinę bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 6 punktą ir byla turi būti nagrinėjama.

V. 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (12.6)-AD5-2284 „Dėl bankroto pažymos“; kuriuo atsisakyta bankroto administratoriui išduoti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

47. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas įvykdė ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą, todėl atsakovas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti BUAB „Ritorema“ bankroto administratoriui ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, darė išvadą, kad jis visiškai atitinka VAĮ 3 ir 8 straipsnių principines nuostatas.

47.1. Pareiškėjas BUAB „Ritorema“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė VAĮ 3 straipsnio 2 punkto bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias viešojo administravimo subjektų pareigą vadovautis objektyvumo principu bei sprendimą priimti pagrįstą objektyviais duomenimis ir faktais, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus (ABTĮ 56 str. 6 d.). Pareiškėjo įsitikinimu, kadangi Bendrovė nėra ginčo atliekų savininkė, todėl nėra pagrindo neišduoti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje (nuo 2020 m. sausio 1 d. – JANĮ 100 str. 1 d. 3 d. 3 p.) numatytos pažymos.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 10 str. 2 d., 56 str. 6 d., 80 str. 1 d.), kadangi neištyrė dalies byloje esančių įrodymų, dėl jų apskritai nepasisakė. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai tik atsakovo pateiktais duomenimis ir įrodymais, bei vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų vertinimo taisykles dėl įrodymų leistinumo ir patikimumo, kadangi remiasi nepatikimais, prieštaringais, melagingais liudytojų parodymais, kurie buvo gauti paveikus liudytojus.

49. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, jog tiek pareiškėjas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o dalies byloje esančių įrodymų neištyrė ir dėl jų nepasisakė.

52. Su tokia pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Departamento Sprendimą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisingumo Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91)). EŽTT praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat vadovaujasi šia praktika (žr., pvz., 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020; kt.).

53. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

54. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

55. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog BUAB „Ritorema“ bankroto administratorius, pradėjęs valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą, privalėjo ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka susikaupusias atliekas sutvarkyti, tačiau tai nebuvo atlikta iki Sprendimo priėmimo dienos. Byloje nustatyta, kad Bendrovės bankroto administratorius 2018 m. vasario 13 d. prašymu kreipėsi į Aplinkos apsaugos ministerija Kauno RAAD Jonavos rajono agentūrą ir prašė išduoti pažymą, leidžiančią Bendrovę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. 2018 m. vasario 28 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d. patikrinusi Bendrovės teritoriją, rasta susandėliuoti dideli kiekiai nepavojingų statybinių atliekų (betono luitų, gelžbetonio plokščių ir kitų statybinių atliekų). Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovo patikrinimo akto duomenys. 2018 m. liepos 16 d. bankroto administratorius pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti pažymą, leidžiančią išregistruoti Bendrovę iš Juridinių asmenų registro. 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakovo pareigūnai nuvyko į įvykio vietą ir pakartotinai apžiūrėjo teritoriją, kurioje Bendrovė vykdė veiklą. Teritorijoje statybinės atliekos buvo tose pačiose vietose, kaip ir ankstesnės apžiūros metu (2018 m. vasario 27 d.). Pareigūnai 2018 m. rugpjūčio 16 d. surašė BUAB „Ritorema“ veiklavietės teritorijos apžiūros aktą, kuriame užfiksavo, kad teritorijoje sukrautos (suverstos) statybinės atliekos buvo tose pačiose vietose, kaip ir ankstesnės 2018 m. vasario 27 d. apžiūros metu. Atsakovas Sprendimu vėl atsisakė bankroto administratoriui išduoti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą, nurodydamas, jog pažyma bus išduota tik tuomet, kai Bendrovė sutvarkys statybines atliekas teisės aktų nustatyta tvarka.

56. ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiomis teisės normomis, pagrįstai konstatavo, kad bankroto administratorius turi pareigą, likviduojant bankrutavusią įmonę jos veiklavietėje sutvarkyti statybines atliekas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016; 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018; kt.).

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Bendrovei nesant ginčo atliekų savininke, nėra pagrindo neišduoti pažymos.

58. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad statybinės atliekos yra dviejuose gretimuose žemės sklypuose. Viename žemės sklype pareiškėjas vykdė veiklą ir sandėliavo statybines atliekas, o kitame tik sandėliavo statybines atliekas. Apie tai, kad statybinės atliekos įmonės vadovų nurodymu buvo vežamos iš objektų, kuriuose įvairius darbus atliko pareiškėjo darbuotojai teisme, būdami pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, patvirtino buvę įmonės darbuotojai: liudytojai S. J., K. M., R. B., M. S.. Analogiškas aplinkybes nurodė taip pat ir liudytoja L. B.. Teismas neturėjo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymai, kadangi jie neprieštarauja kitų bylos įrodymų visumai (pvz., anksčiau rašytų įmonės darbuotojų paaiškinimų turiniui). Be to, atsakovo surastų statybinių atliekų turinys iš esmės atitinka pareiškėjo vykdytų griovimo darbų apimtis ir specifiką – buvo griaunami gelžbetoniniai statiniai, pjaustomos metalinės konstrukcijos. Tai patvirtina teismui pateiktų rašytinių sutarčių turinys, patikrinimo aktų duomenys. Panašios sudėties statybinės atliekos buvo rastos dviejuose gretimuose žemės sklypuose, kurie vienas nuo kito nėra izoliuoti ir priklausė bendrovės akcininkams arba jų šeimos nariams. Tai patvirtina trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimai, ortofotonuotraukų, kadastro žemėlapio, Apžiūros aktų duomenys. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad atsakovo iniciatyva surinktų buvusių pareiškėjo darbuotojų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su teismo nustatytomis bylai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nesiremti šių rašytinių paaiškinimų duomenimis nebuvo jokio pagrindo, nes iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamento pareigūnų atliktas aplinkybių tyrimas, byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, kuriuos patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, patvirtina, kad UAB „Ritorema“ vykdytos ūkinės veiklos metu susidariusios statybinės atliekos, kurios liko Bendrovės veiklavietėje, nebuvo sutvarkytos teisės aktuose nustatyta tvarka. BUAB „Ritorema“ turint neįvykdytų aplinkosauginių reikalavimų, Departamentas pagrįstai neišdavė bankroto administratoriui pažymos dėl įmonės išregistravimo.

60. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo tai, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė VAĮ 3 straipsnio 2 punkto bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias viešojo administravimo subjektų pareigą vadovautis objektyvumo principu.

61. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnyje, yra objektyvumo principas. Jis reiškia, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Svarbu pabrėžti, kad objektyvumo kriterijus pagal VAĮ 3 straipsnį yra taikomas viešojo administravimo veiklai, kaip procesui, o ne konkrečios teisės normos turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I442-14/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2013, 10–25 p.). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).

62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.).

63. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Departamento Sprendimą VAĮ 3 ir 8 straipsnių aspektu, teisingai nustatė, kad Sprendimas visiškai atitinka šias principines nuostatas, yra motyvuotas, paremtas patikrinimų metu gautais faktiniais duomenimis, darbuotojų, žemės sklypo savininkų paaiškinimais, priimtas kompetentingos institucijos, todėl šiuo pagrindu ginčijamas Sprendimas neturėtų būti panaikintas. Pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė VAĮ 3 straipsnio 2 punkto bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias viešojo administravimo subjektų pareigą vadovautis objektyvumo principu, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokio pagrindo, nes atsakovas, pagal kompetenciją išnagrinėjęs bankroto administratoriaus prašymą, parengė pakankamai išsamų bei argumentuotą, vienareikšmiškai individualiam administraciniam aktui keliamus aiškumo reikalavimus atitinkantį Sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

64. Kitos pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniuose skunduose išdėstytos aplinkybės nėra reikšmingos nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. T. R. apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmetami.

66. Pažymėtina, kad netenkinus apeliacinių skundų, pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ritorema“ ir trečiojo suinteresuoto asmens G. S. apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius