2020-05-13 Nr. AB-9790-3-61-3-03159-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-910-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03159-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas), 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 metų yra laikomas Vilniaus PN, kur nuo 2015 metų dirba. Vilniaus PN nuo 2017 metų pasikeitė nuteistųjų pasivaikščiojimo tvarka, gyvenamajame korpuse gyvenantiems nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien pasivaikščioti lauke 4 valandas pagal administracijos patvirtintą grafiką. Pareiškėjo teigimu, jis grįžęs po darbo neturėjo teisės pasivaikščioti gryname ore, nes jau būdavo pasibaigęs pagal nustatytą grafiką pasivaikščioti skirtas laikas. Dėl to pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, nes kiti nuteistieji turėjo galimybę pasivaikščioti lauke nevaržomai visą dieną. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 13 d. dirba valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“, jo darbo vieta yra Vilniaus PN teritorijoje, gamybos lokaliniame sektoriuje. VĮ „Mūsų amatai“ dirbantiems nuteistiesiems darbo laiko grafikus nustato VĮ „Mūsų amatai“ administracija. Vilniaus PN pažymėjo, jog įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 pakeitė BVK X skyriaus antrajame skirsnyje nustatytą laisvės atėmimo bausmių vykdymo pataisos namuose tvarką ir sąlygas, nustatė konkretų pasivaikščioti skirtą laiką kiekvienai nuteistųjų grupei. Pagal Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. patvirtintą nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką Nr. 81-545 paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirtos 4 valandos, t. y. netgi daugiau negu nustatyta BVK. Visiems Vilniaus PN laikomiems nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore įstatyme nustatytą laiką. 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus PN direktorius patvirtino naują pasivaikščiojimų grafiką I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems Nr. 14-1714, kuriame numatytas papildomas pasivaikščiojimų grafikas dirbantiems nuteistiesiems. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo taikomas nustatytas pasivaikščiojimų režimas. Pareiškėjas galėjo kreiptis į savo darbdavį bei suderinti savo darbo grafiką taip, kad atsižvelgiant į pataisos įstaigoje nustatytą bausmės atlikimo režimą, būtų kiek įmanoma tenkinami kiti jo poreikiai.

5. Atsakovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad VĮ „Mūsų amatai“ dirbantys nuteistieji turi galimybę nuolat išeiti į lauką ir būti gryname ore erdviame gamybos lokalinio sektoriaus kieme, Vilniaus PN pareigūnai to nekontroliuoja ir nedraudžia. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl galbūt daromų teisės aktų pažeidimų nesikreipė. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo S. L. skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas atlieka bausmę Vilniaus PN paprastojoje grupėje, nuo 2015 m. liepos 13 d. yra paskirtas į VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio darbininko vienetininko pareigas. Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. patvirtintame nuteistųjų pasivaikščiojimo grafike Nr. 81-545 paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 val., t. y. daugiau nei nustatyta BVK 73 straipsnio 5 punkte. Pareiškėjui suteiktas pasivaikščiojimo laikas atitiko BVK nustatytus reikalavimus.

8. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui dirbant VĮ „Mūsų amatai“ nebuvo nustatytas griežtas darbo laiko grafikas, jis kiekvieną darbo dieną, t. y. kiek laiko skirti darbui, poilsiui bei buvimui gryname ore, galėjo planuoti pats. Įmonėje dirbančių nuteistųjų darbo intensyvumas nėra labai didelis, dirbantys nuteistieji dažnai turi daugiau laisvo laiko nei nustatyta darbo grafike, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ir pareiškėjo darbo krūvis ginčo laikotarpiu nebuvo didelis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę būti gryname ore BVK nustatytą laiką. VĮ „Mūsų amatai“ pateikti paaiškinimai paneigia pareiškėjo teiginius, kad VĮ „Mūsų amatai“ dirbantys nuteistieji yra nuolat prižiūrimi Vilniaus PN pareigūnų ir jiems draudžiama išeiti į lauką.

9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo teiginius dėl jo diskriminacijos, kadangi jam, kaip ir kitiems nuteistiesiems, buvo taikomas teisės aktuose nustatytas pasivaikščiojimų režimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl galbūt pažeistų jo teisių nesikreipė. Darbo grafiką pareiškėjui nustatė jo darbdavys, todėl pareiškėjas galėjo kreiptis į jį dėl savo darbo grafiko suderinimo taip, kad atsižvelgiant į pataisos įstaigoje nustatytą bausmės atlikimo režimą, būtų kiek įmanoma tenkinami kiti jo poreikiai.

III. 10. Pareiškėjas S. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad yra dirbantis nuteistasis, kasdien dirba nuo 8.30 iki 18.00 val. (penktadieniais iki 15.30 val.). Pasivaikščiojimo laikas Vilniaus PN baigiasi 18.00 val., todėl grįžęs iš darbo pareiškėjas nebegali pasivaikščioti gryname ore. Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje pagal kito kartu su pareiškėju dirbančio nuteistojo skundą priteisė jam 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl nuo 2018 m. rugpjūčio Vilniaus PN nustatė naują grafiką, pagal kurį dirbantys nuteistieji pasivaikščioti išleidžiami nuo 18.00 val. Šiais veiksmais atsakovo atstovas pripažino padarytus dirbančių nuteistųjų teisių pažeidimus.

12. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal BVK pataisos įstaiga, o ne įmonė, kurioje pareiškėjas dirba, privalo užtikrinti nuteistųjų pasivaikščiojimą gryname ore. Pareiškėjas dirba visą darbo dieną ir darbo metu negali skirti laiko pasivaikščiojimams.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, pasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo S. L. skundo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (neveikimo) (pažeista pareiškėjo pasivaikščiojimų teisė), pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nustatęs, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą) dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, o kadangi nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų, įtvirtintų CK 6.271 straipsnyje, pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimas dėl skunde nurodytų aplinkybių turėjo būti tenkintas, nes jis nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio neturėjo teisės pasivaikščioti gryname ore, o tokia teisė jam priklauso pagal BVK. Pareiškėjo teigimu, jam tokią teisę turėjo užtikrinti atsakovo atstovas, o ne įmonė, kurioje jis dirbo, taip pat nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjas darbo metu turėjo laisvo laiko pasivaikščioti. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris turi būti paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore yra nustatyta BVK 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.

18. Pagal BVK 72 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Priklausomai nuo šių grupių, skiriasi nuteistiesiems priklausanti teisė kasdien pasivaikščioti. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas (BVK 73 str. 5 p.), lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 4 valandas (BVK 74 str. 5 p.), o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 2 valandas (BVK 74 str. 5 d.). Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. patvirtintu nuteistųjų pasivaikščiojimų grafiku Nr. 81-545 paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirtos 4 valandos.

19. Apibendrinant konstatuotina, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra pagrindas riboti jo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1106-602/2020; kt.).

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bausmę atlieka Vilniaus PN paprastojoje grupėje; VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktoriaus 2015 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 7/05-90 pareiškėjas paskirtas į Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio darbininko vietininko pareigas nuo 2015 m. liepos 13 d. Pagal Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. patvirtintą grafiką pareiškėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti mėnesio porinėmis dienomis nuo 14.00 iki 18.00 val., mėnesio neporinėmis dienomis – nuo 8.00 iki 12.30 val. 2018 m. liepos 25 d. buvo patvirtintas naujas pasivaikščiojimų grafikas, pagal kurį pareiškėjui buvo nustatytas papildomas pasivaikščiojimų grafikas.

21. Iš VĮ „Mūsų amatai“ 2018 m. rugsėjo 27 d. atsakymo Nr. 11/05-979 matyti, jog pagal darbo laiko grafiką nuteistieji į darbą išvedami 8.30 val., poilsio pertraukos numatytos: 10.00 – 10.15 val., 16.25 – 17.00 val. bei pietų pertrauka: 12.45 – 13.25 val.; poilsio ir pietų pertraukos laikas yra laisvas nuo darbo, kurio metu nuteistieji gali palikti darbo vietas ir pailsėti jiems priimtinu būdu, bet nepažeidžiant bausmės atlikimo režimo reikalavimų, o atsižvelgiant į įmonės turimų užsakymų skaičių, sezoniškumą, nuteistųjų darbas Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų bare nėra intensyvus ir nuteistieji turi daugiau laisvo laiko, nei nustatyta darbo laiko grafike.

22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo darbo krūvis ginčo laikotarpiu nebuvo didelis, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę būti gryname ore BVK nustatytą laiką. Pareiškėjas nurodo, kad kasdien dirbo nuo 8.30 val. iki 18 val., o pentadieniais – iki 15.30, tik nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio dirbantys nuteistieji eina pasivaikščioti nuo 18 val.

23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimu, įvertinusi pareiškėjo darbo grafiką, tai, kad pareiškėjui tuo metu, kai jis dirbo, nebuvo užtikrinta BVK nustatyta pasivaikščiojimo gryname ore teisė, kad pagal minėtą BVK 103 straipsnio 2 dalį nuteistojo teisė į pasivaikščiojimą įgyvendinama specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje ir tą turi užtikrinti ne darbdavys, o atsakovo atstovas, daro išvadą, jog Vilniaus PN padarė pažeidimą, t. y. pažeidė BVK nuostatas, neužtikrindami pareiškėjo teisės į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio 25 d.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės nepripažintinos pagrįstomis, nes netinkamai taikytos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą (ABTĮ 56 str. 6 d.), taip pat materialiosios teisės normos, reglamentuojančios nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore.

25. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant šioms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

26. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą dėl nustatytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pažymi, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

27. Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kt. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

28. Pareiškėjas prašo jam priteisti 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

29. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

30. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjo teisė nebuvo pažeista ir pareiškėjas dėl to nepatyrė neturtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies – pareiškėjui iš atsakovo, atstovaujamo Vilniaus PN, priteisiamas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (ABTĮ 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo S. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė