Legislator Case Law & Legislation
2d4f047f-d4c8-4d9c-8abd-2fcdfca4cc47 AI generated

2d4f047f-d4c8-4d9c-8abd-2fcdfca4cc47 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 2d4f047f-d4c8-4d9c-8abd-2fcdfca4cc47
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2021-09-03 VMI prie FM gavo BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratoriaus UAB „Adminova“ direktorės I. K.-R. pasiraÅ¡ytÄ 2021-09-03 vykusio bendrovės kreditorių komiteto posėdžio protokolÄ , kuriame nurodyta, kad 3-iuoju darbotvarkės klausimu, trims kreditorių komiteto nariams balsuojant už, vienam prieÅ¡, priimtas nutarimas pritarti nemokumo administratoriaus pasiÅ«lytai debitorinės skolos realizavimo tvarkai.

Legislator headnote

AI generated

2d4f047f-d4c8-4d9c-8abd-2fcdfca4cc47 · Å iaulių apygardos teismas: Turtas bankroto procese turi bÅ«ti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Å is reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtÄ bÅ«tų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusiÄ po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civ Civilinė byla Nr. eB2-445-372/2021 Teisminio proceso Nr.2-57-3-00222-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.3.7.2; 3.7.3.7.4 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. spalio 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skundÄ dėl BUAB „Žemkasa“ 2021-09-03 pakartotinio kreditorių komiteto posėdžio nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, ir n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2021-09-03 VMI prie FM gavo BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratoriaus UAB „Adminova“ direktorės I. K.-R. pasiraÅ¡ytÄ 2021-09-03 vykusio bendrovės kreditorių komiteto posėdžio protokolÄ , kuriame nurodyta, kad 3-iuoju darbotvarkės klausimu, trims kreditorių komiteto nariams balsuojant už, vienam prieÅ¡, priimtas nutarimas pritarti nemokumo administratoriaus pasiÅ«lytai debitorinės skolos realizavimo tvarkai.

2. VMI prie FM, nesutikdama su 2021-09-03 bendrovės kreditorių komiteto posėdžio metu priimtu nutarimu 3-iuoju darbotvarkės klausimu, nepraleisdama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 55 straipsnyje nustatyto termino, teikia šį skundÄ .

3. Nemokumo administratoriaus kreditoriams 2021-08-16 pateiktame dokumente „Kreditorių komiteto posėdžio, įvyksiančio 2021 m. rugpjūčio 31 d., darbotvarkės klausimų paaiÅ¡kinimas ir nutarimų projektai“ nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratorius pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 200 000,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ buvusio BUAB „Žemkasa“ vadovo D. Z., civilinis ieÅ¡kinys priimtas, byla netrukus turi bÅ«ti perduota nagrinėti į teismÄ (toliau – Reikalavimo teisė).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad D. Z., priimdamas sprendimÄ iÅ¡simokėti 200 000,00 Eur dividendų ne tik nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 6 d. 1 p., 8 d. nuostatų, tačiau ir atlikęs minimÄ veiksmÄ , pasisavino jam nepriklausantį turtÄ â€“ 200 000,00 Eur - ir tokiu bÅ«du nulėmė BUAB „Žemkasa“ bankrotÄ bei padarė BUAB „Žemkasa“ ir jos kreditoriams 200 000,00 Eur žalos.

4. Administratorius Reikalavimo teisę pasiÅ«lė realizuoti vadovaujantis JANÄ® 85 str. įtvirtintais įmonės turto pardavimo principais, pabrėždamas, kad kreditoriai privalo vadovautis turto apyvartos greičio principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtas turi bÅ«ti parduodamas taip, kad bÅ«tų užtikrintas kuo greitesnis jo grÄ Å¾inimas į apyvartÄ ir vertės iÅ¡saugojimas. Nemokumo administratorius taip pat nurodė, kad siekiant tiek praplėsti potencialių pirkėjų skaičių, tiek galimai padidinti turto – Reikalavimo teisės, kuri dar nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu - likvidumÄ , administratoriaus nuomone, tikslinga Reikalavimo teisę realizuoti ne iÅ¡ varžytinių, nes tokio tipo turto pardavinėjimas varžytinėse paprastai nesudaro sÄ lygų pasiekti bankroto procedÅ«rų tikslo – maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo; varžytinės trunka ilgiau (iki 3 mėn.); dėl karantino įtakos ekonominė pirkėjų galia Å¡iuo metu yra sumažėjusi.

5. Remdamasis tuo, nemokumo administratorius kreditorių komiteto posėdžio metu pasiÅ«lė BUAB „Žemkasa“ Reikalavimo teisę pardavinėti kitu negu iÅ¡ varžytinių bÅ«du (vieÅ¡ai skelbti apie laisvÄ Å¡io turto pardavimÄ ).

6. Nustatyta, kad apie Reikalavimo teisės pardavimÄ skelbti vieÅ¡ai internete ne mažiau negu 3 skelbimų portaluose. Gavus pasiÅ«lymÄ bet kuriame iÅ¡ etapų, administratorius turi teisę nelaukti einamojo etapo pabaigos ir parduoti Reikalavimo teisę už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , bet ne mažesnę, negu tame etape nustatytÄ minimaliÄ kainÄ .

7. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismas neturi vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų ekonominio pagrįstumo. Tačiau spręsdamas, ar ginčijamais nutarimais nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir ar jie neprieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, teismas pirmiausia turi įvertinti Å¡iuos nutarimus, atsižvelgdamas į esminį bankroto procedÅ«rų tikslÄ â€“ maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus bei apginti pačios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).

Taigi, sprendžiant dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo bÅ«tina nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar Å¡io nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Atitinkamai administratorius, vykdydamas JANÄ® nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti ir atlikti bankroto proceso darbus valdydamas, naudodamas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turtÄ , juo disponuodamas (parduodamas), kad bÅ«tų sukaupta kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto (lėšų), iÅ¡ kurio bÅ«tų tenkinami kreditorių reikalavimai.

Bankroto procedÅ«rų tikslas yra siekis, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas bÅ«tų parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi bÅ«tų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusiÄ po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012). Toks tikslas sietinas ir su bankroto administratoriaus pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės parduodamo turto pobÅ«dį ir siekti jo pardavimo už kainÄ , kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-399-219/2018).

8. Teismų praktikoje aptarti turto pardavimo principai imperatyviai įvardinti JANÄ® 85 straipsnyje: juridinio asmens turtas turi bÅ«ti parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiÅ¡kiančiu, kad turto pardavimo kaina turi bÅ«ti nustatoma pagal analogiÅ¡ko turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtÄ turi bÅ«ti siekiama parduoti už didžiausiÄ galimÄ kainÄ ; turto apyvartos greičio principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtas turi bÅ«ti parduodamas taip, kad bÅ«tų užtikrintas kuo greitesnis jo grÄ Å¾inimas į apyvartÄ ir vertės iÅ¡saugojimas.

Turtas bankroto procese turi bÅ«ti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Å is reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtÄ bÅ«tų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusiÄ po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).

9. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nedviprasmiÅ¡kai nustato, kad galima perleisti tik galiojančiÄ reikalavimo teisę. Prievolių teisėje draudžiama perleisti daugiau teisių, negu pats turi. CK nustato, kad negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimÄ , dėl kurio negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, be kita ko, reiÅ¡kia ir draudimÄ perleisti reikalavimÄ , kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimÄ , nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiÅ¡kia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

10. Nagrinėjamu atveju, remiantis nemokumo administratoriaus pateikta informacija, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorius, atstovaudamas BUAB „Žemkasa“, pateikė civilinį ieškinį dėl 200 000,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo iš buvusio BUAB „Žemkasa“ vadovo D. Z.. Civilinis ieškinys priimtas, artimiausiu metu kartu su byla bus perduotas ir nagrinėjamas baudžiamojoje byloje teisme. Vadinasi, pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nereiškia, kad 200 000 Eur reikalavimas buvusio vadovo D. Z. atžvilgiu yra galiojantis, nes jis nėra patvirtintas teismo.

11. Pažymėtina ir tai, kad Reikalavimo teisės į skolinį įsipareigojimÄ , dėl kurio pagrįstumo ir patvirtinimo nėra nei pradėtas nagrinėjimas teisme, nei atitinkamai toks debitorinis įsiskolinimas patvirtintas teismo, pardavimas neabejotinai vertintinas kaip ekonomiÅ¡kai nepatrauklus bÅ«simam pirkėjui, tuo pačiu nepalankus bendrovės kreditorių interesams, neatitiktų jų lÅ«kesčių kuo didesne apimtimi tenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Visų pirma, nepradėjus teisminio nagrinėjimo nėra aiÅ¡kios tokios bylos perspektyvos, ar bus tenkintas ir/ar kokia apimti civiliniu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas D.

Z.. Vadinasi, siekiant turtÄ (Reikalavimo teisę) parduoti už didžiausiÄ galimÄ kainÄ (didžiausios kainos principas), klausimas dėl Å¡io turto pardavimo, nesant galimybių tokio reikalavimo tenkinti iÅ¡ atsakovo, turėtų bÅ«ti svarstomas kreditorių komiteto posėdyje ir toks turtas parduodamas, teismui patvirtinus faktinį turtinės žalos dydį, priteistinÄ iÅ¡ buvusio BUAB „Žemkasa“ vadovo D. Z.. Antra, VMI prie FM nuomone, Å¡iuo atveju remtis turto apyvartos greičio principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtas turi bÅ«ti parduodamas taip, kad bÅ«tų užtikrintas kuo greitesnis jo grÄ Å¾inimas į apyvartÄ ir vertės iÅ¡saugojimas, nėra pagrįstas.

Nemokumo administratorius siekia parduoti Reikalavimo teisę į reikalavimÄ , kurio dydis teisme nėra patvirtintas ir dėl kurio Å¡iuo metu iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju turto apyvartos greičio principo taikymas yra ribotas, nes nuostatos dėl tokio turto (tiek Reikalavimo teisės, tiek paties reikalavimo) grÄ Å¾inimo į apyvartÄ ir Å¡io turto vertės iÅ¡saugojimo yra praktiÅ¡kai sunkiai pritaikomos, iki kol toks reikalavimas faktiÅ¡kai bus nustatytas ir patvirtintas teisme.

12. BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratorius kreditorių komiteto posėdžio metu nepateikė jokios informacijos apie tai, kokios yra iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ buvusio Bendrovės vadovo D. Z. galimybės. Tai reiÅ¡kia, kad kreditoriai nebuvo informuoti, ar priėmus palankų teisme sprendimÄ dėl 200 tÅ«kst. žalos iÅ¡ D. Z. priteisimo, tokia debitorinė suma galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ buvusio vadovo ir kaip operatyviai.

13. VMI prie FM turimais duomenimis, bendrovės akcininku D. Z. buvo iki (duomenys neskelbtini), vadovu – iki (duomenys neskelbtini). D. Z. sutuoktinė bendrovėje dirbo nuo (duomenys neskelbtini). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomųjų bylų D. Z. atžvilgiu nėra vykdoma.

14. Vedybų sutarčių registro duomenimis, D. Z. su sutuoktine A. Z. šalių susitarimu (duomenys neskelbtini) sudarė turto padalijimo sutartį (Turto padalijimo fakto identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini)), kuria susitarta, kad sutuoktinė A. Z. asmeninės nuosavybės valdys 14 nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai ir statiniai). Šia sutartimi D. Z. asmeninės nuosavybės teise liko 100 vienetų UAB "Žemkasa", (duomenys neskelbtini), akcijų, įskaitant teisę asmeninėn nuosavybėn gauti dividendus bei kitas akcijų suteikiamas visas teises.

15. TÄ pačiÄ (duomenys neskelbtini) dienÄ D. Z. ir A. Z. sudarė povedybinę sutartį ((duomenys neskelbtini) (t. y. po turto padalijimo sutarties sudarymo, (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ nustatytas, kad po Å¡ios sutarties sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgytas turtas laikomas asmeniniu, atsiradę teisės pareigos, skolos, įsipareigojimai ir pan. priklauso sutuoktiniui, kurio vardu toks sandoris sudarytas.

16. Pagal nemokumo administratoriaus pateiktÄ informacijÄ , D. Z. 200 tÅ«kst. Eur dividendų iÅ¡simokėjo (duomenys neskelbtini), t. y. iÅ¡kart po minėtų sutarčių sudarymo,- iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų buvo atleistas (duomenys neskelbtini), Bendrovės akcijas perleido (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu A. Z. 2018-10-11 pirkimo pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė, nurodoma Nekilnojamojo turto registre - 121 400 Eur. Pažymėtina, kad A. Z. savo 2018 m. metinėje pajamų deklaracijoje taip pat nurodė gavusi 64 tÅ«kst. Eur pajamų, deklaruojamų 49 pajamų rūšies kodu (dovanos, gautos iÅ¡ sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių, brolių, seserų, senelių, vaikaičių), todėl vertintina, ar Å¡i suma nebuvo padovanota iÅ¡ sutuoktinio D. Z. gautų dividendų pajamų.

17. D. Z., sudarydamas turto padalijimo, povedybinę sutartis, veikė savo ir savo sutuoktinės naudai, o iÅ¡kart po to neteisėtai iÅ¡simokėdamas dividendus, padarė žalÄ BUAB „Žemkasa“. Vertinant aukščiau nurodytas faktines galimybes, akivaizdžiai yra pagrindas, priteisus iÅ¡ D. Z. žalos atlyginimÄ BUAB „Žemkasa“ naudai, reikiama apimtimi ginčyti sutuoktinių sudarytas sutartis, priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į nesÄ Å¾iningai sudarytų sandorių pagrindu sutuoktinei perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , galimai ir į po neteisėto dividendų iÅ¡simokėjimo sutuoktinės vardu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

18. Reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusios įmonės turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto). Remiantis aukščiau išdėstytu, VMI prie FM nuomone, BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratoriaus pateiktas pasiūlymas dėl Reikalavimo teisės pardavimo tvarkos parengtas visapusiškai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.

Nemokumo administratorius neatsižvelgė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra nustatytas teismo, yra ginčytinas, taip pat neįvertino ir nepateikė kreditorių komitetui informacijos apie galimybes įgyvendinti reikalavimo teisę iÅ¡ skolininko turto. VMI prie FM nuomone, bankroto proceso operatyvumo principas negali pažeisti kreditorių intereso gauti kuo didesnę kreditorinio reikalavimo patenkinimo dalį. Sprendimas nebedalyvauti baudžiamajame procese su civiliniu ieÅ¡kiniu ir neiÅ¡naudoti visų galimybių siekti Å¡ioje byloje maksimalaus rezultato – gauti 200 tÅ«kst. Eur, manytina, iÅ¡ esmės pažeidžia bendrovės kreditorių (taip pat ir likusios mažumos) turtinius interesus, teisę atgauti bent dalį finansinių reikalavimų, todėl pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, prieÅ¡taraujančiu kreditorių interesams, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Pažymėtina, kad skundžiamas kreditorių komiteto posėdžio nutarimas yra palankus bÅ«tent buvusiam BUAB „Žemkasa“ vadovui D. Z., nes iÅ¡ esmės tokiu sprendimu sudaroma reali galimybė iÅ¡vengti savo veiksmai padarytos žalos atlyginimo. 19. 2021-09-03 pakartotinio kreditorių komiteto posėdžio metu priimtas nutarimas 3-čiuoju darbotvarkės klausimu yra ekonomiÅ¡kai nepagrįstas bei neracionalus, prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams, pažeidžia kreditoriaus VMI prie FM, taip pat ir kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus ir lÅ«kesčius, todėl turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

20. Nemokumo administratorius nurodo, kad VMI prie LR FM skunde plačiai išdėstė visus duomenis, kuriuos turi apie D. Z. finansinę padėtį, t. y. jog D. Z. jokio registruotino ar kito žinomo turto neturi, kas leidžia pagrįstai teigti, jog debitorinės skolos išieškojimas, jeigu baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys būtų tenkintas, išieškojimas šios dienos duomenimis yra mažai tikėtinas, kas iš esmės, vadovaujantis bankroto proceso tikslais ir principais, yra pagrindas nevilkinti iš esmės baigtos bankroto procedūros ir siekti realizuoti turimas procesines materialines teises į D. Z..

21. BUAB „Žemkasa“ pripažinta likviduojama dėl bankroto dar 2020 m. sausio 15 d. nutartimi, tuo tarpu LR JANI 84 str. 3 d. įtvirtinta, jog juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, jog Å iaulių apygardos teismas rezoliucija yra tenkinęs nemokumo administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl termino bÅ«tinosioms likvidavimo procedÅ«roms užbaigti, pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu Å¡iuo metu visos bÅ«tinosios bankroto procedÅ«ros yra baigtos, dėl ko atsiradusios procesinės materialinės reikalavimo teisės įvairiose civilinėse ir baudžiamosiose byloje yra realizuojamos vykdant atitinkamus kreditorių komiteto priimtus nutarimus.

22. BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratoriaus nuomone, pareiškėjos pozicija, neva ginčijamas nutarimas neatitinka BUAB „Žemkasa“ kreditorių interesų bei teisingumo ir protingumo principų, yra ne tik nepagrįsta, tačiau ir kelianti abejonių dėl pareiškėjos suinteresuotumo vilkinti BUAB „Žemkasa“ bankroto procedūras šioms iš esmės jau esant baigtoms ir esant aiškiai BUAB „Žemkasa“ termino likvidavimo procedūroms užbaigti, datai - 2021 m. gruodžio 31d.

23. Ginčijamu nutarimu nutarta parduoti materialines procesines teises byloje, t. y. civiliniu ieÅ¡kiniu aiÅ¡kiai apibrėžtÄ materialinį reikalavimÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjos samprotavimai apie tai, jog neva materialinė procesinė reikalavimo teisė, nepatvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, negali bÅ«ti realizuojama, atmestini kaip nepagrįsti nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pati pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės yra paneigusi savo dėstomus samprotavimus balsuodama „už“ administratoriaus pasiÅ«lymÄ 2021 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių komiteto posėdyje darbotvarkės klausimu Nr.

3. kuriuo priėmus nutarimÄ Nr. 3 nutarta realizuoti įvairias BUAB „Žemkasa“ reikalavimo teises, kurių tarpe buvo ir materialinė procesinė reikalavimo teisė į UAB „Dostalita“, nepatvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir materialinė procesinė reikalavimo teisė į fizinius asmenis baudžiamojoje byloje, nepatvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atitinkamai, tokiais nepagrįstais teiginiais grindžiamas pareiÅ¡kėjos skundas nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčijamo nutarimo panaikinimui, dėl ko pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas.

24. Kreditorė MB “Eiseba” pritaria nemokumo administratoriaus atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytai iÅ¡samiai pozicijai dėl pareiÅ¡kėjo skundo nepagrįstumo, todėl pakartotinai nepasisako dėl esminių byloje aplinkybių bei argumentų, kuriuos iÅ¡samiai detalizavo nemokumo administratorius savo procesiniuose dokumentuose. Kreditorės VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas atmestinas.

25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad jeigu kreditorių susirinkimas nenusprendė kitaip, tai kreditorių komitetas iÅ¡ esmės turi tokius pačius įgaliojimus, kaip ir kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-546-381/2017). Sudarant kreditorių komitetÄ bei jam deleguojant kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas funkcijas (ar jų dalį), bankroto procesas racionalizuojamas, tampa paprastesnis ir ekonomiÅ¡kesnis, tai ypač aktualu tais atvejais, kai bendrovė turi daug kreditorių. Tačiau įstatymas kreditorių susirinkimo teisės spręsti dėl kreditorių komiteto sudarymo iÅ¡ esmės neriboja, taip pat nesieja kreditorių komiteto sudarymo galimybės su bendrovės dydžiu ar jos kreditorių skaičiumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1233-781/2019).

26. Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiÅ¡kiančiu, kad turto pardavimo kaina turi bÅ«ti nustatoma pagal analogiÅ¡ko turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtÄ turi bÅ«ti siekiama parduoti už didžiausiÄ galimÄ kainÄ ; turto apyvartos greičio principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtas turi bÅ«ti parduodamas taip, kad bÅ«tų užtikrintas kuo greitesnis jo grÄ Å¾inimas į apyvartÄ ir vertės iÅ¡saugojimas (JANÄ® 85 straipsnis).

Å ie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sÄ lygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrÄ . Turtas bankroto procese turi bÅ«ti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Å is reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtÄ bÅ«tų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusiÄ po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).

27. Specialus įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra JANĮ, o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonės bankrotas – kolektyvinis procesas, kurio metu sprendžiami ne pavienių, bet visų įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų klausimai, derinami skirtingi kreditorių interesai, ieškant protingos ir teisingos jų pusiausvyros. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime.  Kreditorių komitetas yra vertinamas kaip kreditorių visumos atstovas. 28.

Teismas nenustatė, kad ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas buvo priimtas pažeidžiant procedÅ«rinius reikalavimus arba jis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesams, nėra teisinio pagrindo atskirojo skundo tenkinimui.

29. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedÅ«rų ir savo sprendimais paprastai negali iÅ¡spręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas sprendžia ekonominio pobÅ«džio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iÅ¡ esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo bÅ«do arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos.

Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviÄ sias teisės normas arba prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimÄ ir perduoti klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

30. Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad galimi atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus lÅ«kesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtÄ laikÄ nerealizuojamas bankrutuojančios įmonės turtas. Kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (nutarimų nepriėmimas) gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai. Nustatęs, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetencijÄ , arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas bÅ«tinųjų procedÅ«rų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedÅ«rų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais iÅ¡skirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimÄ .

Tam turi bÅ«ti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas ne tik teismo galimybių įsiterpti į kreditorių kompetencijai priskirtų klausimų sprendimÄ iÅ¡imtinumas, bet ir teismo įsiterpimui bÅ«tinos sÄ lygos – bankroto proceso vilkinimo bei kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo, konstatavimas.

31. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas (komitetas) paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip realios galimybės parduoti turtÄ , potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt., atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainÄ gali bÅ«ti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedÅ«ros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaÅ¡tus.

32. Nemokumo administratorius kreditorių komiteto posėdžio metu pasiÅ«lė BUAB „Žemkasa“ skolos Reikalavimo teisę pardavinėti kitu negu iÅ¡ varžytinių bÅ«du (vieÅ¡ai skelbti apie laisvÄ Å¡io turto pardavimÄ ), bÅ«tent: - I etapas: Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ , bet ne mažesnę nei nominaliÄ Reikalavimo teisės sumÄ , kainÄ , pardavimÄ vykdyti 14 dienų nuo vieÅ¡o paskelbimo apie parduodamÄ Reikalavimo teisę, dienos. - II etapas:

Nerealizavus Reikalavimo teisės I etape, Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ , bet ne mažesnę nei 80 proc. Reikalavimo teisės nominaliÄ sumÄ , kainÄ , pardavimÄ vykdyti 14 dienų nuo vieÅ¡o paskelbimo apie parduodamÄ Reikalavimo teisę, dienos. - III etapas: Nerealizavus Reikalavimo teisės II etape, Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ , bet ne mažesnę nei 60 proc. Reikalavimo teisės nominaliÄ sumÄ , kainÄ , pardavimÄ vykdyti 14 dienų nuo vieÅ¡o paskelbimo apie parduodamÄ Reikalavimo teisę, dienos. - IV etapas:

Nerealizavus Reikalavimo teisės III etape, Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ , bet ne mažesnę nei 40 proc. Reikalavimo teisės nominaliÄ sumÄ , kainÄ , pardavimÄ vykdyti 14 dienų nuo vieÅ¡o paskelbimo apie parduodamÄ Reikalavimo teisę, dienos. - V etapas: Nerealizavus Reikalavimo teisės IV etape, Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ , bet ne mažesnę nei 20 proc. Reikalavimo teisės nominaliÄ sumÄ , kainÄ , pardavimÄ vykdyti 14 dienų nuo vieÅ¡o paskelbimo apie parduodamÄ Reikalavimo teisę, dienos. - VI etapas:

Nerealizavus Reikalavimo teisės V etape, Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , pardavimÄ vykdyti 14 dienų nuo vieÅ¡o paskelbimo apie parduodamÄ Reikalavimo teisę, dienos. Nerealizavus Reikalavimo teisės, Å¡aukti kreditorių komitetÄ dėl Reikalavimo teisės nuraÅ¡ymo. - Apie Reikalavimo teisės pardavimÄ skelbti vieÅ¡ai internete ne mažiau negu 3 skelbimų portaluose. Gavus pasiÅ«lymÄ bet kuriame iÅ¡ etapų, administratorius turi teisę nelaukti einamojo etapo pabaigos ir parduoti Reikalavimo teisę už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , bet ne mažesnę, negu tame etape nustatytÄ minimaliÄ kainÄ .

33. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti 2021-09-03 bendrovės kreditorių komiteto posėdžio metu priimto nutarimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu. Sprendžiant dėl ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo būtina nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar šio nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.

34. Teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas niekaip nepažeidžia kreditorių ir įmonės interesų. Nemokumo administratorius tinkamai įvertino galimybę atgauti buvusio vadovo skolÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo jos pardavinėti iÅ¡ varžytinių. Å iuo atveju manytina, kad turtÄ realizuoti realesnė, tikėtinesnė ir operatyvesnė galimybė yra realizuoti skolÄ vieÅ¡ai, o ne varžytinėse. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 35. BUAB „Žemkasa“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡vadas iÅ¡ VMI.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali bÅ«ti pripažintos teismo iÅ¡laidomis, jeigu jos yra realios, bÅ«tinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Teismo vertinimu, bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančiÄ Ä¯monę, nagrinėjamu atveju pasitelkdama teisinę pagalbÄ , savarankiÅ¡kai prisiėmė rizikÄ dėl patirtų iÅ¡laidų. Skundu ginčijama parduodamo turto tvarka yra įprastas ir kasdienis nemokumo administratoriaus veikloje sprendžiamas klausimas, tiesiogiai susijęs su nemokumo administratoriaus atliekamomis darbinėmis funkcijomis, skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės nebuvo nei teisės, nei fakto klausimu sudėtingos, į kurias atsiliepti reikėtų ypatingų žinių, kurių neturėtų pats nemokumo administratorius, ir dėl kurių reikėtų profesionalios teisinės pagalbos.

Konstatuotina, kad Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos, todėl BUAB „Žemkasa“ praÅ¡ymas jas priteisti netenkinamas. Vadovaudamasis CPK JANÄ® 54-55 straipsniais, 290-291 straipsniais, teismas n u t a r i a : Kreditoriaus VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skundÄ dėl 2021-09-03 bendrovės kreditorių komiteto posėdžio metu priimto nutarimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu atmesti. BUAB “Žemkasa” nemokumo administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosdi iÅ¡laidų priteisimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo kopijos gavimo gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėja Birutė Simonaitienė