2d3a22fe-292a-4d8e-96b7-e2bfc5ccbbd2 · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-606/2022 Teisėjas Gintaras Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42441-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1.; 1.2.23.2.1.; 1.2.23.2.2.; 1.1.4.7.; 1.1.8.1.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, nuteistajam M.

L., gynėjams advokatams Alvydui Butai, Marinai Saveljevai ir Vilmantui Ančiukaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų Ž. V., M. L. ir nuteistojo T. I. gynėjo advokato Alvydo Butos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio (pataisyto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi), kuriuo: Ž.

V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta trejų metų septynių mėnesių aštuonių dienų dalimi ir paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Ž. V. pripažintas pavojingu recidyvistu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Ž. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 Eur konfiskavimas. T. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡i laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 59 MGL (2 950 Eur) baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimas ir 59 MGL (2 950 Eur) dydžio bauda. Ä® paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 11 d. 12.45 val. iki 2020 m. lapkričio 13 d. 12.30 val. (2 dienos).

T. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. M. L. (M. L.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaityta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendį atlikta bausmė. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Ž. V. nuteistas už tai, kad 2020 metais, ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 11 d. iki 12.30 val., neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį, ne mažiau kaip 2,431 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki, kol 2020 m. lapkričio 11 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), 3 folijos lankstinukus su 0,063 g heroinu pardavė už 60 Eur T.

I., o likusį 2,368 g heroino kiekį, supakuotÄ Ä¯ 31 folijos lankstinukÄ ir 2 maiÅ¡iukus, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki, kol 2020 m. lapkričio 11 d. 19.10 val. policijos pareigÅ«nai narkotinę medžiagÄ aptiko ir išėmė kratos metu.

2. Ž. V. nuteistas ir už tai, kad 2020 m. lapkričio 11 d. 19.10 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė 31 tabletę „Lorazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurio masė 0,0775 g, ir 15 tablečių „Clonazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio masė 0,030 g, iki tabletes surado ir paėmė kratos metu policijos pareigūnai.

3. T. I. nuteistas už tai, kad esant iÅ¡ankstiniam susitarimui su M. L. nusipirkti narkotinės medžiagos – heroino bei jÄ kartu suvartoti, ir M. L. perdavus T. I. 20 Eur Å¡io susitarimo įgyvendinimui, T. I. 2020 m. lapkričio 11 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Ž. V. už M. L. duotus 20 Eur ir savo 40 Eur nupirko 3 lankstinukus su 0,063 g heroino, iÅ¡ jų 2 lankstinukus su 0,042 g heroino pasiliko sau ir laikė prie savęs iki 2020 m. lapkričio 11 d. 12.54 val., kol jo apžiÅ«ros metu, (duomenys neskelbtini) , heroinÄ surado ir išėmė policijos pareigÅ«nai, o 1 lankstinukÄ su 0,021 g heroino netrukus po nupirkimo taksi automobilyje perdavė M. L. vartoti, kuris jį laikė prie savęs iki 2020 m. lapkričio 11 d., apie 12.56 val., kol heroinÄ jo asmens apžiÅ«ros metu (duomenys neskelbtini), surado ir išėmė policijos pareigÅ«nas.

4. M. L. nuteistas už tai, kad esant iÅ¡ankstiniam susitarimui su T. I. nusipirkti narkotinės medžiagos – heroino bei jÄ kartu suvartoti, ir M. L. perdavus T. I. 20 Eur Å¡io susitarimo įgyvendinimui, T. I. 2020 m. lapkričio 11 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Ž. V. už M. L. duotus 20 Eur ir savo 40 Eur nupirko 3 lankstinukus su 0,063 g heroino, iÅ¡ jų 2 lankstinukus su 0,042 g heroino pasiliko sau ir laikė prie savęs iki 2020 m. lapkričio 11 d. 12.54 val., kol jo apžiÅ«ros metu, (duomenys neskelbtini), heroinÄ surado ir išėmė policijos pareigÅ«nai, o 1 lankstinukÄ su 0,021 g heroino netrukus po nupirkimo taksi automobilyje perdavė M.

L. vartoti, kuris jį laikė prie savęs iki 2020 m. lapkričio 11 d., apie 12.56 val., kol heroinÄ jo asmens apžiÅ«ros metu (duomenys neskelbtini), surado ir išėmė policijos pareigÅ«nas. II. Apeliacinių skundų argumentai 5. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. V. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį jam pakeisti – nusikalstamÄ veikÄ dėl 2020 m. lapkričio 11 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje surastų 2,368 g heroino bei 31 tabletės „Lorazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurio masė 0,0775 g, ir 15 tablečių „Clonazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio masė 0,030 g, iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio l dalį, o dėl 2020 m. lapkričio 11 d. 3-jų folijos lankstinukų su 0,063 g heroino pardavimo už 60 Eur T.

I. kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus jo padarytas nusikalstamas veikas, skirti Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad jis visiÅ¡kai pripažino padaręs minėtas nusikalstamas veikas. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu. 5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos Å¡alys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms.

Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas įvairių teisės Å¡akų normų kompleksas draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012). 5.2. Vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, nuosprendyje turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų pilna analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, ir jame neturi būti nepašalintų ir neaptartų prieštaravimų. Be to, minėtos nuostatos prasme, vertinant įrodymus atsižvelgiama į visas aplinkybes ir vadovaujamasi tuo, kad nuosprendis gali būti pagrįstas tik įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, teismo išvados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje, kad nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis, ir visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Be to, minėta baudžiamojo proceso įstatymo nuostata reikalauja, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje bÅ«tų nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti; turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma; vertindamas įrodymus, teisėjas turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nesilaikė Å¡ių reikalavimų, todėl ir buvo priimtas Å¡ioje dalyje nepagrįstas ir neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis. 5.3. Nuteistasis Ž. V. teigia, kad jis viso proceso metu davė detalius, konkrečius ir nuoseklius parodymus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai, nekeičiant savo parodymų tvirtino, kad 2020 m. lapkričio 11 d. savo reikmėms įsigijo apie 3 g heroino, nes yra visiÅ¡kai priklausomas nuo narkotinių medžiagų.

Narkotines medžiagas vartoja labai seniai, su pertraukomis apie dvideÅ¡imt metų. Iki suėmimo jis dirbo, todėl turėjo lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti ir, kai tik bÅ«davo galimybė, įsigydavo didesnį kiekį, kad nereikėtų ieÅ¡koti, o be to, perkant didesnį kiekį, atitinkamai bÅ«davo mažesnė kaina. TÄ dienÄ buvo gavęs atlyginimÄ , todėl turėdamas pinigų įsigijo minėtÄ kiekį heroino. Ä®sigijęs minėtÄ narkotinę medžiagÄ jÄ padalino į lankstinukus sau mėnesiui, tokiu bÅ«du pasidarė apie trisdeÅ¡imt lankstinukų, tai yra tiek, kiek jam reikia, kad neperdozuotų ir galėtų normaliai dirbti ir gyventi.

Per dienÄ suvartodavo du-tris lankstinukus. 5.4. Apeliantas nurodo, kad jis T. I. pažįsta iÅ¡ matymo ir pažįsta bÅ«tent kaip asmenį, priklausomÄ nuo narkotinių medžiagų, buvo apsikeitę telefono numeriais. 2020 m. lapkričio 11 d. T. I. parašė žinutę, kad nori susitikti. Susitiko netoliese, prie esančios parduotuvės „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pradžioje. Susitikus, T. I. paklausė, gal jis žino, kur gauti narkotinių medžiagų, nes jam buvo prasidėjusi abstinencijos bÅ«sena, jis labai blogai jautėsi.

Kadangi su savimi turėjo keletÄ lankstinukų, o iÅ¡ savo ilgalaikės patirties labai gerai žinodamas, kÄ reiÅ¡kia žmogui tokia bÅ«sena, sutiko T. I. perleisti tris lankstinukus su heroinu už savikainÄ . T. I. už visus tris lankstinukus sumokėjo 60 Eur, tai yra po 20 Eur už lankstinukÄ , tokia yra savikaina, taip susigrÄ Å¾indamas sau 60 Eur. Daugiau niekam nėra pardavęs ar perdavęs jokių narkotinių medžiagų, ir tai patvirtina visa objektyvi bylos medžiaga. Taigi T. I. atvejis buvo visiÅ¡kai atsitiktinis. 5.5.

Apeliaciniame skunde aptariama BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicija. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad jis jau seniai yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, patvirtina byloje esantis Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 260 straipsnio l dalį. Ä®vykio dienÄ â€“ 2020 m. lapkričio 11 d. – jis buvo suvartojęs du lankstinukus su heroinu, o po dviejų dienų jį kamavo abstinencijos bÅ«sena, apie tai jis parodė 2020 m. lapkričio 13 d. apklausos metu, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių nebuvo atliktas Å¡lapimo tyrimas. 5.6.

Apeliantas nurodo, kad byloje liudytojais buvo apklausti policijos pareigÅ«nai Ž. S., M. Å . ir Ž. G., kurie atliko slaptÄ tyrimÄ , susijusį su jam inkriminuota nusikalstama veika, tačiau nei vienas iÅ¡ jų negalėjo nurodyti ir pateikti faktinių duomenų, kad jis kam nors (iÅ¡skyrus T. I.) bÅ«tų pardavęs ar kitaip platinęs narkotines medžiagas. Ä® bylÄ yra pateikta 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, kuria buvo leista nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. sausio 23 d. klausytis jo pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡i tinklais, daryti jų įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , jÄ fiksuoti ir kaupti.

Taip pat į bylÄ yra pateikta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis, kuria buvo leista nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. sausio 23 d. atlikti jo slaptÄ sekimÄ . Å ių nutarčių pagrindu 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suraÅ¡ytas elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas ir 2020 m. lapkričio 12 d. buvo suraÅ¡ytas slapto sekimo protokolas. IÅ¡ Å¡ių, apelianto nuomone, labai svarbių dokumentų matyti, kad jis (iÅ¡skyrus epizodÄ su T.

I.) su niekuo nesitarė, nepardavinėjo ar kitaip neplatino narkotinių medžiagų. Taip pat Å¡iais dokumentais nenustatyta, kad jam inkriminuojamÄ narkotinę medžiagÄ â€“ heroinÄ â€“ įsigijo tikslu platinti. Todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad jo nusikalstama veika dėl 2020 m. lapkričio 11 d. kratos metu gyvenamojoje vietoje surastų 2,368 g heroino bei 31 tabletės „Lorazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurio masė 0,0775 g, ir 15 tablečių „Clonazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio masė 0,030 g, turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o epizodas dėl 2020 m. lapkričio 11 d. 3-jų folijos lankstinukų su 0,063 g heroino pardavimo už 60 Eur T.

I. turi bÅ«ti kvalifikuojamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, jam skirtina Å¡velnesnė laisvės atėmimo bausmė, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl narkotinės medžiagos pardavimo T. I., o taip pat visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl 2020 m. lapkričio 11 d. kratos metu gyvenamojoje vietoje surastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. 5.7.

Apelianto nuomone, turėtų bÅ«ti pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas prioritetÄ suteikė tam tikriems įrodymams ar jų daliai, nevertindamas įrodymų visumos, kai kuriuos įrodymus vertindamas netinkamai, neatsižvelgdamas į in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei padarydamas bylos įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltumo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. 5.8.

Taip pat, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, neteisėtai pripažino jį pavojingu recidyvistu. Nurodo, kad BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto dispozicijoje imperatyviai nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu Å¡is asmuo, bÅ«damas recidyvistas, padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ . Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau ne labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis).

Todėl nuosprendžio dalis dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu naikintina kaip neteisėta.

6. Nuteistojo T. I. gynėjas advokatas A. Buta praÅ¡o nuteistajam T. I. paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. 6.1. Atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatas, gynėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. I. paskyrė per griežtÄ bausmę. Nurodo, kad baudžiamasis įstatymas už BK 259 straipsnio l dalyje numatytÄ veikÄ nustato alternatyvias bausmes: baudÄ , areÅ¡tÄ , laisvės atėmimÄ iki dviejų metų. Tuo atveju, kai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato alternatyvias kitų rÅ«Å¡ių bausmes, pirmiausiai turėtų bÅ«ti svarstoma galimybė kaltininkui skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, o laisvės atėmimo bausmės skyrimas tokiu atveju turi bÅ«ti motyvuotas. 6.2.

Apelianto nuomone, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino pripažintÄ nuteistojo T. I. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Taip pat gynėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad T. I. nedaro iÅ¡vadų ir toliau savo elgesiu demonstruoja aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymų bei stoti į dorÄ ir sÄ Å¾iningÄ gyvenimo keliÄ , dėl to bausmės tikslų negalima pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodo, kad nuteistasis T. I. yra jauno amžiaus, turi nuolatinį darbÄ ir teisėtÄ pragyvenimo Å¡altinį, gyvenamÄ jÄ vietÄ , deda maksimalias pastangas tam, kad atsikratytų priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tai patvirtina byloje esanti Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo 2021 m. vasario 8 d. pažyma apie T.

I. gydymÄ si. 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu T. I. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirta 2 950 Eur bauda, tačiau Å¡ios baudos visa apimtimi T. I. negalėjo sumokėti ir taip atlikti paskirtÄ bausmę tiek dėl pandeminiu laikotarpiu susiklosčiusios prastos ekonominės padėties, tiek ir dėl blogos savo sveikatos bÅ«klės, nes nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ teisme, jis buvo labai sunkiai sužalotas, jo gyvybei grėsė pavojus, atliktos kelios sudėtingos operacijos, buvo nedarbingas beveik metus laiko. 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu dalį paskirtos baudos – 450 Eur T.

I. sumokėjo. Todėl aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis bei alternatyviomis BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytomis bausmėmis.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ bausmę, motyvuodamas tuo, kad jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, važiavo gydytis į reabilitacijos centrÄ , Å¡iuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, dirba, augina du mažamečius vaikus.

8. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis M. L., nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 9. Nuteistojo Ž. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo M. L. ir nuteistojo T. I. Gynėjo A. Butos apeliaciniai skundai atmestini.

10. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nuteistojo Ž. V. apeliacinio skundo 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. V. praÅ¡o nusikalstamÄ veikÄ dėl 2020 m. lapkričio 11 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje surastų 2,368 g heroino bei 31 tabletės „Lorazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurio masė 0,0775 g, ir 15 tablečių „Clonazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio masė 0,030 g, iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio l dalį, o dėl 2020 m. lapkričio 11 d. 3-jų folijos lankstinukų su 0,063 g heroino pardavimo už 60 Eur T.

I. kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus jo padarytas nusikalstamas veikas, skirti Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad jis visiÅ¡kai pripažino padaręs minėtas nusikalstamas veikas. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu. Teigia, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad 2020 m. lapkričio 11 d. savo reikmėms įsigijo apie 3 g heroino, nes yra visiÅ¡kai priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tuo metu turėjo lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti.

Ä®sigijęs minėtÄ narkotinę medžiagÄ jÄ padalino į lankstinukus sau mėnesiui, tokiu bÅ«du pasidarė apie trisdeÅ¡imt lankstinukų, tai yra tiek, kiek jam reikia, kad neperdozuotų ir galėtų normaliai dirbti ir gyventi. Apelianto teigimu, jis pardavė T. I. narkotinių medžiagų atsitiktinai, jį pažįsta iÅ¡ matymo kaip asmenį, priklausomÄ nuo narkotinių medžiagų. 2020 m. lapkričio 11 d. T. I. parašė žinutę, kad nori susitikti, susitikus paklausė, gal jis žino, kur gauti narkotinių medžiagų, nes jam buvo prasidėjusi abstinencijos bÅ«sena, todėl, suprasdamas jo bÅ«senÄ , sutiko T.

I. perleisti tris lankstinukus su heroinu, kuriuos turėjo su savimi, už savikainÄ . Apelianto teigimu, faktÄ , kad jis kam nors, iÅ¡skyrus T. I., bÅ«tų pardavęs ar kitaip platinęs narkotines medžiagas, neparodė ir liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai Ž. S., M. Å ., Ž. G., kurie atliko slaptÄ tyrimÄ . Fakto, kad jis įsigijo narkotikų su tikslu juos platinti, nepatvirtina ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodama informacija bei slapto sekimo duomenys. Apelianto nuomone, turėtų bÅ«ti pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas prioritetÄ suteikė tam tikriems įrodymams ar jų daliai, nevertindamas įrodymų visumos, kai kuriuos įrodymus vertindamas netinkamai, neatsižvelgdamas į in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei padarydamas bylos įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltumo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

12. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014).

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Pažymėtina, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais.

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Motyvai dėl įrodymų turi būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ Ä¯vesti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ , ir po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2010 ir kitos). Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

13. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiÅ¡kia kaltininko norÄ atlygintinai ar neatlygintinai perduoti Å¡ias medžiagas kitiems asmenims.

Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslÄ parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbiÄ reikÅ¡mę turi Å¡ių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja Å¡ias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-309-495/2019).

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. V. neginčija fakto, kad pardavė už 60 Eur T. I. 3 folijos lankstinukus su 0,063 g heroinu, tačiau tvirtina, kad likusį 2,368 g heroino kiekį, supakuotÄ Ä¯ 31 folijos lankstinukÄ ir 2 maiÅ¡iukus, laikė savo gyvenamojoje vietoje, kol 2020 m. lapkričio 11 d. 19.10 val. policijos pareigÅ«nai narkotinę medžiagÄ aptiko ir išėmė kratos metu, savo asmeniniam vartojimui, todėl praÅ¡o jo veikÄ dėl Å¡ios likusios narkotinės medžiagos – heroino – įsigijimo ir laikymo kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o dėl 2020 m. lapkričio 11 d. 3-jų folijos lankstinukų su 0,063 g heroino pardavimo už 60 Eur T. I. kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo Ž. V. visa nusikalstama veika pagrįstai ir teisėtai kvalifikuota bÅ«tent pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

15. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis Ž. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad pardavė dalį narkotinės medžiagos – heroino – nuteistajam T. I., kad parodė, jog visas kitas jo gyvenamojoje vietoje kratos metu surastas narkotinės medžiagos – heroino – kiekis buvo skirtas tik jo asmeniniam vartojimui. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokia nuteistojo versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais.

16. Pažymėtina, kad nuteistojo Ž. V. nurodyta aplinkybė, jog jis ir pats vartojo narkotines medžiagas, visiÅ¡kai nepaneigia fakto, jog jis didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino – įsigijo bÅ«tent turėdamas tikslÄ jas platinti.

17. IÅ¡ 2020 m. lapkričio 11 d. kratos protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad nuteistojo Ž. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), surasta ir paimta metalinė dėžutė, kurioje 15 vnt. folijos lankstinukų su galbÅ«t narkotine medžiaga, kuri supakuota į paketÄ Nr. 457001, 31 vnt. „Lorazepam“ ir 15 vnt. „Clonazepam“ tablečių, supakuotos į paketÄ Nr. 456912, 2 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maiÅ¡elių su galbÅ«t narkotine medžiaga ir 16 vnt. folijos lankstinukų su galbÅ«t narkotine medžiaga, supakuotų į paketÄ Nr. 456911, elektroninės svarstyklės supakuotos į paketÄ Nr. 456921, 480 Eur (t. 1, b. l. 72–76). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog kratos metu Ž. V. bute surasti folijos lankstinukai buvo su narkotine medžiaga – heroinu, Å¡iÄ aplinkybę objektyviai patvirtina 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada (t. 1, b. l. 117–123).

18. Kaip ir apeliaciniame skunde, teisiamajame posėdyje nuteistasis Ž. V. tvirtino, kad jis 2,368 g heroino kiekį, supakuotÄ Ä¯ 31 folijos lankstinukÄ ir 2 maiÅ¡iukus, surastus kratos metu, laikė savo asmeniniam vartojimui, jis buvo nusipirkęs didesnį kiekį narkotinių medžiagų už 500 Eur, nes buvo gavęs atlyginimÄ , kad nereikėtų ieÅ¡koti, pasidarė trisdeÅ¡imt su trupučiu lankstinukų (t. 3, b. l. 173–175).

19. Nors nuteistasis Ž. V. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo ir gaudavo pajamų, tačiau, kaip jis teisiamajame posėdyje pats parodė, turi žmonÄ , kuri niekur nedirba, mažametį vaikÄ , ir jis vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ , todėl tai, kad jis gaudavo pajamų, savaime nepatvirtina to, kad jis turėjo finansinę galimybę įsigyti didelį kiekį narkotinių medžiagų bÅ«tent savo asmeniniam vartojimui. PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrįstÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad įsigytas didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino – buvo skirtas bÅ«tent platinimui.

20. Teisiamajame posėdyje nuteistasis Ž. V. tvirtino, kad jis iÅ¡dalindamas narkotines medžiagas į lankstinukus, jokių priemonių nenaudojo, jas dalino iÅ¡ akies. Namuose turėjo elektronines svarstykles, tačiau narkotinėms medžiagoms sverti svarstyklių nenaudojo, svarstyklėmis svėrė maistÄ katinui (t. 3, b. l. 173–175). Tačiau iÅ¡ 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados nustatyta, kad ant elektroninių svarstyklių (paketas Nr. 456921), 2020 m. lapkričio 11 d. surastų kratos metu namuose (duomenys neskelbtini), pavirÅ¡iaus yra narkotinių medžiagų – heroino – ir metadono pėdsakai (t. 1, b. l. 117–123).

Ir Å¡i aplinkybė visiÅ¡kai paneigia nuteistojo Ž. V. versijÄ , kad jis svarstyklėmis svėrė maistÄ katinui, bei patvirtina faktÄ , kad svarstyklėmis buvo svertos bÅ«tent narkotinės medžiagos – heroinas. Be to, bylos duomenys visiÅ¡kai paneigia nuteistojo Ž. V. parodymus dėl to, kad jis iÅ¡dalino narkotines medžiagas į lankstinukus iÅ¡ akies, nes jie buvo skirti jo asmeniniam vartojimui, o tris lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kuriuos buvo pasiėmęs su savimi, pardavė T.

I. tik atsitiktinai, suprasdamas jo bÅ«senÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados nustatyta, jog rudos spalvos miltelių iÅ¡ folijos lankstinuko (paketas Nr. 454740), asmens apžiÅ«ros metu surasto pas M. L., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,021 g (23,1 %); rudos spalvos miltelių iÅ¡ 2 vnt. folijos lankstinukų (paketas Nr. 454741), asmens apžiÅ«ros metu surastų pas T. I., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendroji masė yra 0,042 g (25,3 %), t. y. tiek pas M.

L., tiek ir pas T. I. asmens apžiūros metu surastuose lankstinukuose, kiekviename iš jų buvo visiškai vienoda narkotinės medžiagos – heroino – masė – po 0,021 g. Ir ši aplinkybė parodo, kad nuteistasis Ž. V. narkotines medžiagas išdalino į lankstinukus ne iš akies, kaip jis teigė asmeniniam vartojimui, bet narkotinės medžiagos kiekviename lankstinuke buvo pasvertos itin tiksliai, kiekviename lankstinuke narkotinės medžiagos – heroino – masė buvo po 0,021 g, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad visi lankstinukai su narkotine medžiaga – heroinu – buvo paruošti būtent platinimui.

21. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas ir buvo pradėtas 2020 m. spalio 23 d. bÅ«tent tada, kai Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2-ajame veiklos skyriuje buvo gauta informacija (kriminalinės žvalgybos duomenys), apie tai, jog Ž. V. platina narkotinę medžiagÄ â€“ heroinÄ (t. 1, b. l. 1–6). TÄ pačiÄ dienÄ prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir teisėjo 2020 m. spalio 23 d. nutartimis buvo leista nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. sausio 23 d. klausytis Ž. V. telefoninių pokalbių jo naudojamu mobiliojo ryÅ¡io telefonu, darant Å¡ios informacijos garso įraÅ¡us, bei atlikti slaptÄ Å½.

V. sekimÄ (t. 1, b. l. 44–45, 58–59). Ir, nepraėjus nei 20 dienų po minėtos informacijos gavimo, Å¡i informacija visiÅ¡kai pasitvirtino – atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 11 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), Ž. V. tris folijos lankstinukus su 0,063 g heroinu pardavė už 60 Eur T. I.. Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. G. patvirtino, kad iÅ¡ kriminalinės žvalgybos buvo gauta informacija, jog Ž. V. disponuoja narkotinėmis medžiagomis, jas platina, todėl tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sankcionuotos prievartos priemonės, taikytos Ž.

V. (t. 4, b. l. 115–117).

22. Nuteistojo Ž. V. teiginius, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, o tris folijos lankstinukus su 0,063 g heroinu T. I. pardavė atsitiktinai, be jau aptartų duomenų, visiškai paneigia ir 2020 m. lapkričio 11 d. telefoninių pokalbių suvestinėje užfiksuoti duomenys, taip pat ir nuteistųjų T. I. bei M. L. parodymai.

23. IÅ¡ 2020 m. lapkričio 11 d. telefoninių pokalbių, kurie užfiksuoti ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, suvestinės tarp vyriÅ¡kio, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, T. I. ir Ž. V. nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 11 d. 11.22.03 val. vyriÅ¡kis (T. I.) skambino Ž. V. ir klausė: „a viskas gerai“, Ž. V. atsakė, kad „pas manęs gerai“. VyriÅ¡kis (T. I.) neiÅ¡girdo, kÄ Å½. V. pasakė, klausė:

„kÄ â€œ, tada Ž. V. keikdamasis pasakė, kad „gerai sakau“, kad atsilaisvins už pusvalandžio, ne anksčiau, o vyriÅ¡kis (T. I.) paklausė, kur gali susitikti. Ž. V. nurodė paskambinti už pusvalandžio, kad tada pasakys, kur tiksliai susitiks. 2020 m. lapkričio 11 d. 12.05.18 vyriÅ¡kis (T. I.) vėl paskambino Ž. V. ir paklausė, kur jie gali susitikti. Ž. V. nurodė, kad gali susitikti už 15 – 20 minučių, ne anksčiau, prie „ (duomenys neskelbtini)“. 2020 m. lapkričio 11 d. 12.12.18 val.

Ž. V. gavo SMS žinutę iš T. I. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini): „Ateik“. 2020 m. lapkričio 11 d. 12.12.57 val. Ž. V. atsakė SMS žinute: „Tuoj. Keliese laukiat“. 2020 m. lapkričio 11 d. 12.13.13 val. T. I. SMS žinute atsakė: „Trise“ (t. 1, b. l. 52–53, 49–51).

24. Teisiamajame posėdyje nuteistasis Ž. V. parodė, jog T. I. pažįsta kaip asmenį, vartojantį narkotines medžiagas, su juo matėsi kelis kartus, buvo apsikeitę telefono numeriais. Ä®vykio dienÄ jis tiesiog susitarė su juo susitikti prie parduotuvės, o susitikimo metu T. I. paklausus, kur gauti narkotinių medžiagų, jis jam jų davė (pardavė), suprasdamas jo bÅ«senÄ , nes narkotinių medžiagų turėjo pasiėmęs su savimi (t. 3, b. l. 173–175). Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ aptartų teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo Ž.

V. parodymų nustatyta, jog jis T. I. iš esmės gerai net nepažinojo, kaip teigė, jį pažinojo būtent kaip asmenį, vartojantį narkotines medžiagas, ir su juo matėsi tik kelis kartus, tačiau iš aptartų telefoninių pokalbių tarp T. I. ir Ž. V. aiškiai matyti, kad T. I. paskambinęs Ž. V., t. y. paskambinęs tiesiog pažįstamam asmeniui, ir Ž. V. paklausus – „a viskas gerai“, o Ž. V. atsakius, kad „pas manęs gerai“, T. I. dar neišgirdus, o Ž. V. nervingai pakartojus, jog „gerai sakau“, T.

I. iš karto paklausė, kur jie galėtų susitikti, o Ž. V. net neklausdamas, kodėl šis norėtų susitikti, su juo iš karto susitikti sutiko. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad telefoninio pokalbio metu nebuvo jokios kalbos apie tai, kad T. I. nori susitikti su Ž. V. ne vienas, tačiau pats Ž. V. SMS žinute paklausė: „Keliese laukiat“, o T. I. SMS žinute atsakė: „Trise“. Pažymėtina, kad tiek iš nuteistojo T. I., tiek ir iš nuteistojo M. L. teisiamajame posėdyje duotų parodymų nustatyta, kad jie ieškojo iš ko nusipirkti narkotinių medžiagų, nes buvo abstinencijos būsenos, kad Ž.

V. skambino būtent kaip asmeniui, kuris platina narkotines medžiagas, jie turėjo pinigų būtent trims lankstinukams, t. y. M. L. turėjo 20 Eur, o vienas „čekis“ tiek ir kainavo, ir T. I. turėjo 40 Eur, todėl nusipirko iš Ž. V. tris lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kurie iš karto po įvykio, asmens kratos metu iš jų ir buvo paimti – iš M. L. paimtas vienas ir iš T. I. – du lankstinukai su narkotine medžiaga – heroinu (t. 3, b. l. 176–178, t. 1, b. l. 90–92, 95–97).

Ir Å¡iuo atveju nėra net mažiausios abejonės dėl to, kad T. I. ir Ž. V. užmaskuotai, bÅ«tent jiems suprantamais iÅ¡sireiÅ¡kimais, kalbėjo bÅ«tent apie narkotines medžiagas – T. I. klausdamas: „a viskas gerai“, neabejotinai klausė, ar Ž. V. turi narkotinių medžiagų, o Ž. V. atsakius: „pas manęs gerai“, o T. I. dar neiÅ¡girdus, Ž. V. nervingai pakartojus, jog „gerai sakau“, patvirtino, kad jų turi. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad užmaskuotai buvo kalbama ir apie norimÄ Ä¯sigyti narkotinių medžiagų kiekį, kai Ž.

V. SMS žinute paklausė: „Keliese laukiat“, o T. I. SMS žinute atsakė: „Trise“.

25. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. V. teigė, jog 2020 m. lapkričio 11 d. T. I. jam parašė žinutę, kad nori susitikti, ir tik susitikus jo paklausė, gal jis žino, kur gauti narkotinių medžiagų, nes jam buvo prasidėjusi abstinencijos bÅ«sena, todėl, suprasdamas jo bÅ«senÄ , sutiko T. I. už savikainÄ perleisti tris lankstinukus su heroinu, kuriuos turėjo su savimi. Tačiau pažymėtina, kad iÅ¡ paties teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo Ž.

V. parodymų nustatyta, kad susitikus su T. I., T. I. įsėdo į jo automobilį, ir jis T. I. be žodžių padavė tris dozes su heroinu, o T. I. padavė jam 60 Eur, ir jie išsiskyrė. Šiuo atveju paties nuteistojo Ž. V. parodymai patvirtina, kad joks pokalbis tarp jų nevyko, viskas buvo sutarta iš anksto, abu susitiko dėl iš anksto sutarto tikslo, t. y. Ž. V. tam, kad parduotų, o T. I. tam, kad nusipirktų iš Ž. V. tris lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis T.

I. taip pat patvirtino, kad jis įlipo į Ž. V. automobilį, be pokalbių padavė 60 Eur, o Ž. V. jam padavė tris lankstinukus. Tai, kad narkotinių medžiagų pardavimas užtruko tik 10-20 sekundžių, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas policijos pareigÅ«nas M. Å ., kuris dalyvavo atliekant Ž. V. slaptÄ sekimÄ . Liudytojas M. Å . parodė, kad T. I. priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo Ž. V., į jį įsėdo, iÅ¡ rankų į rankas kažkÄ perdavė, ir T. I. iÅ¡lipo, į deÅ¡inės pusės džemperio kiÅ¡enę kažkÄ Ä¯sidėjo, įsėdo į taksi automobilio galÄ ir iÅ¡važiavo (t. 4, b. l. 102–103).

Ir Å¡iuo atveju ne tik paties nuteistojo Ž. V., bet ir nuteistojo T. I. parodymai parodo, kad Ž. V. T. I. pardavė narkotikus ne atsitiktinai jį sutikęs ir T. I. paklausus, kur gali įsigyti narkotinių medžiagų, bet T. I. su M. L. tikslingai taksi automobiliu atvyko į sutartÄ vietÄ , o nuteistasis Ž. V. tikslingai atvežė parduoti jau iÅ¡ anksto tiksliai pasvėręs ir sudėjęs į tris lankstinukus narkotinės medžiagos – heroino, kaip ir tarėsi užmaskuotai telefoninių pokalbių metu bei SMS žinutėmis.

Ir Å¡ios aptartos aplinkybės aiÅ¡kiai parodo, kad Ž. V. buvo įsigijęs narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslÄ jÄ platinti.

26. Nagrinėjamu atveju tai, kad nebuvo užfiksuota daugiau telefoninių pokalbių ar nenustatyta daugiau faktų slapto sekimo metu dėl narkotinių medžiagų platinimo, visiÅ¡kai nepaneigia aplinkybės, kad nuteistasis Ž. V. buvo įsigijęs didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslÄ jas platinti. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju aptarti telefoniniai pokalbiai tarp T. I. ir Ž. V., jų užmaskuoti, bet abiem suprantami iÅ¡sireiÅ¡kimai, kurie, kaip žinoma pagal teismų praktikÄ , paprastai bÅ«dingi visiems narkotikų pirkėjams ir jų platintojams, neabejotinai parodo, kad nuteistasis Ž.

V. platino narkotines medžiagas. Å iuo atveju, nors užfiksuotas Ž. V. pokalbis tik su T. I., tačiau Å¡is pokalbis aiÅ¡kiai parodo, kad Ž. V. skambino asmenys, vartojantys narkotikus ir žinantys, kad Ž. V. juos platina, jis iÅ¡ užmaskuoto iÅ¡sireiÅ¡kimo suprasdavo, kokį kiekį narkotinių medžiagų nori įsigyti jų pirkėjas, taip pat buvo ir susitarimas, iÅ¡ kurio buvo aiÅ¡ku, ar tuo metu Ž. V. turi parduoti narkotinių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti ir aptarti duomenys yra pakankamai informatyvÅ«s tam, kad bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl to, jog Ž.

V. įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslÄ jÄ platinti. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ir vienos dienos aptarti užmaskuoti pokalbiai ir SMS žinutės tarp Ž. V. ir T. I. dėl narkotinių medžiagų pardavimo, juos vertinant su kitais byloje esančiais aptartais įrodymais, t. y. atsižvelgiant į Ž. V. įsigytos narkotinės medžiagos – heroino – kiekį, į tai, kad jo namuose buvo surastos elektroninės svarstyklės, ant kurių pavirÅ¡iaus buvo narkotinės medžiagos – heroino, padarytų lankstinukų skaičių, netgi tiksliai pasvertus narkotinės medžiagos – heroino – kiekius lankstinukuose, kuriuos Ž.

V. pardavė T. I., patį narkotinės medžiagos perdavimo faktÄ , kai ji buvo perduota T. I. net be žodžių, neabejotinai patvirtina, kad Ž. V. įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslÄ jÄ platinti. Pažymėtina, kad iÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo M. G. parodymų nustatyta, kad kontroliuojant Ž. V. telefoninius pokalbius, buvo ir kitų asmenų skambučių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima suprasti, jog skambinama dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, bet skambinę asmenys nebuvo nustatyti (t. 4, b. l. 115–117).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis Ž. V. parodė, kad didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurių tris lankstinukus pardavė T. I., o kita dalis buvo surasta ir paimta kratos metu jo bute, įsigijo 2020 m. lapkričio 11 d., o tÄ pačiÄ dienÄ ir buvo atlikta krata bei surasti, pažymėtina, paruoÅ¡ti lankstinukai su narkotine medžiaga – heroinu, todėl logiÅ¡ka, kad per trumpÄ laikÄ nuo narkotinių medžiagų įsigijimo, daugiau platinimo faktų nustatyta ir nebuvo.

Tačiau, kaip jau aptarta, Å¡i aplinkybė visiÅ¡kai nepaneigia byloje surinktų ir aptartų įrodymų dėl to, kad Ž. V. laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslÄ jÄ platinti. PrieÅ¡ingai, pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 11 d. nuteistasis Ž. V. įsigijęs didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, jas iÅ¡ karto tÄ pačiÄ dienÄ ir pradėjo platinti – jų pardavė T. I., o kitus lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu – laikė namuose, jų iÅ¡platinti nespėjo, nes tÄ pačiÄ dienÄ , vykdant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, bÅ«tent iÅ¡ nuteistojo Ž.

V. pokalbio turinio buvo nustatyta, kad Ž. V. gali platinti narkotinę medžiagÄ , bei slapto sekimo metu Å¡i aplinkybė pasitvirtino, nuteistasis Ž. V. buvo užfiksuotas darantis nusikalstamÄ veikÄ , o kratos metu jo namuose buvo surasti ir paimti kiti likę paruoÅ¡ti lankstinukai su narkotine medžiaga – heroinu. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, be kita ko, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslÄ parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbiÄ reikÅ¡mę turi ir tai, ar kaltininkas anksčiau jau yra jas platinęs. Å iuo atveju, be visų jau nustatytų ir aptartų aplinkybių, kartu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis Ž.

V. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas, be kita ko, ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi 2019 m. vasario 4 d. lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikus trejų metų septynių mėnesių aštuonių dienų laisvės atėmimo bausmės.

27. Pažymėtina, kad tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir objektyviais bylos duomenimis, juos vertinant bendrajame bylos kontekste. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama Ž.

V. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 260 straipsnio 2 dalyje, už kuriÄ jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. V. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai.

28. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. V. taip pat praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu, kadangi BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto dispozicijoje imperatyviai nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu Å¡is asmuo, bÅ«damas recidyvistas, padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ . Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau ne labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis).

29. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistasis Ž. V. pripažintas pavojingu recidyvistu, motyvuojant tuo, kad Ž. V. anksčiau iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas keturis kartus už įvairius nusikaltimus, kartu ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, realiai atlikinėjo 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Lygtinio paleidimo metu padarė vienÄ sunkų ir vienÄ nesunkų nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir nors turėjo legalų pragyvenimo Å¡altinį, tačiau toliau daro naujas sunkias nusikalstamas veikas, ir tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rodo, kad jis nekeičia gyvenimo bÅ«do ir yra itin pavojingas visuomenei.

30. BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu bÅ«damas recidyvistas, padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ .

31. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad skundžiamu nuosprendžiu Ž. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau ne labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimÄ . Tačiau pažymėtina, kad, nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo nurodoma, jog pripažįstant Ž. V. pavojingu recidyvistu, vadovaujamasi BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, iÅ¡ motyvų aiÅ¡kiai matyti, jog Ž.

V. pripažintas pavojingu recidyvistu BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu Å¡is asmuo bÅ«damas recidyvistas, jeigu bent vienas iÅ¡ sudarančių recidyvÄ nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naujÄ sunkų nusikaltimÄ . Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje teisingai ir pagrįstai nurodyta, kad Ž. V. anksčiau iki nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo teistas keturis kartus už tyčinius nusikaltimus, iÅ¡ jų Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu ir už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , t. y.

Ž. V. bÅ«damas recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, kurių vienas iÅ¡ sudarančių recidyvÄ nusikaltimų yra labai sunkus, padarė naujÄ sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, už kurį pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Ž. V. pavojingu recidyvistu, atsižvelgė į BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatytos aplinkybės neginčijamos ir apeliaciniame skunde. Tačiau, kaip jau aptarta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Ž.

V. pavojingu recidyvistu, neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis, kadangi nuteistojo padėties neblogina, keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Ž. V. pripažintinas pavojingu recidyvistu. Dėl nuteistojo T. I. gynėjo advokato A. Butos apeliacinio skundo 32. Nuteistojo T. I. gynėjas advokatas A. Buta praÅ¡o nuteistajam T.

I. paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, nes bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis bei alternatyviomis BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytomis bausmėmis, motyvuodamas tuo, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino pripažintÄ nuteistojo T. I. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Taip pat gynėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad T. I. nedaro iÅ¡vadų ir toliau savo elgesiu demonstruoja aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymų bei stoti į dorÄ ir sÄ Å¾iningÄ gyvenimo keliÄ , dėl to bausmės tikslų negalima pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nurodo, kad nuteistasis T. I. yra jauno amžiaus, turi nuolatinį darbÄ ir teisėtÄ pragyvenimo Å¡altinį, gyvenamÄ jÄ vietÄ , deda maksimalias pastangas tam, kad atsikratytų priklausomybės narkotinėms medžiagoms. 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu T. I. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirtos 2 950 Eur baudos dalį – 450 Eur – T. I. sumokėjo, Å¡ios baudos visa apimtimi T. I. negalėjo sumokėti ir taip atlikti paskirtÄ bausmę tiek dėl pandeminiu laikotarpiu susiklosčiusios prastos ekonominės padėties, tiek ir dėl blogos savo sveikatos bÅ«klės, nes nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ teisme, jis buvo labai sunkiai sužalotas, jis buvo nedarbingas beveik metus laiko.

33. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Visos paminėtos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

34. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje.

Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Baudžiamojoje teisėje tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

35. Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

36. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. I. bausmę, įvertino visas bausmei skirti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes ir tinkamai motyvavo T. I. skirtinos bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgdamas tiek į padarytÄ veikÄ , tiek nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes.

37. Skirdamas bausmę nuteistajam T. I. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad T. I. padarė tyčinį nusikaltimÄ , jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad anksčiau teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, t. y. kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad dirba bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

38. Pažymėtina, kad nuteistasis T. I. anksčiau, iki nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo teistas keturis kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , iÅ¡ jų Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu už narkotinių medžiagų disponavimÄ pagal BK 260 straipsnio 1, 2 dalis buvo nuteistas subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2020 m. gegužės 18 d., tačiau netgi po to, kai buvo nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme, praėjus vos Å¡eÅ¡iems mėnesiams po bausmės atlikimo, jis ir vėl padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su narkotinių medžiagų disponavimu, už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Be to, nuteistasis T. I. po Å¡ios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, 2021 m. rugsėjo 3 d. padarė ir dar vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ transporto eismo saugumui, už kurios padarymÄ nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu. Ir nors nuteistasis dirba, tačiau aptarti nuteistÄ jį T. I. charakterizuojantys duomenys parodo, kad jis visgi nelinkęs pasitaisyti, prieÅ¡ingai, yra linkęs nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų ir nusikalsti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis T. I. maksimaliai stengiasi dėl to, kad atsikratytų priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis T. I. bÅ«tent po to, kai 2020 m. spalio 30 d. buvo įraÅ¡ytas dėl gydymo farmakoterapijos metadonu programoje Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filiale, nepraėjus nė dviem savaitėm, padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, susijusiÄ vėl su narkotinių medžiagų disponavimu.

Ir tai parodo, kad nuteistasis yra asmuo, kritiškai nevertinantis savo elgesio pasekmių.

39. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

40. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti T. I. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam T.

I. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, o, esant nustatytai ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kuri parodo jo didesnį pavojingumÄ visuomenei, pirmosios instancijos teismo nustatytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra ir taip žymiai mažesnis nei BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis (BK 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys), todėl jÄ mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo M. L. apeliacinio skundo 41. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ bausmę, motyvuodamas tuo, kad jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, važiavo gydytis į reabilitacijos centrÄ , Å¡iuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, dirba, augina du mažamečius vaikus.

42. Skirdamas bausmę nuteistajam M. L. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad M. L. padarė tyčinį nusikaltimÄ , jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad anksčiau teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, t. y. kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad jis gydosi reabilitacijos centre bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

43. Pažymėtina, kad nuteistasis M. L. teistas net Å¡eÅ¡iolika kartų už tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , iÅ¡ jų, iki Å¡ios nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymÄ teistas net dvylika kartų, iÅ¡ jų ir už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu, padarymÄ . Nors nuteistasis M. L. ir gydosi reabilitacijos centre, turi mažamečių vaikų, tačiau jo teistumai už tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ rodo, kad jis nelinkęs gyventi visuomenei priimtino gyvenimo bÅ«do, nuolat daro tyčines nusikalstamas veikas, iÅ¡ ankstesnių teistumų, nors ne kartÄ buvo nuteistas ir Å¡velnesnėmis bausmės rÅ«Å¡imis, taip pat ir laisvės atėmimu, jis jokių iÅ¡vadų nedaro ir, kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, savo elgesiu demonstruoja aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymų bei gyventi sÄ Å¾iningai.

44. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti M. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M.

L. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, o, esant nustatytai ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į kuriÄ buvo atsižvelgta skiriant bausmę, bet ir jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kuri parodo jo didesnį pavojingumÄ visuomenei, pirmosios instancijos teismo nustatytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra ir taip žymiai mažesnis nei BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis (BK 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys), todėl jÄ mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo 45. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma bei praÅ¡ymas iÅ¡ nuteistojo M. L. priteisti valstybei 170 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjos advokatės M. Saveljevos suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam M. L. nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

46. Proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nuteistasis M. L., iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, pagrindas keisti nuosprendį ir Å¡velninti paskirtÄ bausmę nenustatytas, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ jis privalės atlikti įsiteisėjus nuosprendžiui. Å iuo metu nuteistasis nedirba, gydosi reabilitacijos centre, turi du mažamečius vaikus, pažymėtina, jis apeliacinį skundÄ rašė pats, advokato paslaugomis nesinaudojo, tačiau, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka yra privalomas.

Todėl, nors nuteistojo apeliacinis skundas ir atmestinas, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo M. L. neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, kolegija n u s p r e n d ž i a : nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž.

V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažintas pavojingu recidyvistu, pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Ž. V. pripažinti pavojingu recidyvistu. Nuteistojo M. L. (M. L.) ir nuteistojo T. I. gynėjo advokato Alvydo Butos apeliacinius skundus atmesti. Iš nuteistojo M. L. (M. L.) 170 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti. Teisėjos Daiva Jazbutienė Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė