2019-09-24 Nr. ANB-633-4-69-3-01602-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-42-693/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01602-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Č. įgalioto atstovo advokato Daliaus Gintauto prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. ir Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarčių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Kauno apskrities VPK KPV) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Kančelskės 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20023-2018 I. Č. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį nubausta 30 Eur bauda už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 6 d. 10.00 val. Kaune, Taikos pr. 34, vairavo transporto priemonę „Nissan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta tvarka nebuvo atlikta techninė apžiūra, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 226 punkto reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi I. Č. skundas dėl Kauno apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Kančelskės 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo netenkintas.

3. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi I. Č. apeliacinis skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Č. įgalioto atstovo advokato D. Gintauto prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir I. Č. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. ir Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo fakto ir sudėties. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Institucijos nutarime ir teismų nutartyse padaryti esminiai materialiosios teisės normų pažeidimai, kurie lėmė nevisapusišką ir neteisingą bylos išnagrinėjimą bei bylos baigtį. Teismai netinkamai ir per plačiai aiškino administracinę atsakomybę nustatančius teisės aktus, nepagrįstai juos taikė subjektams, kurie įstatymų leidėjo nėra nurodyti kaip galimi subjektai.

5.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N12-150/2004). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege (nėra nusikaltimo, nėra bausmės be įstatymo), Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti per plačiai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N6-l313/2006). Teisinė atsakomybė, kylanti taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, savo pobūdžiu yra, be kita ko, ir baudžiamoji. Taigi šios atsakomybės rūšiai su tam tikrais pakeitimais taikytini baudžiamojoje teisėje galiojantys principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad per plačiai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją nustatė įstatymų leidėjas, negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N7-1148/2004, nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-475/2012).

5.3. Administracinių nusižengimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija, sprendžiant administracinių nusižengimų bylas, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato ANK. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, esant teisės spragų, jas įmanoma užpildyti naudojant teisės analogiją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, bendruosius teisės principus, kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007). Tačiau teisės principai neleidžia taikyti teisės analogijos, kuri administracinių nusižengimų teisenoje artima baudžiamajai teisei.

5.4. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ginčo dalykas yra reguliuojamas ne tik nacionalinių teisės aktų, bet taip pat ir tarptautinių ratifikuotų sutarčių. Pagal Konstitucijos 138 straipsnį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Teismai teikė pirmenybę nacionaliniams teisės aktams, ignoruodami tai, kad tarptautinės sutarties nuostatos yra kitokios ir prieštarauja Lietuvos Respublikos prisiimtiems įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis.

5.5. Teismai savo priimtus procesinius dokumentus grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. N444-2271/2010, tačiau jį supranta ir aiškina visiškai priešingai, nei jį suprato ir taikė iki tol kiti Lietuvos Respublikos teismai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. II-10-239/2012, II-48-231/2014, II-2-840/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog privalomoji techninė apžiūra, laikantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, privaloma toms transporto priemonėms, kurios registruojamos Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu užsienio valstybėje registruotoms transporto priemonėms techninė apžiūra atliekama remiantis tos valstybės teisės aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N444-2271/2010, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-2-840/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra nagrinėjęs analogiškos ar panašios administracinio nusižengimo bylos, šalies teismai skirtingai traktuoja ir aiškina teisės normas, spręsdami tokias administracinio nusižengimo bylas, todėl nagrinėjamas klausimas yra aktualus daugeliui transporto priemonių vairuotojų, atvykstančių į Lietuvos Respubliką su užsienio šalyse registruotomis transporto priemonėmis.

5.6. Ginčo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuota transporto priemonė nėra registruota Lietuvos Respublikoje, o registruota Didžiojoje Britanijoje, nėra. Dėl to teismas nepagrįstai vadovaujasi KET nuostatomis, nes 1968 m. Vienos kelių eismo konvencijoje (toliau – ir Konvencija), ratifikuotoje Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. lapkričio 20 d., nustatyta, kad laikoma, jog transporto priemonė dalyvauja tarptautiniame eisme atitinkamos valstybės teritorijoje, jei ta transporto priemonė: priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, paprastai gyvenančiam už tos valstybės teritorijos ribų; nėra registruota toje valstybėje; yra laikinai įvežta į tą valstybę; susitariančioji šalis turi teisę nelaikyti transporto priemonės dalyvaujančia tarptautiniame eisme, jei ši jos teritorijoje yra ilgiau kaip metus be ilgos pertraukos, kurios trukmę gali nustatyti pati susitariančioji šalis.

5.7. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad I. Č. vairuota transporto priemonė atitinka tarptautiniame eisme dalyvaujančios transporto priemonės apibrėžimą, todėl jai turi būti taikomos Kelių eismo konvencijos nuostatos. Konvencijos 35 straipsnio 1 dalies a papunktis reikalauja, kad turėtų teisę į šioje Konvencijoje nustatytas privilegijas visi tarptautiniame eisme dalyvaujantys automobiliai ir su jais sukabintos priekabos, išskyrus lengvąsias priekabas, įregistruojami susitariančiojoje šalyje ar jos administracijos padalinyje, o jų vairuotojai turi galiojantį transporto priemonės registravimo dokumentą, kurį išdavė atitinkamos susitariančiosios šalies ar jos administracijos padalinio kompetentinga institucija arba jų vardu ir tinkamai jų įgaliota organizacija. Konvencijoje nustatytas baigtinis dokumentų sąrašas, kurį turi pateikti vairuotojas tam, kad turėtų Konvencijoje nustatytas privilegijas; susitariančiosioms šalims nėra nustatyta teisė ar išimtys, kad jos galėtų reikalauti kažko papildomo, kaip nustato nacionaliniai teisės aktai. Konvencijos 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas tarptautiniame eisme dalyvaujantis automobilis, priekaba ir transporto priemonių junginys turi atitikti šios Konvencijos 5 priedo nuostatas, turi būti geros techninės būklės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad I. Č. vairuota transporto priemonė būtų buvusi netvarkinga ar prastos techninės būklės. Be to, jos vairuotas automobilis yra 25 metų, istorinis pagal Didžiosios Britanijos teisės aktų reikalavimus, todėl jam nėra nustatyta pareiga atlikti techninę apžiūrą, tačiau teismas nesiaiškino, kodėl paskutinė techninė apžiūra atlikta būtent tada, kai automobiliui suėjo 25 metai, tik motyvavo, kad transporto priemonė nėra pripažinta istorine motorine transporto priemone Lietuvos Respublikoje.

5.8. ANK 415 straipsnio 2 dalis yra blanketinis teisės aktas, nukreipiantis į kitus teisės aktus, kuriais būtina vadovautis. Nagrinėjamu atveju I. Č. buvo nubausta už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privaloma techninė apžiūra. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje nustatyta, kad privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra – transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas, siekiant užtikrinti, kad jas saugu naudoti viešajame eisme ir jos atitinka eismo saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Šiame apibrėžime nėra nustatytas tikslus subjektų ratas, kuriam taikomi privalomosios techninės apžiūros reikalavimai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims; Lietuvos Respublikoje registruotų motorinių transporto priemonių ir priekabų valdytojai privalo šias transporto priemones pateikti privalomajai techninei apžiūrai susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus. Taigi, įstatymų leidėjas yra nustatęs conditio sine qua non (būtina sąlyga) – transporto priemonės registravimą Lietuvos Respublikoje.

5.9. I. Č. vairavo transporto priemonę, registruotą Didžiojoje Britanijoje. Sisteminis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad privalomoji techninė apžiūra ir taikoma tvarka yra skirta tik tam tikram subjektų ratui – motorinių transporto priemonių savininkams ir valdytojams, kurių motorinės transporto priemonės registruotos Lietuvos Respublikoje. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 29 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie detalizuoja privalomos techninės apžiūros atlikimo tvarką ir subjektus, kuriems ši tvarka taikoma. Pagal Privalomos techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (toliau – ir Aprašas), 1 punktą privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas nustato L1, L1e, L2, L2e, L3, L3e, L4, L4e, L5, L5e, L6e, L7e, M1, M2, M3, N1, N2, N3, O1, O2, O3, O4 klasių transporto priemonių, galingųjų keturračių, kurių projektinis greitis yra didesnis kaip 25 km/h, ir T5 klasės ratinių traktorių, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose vežimams už atlygį ir kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/h, privalomosios techninės apžiūros atlikimo Lietuvos Respublikoje tvarką ir periodiškumą, kurie yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių transporto priemonės ir jų priekabos nustatyta tvarka įregistruotos arba ketinamos įregistruoti Lietuvos Respublikoje.

5.10. Taigi, Aprašas taikomas tik dviem atvejais: transporto priemonė ir jos priekaba nustatyta tvarka įregistruota Lietuvos Respublikoje; transporto priemonę ir jos priekabą ketinama įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Teisės akte nėra nustatyta daugiau jokių subjektų, kuriems yra privalomas minėtas Aprašas ir kurie galėtų padaryti administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje. Dėl to, sprendžiant dėl I. Č. atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo, būtina nustatyti, ar jos vairuota motorinė transporto priemonė yra registruota Lietuvos Respublikoje ir ar ją buvo ketinama registruoti. Sustabdžiusiam policijos patruliui I. Č. pateikė Didžiojoje Britanijoje išduotą registracijos liudijimą, todėl įrodyta, jog jos vairuota motorinė transporto priemonė nėra registruota Lietuvos Respublikoje. Dėl minėtos priežasties I. Č. negali būti kaltinama administracinio nusižengimo padarymu pagal pirmąją Aprašo sąlygą, nes motorinė transporto priemonė nėra registruota Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka. Duomenų apie tai, kad ji ketino registruoti motorinę transporto priemonę nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje, byloje taip pat nėra, todėl ir pagal antrąją Aprašo 1 punkte nustatytą sąlygą ji negali būti kaltinama padariusi administracinį nusižengimą.

5.11. Pagal Aprašo 7 punktą transporto priemonės valdytojas, kurio transporto priemonė nėra registruota Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka ir jis neketina to daryti, neturi pareigos nei pateikti motorinės transporto priemonės privalomajai apžiūrai, nei laikytis jos atlikimo tvarkos ar periodiškumo, kadangi jokiais teisės aktais nėra nustatyta jokia prievolė atlikti privalomąją techninę apžiūrą asmeniui, kuris vairuoja motorinę transporto priemonę, atitinkančią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taigi, I. Č. nėra ir negali būti ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo subjektas.

5.12. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kurią sudaro objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno šių elementų nėra, nėra ir nusižengimo sudėties bei faktinio atsakomybės pagrindo. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės jų pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

6. Kauno apskrities VPK KPV viršininkas V. Lukošius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, bylos aplinkybės išsamiai ištirtos, įrodymai tinkamai įvertinti.

6.2. Automobilio vairuotoja pateikė automobilio registracijos dokumentus, vairuotojo pažymėjimą ir civilinės atsakomybės polisą, techninės apžiūros dokumento nepateikė. Duomenys buvo patikrinti sistemoje (https://www.gov.uk/topic/mot/get-check-mot), kurioje nurodyta, kad techninė apžiūra automobiliui nėra atlikta. Dėl to vairuotojai buvo priimtas skundžiamas nutarimas. KET 226 punktas nustato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja bei kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patikrinimo metu vairavo transporto priemonę, kuri neturėjo galiojančios valstybinės techninės apžiūros nei valstybėje, kurioje ji yra įregistruota, nei Lietuvos Respublikoje.

6.3. I. Č. yra bausta už įvairius KET reikalavimų pažeidimus, prašyme atnaujinti procesą dėstomi teiginiai, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Č. įgalioto atstovo advokato D. Gintauto prašymas atmestinas.

Dėl ANK 415 straipsnio 2 dalies taikymo

8. I. Č. Kauno apskrities VPK KPV nutarimu pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį nubausta už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 6 d. 10.00 val. Kaune, Taikos pr. 34, vairavo transporto priemonę „Nissan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta tvarka nebuvo atlikta techninė apžiūra, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus. Apylinkės ir apygardos teismai administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Č. skundus atmetė, nutartyse konstatuodami, kad institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Byloje taip pat nustatytos šios esminės aplinkybės: I. Č. vairuotas automobilis „Nissan“ yra registruotas Didžiojoje Britanijoje ir jo neketinama registruoti Lietuvos Respublikoje. Šio automobilio techninė apžiūra pasibaigė 2016 m. balandžio 16 d. Dokumentų, įrodančių, jog šis automobilis pažeidimo padarymo dieną buvo techniškai tvarkingas ar pripažintas istorine transporto priemone, nėra.

10. Pareiškėjas ginčija institucijos ir teismų sprendimus nubausti I. Č., teigdamas, kad buvo netinkamai aiškintos teisės aktų nuostatos, nesivadovauta Konvencija ir teismų praktika. Anot pareiškėjo, I. Č. nepadarė administracinio nusižengimo, nes ji pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas neturėjo pareigos nei pateikti transporto priemonę motorinės transporto priemonės privalomajai apžiūrai, nei laikytis jos atlikimo tvarkos ar periodiškumo, kadangi transporto priemonė registruota ne Lietuvos Respublikoje, taip pat ji neturėjo pareigos pateikti automobilio techninės apžiūros dokumentų, nes Konvencijoje nustatytas baigtinis dokumentų sąrašas, kurį turi pateikti vairuotojas, o tarp jų minėtas techninę apžiūrą liudijantis dokumentas nenurodytas.

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo aspektu pagal byloje nustatytas aplinkybes, neteisingo administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir esminio materialiosios teisės netinkamo taikymo pagal prašyme išdėstytus argumentus nenustatė. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su motyvuotomis apygardos teismo išvadomis, kurių nekartoja, ir papildomai pažymi dėl nagrinėjamam teisiniam santykiui taikytinų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų galiojimo ir aiškinimo.

12. Pareiškėjas prašyme pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos 1968 m. Vienos kelių eismo konvencijos nuostatos, tačiau jas aiškina ne sistemiškai, o atsietai nuo kitų Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių saugaus eismo užtikrinimo aspektus, nuostatų.

13. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, užtikrinant, kad tarptautiniame eisme dalyvaujanti transporto priemonė turėtų būti geros techninės būklės, yra aktuali ne tik 1968 m. Vienos kelių eismo konvencija, bet ir 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (toliau – Direktyva 2014/45/ES). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Konvencijos nuostatos Lietuvos Respublikoje galioja nuo 1992 m. lapkričio 20 d., taip pat prie šios Konvencijos yra prisijungusi ir Didžioji Britanija. Aktualu ir tai, kad Direktyvos 2014/45/ES nuostatos Lietuvos nacionalinėje teisėje įgyvendintos pakeitus ir papildžius Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas (2017 m. spalio 19 d. įstatymo redakcija), taigi šio įstatymo nuostatos yra suderintos su jo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo minėtų tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Direktyva 2014/45/ES nustato tik minimalius viešuosiuose keliuose naudojamų transporto priemonių periodinės techninės apžiūros reikalavimus (1 straipsnis); taip pat pagal Konvenciją valstybėms yra suteikta diskrecija įtvirtinti ir kitas (papildomas) nuostatas, jei jos neprieštarauja Konvencijoje nustatytiems saugumo principams (3 straipsnis, 5 priedo 1 straipsnis).

14. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Konvencijos 35 straipsniu, reglamentuojančiu transporto priemonės registravimą ir tai įrodančių dokumentų išdavimą (turėjimą), nes nagrinėjamu atveju I. Č. nubausta ne už nustatyta tvarka neįregistruotos transporto priemonės eksploatavimą, o už transporto priemonės eksploatavimą be privalomosios techninės apžiūros. Konvencijos 39 straipsnyje, 5 priedo, reglamentuojančio automobiliams ir priekaboms taikomus techninius reikalavimus, 1 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas tarptautiniame eisme dalyvaujantis automobilis, priekaba ir transporto priemonių junginys turi atitikti šios Konvencijos 5 priedo nuostatas; be to, jie turi būti geros techninės būklės; visos tarptautiniame eisme dalyvaujančios transporto priemonės turi atitikti techninius reikalavimus, galiojusius jų registravimo valstybėje tuo metu, kai jos buvo pradėtos eksploatuoti. Pagal Direktyvos 2014/45/ES 4 straipsnio 1, 2, 4 dalis kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje registruotas transporto priemones pagal šią direktyvą periodiškai tikrintų valstybės narės, kurioje tos transporto priemonės yra užregistruotos, įgalioti techninės apžiūros centrai; techninę apžiūrą atlieka valstybė narė, kurioje užregistruota transporto priemonė, valstybinė įstaiga, kuriai ta valstybė patikėjo šią užduotį, arba tos valstybės narės paskirtos ir prižiūrimos įstaigos ar įmonės, įskaitant įgaliotas privačiąsias įstaigas; valstybės narės užtikrina, jog pagal nacionalinę teisę būtų įpareigojama užtikrinti, kad transporto priemonė yra saugi ir tinkamos naudoti keliuose būklės.

15. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Č. vairuota transporto priemonė buvo registruota Didžiojoje Britanijoje, transporto priemonės techninė apžiūra galiojo iki 2016 m. balandžio 16 d., byloje duomenų, kad pažeidimo fiksavimo metu transporto priemonei buvo atlikta ir galiojo privalomoji techninė apžiūra, nėra, I. Č. policijos pareigūnui tai įrodančių dokumentų nepateikė, taigi tokios transporto priemonės eksploatavimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Dėl to tokie I. Č. veiksmai pagal nustatytas faktines aplinkybes institucijos ir teismų teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį.

16. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad I. Č. nėra ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas. Pagal minėto ANK straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kas vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros; pagal byloje nustatytas aplinkybes transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros vairavo I. Č., todėl ji yra ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas.

17. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismai netinkamai vadovavosi ir aiškino teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N444-2271/2010, Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-10-239/2012, Trakų rajono apylinkės teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-48-231/2014, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-2-840/2015).

18. Teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Minėtų teismų sprendimų aplinkybes ir išvadas nutartyje išsamiai išanalizavo apygardos teismas, nurodydamas, kad juose nustatytos faktinės aplinkybės nėra iš esmės panašios (analogiškos) aplinkybėms nagrinėjamoje byloje, taigi, apygardos teismas šiais teismų sprendimais pagrįstai nesivadovavo.

19. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamų institucijos, apylinkės ir apygardos teismų sprendimų turinys neduoda pagrindo įžvelgti prašyme nurodomų materialiosios teisės pažeidimų, dėl kurių institucijos ir teismų sprendimus reikėtų keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Rima Ažubalytė

Vytautas Masiokas