2021-01-20 Nr. AB-1283-3-61-3-01199-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-136-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01199-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tigesta“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. V4-72 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Tigesta“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Tarnybos 2019 m. kovo 22 d. išvada „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad UAB „Tigesta“ (toliau – ir bankroto administratorius) pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, kadangi viršijo teismo nustatytą iki pirmojo kreditorių susirinkimo įmonės administravimo išlaidų sąmatą, nesikreipdama į teismą dėl jos padidinimo. Tarnybos nagrinėtuose buvusio BUAB „Timber contruction group“ (toliau – ir Įmonė) vadovo ir savininko A. M. ir jo valdomo juridinio asmens UAB „Dignalita“, kuriai savo kreditorinius reikalavimus Įmonės bankroto byloje perleido UAB „Dorcas“, UAB „Domaska“, UAB „Statrus“ UAB „Dignalita“, skunduose nurodoma, kad bankroto administratorius, išpirkdamas automobilį „Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4MATIC“ iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo (toliau – ir Bankas), viršijo Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtiną administravimo išlaidų sąmatą.

3. Pareiškėjas su Tarnybos Išvada nesutinka. Nors Išvadoje nurodyta, kad ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis numato, jog administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus, tačiau į tai Tarnyba neatsižvelgia. Minėtuose skunduose nurodomos aplinkybės dėl administravimo išlaidų sąmatos viršijimo buvo nagrinėjamos ir Kauno apygardos teisme. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-806-221/2018 2018 m. spalio 12 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad visgi aplinkybė, kad bankroto administratorius, nustatęs, jog lizinguojamo turto išpirkimo kaina yra mažesnė už turto vertę, priėmė sprendimą išpirkti šį turtą, tam paskolindama lėšų, nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius kreditorių interesus. Taigi Kauno apygardos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį) nustatė, kad bankroto administratorius siekė apsaugoti Įmonę ir jos kreditorių interesus, todėl išpirko automobilį ir teismas tam pritarė. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas skundus dėl Įmonės bankroto administratoriaus, apskritai nenustatė jokių Įmonės bankroto administratoriaus veiklos pažeidimų, nors skundai teikti teismui buvo identiški skundams, teiktiems Tarnybai.

4. Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje nurodyta, jog praktikoje dažnai bankroto proceso pradžioje bankroto administratorius patiria išlaidų, kurias dengia savo lėšomis. Įmonė neturėjo piniginių lėšų automobilio išpirkimui, todėl piniginių lėšų išpirkti lizinguojamą automobilį be jokios naudos sau ir be jokių palūkanų, turto įkeitimo ar laidavimo savo rizika, Įmonei paskolino bankroto administratorius. Nors A. M. teigia, kad bankroto administratorius, pažeisdamas įstatymus, išpirko automobilį, bet iki šiol visais įmanomais būdais neleidžia parduoti minėto automobilio ir siekia jį taikos sutarties pagrindu perimti sau. A. M., teikdamas teismui tvirtinti taikos sutartį bankroto byloje, apskritai nenurodo, kad ketina minėtą automobilį parduoti, iš to darytina išvada, kad buvęs vadovas visais įmanomais būdais siekia perimti naudoti sau automobilį, kuris šiai dienai priklauso Įmonei, o ne Bankui. Įmonės bankroto administratorius, sudarydamas paskolos sutartį, neturėjo galimybės kreiptis į kreditorių susirinkimą, nes dar nebuvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Be to, bankroto administratorius neturėjo galimybės kreiptis ir į teismą, nes Bankas (2018 m. sausio 25 d. raštu dėl sutarties nutraukimo bei turto grąžinimo) bankroto administratorių įpareigojo nedelsiant grąžinti automobilį Bankui. Todėl bankroto administratorius turėjo nedelsiant apsispręsti ar grąžinti turtą (kurio rinkos vertė beveik dvigubai viršijo likutinę neišmokėtą sumą) Bankui ar išpirkti. Formalus kreipimasis į teismą dėl pritarimo, atsižvelgiant į teismo užimtumą, būtų užtrukęs apie mėnesį, o Bankas tiek laiko nesutiko laukti, tuo labiau, kad jam ekonomiškai nenaudinga buvo, jog Įmonė išpirktų automobilį.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad bankroto administratoriaus pareiga perimti visą įmonės turtą, ir tik jį perėmus, esant reikalui, jis perduodamas lizingo bendrovei ar kt. įstaigoms. Kol automobilis bankrutuojančios įmonės žinioje, jis turi būti apdraustas, net jei tai nenumatyta administravimo išlaidų sąmatoje, nes priešingu atveju, jei jam kažkas atsitiktų, kreditoriai patirtų nuostolių ir už tai atsakytų bankroto administratorius. Tokiems atvejams įstatymų leidėjas ir numatė tvarką Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje, kad administratorius galėtų operatyviai pats priimti sprendimus apsaugodamas visų kreditorių interesus, o ne tik didžiausiųjų, kurie yra atsakovai nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl Įmonės tyčinio bankroto. Pagal Išvadoje pateiktą nuomonę, administratorius, atlikdamas mokėjimus už perimto automobilio draudimą, taip pat tariamai padarė pažeidimą, už kurį gali būti nubaustas. Bankroto administratorius, siekdamas apsaugoti kreditorių interesus, turėjo operatyviai priimti sprendimą ir nustatęs, jog pardavus automobilį, piniginių lėšų bus gauta apie 20 000 Eur daugiau, nei likutinė neišmokėta suma Bankui, todėl nustatęs, kad tai yra absoliuti nauda Įmonei ir jos kreditoriams, nusprendė lizinguojamą transporto priemonę išpirkti. Išvadoje nurodyta, kad išpirkdamas automobilį (suteikiant paskolą) bankroto administratorius nepažeidė bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau tuo pačiu Tarnyba skiria nuobaudą už tai, jog automobilis buvo išpirktas, motyvuojant tuo, kad administratorius nesikreipė į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl sąmatos padidinimo.

6. Pareiškėjas Tarnybai pateiktus skundus vertino kaip bandymą susidoroti su bankroto administratoriumi, klaidinant Tarnybą, nes šiuo metu yra nagrinėjamas bankroto administratoriaus pareiškimas dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, kuriame atsakovai yra Įmonė, A. M. ir UAB „Dignalita“. Be to, Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1103-480/2019, pagal pareiškėjo ieškinį dėl žalos atlyginimo iš buvusio Įmonės vadovo ir vienintelio akcininko A. M.. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu Įmonė, A. M. ir UAB „Dignalita“ siekia įvairiausiomis priemonėmis išvengti jiems gresiančios tiek civilinės, tiek baudžiamosios atsakomybės.

7. Išvadoje nurodyta, kad Tarnyba neturi teisės vertinti, ar bankroto administratorius pagrįstai ginčija sandorius, tokiam vertinimui yra reikalingas pačių sandorių, tai pat atsakingų asmenų veiksmų vertinimas, kurio Tarnyba neturi įgaliojimų atlikti. Pareiškėjas sutinka su tokia Tarnybos išvada dėl administratoriaus vykdomo teisminio proceso, tačiau tuo pačiu mano, kad Tarnyba neturi teisės vertinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-806-221/2018 ir tuo labiau priimti priešingus sprendimus bei vertinimus. Pareiškėjo nuomone, susidarė paradoksali situacija, kai Kauno apygardos teismas atmetė minėtus skundus bei pažymėjo, kad administratorius nepažeidė įstatymų ir kreditorių interesų išpirkdamas automobilį (egzistuoja prejudicinis faktas), o Tarnyba už tą pačią veiką administratorių nubaudė, skirdama įspėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nustatyta, kokios aplinkybės yra neįrodinėjamos ir viena iš tokių – prejudicinis faktas. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismas šį klausimą jau išnagrinėjo ir priėmė priešingą Tarnybai sprendimą, todėl Išvada ir jos pagrindu priimtas Įsakymas yra naikintini.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Įsakyme konstatuota, jog pareiškėjas viršijo teismo patvirtintą lėšų sumą, kurią turėjo teisę naudoti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, nesikreipdamas į teismą dėl jos padidinimo. Pareiškėjo argumentas, kad aplinkybės dėl teismo patvirtintų administravimo išlaidų viršijimo buvo nagrinėjamos ir teisme, kuris nenustatė jokių pareiškėjo veiklos pažeidimų, nėra tikslus. Tarnyba sutinka su pareiškėjo pareikšta pozicija, kad automobilio išpirkimas atitiko tiek paties bankroto administratoriaus, tiek jo kreditorių interesus.

Minėtą faktą taip pat patvirtino ir pareiškėjo minimas teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civ. byloje Nr. B2-806-221/2018. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuobauda – įspėjimas – buvo skirta, nes pareiškėjas žinodamas, kad viršys teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtintas 2 000 Eur administravimo išlaidas, nesikreipė į teismą dėl jų padidinimo. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas arba teisėjas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.

Teismo teisė pradiniame bankroto proceso etape (iki kreditorių susirinkimo) nustatyti administravimo išlaidas reiškia ir tai, kad nustatytos išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti teismo taip pat ir didinamos. Įvertinus Tarnybai pateiktus dokumentus, pareiškėjo Tarnybai teiktus 2019 m. sausio 3 d. paaiškinimus, neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bankas 2018 m. sausio 25 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, kaip Įmonės bankroto administratorių, kurį informavo, jog Įmonės sudaryta 2016 m. kovo 21 d. lizingo sutartis nutraukiama bei pareikalavo grąžinti lizinguojamą turtą (transporto priemonę) Bankui.

Taigi pareiškėjas 2018 m. sausio 31 d. prašymu kreipdamasi į teismą dėl 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatos, jau turėjo žinoti, kad, siekiant tinkamai apginti Įmonės kreditorių interesus, jam reikės išpirkti Įmonės lizinguojamą transporto priemonę. Teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi minėtą 2 000 Eur sąmatą patvirtino, o jau 2018 m. vasario 2 d. pareiškėjas sumokėjo likusią 27 645,04 Eur sumą už Įmonės lizinguojamos transporto priemonės išpirkimą. Atkreipė dėmesį, kad nei 2018 m. sausio 31 d. teismui teiktoje administravimo išlaidų sąmatoje, nei vėliau, pareiškėjas nesikreipė dėl didesnių išlaidų patvirtinimo.

Pažymėjo, kad pareiškėjas yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai.

10. Atsakovas, įvertinęs būsimas išlaidas lizingo turto išpirkimui, turėjo šias išlaidas įtraukti į teismui teikiamą 2018 m. sausio 31 d. prašymą dėl sąmatos patvirtinimo, o jei būsimos išlaidos paaiškėjo vėliau – nedelsiant kreiptis į teismą dėl šios sąmatos patikslinimo. Tarnybos vertinimu, kitoks šios situacijos traktavimas, kai viršijama teismo nustatyta administravimo išlaidų sąmata ir vėliau nėra bandoma teisme minėtą sąmatą patikslinti, sumenkintų ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatytos teismo pareigos paskirtį ir reikšmingumą, kadangi sudarytų sąlygas bankroto administratoriams piktnaudžiauti teismo patvirtintomis administravimo išlaidų sąmatomis ir nekreipti dėmesį į teismo nustatytas išlaidų ribas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde nurodomoje teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civ. byloje Nr. B2-806-221/2018 nebuvo vertinami pareiškėjo veiksmai, kai nebuvo kreiptasi į teismą dėl administravimo išlaidų patikslinimo. Minėtoje nutartyje buvo pasisakyta tik dėl pareiškėjo veiksmų atitikimo Įmonės kreditorių interesams.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1986-221/2017 Įmonei buvo iškelta bankroto byla, Įmonės bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Tigesta“. Bankas bankroto administratoriui išsiuntė 2018 m. sausio 25 d. raštą, kuriuo informavo, kad Įmonė ir Bankas 2016 m. kovo 21 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį, kurios pagrindu Bankas perdavė Įmonei laikinai naudotis ir valdyti automobilį „Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4MATIC. Šiame rašte Bankas bankroto administratoriui pranešė, kad vadovaujantis Finansinio lizingo sutarties Bendrosios dalies 17.1.7. punkto nuostatomis, 2016 m. kovo 21 d. Finansinio lizingo sutartis bus nutraukta.

13. Pareiškėjas UAB „Tigesta“ Kauno apygardos teismui 2018 m. sausio 31 d. pateikė prašymą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą mėnesiui, kurią sudaro: turto saugojimo išlaidos – iki 1 500 Eur plius PVM, įmonės ūkinės finansinės veiklos auditas/revizija – vienkartinė 1 000 Eur suma plius PVM, kanceliarinių paslaugų išlaidos – 750 Eur plius PVM, apskaitos tvarkymo išlaidos – 800 Eur plius PVM, transporto išlaidos – 750 Eur plius PVM, apskaitos tvarkymo išlaidos – 800 Eur plius PVM, išlaidos VĮ Registrų centre – 150 Eur plius PVM, išlaidos teisinėms paslaugoms – ne daugiau 100 Eur plius PVM už valandą, Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-806-221/2018 patvirtino Įmonės 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.

14. Teismas nurodė, kad Įmonė, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tigesta“ direktorės R. V. (Paskolos gavėja) ir R. V. (Paskolos davėja) 2018 m. vasario 2 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią Paskolos davėja Paskolos gavėjai paskolino 29 000 Eur ir pagal kurią šalys sutarė, kad suteikta paskola bus naudojama pagal Finansinio Lizingo sutartį išpirkti iš Banko automobilį „Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4MATIC“, atlikti šio automobilio einamąjį remontą bei privalomąją techninę apžiūrą, kad transporto priemonė galėtų dalyvauti eisme ir nebūtų privalomai išregistruota. Įmonė pagal 2018 m. sausio 29 d. transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktą perdavė, o bankroto administratorius priėmė Bankui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz GL 350 BlueTEC 4MATIC“.

15. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 3 d. įvyko Įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame, be kita ko, buvo svarstomas klausimas dėl bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos tvirtinimo (4 klausimas). Bankroto administratorius Įmonės kreditorių susirinkimui pateikė savo veiklos ataskaitą, iš kurios matyti, kad bankroto administratorius iki pirmojo kreditorių susirinkimo išleido 30 436,81 Eur, iš kurių 27 591,95 Eur Bankui sumokėta suma už automobilį „Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4MATIC“. Įmonės kreditorių susirinkimas 4 darbotvarkės klausimu nepatvirtino administravimo išlaidų sąmatos (taip pat ir patirtų iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidų sąmatos) visam Įmonės bankroto administravimo laikotarpiui. Bankroto administratorius Kauno apygardos teismui pateikė 2018 m. liepos 17 d. skundą, kuriame prašė panaikinti 2018 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 4 darbotvarkės klausimu, tačiau teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi bankroto administratoriaus skundo šioje dalyje netenkino.

16. Teismas nurodė, kad Tarnyboje gauti Įmonės kreditorių UAB „Dignalita“ ,UAB „Dorcas“, UAB „Domaska“, UAB „Statrus“ skundai, kuriuose nurodyta, kad bankroto administratoriaus vadovė ir Įmonė pagal 2018 m. vasario 2 d. paskolos sutartį asmeniškai Įmonei paskolino 29 000 Eur ir tuo būdu tapo Įmonės kreditoriumi, t. y. pagal sudarytą paskolos sutartį tapo asmeniu, finansiškai suinteresuotu bylos baigtimi, nors pagal ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį toks asmuo negali būti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriumi. UAB „Dignalita“ 2018 m. liepos 24 d. skunde pažymėjo, kad bankroto administratorius teismo nutartimi nustatytą 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą viršijo 28 436,91 Eur, tokios išlaidos nebuvo būtinosios bankroto administravimo išlaidos.

17. Tarnyba 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (10.4) D2-2826 bankroto administratorių informavo, kad bus atliekamas patikrinimas administruojant Įmonės bankroto procesą ir paprašė iki 2018 m. spalio 1 d. Tarnybai pateikti patikrinimui reikalingą informaciją.

18. Teismas nurodė, kad UAB „Tigesta“ Tarnybai pateikė 2018 m. spalio 1 d. paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog išsiaiškino, kad Įmonė turi galimybę išpirkti lizinguojamą automobilį „Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4MATIC“ už 27 645,04 Eur, kai tuo tarpu šio automobilio rinkos vertė siekia 48 000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad turto išpirkimo kaina mažesnė nei turto vertė, bankroto administratorius priėmė sprendimą išpirkti šį automobilį. Taip pat atsižvelgdamas ir į tai, kad bankroto administratorius neturėjo galimybės sušaukti kreditorių susirinkimo (nebuvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai), bankroto administratoriaus vadovė (kaip fizinis asmuo), kad išpirktų minėtą Įmonės automobilį, sudarė tikslinę neatlygintiną paskolos sutartį su Įmone ir sutarties pagrindu į Įmonės sąskaitą pervedė 29 000 Eur ir 2018 m. vasario 2 d. sumokėjo Bankui už lizinguojamą automobilį. Administratorė paaiškinimuose, be kita ko, pažymėjo, kad pardavus nurodytą automobilį už rinkos kainą 48 000 Eur ir grąžinus paskolą Bankroto administratoriui, Įmonė gautų papildomas pajamas, iš kurių būtų galima dengti kreditorinius reikalavimus, tačiau Įmonė ne tik balsavo prieš bankroto administratoriaus pasiūlymą pardavinėti transporto priemonę už 48 000 Eur viešose varžytynėse, bet ir nepasiūlė jokio kito ją tenkinančio varianto. Taip pat UAB „Tigesta“ Tarnybai pateikė 2019 m. kovo 14 d. papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bankroto administratorius neturėjo galimybės kreiptis į teismą, nes Bankas bankroto administratorių įpareigojo nedelsiant grąžinti automobilį Bankui.

19. Tarnyba Išvadoje nustatė, kad bankroto administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, kadangi viršijo teismo nustatytą iki pirmojo kreditorių susirinkimo Įmonės administravimo išlaidų sąmatą, nesikreipdamas į teismą dėl jos padidinimo. Išvadoje pateiktas siūlymas bankroto administratorei skirti nuobaudą – įspėjimą. Tarnybos direktorius 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V4-72 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – įspėjimą.

20. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis ĮBĮ nuostatomis, pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010 ir pažymėjo, kad Bankroto administratorius nesikreipė į teismą dėl administravimo išlaidų didinimo, todėl tokioms išlaidoms nebuvo teismo sutikimo. Atkreipė dėmesį, kad 2018 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimas, kuriam suteikta teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir ją keisti, nepritarė sąmatas viršijančių administravimo išlaidų apmokėjimui, o Kauno apygardos teismas pareiškėjo 2018 m. liepos 17 d. skundo dalies, kurioje buvo prašoma panaikinti 2018 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą, netenkino. Atsižvelgęs į aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju gavęs Banko raštą dėl automobilio grąžinimo, prieš suteikdamas paskolą ir išpirkdamas automobilį, turėjo teismui teikti prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo. Taigi, bankroto administratorius, viršydamas teismo nustatytą iki pirmojo kreditorių susirinkimo įmonės administravimo išlaidų sąmatą, nesikreipdamas į teismą dėl jos padidinimo, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte įtvirtintą pareigą. Aplinkybė, ar patirtos didesnės administravimo išlaidos buvo pagrįstos, būtinos ir protingos, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė konstatuojant padarytą pažeidimą, kadangi pareiškėjas privalėjo vykdyti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų arba kreiptis į teismą dėl sąmatos padidinimo.

21. Teismas akcentavo, kad įmonių bankrotų administratorių veikla yra itin svarbi, valstybės reguliuojama ir kontroliuojama, todėl jai keliami itin aukšti reikalavimai. Teismas sprendė, kad Tarnyba tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir pritaikė ĮBĮ nuostatas bei pagrįstai ir teisėtai Įsakymu pareiškėjui paskyrė proporcingą padarytam pažeidimui nuobaudą, kuri savo pobūdžiu yra švelniausia. Ginčijamas Įsakymas priimtas laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), todėl pagrindo panaikinti Tarnybos 2019 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. V4-72 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Tigesta“ skyrimo“ skunde išdėstytais argumentais nėra. Teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Akcentuoja, kad UAB „Dignalita“, atstovaujama direktoriaus A. M., 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą Kauno apygardos teismui dėl bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ atstatydinimo UAB „Timber construction group“ bankroto byloje Nr. B2-1986-221/2017. Prašydamas atstatydinti bankroto administratorių A. M. iš esmės rėmėsi tuo, kad bankroto administratorius išpirko transporto priemonę iš Banko ir viršijo administravimo išlaidų sąmatą. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-806-221/2018 atmetė pareiškėjo skundą, neatstatydino bankroto administratoriaus, suteiktą paskolą įvardino kaip administravimo išlaidas bei nurodė, kad administratorius veikė UAB „Timber construction group“ kreditorių interesais. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad dėl viršytos administravimo išlaidų sąmatos dalies bankroto administratorius turėjo kreiptis ne į teismą, o patvirtinus kreditorių struktūrą, į kreditorių susirinkimą, tai nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta.

24. Teigia, kad Tarnyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, bei susipažinusi su minėta Kauno apygardos teismo nutartimi turėjo nutraukti procedūrą per 5 darbo dienas, tačiau to nepadarė ir skyrė pareiškėjui nuobaudą. Esminis Tarnybos ir bankroto administratoriaus nuomonių nesutarimas yra dėl skirtingo Kauno apygardos teismo nutarties supratimo, kai Tarnyba vis tiek siekia formaliai nubausti bankroto administratorių.

25. Pažymi, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjamas pareiškimas dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje atsakovas yra A. M.. Be to, Kauno apygardos teisme taip pat yra nagrinėjama civilinė byla dėl 819 933,96 Eur žalos atlyginimo iš buvusio vadovo ir vienintelio akcininko A. M.. Pareiškėjo teigimu, A. M. siekdamas išvengti jam gresiančios civilinės ir baudžiamosios atsakomybės pats tiesiogiai ir per su juo susijusius juridinius asmenis teikė skundus Tarnybai, kurių pagrindu Tarnyba nutarė nubausti bankroto administratorių.

26. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba priešingai interpretuoja ir ĮBĮ įtvirtintus reikalavimus bankroto administratoriui. Pažymi, kad transporto priemonės išpirkimo metu Įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai nebuvo patvirtinti ir sušaukti kreditorių susirinkimo nebuvo galimybės, todėl bankroto administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi, laukė, kada bus patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bei bus sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas. Be to, atskiras kreipimasis į teismą būtų pareikalavęs papildomo laiko. Bankroto administratorius 2018 m. sausio 31 d. gavo Banko 2018 m. sausio 30 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, kurioje nurodoma, kad transporto priemonės išpirkimo kaina yra 27 645,04 Eur, sąskaita išpirkimui galioja iki 2018 m. vasario 2 d. Įvertinęs tai, kad transporto priemonės vertė išpirkimo dienai buvo apie 48 000 Eur, t. y. apie 20 000 Eur daugiau nei išpirkimo kaina, nutarė išpirkti transporto priemonę bei 2018 m. vasario 2 d. atliko mokėjimą Bankui.

27. Pareiškėjas teigia, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2018 m. liepos 3 d., kurio metu administratorius pateikė administravimo išlaidų sąmatą bei savo veiklos ataskaitą su įtrauktu automobilio išpirkimu kreditoriams tvirtinti. Pirmasis kreditorių susirinkimas atsisakė tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Antrą kartą administravimo išlaidų sąmata buvo teikiama tvirtinti 2019 m. gegužės 6 d. įvykusiam kreditorių susirinkimui, kurio metu kreditoriai (iš esmės A. M. balsais) nepritarė administratoriaus siūlomai sąmatai. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos teismui pateikė skundą dėl 2019 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, kurį teismas priėmė ir nagrinėja, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad teismas atsisakė tvirtinti bankroto administratoriaus, pateiktą sąmatą.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėjo visas pastangas tinkamai atstovauti bankrutuojančią Įmonę ir jos kreditorius. Veikdamas Įmonės interesais ir nustatęs gautiną naudą iš galimo išpirkti automobilio bei vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtimi, administratorius viršijo administravimo išlaidų sąmatą, kurią pateikė tvirtinti anksčiausiai galėjusiam įvykti kreditorių susirinkimui, o pastarajam nepatvirtinus sąmatos (dėl ginčų su Įmonės savininku ir didžiausiu kreditoriumi), remdamasis ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalimi pateikė skundą teismui, kuris nėra išnagrinėtas. Taigi pareiškėjas veiklą vykdė laikydamasis ĮBĮ įtvirtintų reikalavimų, todėl Tarnyba neturėjo skirti nuobaudos pareiškėjui, atitinkamai Įsakymas turi būti panaikintas.

29. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo principui.

30. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui nuobauda buvo skirta, nes žinodamas, jog viršys teismo patvirtintą 2 000 Eur administravimo išlaidų sumą, nesikreipė į teismą dėl jos padidinimo. Esamoje situacijoje buvo pažeista administravimo išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo tvirtinimo procedūra, dėl to pareiškėjui buvo paskirta nuobauda. Pažymi, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, jog teismas arba teisėjas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Teismo teisė pradiniame bankroto proceso etape (iki pirmojo kreditorių susirinkimo) nustatyti administravimo išlaidas reiškia ir tai, kad nustatytos išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti teismo taip pat ir didinamos. Tarnybos vertinimu, kitoks šios situacijos traktavimas, kai viršijama teismo nustatyta administravimo išlaidų sąmata ir vėliau nėra bandoma teisme minėtą sąmatą patikslinti, sumenkintų ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatytos teismo pareigos paskirtį ir reikšmingumą, kadangi sudarytų sąlygas bankroto administratoriams piktnaudžiauti teismo patvirtintomis administravimo išlaidų sąmatomis ir nekreipti dėmesį į teismo nustatytus išlaidų ribas.

32. Teigia, kad neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas 2018 m. sausio 25 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, kaip Įmonės bankroto administratorių, kurį informavo, jog Įmonės sudaryta 2016 m. kovo 21 d. lizingo sutartis nutraukiama bei pareikalavo grąžinti lizinguojamą turtą (transporto priemonę) bankui. Taigi pareiškėjas 2018 m. sausio 31 d. su prašymu kreipdamasis į Kauno apygardos teismą dėl 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatos, jau turėjo žinoti, kad siekiant tinkamai apginti Įmonės kreditorių interesus jam reikės išpirkti Įmonės lizinguojamą transporto priemonę. Teismas administravimo išlaidų sąmatą (2 000 Eur) patvirtino, o jau 2018 m. vasario 2 d. pareiškėjas sumokėjo likusią 27 645,04 Eur sumą už Įmonės lizinguojamos transporto priemonės išpirkimą.

33. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nei 2018 m. sausio 31 d. Kauno apygardos teismui teiktoje administravimo išlaidų sąmatoje, nei vėliau nesikreipė dėl didesnių išlaidų patvirtinimo. Pareiškėjas yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas įmonei ir kreditoriams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, todėl įvertinęs būsimas išlaidas lizingo turto išpirkimui, turėjo šias išlaidas įtraukti į teismui teikiamą prašymą dėl sąmatos patvirtinimo, o jei būsimos išlaidos paaiškėjo vėliau - nedelsiant kreiptis į teismą dėl šių išlaidų patikslinimo.

34. Tarnybos vertinimu, pareiškėjas taip pat netinkamai interpretuoja ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatytą galimybę bankroto administratoriui viršyti nustatytą administravimo sąmatą. Nors šioje įstatymo normoje yra nurodyta, kad administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus bei apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą, tačiau nustatytu atveju Įmonės bankroto procese pirmasis kreditorių susirinkimas dar nebuvo įvykęs (jis įvyko praėjus 5 mėn. nuo teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties, kuria patvirtinta administravimo sąmata), todėl sistemiškai aiškinant ĮBĮ nustatytą reglamentavimą, atsakovas sprendžia, kad teismas taip pat turi teisę pradiniame bankroto proceso etape (iki pirmojo kreditorių susirinkimo) nustatytas administravimo išlaidas padidinti, o pirmasis kreditorių susirinkimas šiuo atveju vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalimi jau tvirtina bankroto administratoriaus faktiškai patirtas išlaidas už šį laikotarpį bei nustato likusias administravimo išlaidas už įmonės administravimą bankroto proceso metu.

35. Tarnybos įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei įvertino pareiškėjo ir Tarnybos pateiktas faktines bei teisines aplinkybes bei jų pagrindu priėmė išsamų ir objektyvų sprendimą, o pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos įsakymo, kuriuo bankroto administratoriui už Įmonių bankroto įstatymo pažeidimą paskirta nuobauda, teisėtumo bei pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Bankroto administratorius UAB „Tigesta“ nesikreipė į teismą dėl administravimo išlaidų padidinimo, todėl tokioms išlaidoms nebuvo teismo sutikimo, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ginčui aktualias ĮBĮ nuostatas, sprendė, jog atsakovas pagrįstai UAB „Tigesta“ už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte nustatytą pažeidimą, remdamasis Išvada, ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskyrė nuobaudą – įspėjimą. Skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

38. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad veiklą vykdė laikydamasis ĮBĮ įtvirtintų reikalavimų, Tarnyba privalėjo atsižvelgti į Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-806-221/2018 nustatytas aplinkybes, kad bankroto administratorius išpirkdamas transporto priemonę veikė kreditorių interesais, todėl nepažeidė jokių jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, taigi Tarnyba neturėjo skirti nuobaudos pareiškėjui. Esminis Tarnybos ir bankroto administratoriaus nuomonių nesutarimas yra dėl skirtingo Kauno apygardos teismo nutarties supratimo. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo principui.

39. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

40. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

41. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad bankroto administratorius, esant Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtinai Įmonės administravimo išlaidų sumai (2 000 Eur), ją viršijo, išpirkdamas automobilį „Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4MATIC“ pagal Įmonės 2016 m. kovo 21 d. sudarytą lizingo sutartį ir 2018 m. vasario 2 d. sumokėdamas Bankui 27 645,04 Eur už lizinguojamą transporto priemonę, nesikreipdamas į teismą dėl Įmonės administravimo išlaidų sumos padidinimo.

42. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas ir patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, Bankas 2018 m. sausio 25 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, kaip Įmonės bankroto administratorių, informuodamas, kad Įmonės 2016 m. kovo 21 d. sudaryta lizingo sutartis nutraukiama bei pareikalavo grąžinti lizinguojamą transporto priemonę Bankui.

43. Pareiškėjas 2018 m. sausio 31 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl Įmonės administravimo išlaidų patvirtinimo. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtino bankroto administratoriaus prašomą 2 000 Eur Įmonės administravimo išlaidų sumą. Įmonė 2018 m. vasario 2 d. Bankui sumokėjo 27 645,04 Eur už lizinguojamą transporto priemonę. Taigi pareiškėjui kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl Įmonės administravimo išlaidų patvirtinimo bankroto administratoriui buvo žinoma apie Banko 2018 m. sausio 25 d. raštą dėl lizinguojamo automobilio grąžinimo (arba išpirkimo), todėl pareiškėjas, atstovaudamas Įmonei ir kreditoriams, veikdamas sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, gavęs Banko 2018 m. sausio 25 d. ir įvertinęs būsimas išlaidas turto išpirkimui, galėjo šias išlaidas įtraukti į Įmonės administravimo išlaidų sąmatą, kurią 2018 m. sausio 31 d. su prašymu teikė teismui tvirtinti, tačiau to nepadarė.

44. Tarnyba Išvadoje pripažino, kad pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, kadangi viršijo teismo nustatytą iki pirmojo kreditorių susirinkimo Įmonės administravimo išlaidų sąmatą, nesikreipdamas į teismą dėl jos padidinimo.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju Tarnyba nenustatė, jog pareiškėjas, padidindamas Įmonės administravimo išlaidas, pažeidė kreditorių interesus. Priešingai, Tarnyba tiek Išvadoje, tiek ir atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad kreditorių interesai šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeisti. Pareiškėjui nuobauda yra skirta ne už tai, kad jis veikė ne kreditorių interesais ar juos pažeidė, tačiau už tai, kad viršydamas teismo patvirtintą Įmonės administravimo išlaidų sąmatą, nesikreipė į teismą dėl jos padidinimo.

46. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-806-221/2018 nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, jog teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Teismo teisė pradiniame bankroto proceso etape (iki kreditorių susirinkimo) nustatyti administravimo išlaidas reiškia ir tai, kad nustatytos išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti didinamos.

Vėliau visą administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant administratoriaus atlyginimą ir jo mokėjimo tvarką už įmonės administravimą bankroto proceso metu nuo bankroto bylos iškėlimo, tvirtina pirmasis kreditorių susirinkimas, įvertinęs administratoriaus nurodytas jau patirtas ir būsimas išlaidas, bankroto procedūros apimtį ir kitas konkrečios įmonės bankrotui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti“ nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).

Teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtino BUAB „Timber construction group“ 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Tai reiškia, kad bankroto administratorius, sudaręs sutartį dėl 29 000 Eur paskolos gavimo, prisiėmė nagrinėjamojoje byloje nustatytą administravimo išlaidų padidėjimo riziką, o kreditorių susirinkimas turi teisę netvirtinti jau patirtų išlaidų ataskaitos, jei nutaria, kad jos tinkamai nepagrįstos ar pan.

Visgi aplinkybė, kad bankroto administratorius, nustatęs, jog lizinguojamo turto išpirkimo kaina yra mažesnė už turto vertę, priėmė sprendimą išpirkti šį turtą, tam pasiskolindamas lėšų, nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius kreditorių interesus ir dėl to jį atstatydinti.

47. Taigi Kauno apygardos teismas nutartyje vertino bankroto administratoriaus veiksmus dėl Įmonės kreditorių interesų galimo pažeidimo, kurie galėtų sudaryti pagrindą bankroto administratorių atstatydinti, tačiau ne šioje byloje nagrinėjamam ginčui aktualiu aspektu, t. y. dėl to, kad esant teismo patvirtintai Įmonės administravimo išlaidų sąmatai, bankroto administratorius ją viršydamas nesikreipė į teismą dėl jos padidinimo.

48. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas ar Tarnyba pagrįstai pareiškėjui paskyrė nuobaudą už tai, kad bankroto administratorius, administruodamas Įmonę, esant patvirtintai Įmonės administravimo išlaidų sąmatai, išpirkdamas lizinguojamą turtą, ją viršijo nesikreipdamas į teismą dėl jos padidinimo.

49. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo teiginiais, kad Tarnyba, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, turėjo nutraukti procedūrą per 5 darbo dienas, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai skyrė pareiškėjui nuobaudą.

50. Pažymėtina ir tai, kad pirmasis Įmonės kreditorių susirinkimas, įvykęs 2018 m. liepos 3 d., nepatvirtino administravimo išlaidų sąmatos visam Įmonės administravimo laikotarpiui (taip pat ir administravimo išlaidų, patirtų iki pirmojo kreditorių susirinkimo). Kaip nurodo pareiškėjas, antrą kartą Įmonės administravimo išlaidų sąmata buvo teikiama tvirtinti 2019 m. gegužės 6 d. įvykusiam kreditorių susirinkimui, kurio metu kreditoriai nepritarė administratoriaus siūlomai sąmatai. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos teismui pateikė skundą dėl 2019 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, kurį teismas priėmė ir nagrinėja, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad teismas atsisakė tvirtinti bankroto administratoriaus pateiktą sąmatą.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta pareiškėjo nurodyta aplinkybė iš esmės nėra reikšminga nagrinėjamu atveju sprendžiant bankroto administratoriaus atsakomybės klausimą dėl ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimo, kadangi aplinkybė, jog pareiškėjas negalėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų padidinimo ir nėra ginčijama. Kaip jau buvo minėta, Tarnyba Išvadoje bei atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad bankroto administratorius dėl Įmonės administravimo išlaidų padidinimo turėjo kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė.

52. Be kita ko, pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1654-221/2019 dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nepritarta administratoriaus siūlomai sąmatai, įvertinęs aplinkybes, kad bankroto administratorės prašomas patvirtinti administravimo išlaidų dydis nepagrįstas konkrečiais duomenimis, bankroto administratorės veiklos ataskaita kreditorių susirinkime nebuvo patvirtinta, be kita ko, bankroto administratorei nepateikus papildomos informacijos apie faktiškai patirtas išlaidas, jų pagrįstumą, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi nustatytos 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatos viršijimo aplinkybes, teismas nesprendė administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimo. Pažymėtina ir tai, kad šia nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė atstatydinti iš BUAB „Timber constuction group“ bankroto administratorės pareigų UAB „Tigesta“.

53. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1519-781/2019, išnagrinėjęs BUAB „Timber construction group“ bankroto administratorės UAB „Tigesta“, suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko, suinteresuotų asmenų A. M. ir UAB „Dignalita“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties, nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai neišspręstas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį šioje dalyje panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė bankroto administratorės skundą dalyje dėl ketvirtojo darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo (administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo) ir šį nutarimą paliko galioti, o kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas nepažeidė kreditorių interesų, todėl nepagrįstai sprendė, kad Tarnybos įsakymas yra pagrįstas.

55. Sutiktina su Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, išpirkdamas automobilį „Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4MATIC“ pagal Įmonės 2016 m. kovo 21 d. sudarytą lizingo sutartį ir 2018 m. vasario 2 d. sumokėdamas Bankui 27 645,04 Eur sumą už lizinguojamą transporto priemonę veikė kreditorių interesais, tačiau ši aplinkybė savaime nešalina pareiškėjo atsakomybės už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte numatytą pažeidimą. Ši aplinkybė gali būti reikšminga parenkant pareiškėjui nuobaudą, į tai Tarnyba ir atsižvelgė pareiškėjui už padarytą pažeidimą skirdama švelniausią nuobaudą - įspėjimą.

56. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų visumos vertinimą atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 6 d.) ir sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrindė padarytas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir teisės aiškinimo, atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo principui, ir nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

57. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais ar kitais motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius