2019-11-18 Nr. BB-6119-1-01-1-14256-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-872/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14256-2019-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistojo S. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis S. T. kasaciniu skundu prašo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 374 straipsnio pagrindu sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą ir panaikinti kardomąsias priemones. Taip pat panaikinti skundžiamus nuosprendžius, išteisinti S. T., atmesti civilinį ieškinį, grąžinti S. T. metalinio kūjo galvą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo padaryti esminiai BPK ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto garantuojamų proceso teisių pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnis. Nuteistojo nuomone, nebuvo šio nusikaltimo sudėties, buvo paneigta ir nepagrįstai kriminalizuota jo išraiškos laisvė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Šiuo atveju iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 284 straipsnį ir neigia žemesnės instancijos teismų išvadas bei atliktą įrodymų vertinimą. Skunde nuteistasis tik deklaratyviai teigia, kad buvo padaryti šiurkštūs proceso teisės pažeidimai, tačiau nenurodo, kokie konkrečiai BPK straipsniai ir jų nuostatos, reglamentuojančios nuteistojo procesines teises, anot jo, buvo pažeisti. Pažymėtina, kad apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindu nurodant padarytus esminius BPK reikalavimų pažeidimus, skunde turi būti įvardytos šios konkrečios BPK normos bei kasatoriaus teiginius pagrindžiantys teisiniai argumentai. Šiuo atveju nei konkretūs BPK straipsniai, kurių nuostatos buvo pažeistos, nei tai pagrindžiantys teisiniai argumentai, skunde neišdėstyti. Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo jo veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį taip pat grindžiami ne teisiniais argumentais, o tik išreiškiant abejones bei savo poziciją dėl memorialinės lentos kabėjimo teisėtumo ir J. N. – G. V. asmenybės, tačiau tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ar (ir) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo, nuteistasis nenurodo.

Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad teisė apskųsti teismų baigiamuosius aktus kasacine tvarka turi būti realizuojama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi atitikti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus jų turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šio skundo turinys ir forma neatitinka kasaciniams skundams keliamų reikalavimų. Paduoto kasacinio skundo teiginiai yra formuluojami nukreipiant juos į neegzistuojančią valstybę (t. y. Lietuvos Fašistinę Respubliką), skunde išdėstyta motyvacija neatitinka dalykinės teisinės kalbos kriterijų, yra užgaulaus pobūdžio. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kiekvienas kasaciniame skunde nurodomas baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais ir aptartas sklandžia dalykine teisine kalba, o ne teikiant deklaratyvius kaltinimus. Šiuo atveju paduotas kasacinis skundas neatitinka ir BPK nustatytų kasaciniam skundui keliamų formos ir turinio reikalavimų.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė