2015-09-30 Nr. AB-19184-3-61-3-04082-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3440-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04082-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 71. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Intuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Intuva“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-11), prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, EM) 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-2475 (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti EM pratęsti 2011 m. vasario 1 d. išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. 0527 (toliau – ir Leidimas) galiojimą 6 mėn., terminą skaičiuojant nuo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Paaiškino, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 1 d. kreipėsi į EM prašydamas pratęsti Leidimo galiojimo terminą, nes nespės pastatyti vėjo jėgainės (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r. sav., dėl Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo neveikimo, t. y. dėl jo delsimo pritarti vėjo jėgainės statybos projektui. EM 2014 m. liepos 9 d. nurodė, jog pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog statybos darbus vėluojama atlikti dėl valstybės veiksmų. Vykdydamas šį nurodymą pareiškėjas pateikė įrodymus, pagrindžiančius savivaldybės administracijos darbuotojų neveikimą, tačiau EM Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes pareiškėjo nurodytas leidimo pratęsimo pagrindas – valstybės veiksmai – neegzistuoja, nes savivaldybės veiksmai nėra priskirtini valstybės veiksmams, o galimybės pratęsti Leidimą dėl savivaldybės veiksmų Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 16 straipsnio 8 dalis nenumato. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 18 d. pateikė EM papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog savivaldybės veiksmai turėtų būti traktuojami kaip AIEĮ 16 straipsnio 8 dalyje nurodyti trečiųjų asmenų veiksmai.

Pareiškėjas skundą grindė AIEĮ 16 straipsnio 8 dalimi ir manė, jog savivaldybės veiksmų nevertinus kaip trečiųjų asmenų veiksmų buvo pažeistas atsakingo valdymo principas. Pareiškėjas nurodė, jog savo teise skųsti savivaldybės administracijos veiksmus jis nesinaudojo, nes tai būtų užvilkinę pritarimo projektui procesą. Argumentą, jog savivaldybės administracijos darbuotojo veiksmai turi būti vertinami kaip trečiųjų asmenų veiksmai, pareiškėjas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-998/2014.

Pažymėjo, jog savivaldybės administracijos darbuotojo veiksmus įvertinus kaip trečiųjų asmenų veiksmus, vadovaujantis AIEĮ 16 straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo (toliau – ir AEĮ) 16 straipsnio 4 dalies 4 punktu, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gali būti pratęsiamas papildomam, ne ilgesniam nei 6 mėn. terminui.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 23 straipsnio 10 dalies 2, 4 ir 6 punktais, 12, 13 ir 14 dalimis ir nurodė, jog 2014 m. kovo 19 d. jis įvedė projektą su SĮ 23 straipsnio 10 dalyje nurodytais priedais į „Infostatyba“ sistemą. Savivaldybės tarnautojas, patikrinęs su projektu teikiamus dokumentus, nurodė pareiškėjui pašalinti trūkumus. 2014 m. kovo 28 d. pareiškėjas juos pašalino ir atlikus patikrinimą trūkumai nebuvo nustatyti ir 2014 m. kovo 30 d. buvo patvirtinta apie paraiškos gavimą. Pritarimo projektui termino pabaiga – 2014 m. gegužės 20 d. 2014 m. gegužės 15 d. projektas buvo patikrintas ir jam nebuvo pritarta, nes: 1) projekto sklypo plano dalis nepasirašyta projekto vadovo elektroniniu parašu; 2) nepateiktas žemės sklypo savininko sutikimas statyti inžinerinį statinį per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; 3) projekte nepateikta priedo dalis – žemės sklypo planas. Vadovaudamasis SĮ 23 straipsnio 13 dalimi, pareiškėjas nurodė, jog šie trūkumai turėjo būti nustatyti iki projekto grąžinimo trūkumams pašalinti, nes visi minėti trūkumai susiję su privalomų dokumentų nepateikimu. Pareiškėjas, siekdamas gauti pritarimą projektui, 2014 m. gegužės 19 d. pateikė trūkstamus dokumentus, tačiau 2014 m. gegužės 20 d. projektas vėl buvo atmestas, nes nustatyta, kad elektrotechninė projekto dalis nepasirašyta projekto vadovo elektroniniu parašu, be to, nepridėtas valstybės rinkliavos kvitas, pasirašytas elektroniniu parašu. Pareiškėjas manė, jog šie trūkumai taip pat turėjo būti nustatyti iki 2014 m. kovo 21 d., be to, SĮ 23 straipsnio 10 dalis nenumato pareigos valstybinės rinkliavos kvitą patvirtinti elektroniniu parašu.

Nurodė, jog pareiškėjas dar kartą pašalino trūkumus ir 2014 m. gegužės 26 d. patikrinus projekto dokumentaciją jis buvo užregistruotas. 2014 m. birželio 4 d. buvo išduotas leidimas statyti naują statinį. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad savivaldybės administracija aplaidžiai vykdė pareigą per 3 dienas informuoti pareiškėją apie trūkumus. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-17-499/2007 ir nurodė, jog dėl savivaldybės administracijos veiksmų projekto patvirtinimas užsitęsė 59 dienas, todėl iki nustatyto termino, t. y. 2014 m. rugpjūčio 1 d., pareiškėjas nesuspėjo užbaigti vėjo jėgainės statybos darbų. Pareiškėjas nurodė, jog suplanuotų darbų negalėjo užbaigti ne tik dėl savivaldybės administracijos veiksmų, bet ir dėl savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo aplaidaus darbo.

Teigė, jog EM Sprendimą priėmė formaliais argumentais, netyrė jo nurodytų aplinkybių, dėl kurių vėluoja vėjo jėgainės statybos darbų atlikimas, neatsižvelgė į jo 2014 m. liepos 22 d. patikslintame prašyme nurodytas aplinkybes, kad jėgainės statyba paruošta, jėgainė atvežta ir reikia ją sumontuoti bei prijungti prie elektros tinklo. Pareiškėjas manė, jog EM atsisakymas pratęsti Leidimo terminą papildomiems 6 mėn., neatsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, į vėjo jėgainės statybos baigtumo darbus, vertinamas kaip proporcingumo principo pažeidimas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 38-41) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog atsakovas yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes iš esmės visas skundas yra grindžiamas neteisėtais Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos bei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo veiksmais.

Leidimas pareiškėjui buvo išduotas 2011 m. vasario 1 d. ir galiojo iki 2014 m. vasario 1 d., tačiau pareiškėjo prašymu EM 2014 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (8.6-10)3-665 pratęsė Leidimo galiojimą iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas 2014 m. liepos 1 d. ir 2014 m. liepos 22 d. vėl kreipėsi į EM su prašymu pratęsti Leidimą papildomam terminui, tačiau atsakovas, vadovaudamasis 2013 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 1-212 41.4 papunkčiu, nustatė, kad neegzistavo pareiškėjo nurodytas Leidimo pratęsimo 6 mėn. pagrindas – valstybės veiksmai. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 20 punktu ir nurodė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju neskundė savivaldybės administracijos veiksmų, todėl jų teisėtumas nebuvo nustatytas ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas. EM skundžiamame Sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo paaiškinimų apie trečiųjų asmenų veiksmus, nes ji šį argumentą paminėjo tik teikdamas skundą teismui.

Atsakovas pažymėjo, jog trečiasis asmuo turi būti su pareiškėju teisiškai, faktiškai nesusijęs, todėl savivaldybę laikyti pašaliniu asmeniu yra neteisinga. Atsakovas teigė, kad jo sprendimas priimtas vadovaujantis AEĮ 16 straipsnio 4 dalimi bei Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis. EM vadovaujasi teisės aktų reikalavimais ir užtikrina jų įgyvendinimą. Be to, EM, įgyvendindama atsinaujinančių išteklių plėtros prioritetą, visada siekia sudaryti visas įmanomas galimybes pareiškėjams pateikti, pataisyti ar papildyti dokumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendimu (b. l. 53-58) pareiškėjo UAB „Intuva“ skundą tenkino iš dalies, panaikino EM 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-2475, įpareigojo EM iš naujo išnagrinėti UAB „Intuva“ 2014 m. liepos 22 d. prašymą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčas iš esmės kilo dėl EM sprendimo nepratęsti 2011 m. vasario 1 d. išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. 0527 galiojimą 6 mėn. Teismas rėmėsi AIEĮ 16 straipsnio 2, 8 dalimis ir nurodė, jog leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduoda, taip pat pratęsia išduotų leidimų galiojimą EM. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėn. terminui, jeigu yra šių privalomų ir alternatyvių aplinkybių visuma: gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama (privaloma sąlyga) dėl: 1.1 valstybės veiksmų; 1.2 trečiųjų asmenų veiksmų; 1.3 nenugalimos jėgos; 1.4 kitų aplinkybių (1.1 – 1.4 alternatyvios sąlygos), kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti (privaloma sąlyga). Leidimas gali būti pratęsiamas tik esant visoms sąlygoms ir tai pagrindžiantiems dokumentams. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar šiuo atveju yra visos AIEĮ 16 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti papildomam terminui pratęsiamas pareiškėjui išduotas Leidimas.

Teismas dėl pareiškėjo teiginio, kad atsakovas Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos veiksmus turėjo vertinti ne kaip valstybės veiksmus, o kaip trečiųjų asmenų veiksmus, nurodė, kad AIEĮ įstatyme nėra apibrėžta trečiojo asmens sąvoka, tačiau šio įstatymo 2 straipsnio 49 dalis numato, jog kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme, Statybos įstatyme, Vandens įstatyme ir Žemės įstatyme. AEĮ 2 straipsnio 48 dalis nustato, jog tretieji asmenys – elektros energijos gamintojai, tiekėjai ir vartotojai, kurie šiame įstatyme nustatyta tvarka įgyja teisę pasinaudoti elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais elektros energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Analogiškai tretieji asmenys yra apibrėžti ir EĮ 2 straipsnio 30 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija neturi AEĮ 2 straipsnio 48 dalyje numatytų trečiajam asmeniui būdingų požymių, t. y. ji nėra elektros energijos gamintoja, tiekėja ir vartotoja, minėtos institucijos veiksmai AIEĮ 16 straipsnio 8 dalies nuostatų prasme nėra ir negali būti vertinami kaip trečiojo asmens veiksmai, sutrukdę pareiškėjui laiku atlikti suplanuotus darbus.

Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju Kaišiadorių savivaldybės administracijos veiksmai neturėtų būti vertinami kaip valstybės veiksmai. Rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, AIEĮ 4 straipsnio nuostatomis ir nurodė, jog aplinkybė, kad valstybė savivaldybėms yra delegavusi dalį savo funkcijų, leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju Kaišiadorių savivaldybės administracijos veiksmai AIEĮ 16 straipsnio 8 dalies nuostatų prasme vertintini kaip valstybės veiksmai.

Pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog Leidimo pratęsimas yra negalimas, nes pareiškėjas neįrodė neteisėtų valstybės veiksmų, t. y. jų neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjo atžvilgiu kelia perteklinį reikalavimą. Toks atsakovo teiginys neatitinka AIEĮ 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, nes įstatyme numatyta privaloma sąlyga, kad valstybės veiksmai, dėl kurių prašoma pratęsti Leidimą, negalėjo būti gamintojo kontroliuojami ar kitaip valdomi, pati savaime nereiškia, jog siekiantis gauti Leidimo pratęsimą gamintojas privalo įrodyti neteisėtus valstybės veiksmus.

Nurodė, jog iš byloje esančios medžiagos matyti ir ginčo dėl to byloje nėra, jog pareiškėjas į „Infostatyba“ sistemą 2014 m. kovo 19 d. pateikė prašymą išduoti leidimą statyti naują (us) statinį (ius). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos kompetentingam darbuotojui patikrinus prašymą, 2014 m. kovo 21 d. buvo nustatyta, kad su prašymu yra pateikti ne visi SĮ 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti kartu su tokiu prašymu teiktini dokumentai, t. y. nepateiktas specialiojo Vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių r. pagrindinis brėžinys;

2) neįvesti projekto bendrosios ekspertizės rangovo ir vadovo duomenys;

3) neužpildyta statomų statinių lentelė, neįvesti projektuojami statiniai;

4) projekto sprendiniai nesuteikia reikalingos informacijos dėl sklypų patenkančių į 48 m zoną, neįmanoma nustatyti ar yra pateikti visų žemės sklypų savininkų sutikimai;

5) pateikta kadastro žemėlapio ištrauka neinformatyvi;

6) nepateikti žemės sklypų kadastriniai numeriai, todėl prašymas buvo atmestas. Pareiškėjui pašalinus nustatytus trūkumus, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2014 m. gegužės 15 d. patikrino projektą ir jam 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. AR1-364 pakartotinai nepritarė nustatęs, kad:

1) projekto sklypo plano dalis nepasirašyta projekto vadovo elektroniniu parašu;

2) nepateiktas žemės sklypo savininko sutikimas statyti inžinerinį statinį per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą;

3) projekte nepateikta priedo dalis – žemės sklypo planas. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 19 d. pateikė trūkstamus dokumentus, tačiau 2014 m. gegužės 20 d. projektas pakartotinai buvo atmestas nustačius, kad elektrotechninė projekto dalis nepasirašyta projekto vadovo elektroniniu parašu, be to, nepridėtas valstybės rinkliavos kvitas, pasirašytas elektroniniu parašu. Pareiškėjas dar kartą pašalino trūkumus ir 2014 m. gegužės 26 d. projektas buvo užregistruotas, o 2014 m. birželio 26 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija išdavė pareiškėjui leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius ) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-26-140626-00046, kuriuo statytojui UAB „Intuva“ leidžiama statyti 250 kW vėjo jėgainę (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) k. v., Kaišiadorių r. sav.

Kadangi pareiškėjui 2011 m. vasario 1 d. išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. 0527 galiojo tik iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., pareiškėjas 2014 m. liepos 1 d. raštu ir 2014 m. liepos 22 d. patikslintu raštu kreipėsi į EM dėl Leidimo galiojimo pratęsimo, tačiau EM Sprendimu atsisakė pratęsti Leidimo galiojimą konstatavusi, kad pareiškėjas neįrodė, jog darbus atlikti vėluojama dėl valstybės veiksmų, taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu valstybės veiksmus sudaro institucijos aktas, kuris gali būti skundžiamas, sutarties šalis neturėtų remtis šia aplinkybe, jei jis neginčijo valstybės institucijos priimto akto, nors galėjo tai daryti teismo arba administracine tvarka.

Rėmėsi SĮ 23 straipsnio 13 dalimi ir nurodė, jog tuo atveju, jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtino, kad pareiškėjas, siekdamas pradėti vėjo jėgainės (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) k. v., Kaišiadorių r. sav., statybos darbus, aktyviai šalino nustatytus projekto trūkumus ir vėjo jėgainės statybos projektą operatyviai suderino su visomis reikalingomis institucijomis, išskyrus Kaišiadorių rajono savivaldybę.

Kaišiadorių rajono savivaldybei projektas buvo pateiktas 2014 m. kovo 19 d., o leidimas padėti vėjo jėgainės statybos darbus išduotas tik 2014 m. birželio 26 d. Projekto derinimo metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2014 m. kovo 21 d., 2014 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. gegužės 20 d. nustatė formalius projekto trūkumus, kuriuos pareiškėjas visais trimis atvejais operatyviai pašalino. Teismas, atsižvelgdamas į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus nustatytų projekto trūkumų esmę, pažymėjo, kad visų projekto trūkumų egzistavimas objektyviai galėjo būti nustatytas iš karto pirmojo projekto tikrinimo metu.

Kadangi tai nebuvo padaryta, pareiškėjui nors ir pakankamai operatyviai trūkumus pašalinus, užsitęsė leidimo statyti vėjo jėgainę išdavimas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog tokie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarnautojų veiksmai neatitinka pakankamo atidumo ir rūpestingumo reikalavimų ir vertintini kaip nepakankamai profesionalus bei neapdairus elgesys, kurio pareiškėjas negalėjo kontroliuoti ar kitaip jo įtakoti. Tokie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarnautojų veiksmai iš dalies sąlygojo leidimo statyti vėjo jėgainę išdavimo uždelsimą, o pareiškėjui buvo apribota galimybė Leidime nustatytu terminu įgyvendinti projekto vystymo darbus.

Teismas pažymėjo, jog atsakovas Sprendime netinkamai taikė AIEĮ normas, pareiškėjo 2014 m. liepos 22 d. prašymą išnagrinėjo abstrakčiai, Sprendimas nėra aiškus ir argumentuotas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Dėl šių priežasčių sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas tenkinamas ir Sprendimas naikintinas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai Leidimo termino pratęsimo klausimo nagrinėjimą priskiria EM kompetencijai, nurodė, jog pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą pratęsti 2011 m. vasario 1 d. išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. 0527 galiojimą 6 mėn., terminą skaičiuojant nuo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, negali būti tenkinamas. Atitinkamai, teismas pareiškėjo 2014 m. liepos 22 d. prašymą pratęsti Leidimo galiojimo terminą perdavė atsakovui nagrinėti iš naujo.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 70-71) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas UAB „Intuva“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 75-79) prašo atmesti apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija papildomuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu, atsisako apeliacinio skundo. Atitinkamai, atsakovas prašo nutraukti apeliacinį procesą ir baigti administracinę bylą (b. l. 81).

Pareiškėjas UAB „Intuva“ pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad jis neprieštarauja dėl apeliacinio skundo atsisakymo bei informuoja, kad atsisako savo reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi apeliacinio skundo atsisakymas yra pareiškėjo ir atsakovo taikaus susitarimo rezultatas. Atitinkamai, pareiškėjas prašo priimti atsakovo pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, nutraukti apeliacinį procesą, paliekant galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog atsisako pateikto apeliacinio skundo ir prašo nutraukti apeliacinį procesą (b. l. 81).

Vertindama pateiktą atsakovo prašymą teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovas teikdamas nurodytą prašymą remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu, kuriame numatyta, jog pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, tačiau iš pateikto skundo turinio matyti atsakovo valia atsisakyti būtent pateikto apeliacinio skundo (b. l. 81), todėl nurodytu aspektu yra nagrinėtinas pateiktas prašymas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui jo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tai, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, yra pagrindas teismui apeliacinį procesą nutraukti (ABTĮ 132 str. 2 d.). Taigi šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kita vertus, ABTĮ 132 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, jog apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo prašymo turinį, į tai, kad atsakovas iš esmės pateiktu prašymu atsisako pateikto apeliacinio skundo, pažymi, kad atsakovo pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo atitinka ABTĮ reikalavimus, t. y. jis yra pasirašytas atsakovo įgalioto atstovo, pirmosios instancijos teismo sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, kliūčių, dėl kurių atsakovo prašymas negalėtų būti tenkintinas, nėra, todėl atsakovo prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo priimamas ir apeliacinis procesas pagal atsakovo apeliacinį skundą administracinėje byloje nutraukiamas (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog proceso teisės normos neįpareigoja teismo aiškintis priežasčių, dėl kurių atsakovas apsisprendė atsisakyti pateikto apeliacinio skundo. Preziumuojama, kad atsakovas, atsisakęs teismui rašytinį pareiškimą ir žinodamas apeliacinio skundo atsisakymo procesines pasekmes (ABTĮ 132 str. 3 d.), apsvarstė tokio procesinio veiksmo atlikimo reikšmę, žino ir suvokia jo sukeliamus procesinius teisinius padarinius (ABTĮ 132 str. 3 d.). Be to, šiuo atveju pats pareiškėjas nurodo, jog jis sutinka su tokiu atsakovo veiksmu, kuris yra įtakojamas jų sudaryto taikaus susitarimo.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 75-79), tačiau vėliau pateiktuose procesiniuose dokumentuose šio prašymo atsisakė, todėl, atsižvelgus į vėliau pareiškėjo pakeistą valią, šis prašymas nespręstinas ir dėl jo nepasisakytina iš esmės (ABTĮ 44, 45 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Intuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė