2024-05-06 Nr. CB-2989-3-61-3-08183-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1632

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08183-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 16 d. paduotu pareiškėjų S. A. ir R. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai S. A. ir R. A. pateikė teismui procesinį dokumentą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario M. S. 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-511/06-2023) ir perduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijai 2023 m. liepos 24 d. skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti: nurodyta suformuluoti ir patikslinti procesinio dokumento pagrindą ir dalyką, patikslinti atsakovą, pateikti įrodymus.

Nepašalinus trūkumų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjų S. A. ir R. A. procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Kasaciniu skundu pareiškėjai S. A. ir R. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį, ir „bylą pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą atsakovui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą, t. y. įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą įvykdyti tai, ką nutarė Specialioji teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 15 dienos nutartimi teismingumo byloje Nr. T-51/2023.

Pareiškėjų kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui bylą iš administracinio teismo perdavė Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau - ir Specialioji teisėjų kolegija) 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-51/2023. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį iš esmės neatsakydamas į esminius fakto ir teisės klausimus byloje - tai reiškia absoliutų jos negaliojimo pagrindą (skundo I dalies 1, 3 punktai).

2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-09-12 dienos nutartyje administracinėje byloje Nr. 12-11630-872/2023, kuria šis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją taip pat ir Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje, kuria buvo išspręstas administracinio teismo prašymas, yra vienareikšmei nurodyti bylos ir dalykas, ir atsakovas. Pvz., Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje nurodo, kad: „Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su skundu kreipėsi į Komisiją dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės 2023 m. birželio 13 d. pavedimo ir rezoliucijos, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės 2023 m. liepos 4 d. rašto Nr. 01-02-145 „Dėl Jūsų skundo“ teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.“ Tą patį nurodo ir Specialioji teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 15 d. neskundžiamoje nutartyje teismingumo byloje Nr. T-51/2023. Apylinkės teismas privalėjo priimti sprendimą dėl skundo priėmimo, būtent tai Specialioji teisėjų kolegija įpareigojo apylinkės teismą (skundo I dalies 7.1, 8, 9.3 punktai). Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles ir dėl to yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte (skundo II dalies 6 punktas). Be to, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte (skundo IV dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė