2021-07-28 Nr. AB-15159-3-63-3-00267-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1692-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00267-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį šalindamas trūkumus patikslino, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VPA_SP11-594 „Dėl A. G. teisės į ligos išmoką“ (toliau – ir 2020 m. sausio 30 d. sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (11.E) I-1446 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 3 d. sprendimas) dalį, kuria atsisakyta panaikinti Valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. priimtą sprendimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Valdybos Klaipėdos skyrius 2020 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta neskirti jam ligos išmokos už laikino nedarbingumo laikotarpį 2019 m. balandžio 13 d., kadangi pareiškėjas laikino nedarbingumo metu, tvarkydamas asmeninius reikalus ir nesilaikydamas gydytojo nustatyto tausojančio režimo, pateko į eismo įvykį ir šiais savo veiksmais užtęsė laikino nedarbingumo trukmę, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 51.3 ir 51.8 papunkčių reikalavimus. Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. kovo 3 d. sprendimu nusprendė netenkinti skundo ir paliko galioti Valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad teisės aktai numato, jog laikino nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir laikytis Taisyklėse nurodytų elgesio taisyklių nedarbingumo metu. Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimas laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir slaugos režimo ir elgiasi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Jei laikinai nedarbingu pripažintas asmuo gydomas ambulatoriškai, paskyręs gydymą, gydytojas taip pat turi nustatyti gydymo režimą – lovos ar tausojantį. Gydytojo nustatytas tausojantis režimas pažeidžiamas, jeigu asmuo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu atlieka su gydymu ar būtiniausių fiziologinių poreikių patenkinimu nesusijusius ar nesuderinamus veiksmus.

4. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad nesutinka su atsakovų išvada, kad jis pažeidė gydytojo paskirtą tausojantį gydymo režimą. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Klaipėdos AVPK) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, kai vienas asmuo nukentėjo nesunkiai, o kitas asmuo patyrė sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl 2019 m. balandžio 13 d. kelyje Liepoja- Palanga įvykusio eismo įvykio, kurio metu pareiškėjui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Autoįvykis įvyko ne dėl pareiškėjo kaltės.

5. Pareiškėjas viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Palangos reabilitacinėje ligoninėje buvo gydomas dėl nugaros skausmų. Kiekvieną dieną jam buvo taikoma kineziterapija, šių procedūrų metu buvo skiriamas gana didelis fizinis krūvis, o gydantis gydytojas pareiškėjui rekomendavo daugiau laiko praleisti gryname ore, vaikščioti, judėti. Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo paskirtas tausojantis gydymo režimas, tačiau niekur nėra medicininėmis žiniomis pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, kad asmeniui, kuriam paskirtas toks gydymo režimas, besąlygiškai draudžiama tvarkyti asmeninius reikalus. Kadangi gydantis VšĮ Palangos reabilitacinėje ligoninėje nedarbingumo priežastis buvo liga, o po patirto autoįvykio pareiškėjo nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas buityje, todėl akivaizdu, jog pareiškėjo nedarbingumas šiuo metu turi savarankišką pagrindą ir tai nėra tąsa gydymo, kuris prasidėjo VšĮ Palangos reabilitacinėje ligoninėje.

6. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje administracinėse bylose Nr. A438-1362/2008 ir Nr. A756-1140/2011 nurodoma, kad Taisyklės asmenį įpareigoja elgtis taip, kad jo netinkami veiksmai neužtęstų ligos trukmės, tačiau šiuo atveju nebuvo jokių medicininėmis žiniomis pagrįstų duomenų, kad pareiškėjo asmeninių reikalų tvarkymas tiesiogiai įtakojo pareiškėjo, kuris buvo laikinai nedarbingas dėl stuburo ligos, laikinojo nedarbingumo trukmę. Jokių kitų aplinkybių, leidžiančių teigti, kad laikinojo nedarbingumo metu pareiškėjas netinkamai elgėsi ir tokie netinkami jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę, nenustatyta. Tokios aplinkybės nėra nurodytos nei ginčijamuose sprendimuose.

7. Pareiškėjo teigimu, Valdybos Klaipėdos skyriaus specialistai nenustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nevykdė kokių nors jį gydančio gydytojo nurodymų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog asmeninių reikalų tvarkymas pats savaime laikytinas paskirto gydymo režimo pažeidimu. Pareiškėjas akcentavo, kad tausojančio gydymo režimo sąvoka nėra apibrėžta teisės aktuose – nenustatyta, kokiose vietose gali lankytis ar ką daryti besigydantis žmogus. Pareiškėjo nuomone, Valdybos Klaipėdos skyriaus išvados, jog pareiškėjas padarė Taisyklių 51.3 ir 51.8 papunkčiuose numatytus pažeidimus, iš esmės niekaip nepagrįstos ir nemotyvuotos, todėl skundžiami sprendimai akivaizdžiai neteisėti ir naikintini. Pareiškėjas griežtai laikėsi elgesio taisyklių nedarbingumo metu: nedirbo, nesimokė, nekeliavo ir pan., neatliko nieko tokio, kas galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.

8. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Valdybos Klaipėdos skyrius paaiškino, kad pareiškėjas buvo pripažintas laikinai nedarbingu bei jam nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai dėl paskirto ambulatorinio gydymo medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje. Valdybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir LMSDĮ) 8 straipsniu, 14 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-69558 „Dėl A. G. teisės į ligos išmoką“ A. G. paskyrė už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. ligos išmoką.

10. Valdybos Klaipėdos skyriuje gautas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. IBPS-S-386091, kuriuo pranešta, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl 2019 m. balandžio 13 d. apie 17 val. 20 min Palangoje, Liepojos pl./Elijos g. sankryžoje, įvykusio eismo įvykio, kurio metu nukentėjo pareiškėjas, važiavęs motociklu. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pareiškėjui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Valdybos Klaipėdos skyrius, susipažinęs su šia informacija, nusprendė patikrinti pareiškėjo medicinos dokumentus ir įvertinti, ar pareiškėjas nepažeidė elgesio taisyklių nedarbingumo metu. Paprašius pateikti paaiškinimą, pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. balandžio 13 d. ryte nuvyko į VšĮ Palangos reabilitacinę ligoninę, po to pas automobilių meistrą, o po pietų tvarkėsi savo asmeninius reikalus. Klaipėdos skyrius atsižvelgdamas į turimą informaciją nustatė, jog pareiškėjas, vykdamas motociklu pas automobilių meistrą ir kitais asmeniniais tikslais, nesilaikė jam gydytojo paskirto tausojančio režimo, tokiu būdu A. G. nesilaikė Taisyklių 51 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė elgesio taisykles laikinojo nedarbingumo metu.

11. Valdybos Klaipėdos skyrius pabrėžė, kad laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir laikytis Taisyklių 51 punkte nurodytų elgesio taisyklių (Taisyklių 50 p.). Laikinai nedarbingu prižintas asmuo, suprasdamas savo veiksmų pasekmes, turi pareigą vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti jo sveikatai ir užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Remdamasis Taisyklių 10; 51 ir 54 punktų nuostatomis, Valdybos Klaipėdos skyrius akcentavo, jog pareiškėjas buvo gydomas VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje, laikinojo nedarbingumo metu, kuomet jam buvo paskirtas tausojantis režimas, pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas. Eismo įvykis įvyko kelyje ne tarp pareiškėjo gyvenamosios vietos ir VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės. Remiantis pareiškėjo paaiškinimu, po 2019 m. balandžio 13 d. ryte atliktų procedūrų VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje, jis vyko pas automobilių meistrą, po pietų tvarkė savo asmeninius reikalaus. Vadinasi, eismo įvykis įvyko, kai pareiškėjas tvarkė asmeninius reikalus, t. y. su būtiniausių fiziologinių poreikių patenkinimu nesusijusius veiksmus. Tokiu būdu laikino nedarbingumo metu tvarkydamas savo asmeninius reikalaus ir nesilaikydamas nustatyto tausojančio režimo, pareiškėjas pateko į eismo įvykį, jo metu buvo sužalotas ir nedarbingumo pažymėjimai iki šiol tęsiami dėl šiame eismo įvykyje patirtų sužalojimų. Todėl pareiškėjas savo veiksmais užtęsė laikinojo nedarbingumo trukmę, o paaiškinime nurodytos priežastys nepripažintos pateisinamomis, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs nesilaikyti gydytojo nustatyto tausojančio režimo. Dėl šių priežasčių buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 51.3 ir 51.8 papunkčius. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis LMSDĮ 15 straipsnio 2 dalimi, Valdybos Klaipėdos skyrius nusprendė neskirti pareiškėjui ligos išmokos už 2019 m. balandžio 13 d.

12. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

13. Valdyba atsiliepimą į skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs Valdybos Klaipėdos skyrius. Valdybos teigimu, pareiškėjas nepagrįstai laikosi pozicijos, kad jo veiksmų neteisėtumą paneigia ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad autoįvykis įvyko dėl kito asmens kaltės, o ne dėl jo kaltės. Valdybos teritoriniai skyriai, spręsdami klausimą dėl elgesio taisyklių pažeidimo laikinojo nedarbingumo metu, nekvestionuoja, kas yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Esminės aplinkybės sprendžiant, ar buvo pažeistos elgesio taisyklės laikinojo nedarbingumo metu, yra tai, ar asmuo laikėsi nustatyto gydymo režimo, atliko tik su gydymu ar būtiniausių fiziologinių poreikių patenkinimu susijusius ir suderinamus veiksmus.

14. Nors pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad tausojančio gydymo režimo sąvoka nėra apibrėžta ir nėra nustatyta, kokiose vietose gali lankytis ar ką daryti besigydantis asmuo, tačiau, Valdybos nuomone, negali būti baigtinio sąrašo, nustatančio, ką asmuo tiksliai gali daryti. Tai reiškia, kad pats laikinai nedarbingu pripažintas asmuo, suprasdamas savo veiksmų pasekmes, turi pareigą vengti bet kokių veiksmų, kurie nesusiję su gydymu ir būtiniausių fiziologinių poreikių tenkinimu bei galėtų pakenkti jo sveikatai ir užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad:

16.1. Pareiškėjui buvo išduoti du nedarbingumo pažymėjimai (serijos EF Nr. 4748210 ir Nr. 4772276). Pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. Nedarbingumo priežastis – liga. Taip pat pareiškėjui 2019 m. gegužės 5 d. laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas serijos EF Nr. 5024944, nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas buityje.

16.2. Valdybos Klaipėdos skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjui išduotus nedarbingumo pažymėjimus serijos EF Nr. 4748210 ir Nr. 4772276, 2019 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP1-69558 „Dėl A. G. teisės į ligos išmoką“. Minėtu sprendimu Klaipėdos skyrius nusprendė pareiškėjui skirti ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d.

16.3. 2019 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos skyriuje buvo gautas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pranešimas Nr. IBPS-S-386091. Pranešime teigiama, jog 2019 m. balandžio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 17.20 val., Palangos mieste, Liepojos pl.–Elijos g. sankryžoje, asmuo vairuodamas automobilį bei sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu – Liepojos pl. tiesiai važiavusio motociklo, kurį vairavo pareiškėjas ir automobilis bei motociklas susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų pareiškėjui padarytas sunkus kūno sužalojimas, o motociklo keleiviui – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas laikinojo nedarbingumo metu pateko į eismo įvykį – 2019 m. balandžio 13 d., vairuodamas motociklą, susidūrė su lengvuoju automobiliu ir patyrė sunkų kūno sužalojimą.

16.4. Valdybos Klaipėdos skyrius susipažinęs su Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. pranešimo turiniu, priėmė sprendimą atlikti pareiškėjo laikinojo nedarbingumo ekspertizę nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. Pareiškėjo 2020 m. sausio 30 d. medicinos dokumentų patikrinimo pažymos Nr. VPA_701 išvadose konstatuota, jog pareiškėjas laikinojo nedarbingumo metu tvarkydamas savo asmeninius reikalus ir nesilaikydamas nustatyto tausojančio režimo, pateko į eismo įvykį ir šiais veiksmais užtęsė laikinojo nedarbingumo trukmę, todėl pažeidė Taisyklių 51.3 ir 51.8 papunkčio reikalavimus. Taip pat pažymoje pažymima, jog gydytojas nesupažindino pareiškėjo su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu, taip pažeisdamas Taisyklių 49 punkto reikalavimus. 2020 m. sausio 30 d. pažymoje siūloma pareiškėjui neskirti ligos išmokos už 2019 m. balandžio 13 d.

16.5. Valdybos Klaipėdos skyrius, atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 30 d. pažymos Nr. VPA_701 išvadas bei rekomendacijas, 2020 m. sausio 30 d. sprendimu nusprendė pareiškėjui neskirti ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. Minėto sprendimo teisiniais pagrindais nurodomi Taisyklių 51.3 ir 51.8 papunkčiai, o faktinis pagrindas – aplinkybė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 13 d., laikinojo nedarbingumo metu tvarkydamas savo asmeninius reikalus ir nesilaikydamas gydytojo nustatyto tausojančio režimo pateko į eismo įvykį, ir šiais savo veiksmais užtęsė laikinojo nedarbingumo trukmę.

16.6. Pareiškėjas nesutikdamas su 2020 m. sausio 30 d. sprendimu, 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į Valdybą su skundu, kuriuo prašė panaikinti minėtą Klaipėdos skyriaus sprendimą. Valdyba 2020 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė palikti galioti Valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Valdyba 2020 m. kovo 3 d. sprendime pažymėjo, jog, vadovaujantis LMSDĮ 15 straipsnio 2 dalimi, asmenims be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą Taisyklėse, ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Minėtame sprendime konstatuojama, kad eismo įvykis įvyko, kai pareiškėjas tvarkė asmeninius reikalus, t. y. atliko su būtiniausių fiziologinių poreikių patenkinimu nesusijusius veiksmus ir tai įvyko kelyje ne tarp pareiškėjo gyvenamosios vietos ir VšĮ Palangos reabilitacinės ligoninės, todėl Valdybos Klaipėdos skyrius priėmė pagrįstą sprendimą neskirti pareiškėjui ligos išmokos už 2019 m. balandžio 13 d.

17. Teismas vadovavosi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (bylai aktualia įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 30 d.) 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 8 straipsnio 1 ir 7 dalimis. Teismas pažymėjo, jog atvejus kada asmuo netenka teisės gauti ligos išmoką reglamentuoja LMSDĮ 15 straipsnis ir nurodė šiame straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka (LMSDĮ 15 str. 2 d.).

18. Teismas taip pat analizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai (bylai aktualia redakcija, galiojusia nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.) 38 punktą ir nurodė, kad asmenims, laikinojo nedarbingumo, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros laikotarpiu, nustatytu Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu taisykles, nustatytas Taisyklėse, ligos išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.

19. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus specialistams nustačius, kad asmuo, pripažintas laikinai nedarbingu, laikinojo nedarbingumo metu pažeidė Taisyklėse nustatytas elgesio taisykles, teritorinis skyrius turi teisę nutraukti ligos išmokos mokėjimą.

20. Pažymėjęs, kad skundžiame Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendime konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Taisyklių 51.3 ir 51.8 papunkčių reikalavimus, teismas pacitavo Taisyklių 50; 51.3; 51.8 ir 54 punktų nuostatas bei pažymėjo, kad pagal Taisyklių 10 punktą gydytojai, išduodami elektroninius pažymėjimus, apžiūri asmenis ir aprašo asmens medicinos dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą; taip pat asmens medicinos dokumentuose, be kita ko, turi būti nurodomas asmeniui skirtas gydymas, režimas (lovos, tausojantis). Teismo vertinimu, byloje tarp proceso šalių nebuvo ginčo, kad pareiškėjui laikinojo nedarbingumo metu buvo nustatytas tausojantis gydymo režimas.

21. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nepateikia tausojančio gydymo režimo sąvokos apibrėžimo, tačiau analizuojant Taisyklių 51 punkte nustatytas elgesio laikinojo nedarbingumo metu taisykles matyti, jog asmuo, pripažintas laikinai nedarbingu, turi pareigą atlikti tik su gydymu ar būtiniausiais fiziologiniais poreikiais susijusius veiksmus bei vengti veiklų, kurios gali užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.

22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 23 d. Valdybos Klaipėdos skyriui siųstame paaiškinime nurodė, jog 2019 m. balandžio 13 d. nuvyko į VšĮ Palangos reabilitacinę ligoninę, po to nuvyko į autoservisą, o po pietų tvarkėsi savo asmeninius reikalus; pareiškėjas keliavo motociklu, kadangi jo automobilis tuo metu buvo remontuojamas. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad autoįvykio metu keliavo savo asmeniniais tikslais. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas darė išvadą, kad šie pareiškėjo veiksmai nebuvo susiję su gydymu arba būtiniausių fiziologinių poreikių tenkinimu, o 2019 m. balandžio 13 d., pareiškėjas laikinojo nedarbingumo metu keliavo savo asmeniniais reikalais ir pateko į autoįvykį, kurio metu patyrė sunkų kūno sužalojimą.

23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė gydančio gydytojo nustatytą tausojantį gydymo režimą bei užtęsė laikinojo nedarbingumo trukmę. Teismo nuomone, aplinkybė, jog dėl įvykusio autoįvykio kaltas buvo kitas vairuotojas, nepašalino pareiškėjo pareigos laikytis Taisyklėse reglamentuotų elgesio taisyklių nedarbingumo metu, todėl Klaipėdos skyrius 2020 m. sausio 30 d. sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 51.3 ir 51.8 papunkčių reikalavimus ir nutarė jam neskirti ligos išmokos už 2019 m. balandžio 13 d.

24. Įvertinęs teisines ir faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, teismas nenustatė skundžiamų Valdybos Klaipėdos skyriaus ir Valdybos neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 25. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir pažymi, teismas, analizuodamas Taisyklių 51 punkte nustatytas elgesio laikinojo nedarbingumo metu taisykles, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamas vienodos administracinių teismų praktikos, suformuotos administracinėje byloje Nr. A438-1362/2008, taip pat Nr. A756-1140/2011.

27. Pareiškėjo teigimu, niekas nevertino nei pareiškėjo ligos, nei kokie veiksmai galėtų įtakoti ligos trukmę. Byloje nėra jokių medicininėmis žiniomis pagrįstų duomenų, kad pareiškėjo asmeninių reikalų tvarkymas tiesiogiai įtakojo pareiškėjo, kuris buvo laikinai nedarbingas dėl stuburo ligos, laikinojo nedarbingumo trukmę, kad pareiškėjas elgėsi netinkamai.

28. Dėl tausojančio režimo pareiškėjas pažymėjo, kad VšĮ Palangos reabilitacinėje ligoninėje pareiškėjas buvo gydomas dėl nugaros skausmų, jam buvo taikoma kineziterapija. Gydantis gydytojas pareiškėjui rekomendavo daugiau laiko praleisti gryname ore, vaikščioti, judėti ir nebuvo nei žodžiu užsiminta, kad pareiškėjas negali tvarkytis savo asmeninių reikalų ir tai daryti važiuodamas motociklu. Nepaisant to, jei asmuo ambulatoriškai yra gydomas gydymo įstaigoje, niekas nepaneigia jo pareigos tuo metu rūpintis šeima ir buitimi.

29. Nesutikdamas su teismo išvada, kad pareiškėjo veiksmai keliaujant motociklu nebuvo susiję su gydymu arba būtiniausių fiziologinių poreikių tenkinimu, pareiškėjas pažymi, jog keliauti laikinojo nedarbingumo metu draudžia galiojantis teisinis reglamentavimas, t. y. Taisyklių 51.6 punktas. Pareiškėjo paaiškinime buvo nurodyta, jog jis 2019 m. balandžio 13 d. iš ryto nuvyko į VšĮ Palangos reabilitacinę ligoninę, po to pas automobilių meistrą, po pietų tvarkėsi kitus savo asmeninius reikalus, kadangi automobilis buvo remontuojamas, kaip transporto priemonę naudojo asmeninį motociklą. Taip pat apeliantas pažymėjo, jog jis griežtai laikėsi elgesio taisyklių nedarbingumo metu, t. y. atliko paskirtas gydymo procedūras, nedirbo, nesimokė, nekeliavo, nevartojo alkoholio, narkotikų, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir kt., taip pat nepadarė nieko tokio, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Šiame kontekste lieka nesuprantama, kokiais duomenimis remdamasis, teismas padarė išvadą, jog važiavimas motociklu nebuvo susijęs su gydymu arba būtiniausių fiziologinių poreikių tenkinimu.

30. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neturėjo visų duomenų, būtinų sprendimui priimti, o nei viešojo administravimo subjektas priimdamas sprendimą, nei teismas nagrinėdamas bylą iš pareiškėjo neprašė jokių papildomų duomenų ar informacijos. Be to, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas galėjo šią tvarką pakeisti ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei teismui trūko kokios nors informacijos. Jei, teismo manymu, važiavimo tikslas šiuo atveju yra toks svarbus, pareiškėjas paaiškina, jog tuo metu, kai įvyko autoįvykis, pareiškėjas vežė automobilio detalę meistrui, kuris remontavo automobilį.

31. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, pareiškėjas mano, kad susiklosto paradoksali situacija, kai teisės normose nėra apibrėžta tausojančio režimo sąvoka, tačiau už tausojančio režimo pažeidimą asmeniui yra taikoma atsakomybė, ir tokia atsakomybė taikoma nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tuo klausimu.

32. Pareiškėjo teigimu, administracinė atsakomybė, kuri buvo jam pritaikyta skundžiamais sprendimais, galėjo būti taikoma tik institucijai įrodžius apelianto kaltę, juo labiau, kad tausojančio režimo sąvoka nėra apibrėžta teisės normomis.

33. Pareiškėjas pastebi, kad Valdybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. spalio 14 d. priimtame sprendime Nr. VPA_SP11-4648 „Dėl A. G. teisės į ligos išmoką“, kurį ir panaikino pats Klaipėdos skyrius, buvo nurodyta, jog nuspręsta neskirti A. G. ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį (už 2019 m. balandžio 13 d.), nes A. G. vairavo motociklą laikino nedarbingumo metu bei neva nesilaikė tausojančio režimo.

34. Pareiškėjas mano, jog viešojo administravimo institucijos motociklą sieja su sportu, pramogomis ir kelionėmis. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 34 dalies nuostatomis, motociklas buvo naudojamas pagal savo paskirtį kaip transporto priemonė – buitiniams poreikiams tenkinti.

35. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36. Pakartodamas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, Valdybos Klaipėdos skyrius sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal Taisyklių nuostatas asmuo pripažintas laikinai nedarbingu, turi pareigą atlikti tik su gydymu ar būtiniausiais fiziologiniais poreikiais susijusius veiksmus bei vengti veiklų, kurios gali užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Pažymima, kad apeliantui nedarbingumo pažymėjimai toliau buvo tęsiami dėl autoįvykyje patirtų sužalojimų.

37. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad atsakovai ir pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo neprašė papildomų duomenų, Valdybos Klaipėdos skyrius pabrėžė, jog skundžiamas šios institucijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimas yra priimtas pagrįstai įvertinus visas faktines aplinkybes (medicininius dokumentus, pareiškėjo paaiškinimą, duomenis iš policijos) ir tinkamai pritaikius teisės aktus. Įvertinus pareiškėjo elgesio taisyklių pažeidimą nedarbingumo metu, ligos išmoka neskirta tik už vieną pažeidimo padarymo dieną (2019 m. balandžio 13 d.), jos mokėjimas nebuvo nutrauktas (ligos išmoka dėl elgesio taisyklių pažeidimo nedarbingumo metu patirto įvykio mokama iki šiol).

38. Valdybos Klaipėdos skyrius akcentuoja, kad pats laikinai nedarbingu pripažintas asmuo, suprasdamas savo veiksmų pasekmes, turi pareigą vengti bet kokių veiksmų, kurie nesusiję su gydymu ir būtiniausių fiziologinių poreikių tenkinimu, galėtų pakenkti jo sveikatai ir užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę ir nėra reikšminga, kas buvo kaltas dėl eismo įvykio. Valdybos Klaipėdos skyriaus nuomone, teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir šio sprendimo naikinti nėra pagrindo.

39. Atsakovas Valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Valdyba nurodo, kad turėtų būti pakeista jos procesinė padėtis ir ji šioje byloje laikytina trečiuoju suinteresuotu asmeniu, ir, nesutikdama su apeliaciniu skundu, pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime. Valdybos teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimo ir Valdybos 2020 m. kovo 3 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuose sprendimuose, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjui už 2019 m. balandžio 13 d. laikotarpį neskiriama ligos išmoka, nes 2019 m. balandžio 13 d. pareiškėjas, laikinojo nedarbingumo metu tvarkydamas savo asmeninius reikalus ir nesilaikydamas gydytojo nustatyto tausojančio režimo pateko į eismo įvykį, ir šiais savo veiksmais užtęsė laikinojo nedarbingumo trukmę, t. y. pažeidė Taisyklių 51.3 ir 51.8 papunkčių reikalavimus.

41. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavo, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas 2019 m. balandžio 13 d. turėjo laikinąjį nedarbingumą, buvo tausojančiame gydymo režime, kad jo metu tvarkė asmeninius reikalus ir pateko į eismo įvykį, vairuodamas motociklą, nėra. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad teisės aktai nepateikia tausojančio gydymo režimo sąvokos apibrėžimo, tačiau analizuojant Taisyklių 51 punkte nustatytas elgesio laikinojo nedarbingumo metu taisykles matyti, jog asmuo, pripažintas laikinai nedarbingu, turi pareigą atlikti tik su gydymu ar būtiniausiais fiziologiniais poreikiais susijusius veiksmus bei vengti veiklų, kurios gali užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.

42. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo veiksmai keliaujant motociklu nebuvo susiję su gydymu arba būtiniausių fiziologinių poreikių tenkinimu, pareiškėjas pažymi, jog keliauti laikinojo nedarbingumo metu draudžia galiojantis teisinis reglamentavimas, t. y. Taisyklių 51.6 punktas. Pareiškėjo paaiškinime buvo nurodyta, jog jis 2019 m. balandžio 13 d. iš ryto nuvyko į VšĮ Palangos reabilitacinę ligoninę, po to pas automobilių meistrą, po pietų tvarkėsi kitus savo asmeninius reikalus, kadangi automobilis buvo remontuojamas, kaip transporto priemonę naudojo asmeninį motociklą. Taip pat apeliantas pažymėjo, jog jis griežtai laikėsi elgesio taisyklių nedarbingumo metu, t. y. atliko paskirtas gydymo procedūras, nedirbo, nesimokė, nekeliavo, nevartojo alkoholio, narkotikų, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir kt., taip pat nepadarė nieko tokio, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Šiame kontekste lieka nesuprantama, kokiais duomenimis remdamasis, teismas padarė išvadą, jog važiavimas motociklu nebuvo susijęs su gydymu arba būtiniausių fiziologinių poreikių tenkinimu.

43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas 2019 m. balandžio 13 d. turėjo laikinąjį nedarbingumą, buvo tausojančiame gydymo režime, kad jo metu tvarkė asmeninius reikalus ir pateko į eismo įvykį, vairuodamas motociklą, nėra. To neneigia ir proceso šalys. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu Taisyklių 51 punkto aiškinimu, jog asmuo, pripažintas laikinai nedarbingu, turi pareigą atlikti tik su gydymu ar būtiniausiais fiziologiniais poreikiais susijusius veiksmus bei vengti veiklų, kurios gali užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Papildomai paaiškintina, kad šios pareigos yra kumuliatyvios, t. y. asmuo, pripažintas laikinai nedarbingu, turi pareigą, pirma, atlikti tik su gydymu ar būtiniausiais fiziologiniais poreikiais susijusius veiksmus bei, antra, vengti veiklų, kurios gali užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Šioje administracinėje byloje važiavimas motociklu tvarkant asmeninius reikalus, esant pareiškėjo nugaros skausmų gydymui, gali būti laikomas pažeidžiančiu tausojantį gydymo režimą. Tai teismui, esant byloje nepaneigtiems duomenims, kad toks važiavimas, nepaisant pareiškėjo nekaltumo dėl eismo įvykio atsitikimo, sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjo sveikatai, leidžia daryti išvadą, kad būtent šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neišvengė veiklos, užtęsusios laikinojo nedarbingumo trukmę. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A438-1362/2008, taip pat Nr. A756-1140/2011) faktinės aplinkybės nėra tapačios šioje byloje vertintoms aplinkybėms.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis