2018-09-26 Nr. AB-16641-3-61-3-01358-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5169-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01358-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. (T. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. M. (T. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. M. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. balandžio 3 d. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-488 (00516) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei T. M., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame nuspręsta panaikinti jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7418981, galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 21 d. (toliau – ir Leidimas), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, jog uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „White cat“ (toliau – ir Bendrovė) buvo įsteigta 2013 m., pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko 2013 m., ji yra Bendrovės dalyvė ir akcininkė (50 proc.), moka mokesčius valstybei, turi deklaravusi gyvenamąją vietą. Bendrovė atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus, ji nevengia mokėti mokesčių, šiuo metu neturi skolų nei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), atlyginimai darbuotojams mokami laiku.

Pareiškėja tvirtino, jog Bendrovė niekada nėra sustabdžiusi veiklos vykdymo, o aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai buvo išduotas Leidimas, nepasikeitė. Iki kreipimosi dėl pirmojo leidimo laikinai gyventi Bendrovė užsiėmė konsultacinio pobūdžio veikla, organizavo mokymus ir pan. Bendrovės veikla nuo to momento, kai pareiškėja gavo leidimą laikinai gyventi, buvo vidaus remonto bei apdailos darbai (šiukšlių išvežimo organizavimo darbai, tapetų klijavimas, senų tapetų nuėmimas ir kt.). Pareiškėjos teigimu, 2017 m. gavusi Leidimą, ji nusprendė plėsti verslą, t. y. kartu su UAB „Barkas“ įsigyti nekilnojamo turto objektą ir jame įkurti unikalų japonų kultūros mėsos restoraną. 2017 m. gruodžio mėn. bendrąja dalinės nuosavybės teise buvo įsigytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), sandorio bendra vertė siekia 1 000 000 Eur.

Bendrovė taip pat buvo įsigijusi automobilį Audi A4 Avant, kuris šiuo metu yra parduotas ir ieškoma naujo automobilio, kuris būtų naudojamas Bendrovės darbuotojų reikmėms. 2018 m. kovo 15 d. buvo pasirašyta sutartis su architektais, nes Bendrovės darbuotojas V. K. nutraukė darbo santykius, kadangi neturėjo atitinkamos kvalifikacijos darbui su kultūros paveldo objektais, o Bendrovei bendrąja dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas yra įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą. Bendrovei plečiant veiklą, dalis Bendrovės veiklos perkelta į Kauną, nuo 2018 m. kovo 1 d. nuomojamos patalpos iš UAB „Investicinis turtas“, esančios (duomenys neskelbtini).

Nors naujas adresas nėra įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, tačiau registracijos vieta greitai bus pakeista. Bendrovė sudarė sutartį su UAB „Saugeda“, kuri nuo 2018 m. kovo 1 d. tvarko buhalterinę Bendrovės apskaitą. Šiuo metu Bendrovėje direktore dirba I. K., kuri derina susitikimus su architektais, savivaldybės įstaigomis dėl leidimų gavimo ir kt. Vyksta parengiamieji darbai, kuriems vykdyti samdomi papildomi darbuotojai. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovo išvada, kad Bendrovė užsiima kita veikla, o pareiškėjos atvykimo tikslas yra kitas nei oficialiai deklaruotas yra nepagrįsta.

3. Pareiškėja nurodė, jog Sprendimu ne tik panaikinama jos teisė gyventi Lietuvoje, bet ir atimama galimybė turėti ir vystyti sukurtą verslą, į kurį, kaip minėta, jau yra investuota daugiau nei 1 000 000 Eur. Sprendimas buvo priimtas atlikus neišsamų ir nepagrįstą tyrimą. Sprendime konstatuota, kad buvo nuvykta pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu apklausti ne visi Bendrovės darbuotojai, apklausos neišsamios, nesusijusios su darbuotojų darbo pobūdžiu, darbuotojams užduoti klausimai apie kitų darbuotojų, taip pat akcininkės, pareigas, kurių darbuotojai neprivalo žinoti.

Atliekant tyrimą, darbuotojų nebuvo prašoma pateikti darbo sutartis, kuriose nurodyta, kad darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. Pareiškėja pabrėžė, kad visi darbuotojai tvirtino, jog jie realiai dirba, nurodė savo pareigas, teigė buvę UAB „White cat“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kad jiems mokamas darbo užmokestis. Vien tai, kad ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nėra Bendrovės iškabos, nereiškia, jog Bendrovė nevykdo veiklos. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, apklausdamas V.

K., pastarajam pateikė jo 2016 m. rašytą paaiškinimą dėl Bendrovės veiklos. Tačiau V. K. tvirtino šio paaiškinimo nerašęs, jis niekada anksčiau nebuvo kviestas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba), jokių paaiškinimų nerašė, todėl manė, kad jo paaiškinimas yra suklastotas. Pareiškėja nežinojo apie jokius Bendrovės veiklos patikrinimus. Be to, pareiškėjos teigimu, atsakovas neužtikrino jos teisės į gerą administravimą, kadangi nesuteikė galimybės įgyvendinti teisės į gynybą ir pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, galinčių nulemti nepalankaus sprendimo priėmimą.

Pareiškėjai iš Sprendimo taip pat neaišku, ar atsakovas jį priėmė, konstatavęs, jog Bendrovė fiktyvi, ar tuo pagrindu, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Pareiškėjos nuomone, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nes jis neturi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvadų, kuriose būtų konstatuota, kad pareiškėja kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Pareiškėja nepatenka į VSAT vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Išvados rengimo tvarkos aprašas) 9 punkte numatytus atvejus, kai gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus esamą situaciją, padarius daug procedūrinių pažeidimų, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad UAB „White cat“ dirba vienas darbuotojas – I. K.. Darbuotojai, kurių darbo sutartys buvo pateiktos Departamentui kaip dokumentai, pagrindžiantys leidimo gyventi pakeitimo pagrindą, buvo atleisti: A. M. atleistas 2017 m. rugsėjo 15 d., T. P. – 2018 m. sausio 12 d., V. K. – 2018 m. vasario 15 d. Šių aplinkybių pareiškėja skunde neneigė. Sprendimo priėmimo metu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto (už 2017 m. IV ketvirtį) šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokestį (toliau – ir BDU) sudarė 876,40 Eur, taigi du tokie dydžiai sudaro 1 752,80 Eur. I. K. išmokėtas tik 738,64 Eur darbo užmokestis. Taigi, pareiškėja ir Bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Be to, nurodytu Bendrovės adresu – (duomenys neskelbtini) – buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad ant pastato nebuvo jokių Bendrovės iškabų ar kitokios reklamos, Bendrovės darbo vietų pastate neįrengta. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2018 m. kovo 1 d. Bendrovė veiklą iškėlė į Kauną, tačiau atsakovas iki Sprendimo priėmimo dienos apie tai negavo jokių pareiškėjos pranešimų. Todėl, atsakovo nuomone, Bendrovės patikrinimas pagrįstai buvo atliktas adresu (duomenys neskelbtini), o, šiuo adresu nenustačius jokių Bendrovės požymių ir įvertinus kitus bylos duomenis, pagrįstai nuspręsta, kad Bendrovės veikla imituojama.

6. Atsakovas teigė, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus VSDFV duomenis, patikrinimo vietoje rezultatus, prieštaringus UAB „White cat“ darbuotojų paaiškinimus (nė vienas darbuotojas negalėjo pateikti aiškių ir konkrečių paaiškinimų apie Bendrovės veiklą (pagal verslo planą – tai vidaus remonto ir apdailos darbai)), pareiškėjos pateiktus duomenis. Dėl pareiškėjos apklausos nurodė, jog Migracijos valdybos darbuotojai buvo nuvykę pareiškėjos nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau durų niekas neatidarė. Migracijos valdybos vyresniojo specialisto tarnybinis pranešimas patvirtina, kad Migracijos valdyba buvo nuvykusi būtent pareiškėjos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), o 2018 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime buvo padaryta techninė klaida, nurodant buto Nr. 10. Atsakovo vertinimu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Leidimų panaikinimo tvarkos aprašas) XI skyriuje neįtvirtinta Departamento besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.

7. Atsakovas nurodė, jog jis, remdamasis administracinių teismų praktika dėl nelegalios migracijos grėsmės, manė, kad pareiškėjos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą UAB „White cat“, o gauti leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje, kas sudarė pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nebuvo gavęs VSAT išvados dėl pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės, tačiau tai nereiškia, kad Sprendimo išvada dėl jos keliamos nelegalios migracijos grėsmės yra nepagrįsta. Nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad Departamentas išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės priima išimtinai tik pagal VSAT nuomonę. Atsakovo tvirtinimu, nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, buvo nustatytas ne vienas Kriterijų vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarkos aprašas), nurodytas kriterijus: pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 p.); įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi, steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas (6.4 p.). Šie kriterijai yra patvirtinti byloje surinktais duomenimis (aplinkybės, susijusios su UAB „Finatra“).

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjos T. M. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. rugsėjo 23 d., Nr. 7397292, kuris buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 2017 m. liepos 13 d. pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. 2017 m. rugsėjo 20 d. Departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams. 2017 m. rugsėjo 21 d. Migracijos valdyba pareiškėjai išdavė leidimą laikinai gyventi LT7418981, galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 21 d.

10. Departamento Kontrolės skyrius 2018 m. balandžio 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-488 (00516) panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, konstatavęs, jog UAB „White cat“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, kadangi šioje Bendrovėje nėra įsteigtos darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 BDU (Bendrovėje dirbančio asmens darbo užmokestis mažesnis), taip pat kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė (ji atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos aprašo 6.2 ir 6.4 papunkčiuose nustatytus kriterijus).

11. Departamentas nusprendė, kad UAB „White cat“ Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, vadovaudamasis patikrinimo išvadomis. Patikrinimo metu nustatyta, Bendrovės darbuotojų A. M., T. P. ir V. K. paaiškinimai apie Bendrovės veiklą buvo prieštaringi. Atlikus Bendrovės patikrinimą nurodytu jos adresu – (duomenys neskelbtini), – ant šiuo adresu esančio pastato nerasta Bendrovės iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbo vietų minėtame pastate nebuvo įrengta, o UAB „Finatra“, kuri administruoja Bendrovę, užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą pagrindais. Be to, nuvykus pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), – durų niekas neatidarė, su ja susisiekti telefonu nepavyko.

12. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis: 2016 m. balandžio 25 d., 2016 m. balandžio 26 d., 2016 m. balandžio 27 d., 2016 m. balandžio 28 d. ir 2016 m. balandžio 29 d., iš viso įsigijo 500 paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur, sudarančių 50 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. Pagrindinė Bendrovės veikla pagal 2017 m. birželio 27 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų Bendrovės įstatų 8 punktą apima konsultavimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje; tarpininkavimo paslaugas pirkimo, pardavimo, nekilnojamojo turto ir kitose srityse; klientų paiešką; paslaugas; gamybą; prekybą; kitą komercinę-ūkinę veiklą. Bendrovė gali vykdyti ir kitą šiuose įstatuose nenurodytą, įstatymų nedraudžiamą, veiklą, numatytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK 2 red.). Licencijuojamą veiklą Bendrovė gali vykdyti tik gavusi atitinkamas licencijas (Bendrovės įstatų 9 p.). Bendrovės 2017 m. sausio 3 d. verslo plane nurodyta, jog pagrindinė Bendrovės veikla yra vidaus remonto ir apdailos paslaugų teikimas.

13. Bendrovės veiklai patvirtinti pareiškėja kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė UAB „White cat“ įstatus, akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, duomenis apie Bendrovės akcininkus, Bendrovės verslo planą, banko sąskaitos išrašą, balansą, 2017 m. liepos 4 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2016 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, 2016 metų sąnaudų sumas, laikomas neleidžiamais atsiskaitymais, panaudotų PVM sąskaitų–faktūrų registracijos žurnalą, remonto darbų sutartis, priėmimo perdavimo aktus pagal sudarytas remonto darbų sutartis, kasos pajamų orderius.

14. Migracijos valdyba pavedimo Nr. 10K-36922 pagrindu atliko Bendrovės patikrinimą, kurio metu, be kita ko, apklausė Bendrovės darbuotojus A. M., T. P. ir V. K.. A. M., Bendrovėje dirbęs nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. rugsėjo 15 d. paaiškinime nurodė, jog Bendrovėje dirba apie 2 mėn., jo pareigos – inžinierius, realiai atlieka santechnikos darbus. Bendrovės biure, esančiame (duomenys neskelbtini), jis buvo vieną kartą, kai pasirašė darbo sutartį. Bendrovėje dirbančių asmenų jis nepažįsta, kas yra akcininkai nežino. Darbą vykdė statybų objektuose.

15. T. P., Bendrovėje dirbęs nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. sausio 12 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime nurodė, jog Bendrovė šiuo metu, įgyvendindama akcininkės (pareiškėjos) idėją, planuoja nupirkti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame įrengti restoraną. Kokią veiklą Bendrovė vykdė anksčiau, jis nežino. Bendrovės biuras yra (duomenys neskelbtini). Bendrovė reklamos nevykdo.

16. V. K., Bendrovėje dirbęs nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2018 m. vasario 15 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime nurodė, kad nežino, kokios yra jo pareigos pagal darbo sutartį, jis teikia konsultacijas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perplanavimo bei įrengimo. Nežino, kiek ir kokius klientus turi Bendrovė, kiek joje dirba darbuotojų, su akcininkais nebendrauja.

17. Patikrinimo metu Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kurį kaip UAB „White cat“ biuro adresą nurodė apklausti Bendrovės darbuotojai, ant pastato minėtu adresu nerado Bendrovės iškabų ar reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą. Taip pat nenustatė, kad minėtame pastate yra įrengtos Bendrovės darbuotojų darbo vietos. Nustatė, kad šiuo adresu yra registruota Bendrovę administruojanti UAB „Finatra“, kuri, Migracijos valdybos duomenimis, užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą pagrindais.

18. Pareiškėja prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu nurodė (duomenys neskelbtini). Migracijos valdybos pareigūnams nuvykus į pareiškėjos gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) (2018 m. vasario 26 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-8489 nurodant adresą padaryta rašymo klaida, vietoj „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta „(duomenys neskelbtini)“), tačiau durų niekas neatidarė, su ja susisiekti telefonu nepavyko.

19. UAB „White cat“ darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėn. bendrai sudaro 1 198,64 Eur, už 2018 m. vasario mėn. – 1 481,57 Eur. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki Sprendimo priėmimo dienos (2018 m. kovo 16 d.) Bendrovėje visą darbo laiką dirbantiems asmenims mokamas mėnesinis darbo užmokestis buvo mažesnis nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai (1 796,60 Eur (2 x 884,80 Eur). Pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, paneigiančių šį faktą. Todėl atsakovo išvada, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, pripažinta pagrįsta ir teisėta.

20. Teismo vertinimu, pareiškėja, 2017 m. liepos 13 d. Migracijos valdybai pateikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklos adresą (nėra duomenų, kad Bendrovė vykdė veiklą adresu: (duomenys neskelbtini)) ir vykdomą veiklą (pareiškėja su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė dokumentus (verslo planą, remonto darbų sutartis, darbų priėmimo–perdavimo aktus, kasos pajamų orderius), pagal kuriuos Bendrovė vykdė vidaus remonto ir apdailos paslaugų teikimo veiklą, tačiau Migracijos valdybos apklausti Bendrovės darbuotojai V. K. ir T. P., kuris buvo Bendrovės direktorius, apie pastarąją veiklą jokių duomenų nepateikė ir aiškino apie Bendrovės ketinimą įsigyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), turint tikslą jame įrengti restoraną). Pareiškėja, pateikdama minėtą prašymą, siekė formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus, jos pateikti duomenys, siekiant pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje, o pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

21. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) įtvirtinta, jog užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte arba 45 straipsnio 1 dalies 1–22 punktuose nustatytais pagrindais. Pareiškėja per 7 dienas atsakovo neinformavo apie pasikeitusį Bendrovės adresą ir jo nepakeitė Juridinių asmenų registre. Iš 2018 m. balandžio 3 d. Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog Bendrovės adresas yra pakeistas į (duomenys neskelbtini). Teismas akcentavo, kad pareiškėjai nenurodžius motyvų, kurie paneigtų Departamento patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė realiai vykdė veiklą pareiškėjos prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu adresu, jos argumentas, jog vien tai, kad ant pastato nėra Bendrovės iškabos, nereiškia, kad Bendrovė veiklos nevykdo, nėra pakankamas pagrindas daryti priešingą išvadą, nei padarė atsakovas.

22. Dėl pareiškėjos argumento, kad atsakovas apklausė ne visus UAB „White cat“ darbuotojus, teismas pažymėjo, jog Migracijos valdybos atlikto patikrinimo metu buvo apklausti visi Bendrovėje dirbę darbuotojai.

23. Teismas laikė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą išvadai, jog pareiškėja pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.), Bendrovė neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p.) ir tokie pareiškėjos veiksmai atsakovui sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog tam, kad Departamentas pripažintų esant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, nėra privaloma gauti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Policijos departamento išvadas dėl šio užsieniečio keliamos nelegalios migracijos grėsmės. Šią išvadą padaryti Departamentas gali remdamasis Kriterijų vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą. Pareiškėjos skunde minimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtintas Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašas yra teisės aktas, kuris skirtas taikyti būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybai jos kompetencijos ribose. Departamentui, sprendžiant užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės klausimus, minėtu aktu nėra privaloma vadovautis. Todėl skundo argumentas, kad šiuo teisės aktu nebuvo vadovaujamasi priimant Sprendimą, nereiškia, kad Sprendimo išvada dėl pareiškėjos keliamos nelegalios migracijos grėsmės yra nepagrįsta.

24. Dėl skundo teiginių, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, pareiškėjai nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimus, teismas pastebėjo, jog pareiškėja neįvardijo, kokias būtent papildomas aplinkybes ji būtų nurodžiusi ir (ar) kokius papildomus dokumentus pateikusi, kurie būtų galėję lemti kitokį sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą.

25. Pareiškėjos argumentas, kad Sprendimu ne tik panaikinama jos teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir atimama galimybė turėti ir vystyti sukurtą verslą, negali būti laikomas pagrįstu, nes pareiškėjai neužkertamas kelias turėti ir vystyti verslą Lietuvos Respublikoje, pasitelkiant atstovus ar nuotoliniu būdu.

26. Pareiškėja nepagrįstai kėlė abejones dėl Sprendimo priėmimo pagrindo, nes jo priėmimo pagrindas yra pakankamai aiškus, t. y. ginčijamas sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad UAB „White cat“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, taip pat egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nustatyti pagrindai.

27. Teismas priėjo išvadą, kad Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestas, o prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintas.

III. 28. Pareiškėja T. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-488 (00516) ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išreikalauti iš Departamento duomenis, pagrindžiančius UAB „Finatra“ nepatikimumą, bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Pareiškėjos vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „White cat“ nevykdo realios veiklos. Tai parodo, kad su jos skundu nebuvo susipažinta. Pats skundžiamas sprendimas yra akivaizdžiai perrašytas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo byloje Nr. eI-2545-596/2018, kurioje priimtas pareiškėjos dukteriai nepalankus sprendimas, o byla neišnagrinėta iš esmės. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjos pateiktais duomenimis, patvirtinančiais, kad iš 2017 m. gruodžio mėn. mokėjimų matyti, jog įmoka VSDFV buvo sumokėta į priekį. Teismas neatsižvelgė į skundo argumentus, kad Departamento pareigūnai patikrinimą atliko kitu adresu nei registruota pareiškėjos gyvenamoji vieta, be to, atsakovas nepateikė įrodymų apie bandymus su pareiškėja susisiekti telefonu. Teismas, neturėdamas jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, UAB „White cat“ tapatino su UAB „Finatra“ bei nepagrįstai nurodė, kad UAB „White cat“ veikla yra fiktyvi. Teismas nepagrįstai neapklausė esminius parodymus galinčių duoti liudytojų

30. Pareiškėja tvirtina, kad teismui buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys UAB „White cat“ darbuotojams mokamų atlyginimų dydį. 2017 m. gruodžio 4 d. mokėjimas VSDFV buvo atliktas už 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. sausio mėn., nes Bendrovė planavo buhalterinės apskaitos tvarkymą perduoti kitai įmonei ir pakeisti banką. 2018 m. sausio mėn. Bendrovės darbuotojų bruto darbo užmokestis bendrai buvo 1 965,50 Eur, 2018 m. vasario mėn. – 1 836,17 Eur. Tai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

31. Pareiškėja pakartoja, kad patikrinimas jos gyvenamojoje vietoje nebuvo atliktas, nes pareigūnai nuvyko ne tuo adresu, be to, nepateikti įrodymai apie mėginimus su pareiškėja susisiekti telefonu. Iš konstatuojamosios Sprendimo dalies bei duomenų, esančių bylos medžiagoje, matyti, kad patikrinimas buvo atliktas adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsiliepimo į skundo teiginys, kad 2018 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime buvo padaryta techninė klaida, galbūt klaidina teismą. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad šis neva neteisingai nurodytas adresas, kuriuo buvo atliktas patikrinimas, yra kartojamas visuose dokumentuose. Tai, kad pareiškėja tikrai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gali patvirtinti šio buto savininkas P. B., tačiau teismas netenkino pareiškėjos atstovo prašymo jį apklausti.

32. Pareiškėja pabrėžia, jog teismas pripažino, kad Bendrovės adresas buvo pakeistas ir Bendrovės veikla perkelta į (duomenys neskelbtini). Tačiau vien aplinkybė, jog pareiškėja apie Bendrovės adreso pasikeitimą laiku neinformavo atsakovo, nėra pakankamas pagrindas panaikinti jai išduotą leidimą laikinai gyventi. Pateikti dokumentai patvirtina, kad jau 2018 m. vasario 1 d. buvo nuspręsta Bendrovės buveinę perkelti į Kauną, tačiau, atsižvelgiant į užimtumą ir kitus objektyvius veiksnius, juridiniai veiksmai perregistravimui buvo atlikti tik 2018 m. kovo 21 d. Tai nepaneigia fakto, kad patikrinimo metu Bendrovės buveinė buvo jau nebe Vilniuje.

33. Pareiškėjos nuomone, UAB „White cat“ yra visiškai nepagrįstai tapatinama su UAB „Finatra“. Iš UAB „Finatra“ įsigijusi UAB „White cat“, pareiškėja pradėjo plėtoti savo verslą ir nuo to laiko nėra niekaip susijusi su UAB „Finatra“.

34. Pareiškėja pažymi, kad Bendrovės įstatuose aiškiai nurodyta, jog ji gali užsiimti ne tik konkrečiai nurodyta, bet ir kita komercine-ūkine veikla, todėl teismo išvada, kad Bendrovė užsiima kita nei nurodyta veikla, yra visiškai nepagrįsta. Bendrovė, siekdama padidinti savo pelną, investavo į nekilnojamąjį turtą ir užsiima naujais projektais, šių projektų įgyvendinimui samdo darbuotojus. Dar 2017 m. rugsėjo 28 d. paaiškinimuose tuometinis Bendrovės vadovas T. P. nurodė, kad Bendrovė planuoja įsigyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame įrengti restoraną. Kai pastatas buvo įgytas, esami UAB „White cat“ darbuotojai negalėjo padėti vystyti norimą verslą, todėl 2018 m. kovo 15 d. pasirašyta sutartis su architektais iš išorės. Darbo sutartis su V. K. buvo nutraukta, nes jis neturėjo atitinkamos kvalifikacijos. Teismas nepagrįstai atsisakė liudytoju apklausti V. K., t. y. nesiaiškino aplinkybių dėl galbūt suklastotų jo paaiškinimų. Pareiškėjos vertinimu, teismo pozicija, jog pareiškėja savo veiklą gali tęsti būdama užsienyje, per atstovus, iš esmės pažeidžia jos teisėtus lūkesčius, nes, įgydama ir pratęsdama leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį dirbti ir vystyti verslą Lietuvoje, ji jau investavo dideles pinigų sumas į nekilnojamąjį turtą bei ateities projektus. Pareiškėjos teigimu, apeliacinio skundo argumentai patvirtina Bendrovės veiklos realumą, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad pareiškėja kelia nelegalios migracijos grėsmę.

35. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išnagrinėjęs nagrinėjamai bylai analogišką bylą dėl kitos UAB „White cat“ akcininkės – pareiškėjos dukters (2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018). Bylos iš esmės vienodomis fabulomis turi būti sprendžiamos vienodai. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad teismas tik pažodžiui perrašė ankstesnio sprendimo (t. y. sprendimo dėl jos dukters) turinį ir neatsižvelgė į nagrinėjamoje byloje pareiškėjos papildomai pateiktus įrodymus. Tai, kad ji teismui pateikė tam tikrus dokumentus, susijusius su socialinio draudimo įmokomis, nereiškia, kad teismas, išnagrinėjęs šiuos įrodymus, privalo juos pripažinti įrodančiais ginčijamas aplinkybes. Teismas pareiškėjos pateiktus dokumentus įvertino įrodymų visumoje, bet jų nelaikė paneigiančiais išvadą, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

37. Atsakovas teigia, kad patikrinimo metu Juridinių asmenų registre UAB „White cat“ buveinė buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), apie pasikeitusį Bendrovės buveinės adresą pareiškėja nepranešė. Todėl patikrinimas pagrįstai buvo atliktas adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad minėtu adresu Sprendimo priėmimo metu Bendrovė veiklos nevykdė. Ši aplinkybė nustatyta dar 2017 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo metu, t. y. praėjus vos porai mėnesių nuo prašymo pakeisti leidimą pateikimo, nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad buveinę perkelti į Kauną nuspręsta 2018 m. vasario 1 d. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad Bendrovės buveinė į Kauną buvo perkelta plečiant veiklą, vertintini kritiškai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tai laikoma pagrindu pripažinti, kad Departamentui buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.

38. Atsakovas paaiškina, kad jis teismui pateikė tokius duomenis, kokie Sprendimo priėmimo metu buvo VSDFV sistemoje. Pareiškėja nenurodė, kokie konkretūs duomenys yra neteisingi, o pats atsakovas nesutapimų tarp pareiškėjos pateiktų duomenų ir VSDFV turimų duomenų nenustatė. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, koks Sprendimo priėmimo dieną buvo vienintelės Bendrovės darbuotojos I. K. darbo užmokestis, nustatytas darbo sutartyje. Atsakovas taip pat nurodo, kad Sprendimas nėra priimtas tuo pagrindu, kad Bendrovė yra fiktyvi, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra atmestini. Prieštaringi darbuotojų paaiškinimai (nė vienas darbuotojas negalėjo pateikti aiškių ir konkrečių paaiškinimų apie Bendrovės veiklą), patikrinimo vietoje rezultatai (nenustatyta veiklos požymių) įvertinti sprendžiant, ar pareiškėja pateikė tikrovę atitinkančius duomenis apie vykdomą veiklą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad UAB „White cat“ nėra niekaip susijusi su UAB „Finatra“, kadangi UAB „White cat“ direktorė I. K. yra buvusi UAB „Finatra“ direktorė, pareiškėjos Departamentui teiktuose dokumentuose nurodytas UAB „White cat“ adresas – (duomenys neskelbtini), – yra toks pat kaip UAB „Finatra“.

39. Atsakovas pakartoja, jog Migracijos valdybos pareigūnas patikrinimą atliko būtent pareiškėjos nurodytu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), o 2018 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime tiesiog padaryta techninė klaida. Aplinkybė, kad pareiškėja nebuvo rasta gyvenamosios vietos adresu, buvo įvertinta duomenų visumoje, o ne kaip savarankiškas Sprendimo pagrindas. Gyvenamosios patalpos savininko apklausa šiuo atveju būtų buvusi netikslinga, nes jis negalėtų patvirtinti ar paneigti ginčui aktualių aplinkybių.

40. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai netenkino prašymo apklausti V. K., nes byloje buvo pateikti Migracijos valdybai duoti jo paaiškinimai raštu. Aplinkybės, susijusios su 2016 m. V. K. duotais / neduotais paaiškinimais, nesudarė ginčijamo sprendimo pagrindo. Be to, atsakovas nesutinka, kad byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai. Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog buvo įvertinti ir atsakovo, ir pareiškėjos argumentai, surinkti duomenys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (15/5-7) 11U-488 (00516), kuriame nuspręsta panaikinti jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastis, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjos pretenzijų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina, kad UAB „White cat“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad UAB „White cat“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki Sprendimo priėmimo dienos (2018 m. kovo 16 d.) Bendrovėje visą darbo laiką dirbantiems asmenims mokamas mėnesinis darbo užmokestis buvo mažesnis nei 2 BDU, be to, pareiškėja per 7 dienas atsakovo neinformavo apie pasikeitusį Bendrovės adresą ir jo nepakeitė Juridinių asmenų registre. Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra akivaizdžiai perrašytas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo byloje Nr. eI-2545-596/2018, nagrinėjamoje byloje nebuvo įvertinti jos pateikti papildomi dokumentai. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėja apeliaciniame skunde kelia ginčą.

43. Sprendime (I t., b. l. 85–88) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjai buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kai užsienietis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Šiai įstatymo nuostatai konkretizuoti skirtas to paties įstatymo 45 straipsnis, apibrėžiantis sąlygas, kurioms esant užsieniečiui, užsiimančiam ir ketinančiam toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, be kita ko, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (45 str. 1 d. 1 p.).

44. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindais: paaiškėjo, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 p.); ir nustatyta, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (7 p.). Atsakovas rėmėsi šiais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindais: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.); ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.).

45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki Sprendimo priėmimo dienos (2018 m. kovo 16 d.) UAB „White cat“ visą darbo laiką dirbantiems asmenims mokamas mėnesinis darbo užmokestis buvo mažesnis nei 2 BDU (1 796,60 Eur (2 x 884,80 Eur). Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad 2018 m. sausio mėn. Bendrovės darbuotojų bruto darbo užmokestis bendrai buvo 1 965,50 Eur, 2018 m. vasario mėn. – 1 836,17 Eur. Iš 2018 m. kovo 2 d. išrašo iš VSDFV informacinės sistemos (II t., b. l. 175) matyti, kad Bendrovėje nuo 2018 m. sausio 15 d. dirba I. K., nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2018 m. vasario 15 d. – V. K., o nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. sausio 12 d. – T. P.. Taigi, nuo 2018 m. vasario 15 d. UAB „White cat“ dirba tik vienas darbuotojas – I. K.. Ši situacija nepasikeitė ir VSDFV informacinės sistemos duomenis patikrinus 2018 m. balandžio 5 d. (išrašas, II t., b. l. 182).

46. Pagal 2016 m. liepos 4 d. darbo sutartį tarp Bendrovės ir V. K. (II t., b. l. 282–283), darbuotojo darbo užmokestis – minimali mėnesinė alga. Pagal 2017 m. birželio 22 d. darbo sutartį tarp Bendrovės ir T. P. (II t., b. l. 289), darbuotojo darbo užmokestis – 800 Eur. Remiantis pareiškėjos 2018 m. birželio 25 d. papildomai pateiktais dokumentais (VSDFV pranešimais apie apdraustuosius UAB „White cat“, V t., b. l. 7–17), kuriais, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, ataskaitiniu laikotarpiu 2017 m. gruodžio mėn. V. K. pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, buvo 460 Eur, T. P. – 1 250 Eur, iš viso – 1 710 Eur; ataskaitiniu laikotarpiu 2018 m. sausio mėn. I. K. pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, buvo 738,64 Eur, V. K. – 460 Eur, iš viso – 1 198,64 Eur; ataskaitiniu laikotarpiu 2018 m. vasario mėn. I. K. pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ataskaitiniu laikotarpiu 2018 m. vasario mėn. buvo 1 481,57 Eur, iš viso – 1 481,57 Eur. Pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tik perrašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo byloje Nr. eI-2545-596/2018 argumentus ir neatsižvelgė į nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pateiktus papildomus dokumentus, yra nepagrįsti.

47. 2017 m. gruodžio mėn. UAB „White cat“ dirbo du darbuotojai – V. K. ir T. P. (nuo 2017 m. rugsėjo mėn. Bendrovėje dirbo tik šie du darbuotojai), jų darbo užmokestis bendrai buvo – 1 710 Eur, t. y. mažesnis nei 2 BDU. T. P. buvo atleistas 2018 m. sausio 12 d., o I. K. buvo įdarbinta 2018 m. sausio 15 d. 2018 m. sausio 13 ir 14 dienos – nedarbo dienos. T. P. ir I. K., susumavus jų darbo laiką, dirbo visą 2018 m. sausio mėn. darbo laiką, o kartu su V. K. 2018 m. sausio mėn. Bendrovėje dirbo daugiau kaip vienas darbuotojas. Bendrovėje 2018 m. sausio 1–12 d. dirbusių darbuotojų darbo užmokestis bendrai sudarė 1 710 Eur (V. K. ir T. P.), o 2018 m. sausio 15–31 d. – 1 941,57 Eur, t. y. 2018 m. sausio 15–31 d. buvo didesnis nei 2 BDU. V. K. buvo atleistas 2018 m. vasario 15 d., todėl visą 2018 m. vasario mėn. darbo laiką Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas – I. K., be to, jos darbo užmokestis – 1 481,57 Eur – yra mažesnis nei 2 BDU. Taigi, atsakovas teisingai nustatė savarankišką ir pakankamą pagrindą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – Bendrovėje visą darbo laiką nedirbo Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 BDU dydžius (Įstatymo 50 str. 1 d. 7 p.).

48. Tiek patikrinimo metu, tiek Sprendimo priėmimo metu Juridinių asmenų registre UAB „White cat“ buveinė buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Apie pasikeitusį Bendrovės buveinės adresą pareiškėja atsakovui per Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą terminą (7 dienas) nepranešė. Iš viešai prieinamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad prašymas įregistruoti pakeistą Bendrovės buveinės adresą buvo pateiktas tik 2018 m. kovo 22 d., nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jau 2018 m. vasario 1 d. buvo nuspręsta Bendrovės buveinę perkelti į Kauną. Todėl konstatuotina, kad Sprendime pagrįstai pripažinta, jog Bendrovė prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu adresu patikrinimo metu veiklos nevykdė, t. y. pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.).

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kitų pagrindų, numatytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, buvimas (duomenų, kurie pateikti norint gauti leidimą gyventi, neatitikimas tikrovei; pateikimas neteisėtai įgytų ar suklastotų dokumentų; rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi ir pan.) savaime gali būti rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Visgi nesant pagrindo konstatuoti kitų pagrindų, numatytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, buvimo (pavyzdžiui, rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi), vien įtarimas apie tokių pagrindų buvimą (pavyzdžiui, abejonės dėl užsieniečio buvimo šalyje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos) negali būti pagrindas konstatuoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyto pagrindo buvimą, t. y. nelegalios migracijos grėsmę, kadangi taip būtų paneigtas kitų Įstatyme numatytų atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindų nustatymo tikslas ir prasmė (žr., pvz., 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3433-624/2017).

50. Nagrinėjamu atveju atsakovas priėjo išvadą, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, nustatęs, kad ji atitinka Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, kriterijus: nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 p.); ir nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas (6.4 p.). Kaip minėta, buvo nustatyta, kad Bendrovė neapibrėžtą laikotarpį nevykdė veiklos prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu adresu, todėl pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovas Sprendime taip pat nurodė, kad prašyme nurodytu UAB „White cat“ veiklos adresu – (duomenys neskelbtini), – taip pat yra registruota UAB „Finatra“, kuri užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą pagrindais. Pareiškėja apeliaciniame skunde patvirtino, kad ji UAB „White cat“ įsigijo būtent iš UAB „Finatra“. Todėl sąsajos tarp UAB „White cat“ ir UAB „Finatra“ laikytinos įrodytomis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Sprendime pagrįstai pripažinta, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 12 p.).

51. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė esminius paaiškinimus galinčių duoti liudytojų, akcentuotina, jog administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str., 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog, siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, iškviesti liudytojai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d., 67 str. 1 d., 79 str. 1 d., 80 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi apsvarstyti proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo ar išreikalavimo ir juos atitinkamai išspręsti (motyvuotai patenkinti arba atmesti).

52. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo apklausti V. K. ir buto, kuriame gyvena pareiškėja, savininką P. B.. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas šiais pagrindais, kuriuos teismas pripažino pagrįstais ir teisėtais: UAB „White cat“ visą darbo laiką nedirbo Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 BDU dydžius (Įstatymo 50 str. 1 d. 7 p.); Bendrovė prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu adresu neapibrėžtą laikotarpį veiklos nebevykdė, t. y. pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.); kadangi pareiškėja Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir buvo susijusi su UAB „Finatra“, gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 12 p.). Nė vienas iš šių pagrindų nėra susijęs su aplinkybėmis, kurias neva gali patvirtinti, paaiškinti pareiškėjos nurodyti asmenys (V. K. – kad jis 2016 m. paaiškinimo apie Bendrovės veiklą neteikė; P. B. – kad pareiškėja gyvena adresu (duomenys neskelbtini)), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti tokio prašymo nelaikytinas nepagrįstu. Pakartotinai pabrėžtina, kad neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintiems reikalavimams (Įstatymo 50 str. 1 d. 7 p.) yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl, pareiškėjai šios aplinkybės nepaneigus ir Sprendimo atžvilgiu nenustačius esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimų, kiti jos argumentai nagrinėjamoje byloje esminės reikšmės neturi.

53. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. M. (T. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė