2022-05-18 Nr. BB-3477-1-01-1-06115-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2333/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06115-2018-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo D. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžio bei prašymu sustabdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžius ir panaikinti nuosprendžių dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir šiose dalyse bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, priimdami sprendimus nesivadovavo BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įpareigojančiu teismą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, bei teismų praktikoje suformuota taisykle, kad tais atvejais, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendyje šios abejonės turi būti išanalizuotos ir padaryta kategoriška išvada, laikytini tie duomenys įrodymais ar ne. Kasatorius teigia, kad negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nesant nusikalstamos veikos sudėties ir jos neįrodžius vadovaujantis BPK 20 straipsnio taisyklėmis, nes jis nedisponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėjo tikslo daryti ar prisidėti prie narkotinių medžiagų disponavimo, laikymo, platinimo. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė vadovaudamasis prielaidomis. Kasatorius teigia, kad nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nes byloje nėra jokių tiesioginių jo kaltės įrodymų. D. P. kasaciniame skunde teigia, kad teismas buvo šališkas, nes teisėjas buvo iš anksto nusistatęs prieš jį, akivaizdžiai palaikė kaltinimo poziciją, be jokių motyvų atmesdavo jo ir kitų gynėjų prašymus. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo bei įstatymo taikymo klaidų, t. y. pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pašalinęs iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies kaltinimą nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo, nepagrįstai nesumažino jam bausmės. Kasatorius teigia, kad jo baudžiamasis persekiojimas truko beveik penkerius metus, t. y. toks procesas akivaizdžiai yra per ilgas, pažeidė jo teises į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis) ir yra pagrindas mažinti bausmę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius, prašydamas baudžiamąją bylą nutraukti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Taip pat pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas dėl nuteistajam paskirtos bausmės pasisakė nuosprendžio 51-52 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. P. už BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo švelninti nuteistajam D. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, nei subendrintos bausmės, be to už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta artima sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmė.

Kasaciniame skunde nėra pateikti teisiniai argumentai, kurie įstatymo taikymo aspektu sudarytų pagrindą šią bylą nagrinėti kasacine tvarka, jog paskirta D. P. bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir savo dydžiu yra neproporcinga veikų, kurias padarė nuteistasis, pavojingumo laipsniui.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas nenuodugniai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, bet ir esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies normų pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎ Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, nuteistajam palankią įvykių interpretaciją.

Kasacinio skundo teiginiai dėl teismo šališkumo yra subjektyvi nuteistojo nuomonė ir vertinimas, nepateikiant konkrečių ir pagrįstų duomenų dėl teisėjo šališkumo.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš nuteistojo D. P. apeliacinio skundo, klausimas dėl galimybės švelninti jam bausmę dėl, jo nuomone, pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės nebuvo keliamas apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas tokio klausimo nenagrinėjo, taigi šis klausimas negali būti nagrinėjamas ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų teismų nuosprendžių vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Sigita Jokimaitė

-

Artūras Pažarskis