2017-10-11 Nr. AB-18386-3-63-3-01327-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2085-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01327-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK), 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1 Paaiškino, kad jis nuo 2015 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. buvo laikomas Tauragės apskrities VPK areštinėje sąlygomis, neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimų ir higienos normų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Pareiškėjo teigimu, buvo laikomas kamerose Nr. 3, 5, 7, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų ir buvo perpildytos (kamerų plotas apie 7 kv. m ir laikoma nuo 2 iki 4 asmenų). Teigė, jog kamerose buvo tamsu, langai nešvarūs, iš abiejų pusių grotuoti, dviaukščių lovų pirmame aukšte dėl tamsos negalėjo skaityti. Kamerose nebuvo šilto vandens, nusiprausti galėjo tik kartą per savaitę duše. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos nebuvo atitvertas, buvo užsikimšęs, iš jo sklido smarvė, o valgyti turėjo toje pačioje patalpoje. Argumentavo, jog patyrė neturtinę žalą, nes buvo laikomas garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, o tai prilygsta baudimui kankinant.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–18) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

2.1. Nurodė, kad areštinėje pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 6,99 kv. m, nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. su dviem asmenimis, kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m, nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 22 d. vienas, kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv. m, nuo 2016 m. kovo 19 d. iki 2016 m. kovo 22 d. vienas, kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. su dviem asmenimis.

2.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skunde nurodė, jog jis buvo patalpintas kamerose Nr. 5, Nr. 3 ir Nr. 7, tačiau iš Tauragės apskrities VPK areštinės vyriausiosios postinės 2016 m. birželio 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-7578 matyti, kad jis buvo patalpintas kamerose Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės apskrities VPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt.

2.3. Teigė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, nes pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus. Pabrėžė, jog areštinėje nuolat atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos ir Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, jeigu randami trūkumai, jie nedelsiant pašalinami. Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimus atliko 2015 m. gruodžio 23 d., 2016 m. vasario 22 d., 2016 m. kovo 31 d. ir grįžtamoji kontrolė 2016 m. balandžio 15 d.

2.4. Atsižvelgęs į asmenų laikymo policijos areštinėje specifiką, pažymėjo, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, konvojuojama į teismus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl, net mažiausio ploto kamerose, keičiantis areštuotų asmenų skaičiui paros metu, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. Kadangi pareiškėjas areštinės kamerose buvo laikomas neilgą laiko tarpą, tai pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų išgyvenimų, diskomforto, psichologinės kančios, streso ir sumenkinti pareiškėjo žmogiškojo orumo. Pareiškėjas buvimo areštinėje metu nesiskundė dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus ir jam tenkančio ploto. Nors pareiškėjas teigia, kad kamerų bendras plotas yra 7 kv. m, tačiau jis buvo laikomas ir kamerose, kurių plotas ne mažesnis nei 12,60 kv. m.

2.5. Pabrėžė, kad patikrinimo aktuose HN 134:2015 14 punkto pažeidimų nenustatyta. Taip pat nustatyta, kad asmenys, apgyvendinti kamerose Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 8, negali patys atidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų (HN 134:2015 17 p. neatitiktis). Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078 numatė Tauragės apskrities VPK areštinės rekonstrukciją, todėl tik po jos kamerų Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 8 langai bus pritaikyti vėdinimui.

2.6. Nurodė, kad sanitariniai mazgai įrengti laikantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punkto, t. y. nuo gyvenamosios patalpos atskirti 120-130 cm pertvara. Tauragės visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo metu pažeidimų šioje srityje nerasta. Todėl pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai yra nepagrįsti.

2.7. Pabrėžė, kad areštinėje asmenys laikomi nepažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) bei HN 134:2015 44 punkto (ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu) reikalavimų, karšto vandens tiekimas kamerose nenumatytas.

2.8. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo fizinei sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sąlygos areštinėje. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl laikymo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo sveikatos būklė, kitos fizinės ar psichinės savybės galėjo lemti didesnį nei įprasta, išskirtinai neigiamą poveikį. Pareiškėjui periodiškai buvo tikrinama sveikata ir nustatyta, kad pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo.

2.9. Nurodė, kad maitinimas yra pilnavertis ir tiekiamas pagal 2013 m. kovo 27 d. sutartį su UAB „Girupis“ nustatytu grafiku tris kartus per parą. Maistas atitinka Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ kitų teisės aktų reikalavimus, deklaruojamus Lietuvos standartus.

2.10. Argumentavo, jog pareiškėjas dėsto bendro pobūdžio teiginius bei nepateikia jokios faktinės argumentacijos, remiantis kuria būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą. Byloje nenustatyti pareiškėjo skunde nurodyti Tauragės apskrities VPK pareigūnų neteisėti veiksmai, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių neteisėtų veiksmų buvimą, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė, o pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmestinas.

II. 3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (b. l. 76–81) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį atmetė.

4. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 80 punktu, iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, jog pareiškėjas areštinėje laikytas 42 paras atskirais laikotarpiais nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. gegužės 3 d., iš kurių 27 paras laikytas pažeidžiant nustatytą 5 kv. m minimalaus ploto reikalavimą (atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, kuris sudaro 1,42 kv. m): nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. kameroje Nr. 6, kurios plotas 6,99 kv. m, laikyti 3 asmenys, vienam asmeniui teko 2,785 kv. m ploto; nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, laikyti 3 asmenys, vienam asmeniui teko 3,73 kv. m ploto (b. l. 20). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju 27 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, todėl pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies požiūriu.

5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pažymėjo, kad pareiškėjo teiginius dėl areštinės kamerų neatitikties higienos normoms iš esmės paneigia byloje esantys įrodymai.

6. Tauragės visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 4 d. atliko kamerų Nr. 2 – 8 patikrinimą. Iš 2015 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto Nr. AK-182 matyti, jog patikrinimo metu kameroje Nr. 3 ir Nr. 5 vyko remontas (b. l. 21–24). Iš minėto tarnybinio pranešimo duomenų matyti, jog pareiškėjas šiose kamerose laikytas jas suremontavus, t. y. kameroje Nr. 5 laikytas nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 22 d., kameroje Nr. 3 laikytas nuo 2016 m. kovo 19 d. iki 2016 m. kovo 22 d. (b. l. 20). Šiose kamerose pareiškėjas laikytas vienas ir jam teko daugiau nei 5 kv. m ploto (išskaičiavus sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą). Patikrinimo aktu konstatuota, jog kameroje Nr. 6, kurioje iš karto po patikrinimo, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d., laikytas pareiškėjas, langai pakeisti, yra galimybė išvėdinti patalpas per langus. Taip pat konstatuota, jog nevalyta kamera Nr. 6, tualete primesta nuorūkų, nešvaru, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas šioje kameroje laikytas po trijų parų nuo jos patikrinimo, manytina, jog kamera tuo metu jau buvo išvalyta, be to, pats pareiškėjas nenurodė, kad būtų buvę nešvaru. Tokią išvadą patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) duomenys (b. l. 31–32).

7. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 22 d. patikrinimo aktu Nr. AK-14 atlikti santykinės oro drėgmės ir oro temperatūros matavimai kameroje Nr. 2 ir konstatuota, jog šie parametrai atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (b. l. 25–27, 45–46). Nors pareiškėjas nelaikytas kameroje Nr. 2, tačiau teismas konstatavo, jog negalėjo iš esmės skirtis minėti parametrai ir kitose kamerose, be to, pareiškėjas nenurodė, kad būtų buvę šalta ar drėgna. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 31 d. patikrinimo aktu Nr. AK-42 vertinta medicinos kabineto atitiktis higienos normų reikalavimams (b. l. 28–30), todėl, teismo vertinimu, šis įrodymas nėra aktualus nagrinėjamu atveju.

8. Iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) matyti, jog 2016 m. kovo 31 d. atliktas areštinės kamerų Nr. 2, 4, 6, 8 patikrinimas. Kameroje Nr. 4, kurioje po patikrinimo laikytas pareiškėjas, nustatyta HN 134:2015 17 punkto neatitiktis, t. y. neatsidaro kameros langas, nėra galimybės per langą išvėdinti patalpos. Nurodyta, jog pažeidimą planuojama pašalinti ir langus pritaikyti vėdinimui atlikus rekonstrukciją, kuri numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078. HN 134:2015 34, 35, 37 punktų reikalavimų neatitikimų nenustatyta, t. y. areštinės kameros ir patalpos švarios, pelėsių nėra (b. l. 31–32). Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktu Nr. AK-182 taip pat konstatuota, jog patalpos, įranga, inventorius yra valomi tam skirtomis priemonėmis, vykdoma graužikų, nariuotakojų, kenkėjų kontrolė, skalbiniai skalbiami, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami UAB „Atakras“ pagal sutartį, o laikomi asmenys aprūpinami valymo priemonėmis.

9. Pareiškėjo teiginius, jog sanitariniai mazgai kamerose yra visiškai atviri, paneigia atsiliepimo duomenys, iš kurių matyti, jog įrengti sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvaromis. HN 134:2015 sanitarinių mazgų įrengimo areštinės kamerose reikalavimų nereglamentuoja, o iki šios higienos normos galiojusios HN 37:2009 20 punkte buvo nurodyta, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis arba konstatuoti, jog pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti taikomi kitokie sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimai, o pareiškėjo teiginiai, jog toje pačioje patalpoje, kur įrengtas sanitarinis mazgas, jis turėdavo ir valgyti, nėra pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą, nes tai yra įprastos sąlygos, kuriomis areštinėse laikomi visi asmenys. Kitų nepatogumų, galimai patirtų dėl tokio sanitarinio mazgo įrengimo, pareiškėjas nenurodė.

10. Dėl pareiškėjo teiginio, jog kamerose nėra šilto vandens, o nusiprausti duše jis galėjo tik kartą per savaitę, teismas pažymėjo, kad pagal HN 134:2015 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo patalpas, o šilto vandens tiekimo į kameras reikalavimo teisės aktai nenumato.

11. Iš pateiktų duomenų taip pat nustatyta, jog pareiškėjo sveikata jo laikymo areštinėje metu buvo tikrinama periodiškai, pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo (b. l. 47–66).

12. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinęs nurodyto pažeidimo trukmę – 27 paras su pertraukomis pareiškėjas laikytas areštinėje neužtikrinant minimalaus ploto reikalavimo, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiškėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o pareiškėjas būtų kreipęsis medicininės ar psichologinės pagalbos dėl netinkamų jo laikymo areštinėje sąlygų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pažeidimo dėl minimalaus ploto (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) neužtikrinimo mastą ir trukmę, pareiškėjo galimai patirtus nepatogumus, tačiau jų neindividualizuojant, o dėstant tik bendro pobūdžio teiginius, nesant teisinio pagrindo konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 250 Eur.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 87–89), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos bei pateiktų dokumentų.

13.2. Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimo sumą priteisė neadekvačią pažeidimo mastui. Teismas nenustatė, kad Tauragės apskrities VPK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nagrinėjamu atveju pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Tauragės apskrities VPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu. Be to, kaip minėta, nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl kalinimo sąlygų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos.

13.3. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė ir nenustatė visų būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų.

13.4. Šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Pažeidimo pripažinimas turėtų būti laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėją laikant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, pripažino, kad 27 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis (neužtikrinant minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, reikalavimo), todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 250 Eur. Kitus pareiškėjo nusiskundimus dėl areštinės kamerų neatitikties higienos normoms teismas laikė nepagrįstais, todėl šią skundo dalį atmetė.

16. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog atsakovo atstovas sąmoningai nesiekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė su skundais į Tauragės apskrities VPK administraciją dėl kameros perpildymo ir kitų nepatogumų, nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl kalinimo sąlygų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

18. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2848-624/2016, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje A143-1966/2008 ir kt.).

Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).

Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo standartų laikėsi, kadangi, kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio faktą – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymą, grindė tokiais faktiniais duomenimis, kaip kad pareiškėjo laikymu 27 paras sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, keliamų vienam asmeniui kameroje tenkančiam plotui. Taigi tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos neigiamos pasekmės.

20. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, į nustatytą pažeidimą, jo pobūdį, mastą ir trukmę, į kitas reikšmingas žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

21. Pridurtina, jog pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013). Todėl administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad laisvės atėmimo įstaigos argumentai, jog kalinimo įstaiga negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, sprendžiant viešosios atsakomybės klausimą, yra nereikšmingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-207-822/2017, 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-858/2015 ir kt.). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2577-556/2017, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013 ir kt.), o ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1191-575/2015, 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1459/2013 ir kt.).

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius