2023-01-18 Nr. AB-1443-3-62-3-01754-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-49-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01754-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 156 530 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus PN. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. birželio 28 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas Alytaus PN 13 būrio gyvenamosiose patalpose, kurios buvo įrengtos virš suvirinimo ir metalo perdirbimo cecho. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2019 m. spalio 23 d. jis gyveno kamerų tipo patalpose, kurios nebuvo priskiriamos gyvenamosios paskirties patalpoms. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma: 13 būrio gyvenamojoje patalpoje gyveno 6 asmenys, patalpa buvo apie 18 kv. m., o nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 23 d. jis buvo apgyvendintas 15 kameroje, kurioje gyveno 3 nuteistieji, plotas buvo apie 10 kv. m. Nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupėje 20 būrio 4 lokaliniame sektoriuje, patalpoje, kuri buvo 30 kv. m ploto ir kurioje gyveno 8 nuteistieji.

3. Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, gyvenamosiose patalpose buvo maži langai, ant langų uždėtos grotos, o prieš langą buvo aukšta tvora, mažinusi natūralaus apšvietimo patekimą į gyvenamąją patalpą. Gyvenamosiose kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, kadangi dėl languose buvusių dvigubų grotų nebuvo įmanoma tinkamai išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Kadangi pareiškėjas gyveno virš metalo perdirbimo cecho, ore nuolat tvyrojo dujų ir metalo kvapas.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog sanitarinis mazgas, buvęs 13 būryje, nebuvo tinkamai atskirtas, kadangi jo viršuje ir apačioje buvo tarpai, todėl pareiškėjo privatumas buvo pažeistas, be to, sanitarinis mazgas buvo tupimas. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN nebuvo išduodamos higienos priemonės motyvuojant tuo, kad pareiškėjas turėjo lėšų asmeninėje banko sąskaitoje ir galėjo jas įsigyti pats. Pareiškėjas teigė, jog, remiantis nacionalinės ir tarptautinės teisės aktais bei teismų praktika, Alytaus PN administracija privalėjo pareiškėjui išduoti higienos priemones, nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo pinigines lėšas šioms priemonėms įsigyti. Pareiškėjas nurodė, jog šiomis priemonėmis jis neaprūpinamas jau nuo 2017 m. gruodžio 21 d. Pareiškėjas buvo vedamas į dušą vieną kartą per savaitę 15 minučių, nors turėjo būti vedamas du kartus. Duše pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas.

5. Pareiškėjas nurodė, jog jis galėjo pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje tik vieną valandą. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, nebuvo jokio inventoriaus, skirto poilsiui ir sportui (išskyrus skersinį). Alytaus PN nebuvo organizuojama jokia veikla už kameros ribų, nevykdoma socialinė reabilitacijos programa, nesudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas. Gyvenamosiose patalpose nėra televizoriaus, neleidžiama turėti kompiuterio ir naudotis internetu, bibliotekoje nebuvo pageidaujamos ir aktualios literatūros. Taksofonai, įrengti koridoriuose arba kontrolės postuose, neįrengus kabinų privatumui užtikrinti. Trūko taksofonų, todėl ne visada pageidaujamu laiku pavykdavo paskambinti artimiesiems ar draugams. Pareiškėjas, būdamas kamerų tipo patalpoje, iš viso negalėjo skambinti 30 parų. Pareiškėjui atliekant drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpoje laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 23 d., pasimatymai buvo draudžiami, o, būnant drausmės grupėje, buvo draudžiami ir ilgalaikiai pasimatymai. Todėl, pareiškėjo teigimu, jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė pažeminimu, depresija, nuotaikų kaita, nerimu, irzlumu, nemiga, galvos skausmais, pablogėjo santykiai su artimaisiais.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Akcentavo, jog teisės aktai nenumato, kad gyvenamojoje kameroje įrengto sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas nėra įskaičiuojami į bendrą gyvenamosios kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas tardymo izoliatoriaus ar areštinės kameroje. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė patikrinimo aktą Nr. PA-9545, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas. Visuomenės sveikatos centras nenustatė pažeidimų kamerų tipo patalpose.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad Alytaus PN užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C–28 °C, šaltuoju metų laiku – 18°C–22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė būtų 35-65 %, šaltuoju – 35-60%, šiltuoju metu laiku oro judėjimo greitis būtų 0,15 m/s - 0,25 m/s, šaltuoju – 0,05-0,15 m/s, dirbtinė apšvieta būtų 200 lx ir daugiau. Pažymėjo, jog pataisos namuose esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, kuri atitinka higienos normas. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos pro atvirus langus. Dėl nedidelių langų kamerose buvimo atsakovo atstovas pažymėjo, kad reikalavimas 80x80 cm yra taikomas tik naujai pastatytiems ar rekonstruojamiems statiniams, kuriuose yra įrengtos kamerų tipo patalpos. Uždarosios zonos pastatas, kuriame yra įrengtos kamerų tipo patalpos, buvo kapitaliai remontuojamas 2010 m., todėl visi kamerų langai atitinka jiems keliamus reikalavimus ir yra tinkamo dydžio.

9. Atsakovo atstovas patvirtino, jog Alytaus PN yra sudarytos galimybės nusiprausti duše po šiltu vandeniu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Įkalinimo įstaigos dušai, esantys 4, 5, 6 lokaliniuose sektoriuose bei 22 būryje, yra tvarkingi ir veikiantys. Dirbtuvės, kuriose yra vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o toliau nuo gyvenamųjų patalpų, virš jų nuteistieji negyvena. Atsakovo atstovas nurodė, jog 22 būryje, 4, 5, 6 ir uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti gyvenamosiose patalpose, vadovaujantis teisės aktais. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. 7 lokaliniame sektoriuje sanitariniai mazgai yra įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Jie įrengti vadovaujantis teisės aktais, sanitarinio mazgo įrenginiai ir pati patalpa yra nuolat prižiūrima ir, esant poreikiui, skubiai remontuojama. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengtas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Teisės aktai nenumato, kad unitazas turi būti sėdimas ar tupimas. Visos nuteistiesiems skirtos patalpos įkalinimo įstaigoje užtikrina nuteistųjų privatumą. Sanitariniai mazgai ir dušo patalpos atskirti sienelėmis. Pareigūnai vykdo savo funkcijas, nepažeisdami nuteistųjų privatumo.

10. Atsakovo atstovas patvirtino, jog kamerų tipo patalpose esantys pasivaikščiojimų kiemeliai yra įvairaus ploto. Kiemeliai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 20 p. Kadangi teisės aktuose nenumatyta kiemeliuose įrengti sporto inventorių, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių yra nepagrįsti.

11. Atsakovo atstovas nurodė, kad higienos priemonės pareiškėjui buvo išduotos 2020 metų vasario mėnesį, o kitais laikotarpiais šios priemonės nebuvo išduotos, nes pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymų šioms priemonėms išduoti. Pareiškėjas nesikreipė į įkalinimo įstaigos administraciją dėl higienos priemonių neskyrimo / neišdavimo. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat gaudavo pinigines lėšas į asmeninę banko sąskaitą, taip pat dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, todėl pareiškėjas turėjo realią galimybę nusipirkti būtiniausias higienos priemones įkalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje.

12. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog įkalinimo įstaigoje galima naudotis taksofonais, įrengtais kontroliniuose punktuose ir uždarojoje zonoje. Atsakovo atstovas neturi jokių duomenų apie kokius nors neteisėtus Alytaus PN pareigūnų, kuriems teko kontroliuoti pareiškėjo elgesį, kai jis naudodavosi taksofonu, veiksmus. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 21 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą, kurioje atliko nuobaudą, todėl, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 str. 1 d., jis neturėjo teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų, taip pat skambinti telefonu. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovo atstovą dėl pasimatymo suteikimo, jam atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose.

13. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nedraudžia pareiškėjui kreiptis dėl mokymosi į mokymosi įstaigas. Pareiškėjas galėjo kreiptis su prašymu į Resocializacijos skyriaus specialistus ir gauti stalo žaidimus. Nuteistieji savanoriškai dalyvauja programose ar pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis savo sutikimą ar atsisakymą dalyvauti šiose programose patvirtina raštišku pareiškimu, kuris dedamas į jo asmens bylą, o individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje daromi atitinkamo turinio įrašai. Atsakovo atstovas patvirtino, jog įkalinimo įstaigoje nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant nuteistuosius į įvairias socialinės reabilitacijos programas. Atsakovo atstovas turi duomenų, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu laisvalaikiu skaitė spaudą, literatūrą bei mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre, turėjo galimybę dalyvauti įkalinimo įstaigos vykdomose nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad jis neturėjo galimybės pasinaudoti saviraiškos teise, yra nepagrįsti.

14. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes, reikšmingas patirtai žalai konstatuoti ir jai priteisti, tačiau pareiškėjas, savo skunde įrodinėdamas žalos kilimo faktą, iš esmės rėmėsi abstraktaus pobūdžio teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėto veikimo (neveikimo) ir kilusių padarinių. Atsakovo atstovas akcentavo, jog, nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjas šiuo atveju nenurodė, kuo yra grindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis ir kaip jis konkrečiai apskaičiuotas, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas asmeninės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu patenkino pareiškėjo V. K. skundą iš dalies – teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo atstovo, dėl, jo teigimu, atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią jis patyrė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo, pažymėjo, jog, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 111.1. punktą, pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui, o, pagal Taisyklių111.2. punktą, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui. Akcentavo, jog Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Iš atsakovo atstovo byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. atliko bausmę Alytaus PN 13 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje (bendrabučio tipo patalpa), kuri yra 21,27 kv. m ploto, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,545 kv. m gyvenamojo ploto, o laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 23 d. pareiškėjas atliko nuobaudą 15 kameros tipo patalpoje, kurios plotas yra 11,64 kv. m ir joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,88 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. gyveno 20 būrio (drausmės grupė) 6 gyvenamojoje patalpoje (kamerų tipo patalpa), kuri yra 30,31 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktuose įtvirtinta minimali gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma.

18. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų paskirties, nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris išskiria gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus bei numato, jog prie negyvenamųjų pastatų priskiriami specialiosios paskirties pastatai, t. y. pastatai, skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai). Teismas pažymėjo, kad Alytaus PN pastatas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip specialiosios paskirties pastatas, todėl jis atitinka teisės aktų reikalavimus ir šio tariamo pažeidimo negalima traktuoti kaip Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 13 punkto pažeidimo.

19. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad jis gyveno virš suvirinimo ir metalo perdirbimo cecho, nurodė, kad dirbtuvės, kuriose yra vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis. Šios patalpos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją ar kitą kompetentingą instituciją dėl įkalinimo įstaigoje veikiančių dirbtuvių skleidžiamų cheminių medžiagų. Teismas išaiškino, jog kreipimosi į įkalinimo įstaigos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti.

20. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl per mažų langų, jose esančių grotų bei neužtikrinto natūralaus apšvietimo, ventiliacijos, pažymėjo, jog, pagal Higienos normos HN 134:2015 14 punktą, bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas akcentavo, jog Higienos norma HN 134:2015 neįtvirtina patalpų natūralaus apšvietimo dydžių gyvenamosiose bei kamerų tipo patalpose. Teismas nurodė, jog, pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 11.5, 13.7, 16.9 punktus, gyvenamųjų patalpų langai gali būti uždengiami apsauginėmis grotomis, todėl pareiškėjo argumentus dėl ant langų pritvirtintų grotų teismas pripažino nepagrįstais. Teismas pabrėžė, jog iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog 5 ir 6 gyvenamojoje patalpoje buvo du langai, patalpose įrengtas ir dirbtinis apšvietimas. Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akto Nr. (1-12 15.4.8)PA-9545 matyti, jog kamerose yra skaidraus stiklo langai, jie atsidaro, yra pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui. Taip pat nustatyta, jog nuteistieji asmenys apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog natūralus apšvietimas patalpose buvo užtikrintas, kadangi patalpose buvo įrengti langai, tačiau tuo pačiu pripažino, jog 15 kameros tipo patalpoje lango matmenys neatitiko Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9. punkte nustatytų reikalavimų ir tai galbūt galėjo sąlygoti nepakankamą natūralų apšvietimą,. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos bei kameros galėjo būti vėdinamos per atvertus langus ir tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

21. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl privatumo užtikrinimo sanitariniame mazge, nurodė, kad iš atsakovo atstovo pateiktų 13 būrio (7 lokalinio sektoriaus) sanitarinio mazgo nuotraukų matyti, jog klozetai (pisuaras) vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis, įrengtos durys. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis ir durimis, pareiškėjas naudojosi sanitariniu mazgu ne kameroje, o specialiai naudotis sanitariniu mazgu skirtoje patalpoje, kuri yra visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, darė išvadą, kad pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos privatumą užtikrinančios sąlygos, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą nurodytu aspektu. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog teisės aktai neįpareigoja atsakovo atstovo įrengti sėdimus klozetus sanitariniuose mazguose.

22. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl higienos priemonių nuteistiesiems (įskaitant ir pareiškėją) išdavimo, išaiškino, jog Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas: rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui (5 p.). Teismas pažymėjo, kad, pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą, higienos priemonės išduodamos nemokiems nuteistiesiems jų rašytiniu prašymu. Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (13 p.). Teismas iš pareiškėjo byloje pateiktos aprūpinimo higienos priemonėmis kortelės nustatė, kad pareiškėjui 2020 m. vasario 6 d. buvo išduoti skalbimo milteliai, muilas, tualetinis popierius, dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai bei dezodorantas. Pareiškėjas neteikė kitų prašymų dėl higienos priemonių išdavimo. Iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio teismas nustatė, jog pareiškėjas buvo mokus, todėl darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo atveju.

23. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teisės nusiprausti duše vieną kartą per savaitę, pažymėjo, jog tokia pareiškėjo teisė yra įtvirtinta Higienos normos 44 punkte. Nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas neginčija aplinkybės, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu vandeniu duše vieną kartą per savaitę. Byloje nėra pareiškėjo skundų ar prašymų, jog jis nespėjo nusiprausti duše ar jam buvo skirtas per trumpas laikas, todėl teismas konstatavo, kad ši pareiškėjo teisė buvo užtikrinta tinkamai. Dėl pertvarų nebuvimo duše teismas pažymėjo, jog nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo įrengti pertvaras ar kabinas dušo patalpose. Teismas, nustatęs, kad įkalinimo įstaigos dušai yra atskirti sienelėmis iš abiejų pusių, darė išvadą, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą pareiškėjo privatumą naudojantis dušu.

24. Teismas, pasisakydamas dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuojami lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai. Taisyklių 20 punkte numatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Taigi, pagal teisinį reguliavimą, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenumatytas suoliukų įrengimas, o sporto įranga ir inventorius tik gali būti sumontuotas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo teisė pasivaikščioti kiemeliuose buvo užtikrinta tinkamai.

25. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl užimtumo, pažymėjo, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose ir priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu. Nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas buvo pasirašytinai supažindinęs pareiškėją su laisvalaikio praleidimo galimybėmis ir resocializacijos vykdomomis programomis, pareiškėjas mokėsi Alytaus profesinio rengimo centro Pataisos namų padalinyje, dalyvavo auklėjamojo pobūdžio pokalbiuose, adaptacijos programoje, domėjosi programomis, noriai jose dalyvavo, dirbo, laisvalaikiu skaitė spaudą, literatūrą, sportavo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokio pobūdžio užimtumo jam trūko ar kokio užimtumo jis pageidavo, skunde iš esmės nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kad nėra vykdoma socialinė reabilitacija ir užimtumo veikla. Taigi teismas darė išvadą, jog šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovo atstovas nesudarė galimybės pareiškėjui užsiimti norimomis / pageidaujamomis veiklomis.

26. Teismas, pasisakydamas dėl privatumo užtikrinimo skambinant taksofonu, pažymėjo, kad teisės aktuose yra įtvirtinta pareiškėjo teisė skambinti telefonu. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Nuteistasis pasirenka, kam skambinti, . Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką. Teismas išaiškino, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, numatyti tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo nuteistasis bendrauja telefonu, registruojant jo skambučius apskaitos kortelėje. Teismas pabrėžė, jog teisės aktai nustato laisvės atėmimo vietos pareigūnams pareigą, kad būtų nuolat užtikrinta skambinančiųjų priežiūra pokalbių metu. Teismas pripažino, kad tokia kontrolė gali riboti asmenų privatumą, sukelti tam tikrus neigiamus patyrimus, tačiau konstatavo, kad tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė teismui konkrečių pareigūnų ar nuteistųjų pavardžių, kurie būtų klausęsi pareiškėjo telefoninių pokalbių, taip pat nenurodė tikslių datų, kai buvo trukdoma ar klausomasi pareiškėjo pokalbių. Teismas konstatavo, jog įkalinimo įstaiga negali būti atsakinga už tai, kad buvo triukšmaujama, tokiu atveju patys nuteistieji turi gerbti vieni kitus ir palaikyti tvarką.

27. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, išaiškino, jog drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuoja BVK 86 straipsnis, kurio 2 punkte numatyta, jog drausmės grupei priskirtinas nuteistasis turi teisę gauti vieną trumpalaikį pasimatymą per keturis mėnesius. Nuteistajam esant drausmės grupėje, ilgalaikiai pasimatymai nėra numatyti. Teismas nenustatė, kad įkalinimo įstaigoje būtų įregistruoti pareiškėjo prašymai dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, tokių duomenų nenurodė ir nepateikė pats pareiškėjas. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad yra pažeidžiama jo teisė į ilgalaikius pasimatymus, tačiau konkrečiai neįvardijo, kada kreipėsi dėl tokių pasimatymų suteikimo, ir nepateikė įrodymų, kad pataisos įstaiga priėmė atitinkamus sprendimus jų nesuteikti.

28. Teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų galbūt sukeltų sveikatos sutrikimų, tačiau teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus ir išgyvenimus dėl 15 kameros tipo patalpos lango matmenų neatitikimo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9. punktui. Teismas, įvertinęs byloje nustatytą pažeidimo pobūdį, jo trukmę ir nenustatęs pažeidimo galimo poveikio pareiškėjo sveikatai, darė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 29. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

30. Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir mano, kad toks sprendimas pažeidžia ne tik pagrindinius teisės principus, bet ir pareiškėjo teises, įtvirtintas tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino ir neišnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, o kai kurias iš jų nutylėjo, todėl toks teismo sprendimas negali būti pagrįstas ir teisėtas.

31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovo atstovas nurodo, kad skundui reikšminga medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo tinkamai išnagrinėti ir įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis jo kalinimo sąlygomis Alytaus PN, atlyginimo priteisimo.

34. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas dėl netinkamo dydžio lango 15 kameroje, atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

37. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Alytaus PN, vertinimu, ir neturtinės žalos atlyginimo būdu.

38. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

39. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų panaikinti arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, išsireikalavo bylai tinkamai išnagrinėti reikalingą medžiagą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir pakankamai išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ar argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

40. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia bendro pobūdžio teiginiais, cituodamas tarptautinius bei Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjas nedetalizuoja aplinkybių, susijusių su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (dėl gyvenamųjų patalpų ploto, jų paskirties, apšvietimo ir ventiliacijos, sanitarinių mazgų įrengimo bei privatumo užtikrinimo juose, higienos priemonių išdavimo, dušų įrengimo, pasivaikščiojimo kiemelių, užimtumo, pokalbių telefonu, pasimatymų ir kt.), išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. patikrino, ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Taigi pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto kalinimo sąlygų pažeidimo ir pagrįstai konstatavo vieną iš visų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų – 15 kameroje esančio lango matmenų neatitikimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nenurodė jokių esminių motyvų, kodėl jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, teisės aiškinimu ir taikymu. Taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams ir jų nebekartoja.

41. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog 15 kameroje įrengto lango matmenys neatitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9. punkte įtvirtinto reikalavimo, kad langai kamerų tipo patalpoje turi būti 80x80 cm dydžio, pagrįstai konstatavo, kad šis pažeidimas galėjo sąlygoti nepakankamą natūralų apšvietimą kameroje, t. y. galėjo neužtikrinti tokio apšvietimo, koks jis būtų, jeigu langas atitiktų teisės akte įtvirtintą reikalavimą. Nors atsakovo atstovas nurodė atsiliepime, kad minimoje kameroje buvo įrengtas 100x53 cm dydžio langas ir kad kamerų tipo patalpos buvo kapitaliai remontuotos 2010 m., tačiau nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatė pažeidimą dėl lango matmenų neatitikimo, vertino jį pareiškėjo naudai ir konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą nurodytu aspektu.

42. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo būdo, pirmiausiai pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

43. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

44. Kiekvienas žalos, kilusios dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis, atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

45. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

46. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į EŽTT išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, tam tikrais atvejais taip pat apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017 ir kt.).

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodyto ir nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 23 d. buvo kalinamas 15 kameros tipo patalpoje, kurios langas neatitiko minėtame teisės akte įtvirtintų matmenų), tai, kad byloje nėra duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, nenustačiusi, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nutaria, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, nepriteisiant jam neturtinės žalos pinigais, yra teisinga ir pakankama satisfakcija.

48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos teisingai įvertinus byloje esančius įrodymus, jų visumą, vadovaujantis aktualiomis materialinės teisės normomis. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis