2021-04-21 Nr. AB-8340-3-65-3-00047-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1006-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00047-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, ir Utenos rajono savivaldybei, atstovaujamai Utenos rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, AAD), ir Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 6 277,33 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2014 m. balandžio 4 d. vykdydamas kasimo darbus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Sklypas), rado užkastas neaiškios kilmės chemines medžiagas. Apie tai pranešė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Utenos RAAD). Utenos RAAD pareigūnas 2015 m. sausio 20 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. 11-KE-02, kuriuo įpareigojo pareiškėją uždengti atkastas medžiagas, kadangi jos nevisiškai surinktos ir sutvarkytos. Utenos RAAD pareigūnas 2015 m. sausio 29 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (11-KE)-04, kuriuo įpareigojo pareiškėją organizuoti cheminių medžiagų surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu (toliau – ir 2015 m. sausio 29 d. privalomasis nurodymas). Panevėžio apygardos administracinis teismas (toliau – ir PAAT) 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1029-739/2015 panaikino 2015 m. sausio 29 d. privalomąjį nurodymą. Utenos RAAD Utenos rajono agentūros vedėjas 2015 m. gegužės 13 d. davė privalomąjį nurodymą Nr. (11-KE)-35 Administracijos direktoriui J. S., kuriuo įpareigojo skubos tvarka organizuoti visų cheminių medžiagų, rastų Sklype, išvežimą ir utilizaciją iki 2015 m. birželio 4 d. (toliau – ir 2015 m. gegužės 13 d. privalomasis nurodymas), kurio įvykdymo terminą Utenos RAAD 2015 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (4.2)-s-823 pratęsė iki 2015 m. rugsėjo 4 d. bei pakeitė 2015 m. gegužės 13 d. privalomojo nurodymo įpareigojimą iš cheminių medžiagų utilizavimo į įpareigojimą paimti chemines medžiagas iš aplinkos ir užtikrinti paimtų cheminių medžiagų pridavimą įgaliotiems subjektams tolesniam tvarkymui arba saugoti teisės aktų nustatyta tvarka ir saugiu aplinkai būdu.

2.2. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) 2015 m. liepos 9 d. raštą Nr. (6)-1.7-2316, atlikus tyrimus nustatyta, kad Sklype aptiktos cheminės medžiagos yra insekticidai – patvarūs chlororganiniai teršalai, kurių skilimo gamtinėje aplinkoje pusperiodis siekia 150 ir daugiau metų; iškastame grunte vyrauja DDT (jo izomerai bei metabolitai), kurio kiekiai beveik 25 kartus viršija ribinę vertę (toliau – ir RV), nurodytą Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (toliau – ir Reikalavimai), kitame kasinyje pat vyravo DDT (bei jo metabolitai), kurio kiekiai viršijo RV iki 7 kartų, buvo ir heksachlorcikloheksano, kurio izomerų bendras kiekis iki 1,67 kartų viršijo RV. Dar neiškasto grunto kasinyje Nr. 1 nustatytas toksafenas, kurio kiekis vos ne 100 kartų viršijo orientacines RV, tebegaliojančias J. A. V. bei R. F. Kasinio Nr. 1 grunto mėginyje iš 0,4 m gylio ribinis visų pesticidų bendras kiekis (0,1 mg/kg) viršytas 452 kartus, maišuose saugomame grunte – daugiau nei 31 kartą, likusiuose grunto mėginiuose – iki 18 kartų. Sklype rastos cheminės medžiagos 2015 m. liepos 28 d. buvo iškastos ir išvežtos, atlikti užterštos teritorijos ekogeologiniai tyrimai ir parengtas teritorijos tvarkymo planas, tačiau iškastas gruntas paliktas, teritorija neišvalyta. Praėjus beveik vieneriems metams nuo pavojingų cheminių medžiagų išvežimo iš Sklypo, klausimas dėl likusių pavojingų atliekų pašalinimo nebuvo išspręstas, todėl pareiškėjas 2016 m. gegužės 5 d. skundu kreipėsi į Administraciją dėl 2015 m. gegužės 13 d. privalomojo nurodymo nevykdymo. Praėjus dar pusei metų, Sklype nebuvo pradėti darbai, cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija taip ir toliau liko nesutvarkyta.

2.3. Dėl Utenos RAAD bei Administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2017 m. spalio 24 d. pažymoje Nr. 4D-2016/2-219 konstatavo, kad nors pavojingos cheminės medžiagos iš Sklypo pašalintos iki PAAT sprendimo priėmimo bei dotacijos teikimo sutarčių pasirašymo, vis dėlto, visos cheminės medžiagos iš Sklypo buvo išvežtos praėjus daugiau nei vieneriems metams po jų radimo žemės sklype, o teritorija, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo pavojingų cheminių medžiagų iškasimo, vis dar nėra sutvarkyta ir taip yra ribojama pareiškėjo teisė naudotis žemės sklypu.

Tiek PAAT, tiek Seimo kontrolierius pripažino, jog Utenos RAAD bei Administracijos pareigūnai neveikė tinkamai spręsdami cheminių medžiagų šalinimo iš Sklypo klausimą. Pareiškėjas Sklype planavo statyti gyvenamąjį namą, tačiau šiuo metu yra priverstas su šeima nuomotis butą. Dėl Utenos RAAD ir Administracijos neveikimo patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, kadangi nuo cheminių medžiagų radimo Sklype dienos paėjus keleriems metams Administracija nepradėjo Sklypo tvarkymo darbų. Sklypo tvarkymo darbai buvo pradėti tik 2018 m. vasario 13 d.

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grota“ 2018 m. kovo 16 d. pateikė „Potencialaus taršos židinio Nr. 2284 (buvęs pesticidų sandėlis (duomenys neskelbtini)) užterštos teritorijos sutvarkymo kokybės kontrolinio tyrimo ataskaitą (registracijos Nr. 8273-2018)“, kurioje konstatavo, kad UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ atliko visus tvarkymo darbus, numatytus plane, chlororganinių pesticidų koncentracija nei viename iš paimtų mėginių neviršijo RV II jautrumo taršai kategorijos; palikto grunto kokybė visame tvarkytame plote atitiko cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.

Be to, 2018 m. kovo 9 d. į savo mobilųjį telefoną gavo SMS žinutę iš Utenos rajono savivaldybės darbuotojos, patvirtinančią, kad pavojingos cheminės medžiagos iš Sklypo pašalintos ir teritorija yra sutvarkyta. Apie tai, kad cheminės medžiagos pašalintos iš Sklypo ir jo teritorija sutvarkyta, elektroniniu laišku informavo ir teritorijos tvarkymo darbus atlikusi UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Turėdamas tokio turinio kompetentingų institucijų išvadas, pareiškėjas siekdamas išlieti pamatus ir pabaigti įvesti vandentiekio vamzdį, 2018 m. kovo 16 d. sudarė sutartį su UAB „Utenos kasyba“, kuri iškasė ir išvežė iš Sklypo gruntą bei jį supylė ant keliuko.

Pareiškėjas pajuto analogišką anksčiau sklidusiam kvapą, todėl apie tai pranešė savivaldybei bei Utenos RAAD. 2018 m. gegužės 4 d. į Sklypą atvyko Utenos rajono savivaldybės ir Utenos RAAD atstovai bei paėmė tyrimui papildomus grunto bandinius.

2.4. Pareiškėjui kilus abejonių dėl UAB „Grota“ ataskaitos teisingumo, jis 2018 m. gegužės 10 d. sudarė sutartį su UAB „Ekometrija“, kurios darbuotojai paėmė mėginius iš grunto, kuris buvo iškastas ir supiltas ant keliuko. UAB „Ekometrija“ 2018 m. birželio 4 d. išvadoje nurodyta, kad tirtas gruntas viršija RV, nustatytas Reikalavimų II jautrumo taršai grupei. Dėl šios priežasties Sklypo teritorijos tvarkymo darbai buvo atlikti netinkamai. 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas raštu informavo Utenos rajono savivaldybę ir Utenos RAAD apie susidariusią situaciją.

Be to, 2018 m. birželio 24 d. klodamas vandentiekio trasą pareiškėjas iškasė gyvulių kaulus ir baltos bei violetinės spalvos pusiau kietos būsenos neaiškios kilmės medžiagų. 2018 m. birželio 25 d. buvo atliktas sklypo patikrinimas bei 2018 m. birželio 26 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (11-KD)-129, tačiau pareiškėjas nebuvo informuotas apie priimtus sprendimus. Dėl atsakovų atstovų vilkinimo atlikti jų kompetencijai atlikti veiksmus nuo 2014 m. chemikalai iš sklypo nebuvo pašalinti ir Sklypas nebuvo tinkamai sutvarkytas.

Pareiškėjui padaryta 6 157,33 Eur žala, kadangi už skundų, prašymų įvairioms institucijoms surašymą teisininkams sumokėjo 210 Eur, už papildomus grunto tyrimus – 181,50 Eur, 120 Eur – antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą. Be to, pareiškėjo žmona 2016 m. spalio 21 d. sudarė nuomos sutartį dėl dviejų kambarių buto nuomos, pagal kurią kas mėnesį pareiškėjas nuomotojai moka 120 Eur nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Šios išlaidos sudaro 5 765,83 Eur. Butą pareiškėjas su šeima yra priverstas nuomotis dėl Sklypo teritorijos sutvarkymo vilkinimo, todėl šias išlaidas privalo atlyginti atsakovai, kurie netinkamai ir aplaidžiai vykdo savo pareigas.

Sužinojus apie cheminėmis medžiagomis užterštą sklypą ir apie tai, kad šiame sklype artimiausiu metu neįmanomos namo statybos, pablogėjo pareiškėjo sutuoktinės sveikata – 2014 m. gegužės pabaigoje jai (duomenys neskelbtini). Dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai toliau neigiamai veikia ir pareiškėjo sveikatą – 2017 m. lapkričio 20 d. jam diagnozuota odos liga – psoriazė, kurios viena iš priežasčių – emocinė įtampa. Atsakovai privalo atlyginti patirtą neturtinę žalą, kuri iš dalies kompensuotų patirtą stresą ir pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, savivertės sumažėjimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas AAD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18, 20 straipsniais, pareiškėjui 2015 m. sausio 20 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. 11-KE-02 uždengti nepilnai sutvarkytas atkastas pavojingas chemines medžiagas, 2015 m. sausio 29 d. buvo duotas kitas privalomasis nurodymas Nr. (11-KE)-04 organizuoti nesurinktų cheminių medžiagų surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu. Siekdami užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, tikslu išvengti neigiamo poveikio aplinkai, pareigūnai įvykdė įstatymu numatytą pareigą imtis aktyvių veiksmų fiziniams ir juridiniams asmenims surašant ir pateikiant privalomuosius nurodymus, tai pažymėjo ir PAAT 2015 m. lapkričio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1029-739/2015.

3.2. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai neįmanoma nustatyti cheminių medžiagų savininko arba kai jis neegzistuoja, nustatyta pareiga organizuoti cheminių medžiagų ir preparatų ar gaminių tvarkymą tenka savivaldybei. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 28 punkte savivaldybėms priskirta viena iš funkcijų: aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, o 32-1 straipsnio 4 dalis reglamentuoja prevencinių ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymą.

Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio nuostatas, savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Administracijos direktoriui 2015 m. gegužės 13 d. buvo duotas privalomasis nurodymas. Cheminės medžiagos 2015 m. liepos 28 d. buvo iškastos ir išvežtos.

Administracija kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl lėšų skyrimo pavojingų atliekų sutvarkymui, sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, tačiau Sklype cheminių medžiagų tvarkymo darbai užsitęsė. Pareiškėjo prašomos turtinę žalą sudarančios išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis ir pagrįstomis, nes nuomos sutartį 2016 m. spalio 21 d. sudarė D. M. R. ir J. G. Kaip matyti iš sutarties, J. G. turi gyvenamąją vietą, o pareiškėjas gyvenamąją vietą nurodo adresu: (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.278 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nuomos sutartis trunka ilgiau nei vienerius metus, ji nėra įregistruota viešame registre, todėl nekyla pareiga ir neatsiranda reikalavimo teisė į žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašomos priteisti sumos už teisininkų paslaugas – 120 Eur, už grunto tyrimus – 181,50 Eur, antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą – 120 Eur, negali būti priteisiamos, nes papildomus grunto tyrimus pareiškėjas atliko savo iniciatyva, o ne įpareigotas institucijų; faktinių aplinkybių konstatavimas taip pat atliktas savo iniciatyva dar iki bylos iškėlimo teisme.

Pareiškėjas neįrodė, kad AAD priėmė neteisėtus sprendimus ar atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jis patyrė žalą, todėl AAD civilinė atsakomybė negalima ir vadovaujantis bendraisiais teisės principais. Abstraktūs teiginiai nėra ir negali būti tinkami bei pakankami, pagrindžiantys pareiškėjo reikalavimus. AAD pareigūnai veikė tiek, kiek jiems galių suteikia įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, t. y. vykdė prevencinę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkciją, siekdami užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, išvengti neigiamo poveikio aplinkai.

Pareiškėjas neįrodė nei vienos AAD civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jog AAD elgėsi neteisėtai ar atliko bet kokius įstatymui prieštaraujančius ar kaltus veiksmus; neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp AAD neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtų nuostolių.

4. Atsakovo Utenos rajono savivaldybės atstovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nenurodė kokie konkretūs Administracijos veiksmai tvarkant pavojingas chemines medžiagas prieštaravo Lietuvos Respublikos įstatymams, dėl ko būtų galima konstatuoti, kad atsakovas elgėsi neteisėtai, taip pat pareiškėjas nenurodė kaip, jo manymu, pagal įstatymus atsakovas privalėjo veikti, bet neveikė. Pareiškėjas skunde apsiriboja tik deklaratyviomis frazėmis. Administracija, siekdama sutvarkyti pavojingas chemines medžiagas Sklype, veikė įstatymais suteiktos kompetencijos ribose, nepažeisdama gero (atsakingo) administravimo reikalavimų.

Cheminių medžiagų sutvarkymas užsitęsė, nes šių medžiagų sutvarkymo procese dalyvavo net kelios viešojo administravimo institucijos, buvo teikiamos paraiškos finansavimui gauti, kurių svarstymas vyko įstatymų nustatyta tvarka tam tikrą laiko tarpą, buvo vykdomos viešojo pirkimo procedūros. Administracija, tik gavusi informaciją apie neaiškios kilmės medžiagas, ėmėsi veiksmų ir aktyviai veikė iki kol Geologijos tarnyba patvirtino, kad sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai. 2014 m. balandžio 10 d. sušauktas Utenos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame buvo nuspręsta rastas užkastas chemines medžiagas traktuoti kaip ekstremalųjį įvykį, kai kyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui ir aplinkai; pavesti Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriui, gavus laboratorinių tyrimų rezultatus, skubos tvarka organizuoti medžiagų išvežimą ir utilizaciją, o išlaidas, susijusias su medžiagų utilizavimu, teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti iš savivaldybės lėšų.

Įvykdžius viešojo pirkimo procedūras, 2014 m. gegužės 19 d. atsakovas su UAB „Žalvaris“ sudarė pavojingų medžiagų surinkimo, išvežimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S3-47 dėl pavojingų cheminių medžiagų ir pavojingomis medžiagomis užteršto grunto (apie 0,5–1,3 t) iškasimo, išvežimo ir pridavimo utilizuoti. UAB „Žalvaris“ vykdant sutartimi sulygtus darbus paaiškėjo, kad rastų nežinomų medžiagų kiekiai itin dideli, viršija sutartimi nustatytus kiekius. Taigi pagal pasirašytą sutartį buvo sutvarkyta tik dalis medžiagų.

Siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą likusios neiškastos medžiagos buvo uždengtos polietilenine plėvele, iškasa aptverta „STOP“ juosta. Paaiškėjus, jog reikalinga tvarkyti žymiai didesnius cheminių medžiagų bei jomis užterštų pavojingų atliekų kiekius ir tą padaryti viena Administracija buvo nepajėgi, Administracija 2014 m. liepos 2 d. Aplinkos ministerijai pateikė paraišką dėl projekto „Rastų senų pavojingų cheminių medžiagų sutvarkymas Utenos rajone“ finansavimo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą.

Įvykdęs Aplinkos ministerijos duotus nurodymus, atsakovas 2015 m. kovo 27 d. dar kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas pakartotinai svarstyti paraišką dėl projekto finansavimo, pabrėždamas, kad reikia kuo skubiau spręsti neaiškių medžiagų utilizavimo klausimą, o 2015 m. birželio 8 d. pateikė Aplinkos ministerijai naują paraišką pagal jos nurodytus reikalavimus. Administracijos direktoriui 2015 m. gegužės 13 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas.

4.2. Administracija, dar negavusi Aplinkos ministerijos patvirtinimo, kad bus skirtos lėšos, atliko viešųjų pirkimų procedūras ir 2015 m. liepos 10 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. S3-84 su UAB „Utenos komunalininkas“ dėl cheminių medžiagų iš Sklypo saugaus išėmimo, jų ištyrimo. Cheminės medžiagos buvo pašalintos dar 2015 m. liepos 28 d., reikalavimas įvykdytas, kas konstatuota Utenos RAAD 2015 m. spalio 27 d. patikrinimo aktu Nr. (11-KD)-202. Administracija 2015 m. lapkričio 30 d. sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Grota“ dėl ekogeologinių tyrimų Sklype atlikimo (galimos taršos išplitimo nustatymo) ir teritorijos tvarkymo plano parengimo.

UAB „Grota“ 2016 m. vasario 25 d. atliko teritorijos detalų ekogeologinį tyrimą bei parengė užterštos teritorijos tvarkymo planą. Administracijai pateikus naują paraišką dėl projekto (II etapo darbų) finansavimo, o Aplinkos ministerijai šią paraišką patenkinus, Administracija vykdė viešųjų pirkimų procedūras paslaugai (Tvarkymo plano įgyvendinimui) pirkti, tačiau iš pirmo karto nepavyko nupirkti paslaugos, nes visi konkurso dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, kadangi buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.

Pakartotinai įvykdžius viešojo pirkimo procedūras, atsakovas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S3-80 su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. 2018 m. balandžio 24 d. paslaugų perdavimo–priėmimo aktu buvo užfiksuota, kad užteršta teritorija sutvarkyta vadovaujantis užterštos teritorijos tvarkymo planu. Sutvarkymo faktas pagrįstas Potencialaus taršos židinio Nr. 12284 užterštos teritorijos sutvarkymo baigiamąja ataskaita, užterštos teritorijos sutvarkymo kokybės kontrolinio tyrimo ataskaita, Geologijos tarnybos 2018 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (6)-1.7-1671 „Dėl užterštos teritorijos (duomenys neskelbtini) kontrolinių tyrimų ir baigiamosios ataskaitos vertinimo“.

Geologijos tarnyba 2018 m. birželio 5 d. patvirtino, kad atliktos teritorijos tvarkymo ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos, o sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai. Utenos RAAD 2018 m. birželio 7 d. patikrinimo aktu Nr. (11-KD)-120 pateikta išvada, kad Administracija, organizuodama užterštos teritorijos sutvarkymo baigiamuosius darbus, įvykdė dotacijos teikimo sutartyje nustatytas sąlygas ir sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai, o tvarkymo ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos.

4.3. Administracija atliko visus veiksmus, kad būtų pašalintos cheminės medžiagos, pareiškėjo teiginiai dėl Administracijos veiksmų neteisėtumo yra nepagrįsti ir teismo turėtų būti atmesti. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė 6 277,33 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, tačiau nedetalizuoja dėl kokių konkrečiai Administracijos veiksmų minėta žala atsirado. Pareiškėjas yra žemės sklypo, kuriame buvo rastos cheminės medžiagos, savininkas, todėl turi pareigą rūpintis savo turtu, prireikus atlikti grunto, vandens ir kitus tyrimus, todėl sumokėtos sumos dėl grunto tyrimo negali būti traktuojamos kaip pareiškėjo patirta žala. Nėra pagrindo pripažinti, kad sumokėtos sumos teisininkams už skundų, prašymų įvairioms institucijoms, faktinių aplinkybių protokolo surašymą yra pareiškėjo patirta žala dėl atsakovo teisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja žalos atsiradusios dėl nuomos mokesčio mokėjimo, kadangi net ir tuo atveju, jeigu būtų statęsis namą žemės sklype, būtų turėjęs kur nors gyventi, t. y. nuomotis būstą ir už jį mokėti nuomą, be to, nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas iš tiesų būtų pastatęs namą, per kiek laiko tai padaręs ir pan. Pareiškėjo teiginiai apie jo žmonos sveikatą nevertintini, nes pareiškėjo žmona nėra proceso šalis šioje administracinėje byloje. Be to, minėti sveikatos sutrikimai buvo nustatyti prieš ginčo įvykius. Pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, nepagrindžia jo nurodytos patirtos žalos priežastinio ryšio su galbūt neteisėtais Administracijos veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad Administracijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo organizuojant pavojingų atliekų sutvarkymą pareiškėjo žemės sklype nebuvo, nėra teisinio pagrindo savivaldybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų (neveikimo) šalinant rastas pavojingas chemines medžiagas iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, atlyginimo.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, vykdydamas žemės kasimo darbus, 2014 m. balandžio 4 d. Sklype rado užkastas neaiškios kilmės chemines medžiagas ir apie tai informavo Utenos RAAD Utenos rajono agentūrą, prašydamas padėti sutvarkyti šias medžiagas. Utenos RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus darbuotojai 2014 m. balandžio 7 d. iš Sklypo paėmė rastų medžiagų mėginius. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentui atlikus šių medžiagų mėginių tyrimus nustatyta, jog paimtuose mėginiuose yra bis(dimetilkarbamil)sulfido, 2,5-bis(metiltio)tiaozolo, 1,2-oksiciklofenildimetiltio-karbamato ir kitų tyrimų protokoluose nurodytų cheminių medžiagų.

Utenos RAAD 2014 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (11-s)-112 nurodė Administracijai kuo skubiau imtis priemonių cheminėms medžiagoms surinkti ir sandėliuoti aplinkai saugiu būdu, apie priimtas priemones informuoti Utenos RAAD Utenos rajono agentūrą. 2014 m. balandžio 10 d. buvo sušauktas Utenos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kurio metu nuspręsta Sklype rastas pavojingas chemines medžiagas traktuoti kaip ekstremalų įvykį, pavesti Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriui, gavus laboratorinių tyrimų rezultatus, organizuoti pavojingų cheminių medžiagų išvežimą bei utilizaciją, išlaidas apmokėti iš savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos Ekstremalių ekologinių situacijų, avarijų, įvykių padariniams likviduoti skirtų lėšų ir/ar iš Administracijos direktoriaus rezervo.

Administracija 2014 m. gegužės 19 d. su UAB „Žalvaris“ pasirašė pavojingų medžiagų surinkimo, išvežimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S3-47, kurios 1.2 punktu ir 2.1.1 punktu UAB „Žalvaris“ įsipareigojo iškasti, išvežti ir priduoti utilizuoti pavojingas chemines medžiagas ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštą gruntą (apie 0,5–1,3 t). Pradėjus vykdyti darbus pagal šią sutartį paaiškėjo, jog Sklype užkastos senos talpos yra pažeistos, todėl reikalinga tvarkyti ne tik chemines medžiagas, bet ir jomis užterštą gruntą (nuo 18 iki 25 t) didesniame plote.

Be to, rastas liudininkas nurodė, kad 1978 m. buvo nugriautas ir kartu su visomis cheminėmis medžiagomis užkastas kolūkio cheminių medžiagų, skirtų grūdų beicavimui, sandėlis. Atsižvelgdama į tai ir siekdama išvengti požeminio vandens taršos cheminėmis medžiagomis išplitimo, Administracija 2014 m. liepos 2 d. pateikė paraišką Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis finansuojamam projektui finansuoti, planuodama likviduoti taršos židinį iškasant ir utilizuojant pavojingas medžiagas bei jomis užterštą gruntą. Aplinkos ministerija 2014 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (9-1)-D8-9163 informavo Utenos rajono savivaldybės administraciją, kad sprendimas dėl lėšų skyrimo atidėtas iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus patvirtinta, kad atliekos yra bešeimininkės. Utenos rajono savivaldybės administracija 2015 m. sausio 4 d. raštu Nr. (3.24)-s-28 informavo Utenos RAAD apie tai, kad sprendimas dėl lėšų skyrimo projekto „Rastų senų pavojingų cheminių medžiagų sutvarkymas Utenos rajone“ finansavimui gauti atidėtas iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus patvirtina, kad rastos pavojingos cheminės medžiagos yra bešeimininkės. Utenos RAAD Utenos rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2015 m. sausio 29 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (11-KE)-04, kuriuo nurodė pareiškėjui iki 2015 m. kovo 29 d. organizuoti neaiškios kilmės cheminių medžiagų, rastų Sklype, surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu; baigus darbus informuoti Utenos RAAD Utenos rajono agentūrą dėl dirvožemio tyrimų atlikimo.

Pareiškėjas, 2015 m. kovo 12 d. surašytu skundu kreipėsi į PAAT, prašydamas panaikinti privalomąjį nurodymą. Taip pat Utenos RAAD 2015 m. gegužės 13 d. Administracijos direktoriui davė privalomąjį nurodymą Nr. (11-KE)-35, kuriuo įpareigojo skubos tvarka organizuoti visų cheminių medžiagų, rastų Sklype 2014 m. balandžio mėn., išvežimą ir utilizaciją iki 2015 m. birželio 4 d. Administracija, nesutikdama su minėtu privalomuoju nurodymu, 2015 m. gegužės 22 d. Utenos RAAD direktoriui pateikė skundą, kuriuo prašė minėtąjį nurodymą panaikinti.

Utenos RAAD, išnagrinėjęs Administracijos skundą, 2015 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (4.2)-s-823 iš dalies tenkino šį skundą, pratęsdamas privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2015 m. rugsėjo 4 d. ir pakeisdamas privalomojo nurodymo įpareigojimą iš cheminių medžiagų utilizavimo į įpareigojimą paimti chemines medžiagas iš aplinkos ir užtikrinti paimtų cheminių medžiagų pridavimą įgaliotiems subjektams tolesniam tvarkymui arba saugoti teisės aktų nustatyta tvarka ir saugiu aplinkai būdu. Šį sprendimą Administracija apskundė PAAT.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1029-739/2015 pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, o Administracijos skundas atmestas. PAAT minėtame sprendime konstatavo, kad skundžiamo privalomojo nurodymo davimas pareiškėjui yra nepagrįstas, kadangi toks nurodymas yra objektyviai neįmanomas įvykdyti asmeniui, neturinčiam nei specialių žinių, nei techninių galimybių ar apsauginių priemonių. Minėtoje byloje taip pat nustatyta, jog Sklype rastos cheminės medžiagos buvo paslėptos apie 1978 m., buvusiam kolūkiui užkasant sandėlį, kuriame jos buvo laikomos, rastų cheminių medžiagų (atliekų) turėtojo nustatyti neįmanoma; konstatuota, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio nuostatas atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti, tvarkymas priskirtas savivaldybės veiklos sričiai.

8. Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. gegužės 28 d. Geologijos tarnybos specialistai Utenos RAAD prašymu Sklype atliko grunto ir iškastų cheminių medžiagų mėginių ėmimą. Geologijos tarnyba 2015 m. liepos 9 d. raštu Nr. (6)-1.7-2316 pateikė išvadą apie grunto užteršimą. Geologijos tarnyba minėtoje išvadoje sprendė, kad, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, kuriais aptikta itin ženkli grunto tarša patvariais chlororganiniais teršalais, reikia atlikti detalų teritorijos ekogeologinį tyrimą, kurio metu būtų apskaičiuotas viso neleistinai užteršto grunto plotas ir tūris bei požeminio vandens užimtumas, ir pastarųjų patikslintų duomenų pagrindu parengtas teritorijos tvarkymo planas.

Atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos 2014 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. (9-1)-D8-9163 duotą nurodymą, Administracija 2015 m. sausio 7 d. kreipėsi į Utenos RAAD, o šiam pateikus neigiamą atsakymą, ir į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kad šios institucijos inicijuotų rastų senų cheminių medžiagų pripažinimo bešeimininkėmis atliekomis procesą, tačiau minėtos institucijos inicijuoti tokį procesą atsisakė, paaiškindamos, jog tokį procesą jos inicijuoti neturi pagrindo.

Administracija 2015 m. kovo 27 d. pakartotinai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pakartotinai svarstyti jos pateiktą paraišką dėl darbų finansavimo, į kurį Aplinkos ministerija 2015 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (9-1)-D8-3838 pasiūlė šią paraišką išskaidyti į dvi dalis – skubių prevencinių priemonių įgyvendinimo finansavimui ir cheminių medžiagų bei užterštos teritorijos sutvarkymo programos įgyvendinimo finansavimui, nurodydama, jog kiekvienam darbų etapui atlikti turėtų būti teikiama nauja paraiška.

Atsižvelgdama į šį siūlymą, Administracija Aplinkos ministerijai 2015 m. birželio 8 d. pateikė paraišką Aplinkos apsaugos rėmimo programos 2015 m. lėšomis finansuojamam projektui „Skubių prevencinių priemonių įgyvendinimas, siekiant saugiai sutvarkyti rastas chemines medžiagas Utenos rajone“. Aplinkos ministro 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. D1-557 šiam projektui (I darbų etapui – cheminėmis medžiagomis užterštų atliekų iškasimui bei išvežimui, ekogeologiniams tyrimams bei teritorijos sutvarkymo plano parengimui) skirta 10 351 Eur dotacija, apie tai savivaldybė informuota 2015 m. rugpjūčio 7 d.

Administracija 2015 m. liepos 10 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. S3-84 su UAB „Utenos komunalininkas“, pagal kurią minėta bendrovė įsipareigojo suteikti Sklype rastų cheminių medžiagų ir jomis užterštų pavojingų atliekų saugaus išėmimo iš aplinkos (iškasant), jų ištyrimo, kiekio nustatymo, supakavimo, transportavimo į saugojimo vietą ir sandėliavimo (laikino saugojimo) paslaugas. Numatytas iškastų pavojingų medžiagų kiekis – nuo 2 iki 15 t. UAB „Utenos komunalininkas“ 2015 m. liepos 28 d. Sklype atliko sutartimi numatytus rastų cheminių medžiagų iškasimo, identifikavimo, svorio nustatymo, supakavimo ir laikino sandėliavimo darbus.

Šiuos darbus stebėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta stebėtojų komisija ir pareiškėjas. Utenos RAAD Utenos rajono agentūros 2015 m. spalio 27 d. patikrinimo aktu Nr. (11-KD)-202 konstatuota, kad 2015 m. gegužės 13 d. privalomasis nurodymas įvykdytas. Iš Geologijos tarnybos 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (6)-1.7-2924 siųstos išvados apie Sklype pakartotinai 2015 m. liepos 28 d. surinkto grunto tyrimus matyti, kad vizualiai neužteršto iškasto grunto krūvoje nustatyti itin dideli insekticidų kiekiai, o bendras pesticidų kiekis, kuriuose vyrauja uždraustasis toksafenas, net iki 5 tūkst. kartų viršija RV, nurodytą Reikalavimuose.

Minėtame rašte nurodyta, jog atsižvelgiant į pakartotinų tyrimų rezultatus, kuriais vis dar nustatoma itin ženkli tiek iškasto ir deponuojamo krūvoje, tiek neiškasto grunto tarša patvariais chlororganiniais teršalais, taip pat remiantis Ekogeologinių tyrimų reglamento nuostatomis reikia atlikti detalų teritorijos ekogeologinį tyrimą, kurio metu būtų nustatytas viso neleistinai užteršto grunto plotas ir tūris bei požeminio vandens užterštumas, ir pastarųjų tikslių duomenų pagrindu parengtas teritorijos tvarkymo planas.

Administracija 2015 m. lapkričio 30 d. su UAB „Grota“ sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S3-117, pagal kurią minėta bendrovė įsipareigojo atlikti Sklypo ekogeologinius tyrimus cheminių medžiagų buvimo (galimos taršos išplitimo) teritorijoje ir parengti teritorijos tvarkymo planą. UAB „Grota“ 2016 m. vasario 7 d. parengė Buvusio pesticidų sandėlio (potencialus taršos židinio Nr. 12284) (duomenys neskelbtini) užterštos teritorijos tvarkymo planą (toliau – ir Tvarkymo planas). Tvarkymo plane įvertinti tvarkymo procese būtini atlikti darbai bei paskaičiuota preliminari užterštos teritorijos sutvarkymo darbų kaina, taip pat nurodyta, jog baigus užterštos teritorijos tvarkymą parengiama baigiamoji užterštos teritorijos tvarkymo darbų ataskaita, kurią rengia tvarkymo darų vykdytojas ir kartu su tvarkymo darbų kokybės kontrolės rezultatais teikia Geologijos tarnybai įvertinimui, kurios teigiamas įvertinimas reiškia, kad tvarkymas laikomas atliktas kokybiškai.

Tvarkymo plano įgyvendinimui savivaldybė vykdė viešųjų pirkimų procedūras paslaugai pirkti. Pagal Administracijos atstovų paaiškinimus, pirmą kartą viešasis pirkimas buvo inicijuotas 2016 m. rugpjūčio 6 d., tačiau pirkimas neįvyko (laikomas pasibaigusiu nuo 2017 m. sausio 28 d.). Administracija 2017 m. vasario 21 d. inicijavo naują viešąjį pirkimą, 2017 m. rugpjūčio 18/21 d. sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S3-80 su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, pagal kurią ši bendrovė įsipareigojo suteikti buvusio pesticidų sandėlio ((duomenys neskelbtini)) užterštos teritorijos tvarkymo paslaugas, vadovaudamasis Tvarkymo planu.

Šias paslaugas sudarė užteršto grunto iškasimas ir išvežimas utilizavimui, teritorijos rekultivavimas, išvalytos teritorijos kontrolinis tyrimas. Atlikus Sklypo tvarkymo darbus, UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ parengė Potencialaus taršos židinio Nr. 12284 (buvęs pesticidų sandėlis (duomenys neskelbtini)) užterštos teritorijos sutvarkymo baigiamąją ataskaitą, UAB „Grota“ parengė (o 2018 m. kovo 16 d. pateikė ir pareiškėjui) „Potencialaus taršos židinio Nr. 2284 (buvęs pesticidų sandėlis (duomenys neskelbtini)) užterštos teritorijos sutvarkymo kokybės kontrolinio tyrimo ataskaitą (registracijos Nr. 8273-2018)“ (toliau – ir Ataskaita).

Ataskaitoje nurodyta, kad vykdant Sklypo tvarkymo darbus buvo iškasta ir išvežta 134,38 t grunto. Kontrolinio tyrimo metu buvo paimti penki grunto bandiniai, tačiau chlororganinių pesticidų koncentracija nei viename mėginyje neviršijo RV II jautrumo taršai kategorijos teritorijai, o palikto grunto kokybė atitinka cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus; į paliktus kasinius atvežtas ir supiltas švarus gruntas. 2018 m. balandžio 24 d. paslaugų perdavimo–priėmimo aktu pagal 2017 m. rugpjūčio 18/21 d. paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S3-80 UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ perdavė, o Administracija priėmė paslaugą – buvusio pesticidų sandėlio užterštos teritorijos tvarkymą.

Šiuo aktu abi sutarties šalys patvirtino, kad užteršta teritorija sutvarkyta vadovaujantis UAB „Grota“ parengtu Tvarkymo planu. Geologijos tarnyba 2018 m. birželio 5 d. raštu Nr. (6)-1.7-2711 informavo UAB „Grota“, Administraciją, Utenos RAAD, Aplinkos apsaugos agentūrą ir UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, kad išnagrinėjo UAB „Grota“ pateiktą papildomą informaciją „Dėl toksafeno koncentracijų grunte tyrimo rezultatų“ ir pakeitė Geologijos tarnybos 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. (6)-1.7-1154 parengtą išvadą dėl užterštos teritorijos (duomenys neskelbtini), kontrolinių tyrimų ir baigiamosios ataskaitos vertinimo.

Minėtame rašte nurodoma, jog papildomų tyrimų metu Sklypo grunte toksafeno nebeaptikta. Atsižvelgiant į papildytų kontrolinių ekogeologinių tyrimų rezultatus, atliktos teritorijos tvarkymo ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos, o sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai. Utenos RAAD 2018 m. birželio 7 d. patikrinimo aktu Nr. (11-KD)-120 pateikta išvada, kad Administracija, organizuodama užterštos teritorijos sutvarkymo baigiamuosius darbus, įvykdė dotacijos teikimo sutartyje nustatytas sąlygas ir sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai, o tvarkymo ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos.

9. Teismas, pasisakydamas dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos veiksmų, įvertino Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nusprendė, kad Administracija itin operatyviai sureagavo į Utenos RAAD Utenos rajono agentūros 2014 m. balandžio 7 d. rašte pateiktą informaciją apie Sklype rastas chemines medžiagas, t. y. jau 2014 m. balandžio 10 d. buvo sušauktas Utenos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kurio metu nuspręsta Sklype rastas pavojingas chemines medžiagas traktuoti kaip ekstremalų įvykį, pavesti Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriui, gavus laboratorinių tyrimų rezultatus, organizuoti pavojingų cheminių medžiagų išvežimą bei utilizaciją, išlaidas apmokėti iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos Ekstremalių ekologinių situacijų, avarijų, įvykių padariniams likviduoti skirtų lėšų ir/ar iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo; 2014 m. gegužės 19 d. su UAB „Žalvaris“ pasirašė pavojingų medžiagų surinkimo, išvežimo ir utilizavimo paslaugų viešojo pirkimo– pardavimo sutartį.

Paaiškėjus, jog Sklype cheminėmis medžiagomis užterštas ir gruntas, t. y. nustačius žymiai didesnę tvarkymo darbų apimtį, Administracija 2014 m. liepos 2 d. pateikė paraišką Aplinkos ministerijai projektą finansuoti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Administracija, nepagrįstai delsdama, taršos židinį pašalino tik po 1 metų, o teritoriją sutvarkė tik po 4 metų, skaičiuojant nuo chemikalų radimo Sklype momento. Pareiškėjas ir pats neneigia aplinkybės, jog pranešdamas Utenos RAAD informaciją apie Sklype aptiktus chemikalus, jis savo iniciatyva jokių Sklypo užteršimo masto tyrimo nebuvo atlikęs, jokių duomenų apie rastų teršalų pobūdį, sudėtį, kiekį suinteresuotoms institucijoms nepateikė.

Taigi nei Utenos RAAD, nei Administracijai Sklypo užteršimo mastas bei jo sutvarkymui reikalingų lėšų kiekis negalėjo būti žinomas. Ir tik UAB „Žalvaris“ pradėjus darbus Sklype, paaiškėjo, jog taršos mastas yra kur kas didesnis nei buvo manyta. Kaip paaiškino Administracijos atstovė, Utenos rajono savivaldybės rezerve buvo tik 10 000 Lt, 2014 m. UAB „Žalvaris“ atliko darbų tik už šią sumą. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju buvo būtina pašalinti ne tik Sklype rastus chemikalus, bet jais užterštą gruntą, kuriame teršalų koncentracijos buvo labai didelės (kai kuriais atvejais net šimtus kartų viršijančios ribines vertes), rastų chemikalų bei jais užteršto grunto kiekis buvo gana didelis (preliminariai galėjo siekti iki 25 t), buvo būtina sutvarkyti nemažą Sklypo plotą, be to, su kvalifikuotų specialistų pagalba reikėjo nustatyti taršos vietas, mastą, parengti Tvarkymo planą, todėl akivaizdu, jog chemikalų pašalinimo iš Sklypo ir jo sutvarkymo kaštai buvo gana dideli (pagal pirminius savivaldybės preliminarius paskaičiavimus galėjo siekti 227 000 Lt).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo įstatymo, nustatančio Aplinkos apsaugos rėmimo programos (toliau – ir Programa) lėšų šaltinius bei jų naudojimo tvarką, 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. birželio 27 d.) numatyta, kad Programos lėšos naudojamos priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, kraštovaizdžio kompleksams ar elementams atkurti, aplinkosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti, gamtos ištekliams atkurti ir gausinti.

Todėl Administracijos sprendimas kreiptis į Aplinkos ministeriją su prašymu skirti Programos lėšas Sklype rastų chemikalų pašalinimui ir Sklypo sutvarkymui buvo teisėtas ir logiškai pagrįstas. Programos lėšų skyrimas (I darbų etapui) buvo patvirtintas 2015 m. liepos 20 d., o Administracija apie tai informuota Aplinkos ministerijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu. Teismas pažymėjo ir tai, kad dar iki Programos lėšų skyrimo Administracija 2015 m. liepos 10 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. S3-84 su UAB „Utenos komunalininkas“, pagal kurią minėta bendrovė 2015 m. liepos 28 d.

Sklype atliko sutartimi numatytus rastų cheminių medžiagų iškasimo, identifikavimo, svorio nustatymo, supakavimo ir laikino sandėliavimo darbus, t. y. likvidavo taršos židinį. 2015 m. liepos 28 d. buvo pakartotinai paimti grunto mėginiai, o 2015 m. rugsėjo 2 d. iš Geologijos tarnybos gavusi išvadą apie grunto tyrimus (vizualiai neužteršto iškasto grunto krūvoje nustatyti itin dideli insekticidų kiekiai, pateiktos rekomendacijos grunto išvalymo darbams atlikti), per protingą terminą (įvertinus terminus viešajam pirkimui įvykdyti) 2015 m. lapkričio 30 d. su UAB „Grota“ sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S3-117, pagal kurią minėta bendrovė įsipareigojo atlikti Sklypo ekogeologinius tyrimus cheminių medžiagų buvimo (galimos taršos išplitimo) teritorijoje ir parengti teritorijos tvarkymo planą.

Tvarkymo planas buvo parengtas 2016 m. vasario 7 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad cheminių medžiagų pašalinimui bei Sklypo sutvarkymui darbai buvo suplanuoti trimis etapais, kiekvienam iš etapų Administracija teikė atskirą paraišką, Programos lėšos buvo skiriamos kiekvienam iš trijų etapų atskirai. Administracija II etapui paraišką pateikė 2015 m. spalio 30 d. (supakuotų cheminių medžiagų ir užteršto grunto išvežimui iš sandėliavimo vietos ir perdavimui atliekų tvarkytojui utilizuoti), dotacija šiam projektui skirta aplinkos ministro 2016 m. vasario 29 d.

įsakymu Nr. d1-150, darbai įvykti 2016 m. lapkričio 21 d. Paraišką III etapo projektui finansuoti Administracija galėjo teikti, tik atlikusi I etapo darbus. Paraiška III etapui buvo pateikta 2016 m. balandžio 8 d., dotacija skirta 2016 m. gegužės 26 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prie kiekvieno etapo darbų finansavimo Utenos rajono savivaldybė prisidėjo 30 procentų kiekvieno etapo projekto vertės, tam buvo reikalingas savivaldybės tarybos pritarimas. Toks Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimas priimtas 2016 m. birželio 30 d.

Dotacijos sutartis su Aplinkos ministerija pasirašyta 2016 m. rugsėjo 7 d. Administracija dar iki dotacijos sutarties pasirašymo 2016 m. rugpjūčio 6 d. inicijavo viešąjį pirkimą tvarkymo įgyvendinimo paslaugai pirkti. Pirmajam viešajam pirkimui neįvykus (2017 m. sausio 29 d.), Administracija operatyviai inicijavo antrąjį viešąjį pirkimą, buvo pasirašyta 2017 m. rugpjūčio 18/21 d. sutartis su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Šiai bendrovei atlikus Tvarkymo plane numatytus darbus, UAB „Grota“ parengus Ataskaitą, kuriai 2018 m. birželio 5 d. pritarė Geologijos tarnyba, teismas neturėjo pagrindo abejoti kvalifikuotų specialistų Tvarkymo plane, Ataskaitoje bei Geologijos tarnybos išvadoje padarytoms išvadoms, todėl konstatavo, kad Cheminių medžiagų pašalinimo iš Sklypo ir Sklypo sutvarkymo darbai buvo atlikti tinkamai.

Teismas paminėjo, kad kiekvieno iš trijų etapų darbų atlikimui Administracija privalėjo vykdyti viešuosius pirkimus, viešųjų pirkimų procedūros vykdomos teisės aktų griežtai nustatyta tvarka bei terminais. Be to, periodiškai buvo atliekami Sklypo grunto tyrimai, kurie užtrukdavo tam tikrą laiką, o nuo tyrimų rezultatų priklausė tolimesni Sklypo tvarkymo darbai. Teismas padarė išvadą, jog Administracija paraiškas projektams finansuoti teikė bei viešuosius pirkimus darbų atlikimui kiekviename etape organizavo per protingus terminus gana operatyviai.

Vien tos aplinkybės, jog III etapo darbams atlikti pirmasis viešojo pirkimo konkursas neįvyko dėl objektyvių priežasčių, ir Administracijai nustatytų procedūrų tvarka antrą kartą teko vykdyti viešąjį pirkimą, pagrindu negalima konstatuoti, jog Administracija vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

10. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog cheminės medžiagos buvo uždengtos bei aptvertos 2014 m. UAB „Žalvaris“ atlikus dalį cheminių medžiagų iškasimo darbų, papildomai uždengti atkastas medžiagas Utenos RAAD duotu 2015 m. sausio 20 d. privalomuoju nurodytu buvo įpareigotas pats pareiškėjas, šis privalomasis nurodymas nebuvo ginčytas, ir pagal Departamento paaiškinimus buvo įvykdytas.

11. Teismas nustatė, kad UAB „Ekometrija“ ir pareiškėjas 2018 m. gegužės 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 1904, kuria UAB „Ekometrija“ įsipareigojo atlikti grunto mėginių tyrimus. 2018 m. gegužės 28 d. tyrimo protokole Nr. 3182 užfiksuota, kad 2018 m. gegužės 10 d. grunto mėginys buvo paimtas iš supilto grunto kaupo (duomenys neskelbtini). Toks objektas nepatenka į Reikalavimų 2 priede nurodytas antros grupės (jautrias) teritorijas, todėl šiai grupei nustatytos RV tiriant 2018 m. gegužės 10 d. paimtą grunto mėginį negalėjo būti taikomos. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog gruntas, kurio tyrimo rezultatai užfiksuoti UAB „Ekometrija“ 2018 m. gegužės 28 d. tyrimo protokole Nr. 3182, buvo iškastas būtent Sklype. Be to, net ir darant prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 10 d. paimtas grunto mėginys galėjo būti paimtas iš grunto, išvežto iš Sklypo, jo tyrimo rezultatai negali būti laikomi tinkamu įrodymu, paneigiančiu cheminių medžiagų pašalinimo iš Sklypo ir Sklypo sutvarkymo tinkamumą, jau vien dėl to, kad šis gruntas viešoje vietoje ilgą laiką (apie du mėnesius) paliktas jokiu būdu neapsaugotas, todėl nėra atmetama galimybė, jog galėjo būti papildomai užterštas asmenų ar atmosferos reiškinių.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė ir nedetalizavo, kokie teisės aktai ir kokiais terminais įpareigoja Administraciją atlikti skunde aptartus veiksmus, taip pat nenurodė, kokius teisės aktus ar juose nustatytus terminus Administracija nagrinėjamu atveju pažeidė. Teismas pažymėjo, kad prejudicinę galią teismui gali turėti tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Nors Administracija ir ginčijo duotą privalomąjį nurodymą teismine tvarka, tačiau ji atliko privalomajame nurodyme įvardintus veiksmus dar 2015 m. liepos 28 d., t. y. dar iki nustatyto įvykdymo termino pabaigos bei iki teismo sprendimo priėmimo, kas konstatuota ir Utenos RAAD Utenos rajono agentūros 2015 m. spalio 27 d. patikrinimo aktu Nr. (11-KD)-202. Šios aplinkybės nebuvo vertintos, kaip nebuvo vertinta ir tai, jog po 2014 m. pradėtų cheminių medžiagų iškasimo darbų paaiškėjo, kad būtina tvarkyti ne tik privalomajame nurodyme nurodytas chemines medžiagas, bet ir jomis užterštą gruntą, tam atlikti buvo reikalinga atlikti didelės apimties darbus (atlikti grunto tyrimus, parengti Tvarkymo planą ir kt.), nebuvo vertinti viešųjų pirkimų bei grunto tyrimų atlikimo kiekiai ir terminai, nebuvo vertinta ir tai, kad Administracija organizavo ir atliko ženkliai daugiau darbų, negu buvo įpareigota jai duotu privalomuoju nurodymu. Todėl teismas nusprendė, jog administracinėje byloje Nr. I-1029-739/2015 nustatytos aplinkybės dėl Administracijos veiksmų tinkamumo prejudicinės galios šioje nagrinėjamojoje byloje neturi. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo Utenos rajono savivaldybės administracijos veiksmus pripažinti neteisėtais.

13. Teismas, pasisakydamas dėl AAD veiksmų teisėtumo, įvertino Aplinkos apsaugos įstatymo 32-1 straipsnio 3 dalies, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 5 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog gavęs pareiškėjo pranešimą apie Sklype rastas neaiškios kilmės medžiagas, tuometinis Utenos RAAD operatyviai reagavo į gautą pranešimą – 2014 m. balandžio 7 d. iš Sklypo paėmė rastų medžiagų mėginius, 2014 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (11-s)-112 nurodė Administracijai kuo skubiau imtis priemonių cheminėms medžiagoms surinkti ir sandėliuoti aplinkai saugiu būdu, apie priimtas priemones informuoti Utenos RAAD Utenos rajono agentūrą. Administracija, gavusi šį pranešimą, per protingus terminus vykdė jos kompetencijai priskirtus ir logiškai pagrįstus veiksmus tiek iki 2015 m. sausio 29 d. privalomojo nurodymo bei 2015 m. gegužės 13 d. privalomojo nurodymo priėmimo, tiek iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1029-739/2015 priėmimo, todėl teismas konstatavo, jog neteisėtu pripažinto 2015 m. sausio 29 d. privalomojo nurodymo davimas pareiškėjui bei 2015 m. gegužės 13 d. privalomojo nurodymo – cheminių medžiagų pašalinimo iš Sklypo trukmei niekaip neturėjo įtakos. Bylos medžiaga bei teisme duoti atsakovų atstovų paaiškinimai patvirtina, kad Administracija bei Utenos RAAD cheminių medžiagų iš Sklypo pašalinimo procedūroje palaikė glaudžius ryšius, Utenos RAAD buvo žinoma apie Administracijos vykdomus veiksmus, byloje nepateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog 2015 m. gegužės 13 d. privalomasis nurodymas privalėjo būti teikiamas kuriuo nors kitu konkrečiu metu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytu aspektu neturi pagrindo konstatuoti Departamento (buvusio Utenos RAAD) veiksmų neteisėtumo.

14. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal byloje surinktą medžiagą Utenos RAAD pareigūnai laiku ir tinkamai atsakė tiek į pareiškėjo, tiek į kitų institucijų raštus, kreipimusis, aiškinosi cheminių medžiagų atsiradimo Sklype aplinkybes (2014 m. gegužės 29 d., 2014 m. spalio 23 d. apklausė liudytoją), rūpinosi grunto mėginių tyrimais tiek cheminių medžiagų aptikimo bei jų pašalinimo metu, tiek Sklypo sutvarkymo metu, tiek pareiškėjo prašymu po Sklypo sutvarkymo (tiriant gruntą, išpiltą (duomenys neskelbtini) ant keliuko), atliko jo kompetencijai priskirtus patikrinimus.

15. Teismas aptartais motyvais konstatavo, kad šalinant iš Sklypo chemines medžiagas bei sutvarkant Sklypą nei Administracija, nei Utenos RAAD neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios (deliktinės) civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. veiksmų neteisėtumo, Utenos rajono savivaldybei, atstovaujamai Administracijos, bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Departamento, nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui jo prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad Administracija, nepagrįstai delsdama, taršos židinį pašalino tik po 1 metų, o teritoriją sutvarkė tik po 4 metų, skaičiuojant nuo chemikalų radimo Sklype momento. Teismo išvada dėl jo prievolės atlikti sklypo užterštumo masto tyrimą ir informuoti suinteresuotas institucijas apie rastų teršalų pobūdį, sudėtį yra nepagrįsta. Teismas visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad 2014 m. darbus jau atlikus UAB „Žalvaris“, Utenos RAAD pareigūnas 2015 m. sausio 29 d. surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėją įpareigojo organizuoti iki šio privalomojo nurodymo surašymo nesurinktų cheminių medžiagų surinkimo darbus aplinkai saugiu būdu. Dar galiojant minėtam nurodymui Utenos RAAD Utenos rajono agentūros vedėjas 2015 m. gegužės 13 d. davė privalomąjį nurodymą Administracijos direktoriui, kuriuo įpareigojo skubos tvarka organizuoti visų cheminių medžiagų, rastų Sklype, išvežimą ir utilizaciją. Tiek Utenos RAAD, tiek Administracija, kuri, teismo teigimu, itin operatyviai reagavo į susidariusią situaciją, paaiškėjus tikriems taršos sklype mastams, nusprendė, kad Sklype esančias pavojingas chemines medžiagas turi pašalinti pareiškėjas.

16.2. Teismas Seimo kontrolieriaus išvadas ignoravo bei dėl jų pagrįstumo visiškai nepasisakė, išskyrus tai, kad minėta išvada teismui prejudicinės galios neturi.

16.3. Teismas nepagrįstai Administracijos veiksmus vertino kaip savalaikius, tačiau sutartis dėl darbų atlikimo su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ buvo sudaryta 2017 m. rugpjūčio 21 d., o darbai Sklype pradėti 2018 m. vasario 13 d. Atsakydamas į jo 2017 m. vasario 13 d. skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, aplinkos viceministras jį informavo, kad Aplinkos ministerija ir Administracija 2016 m. rugsėjo 7 d. pasirašė dotacijos teikimo sutartį dėl skubių prevencinių priemonių įgyvendinimo siekiant saugiai sutvarkyti chemines priemones Utenos rajone, kuria Administracija įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą teritoriją pagal parengtą užterštos teritorijos tvarkymo planą iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Šio įsipareigojimo Administracija taip ir neįvykdė, todėl nesuprantama, kodėl teismas vertino Administracijos veiksmus kaip tinkamus ir savalaikius.

16.4. Teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog gruntas, kurio tyrimo rezultatai užfiksuoti UAB „Ekometrija“ 2018 m. gegužės 28 d. tyrimo protokole Nr. 3182, buvo iškastas būtent Sklype, yra nepagrįsta. Pareiškėjas neketino savo iniciatyva atlikinėti jokių tyrimų, tačiau suabejoti atliktų UAB „Grota“ tyrimų patikimumu privertė ta aplinkybė, kad 2018 m. gegužės 4 d. į jo sklypą atvyko Utenos rajono savivaldybės ir Utenos RAAD atstovai ir paėmė ištirti papildomus grunto bandinius. Atliktų 2018 m. liepos 5 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimų skyriaus rezultatai patvirtino tą aplinkybę, kad iš neva tinkamai sutvarkytos Sklypo teritorijos išvežtame grunte pavojingų cheminių medžiagų ribiniai kiekiai viršija leistinas normas. Teismo išvada apie grunto užteršimą dėl pašalinių asmenų įsikišimo, o tuo labiau dėl atmosferos reiškinių (juk lietus su DDT priemaišomis nėra įmanomas) yra prieštaraujanti elementariai logikai.

16.5. Pareiškėjas 2018 m. birželio 24 d. vykdydamas žemės kasimo darbus (klodamas vandentiekio trasą) iškasė gyvulių kaulų ir kartu su žemėmis baltos ir violetinės spalvos pusiau kietos būsenos neaiškios kilmės medžiagų. Apie tai nedelsdamas pranešė bendruoju pagalbos telefonu. 2018 m. birželio 25 d. buvo atliktas sklypo patikrinimas, po kurio buvo surašytas 2018 m. birželio 26 d. patikrinimo aktas Nr. (11-KD)-129. Minėtame akte buvo nurodyta, kad būtina atlikti surastų medžiagų ir iškasto grunto laboratorinius tyrimus, o, gavus šių tyrimų rezultatus, priimti atitinkamus sprendimus. AAD Utenos valdyba (toliau – ir Valdyba) 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (17.3)-AD5-21116 informavo, kad mėginių tyrimų rezultatus 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (17)-AD5-1410 pateikė Administracijai. 2018 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (17.3)-AD5-10999 Valdyba kreipėsi į Administraciją, nurodydama pateikti informaciją apie pakartotinai nustatytos grunto taršos cheminėmis medžiagomis židinio tvarkymą, į tai Administracija 2019 m. sausio 8 d. raštu Nr. (3.21)S-46 informavo, jog taršos cheminėmis medžiagomis židinys yra likviduotas, t. y. cheminės medžiagos bei jomis užterštos atliekos iš Sklypo išvežtos. Papildomai Valdyba minėtame rašte dar kartą patvirtino jau žinomą Geologijos tarnybos 2018 m. birželio 5 d. išvadą, kad atliktos teritorijos tvarkymo ir aplinkos atkūrimo priemonės yra pakankamos, o sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai. Teismo posėdžio metu Administracijos atstovė paaiškino, kad šių medžiagų radimo faktas negali būti vertinamas kaip naujas taršos židinys, tačiau kokie sprendimai priimti taip ir nepaaiškino. Minėtos aplinkybės nevertino ir teismas, kuris apsiribojo išvada, kad Sklypo teritorija yra sutvarkyta tinkamai. Teismas nepagrįstai įvertino atsakovų veikimą, o tuo pačiu ir Sklypo teritorijos sutvarkymą tinkamu.

17. Atsakovo Utenos rajono savivaldybės atstovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas proceso teisės normų, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikdamas detalesnių paaiškinimų nurodo, kad jam nesuprantamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados. Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek dėstydamas poziciją teismo posėdžiuose nenurodė ir nedetalizavo, kokius teisės aktus ar juose nustatytus terminus atsakovas šio ginčo atveju pažeidė. Pareiškėjas skundą grindė iš esmės Seimo kontrolieriaus pažyma bei PAAT 2015 m. lapkričio 11 d. sprendime, priimtame administracinėje yloje Nr. eI-1029-739/2015, nustatytomis aplinkybėmis. Teismas pagrįstai sprendė, kad minėtoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo veiksmų tinkamumo prejudicinės galios šioje nagrinėjamojoje byloje neturėjo. Taip pat ir Seimo kontrolieriaus pažyma nepatvirtino atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nes prejudicinę galią teismui turi tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė, kokie atsakovo veiksmai ar neveikimas prieštaravo teisei, nors akivaizdu, kad siekiant, jog būtų patenkintas pareiškimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tokių duomenų pateikimas ir įrodymas yra privalomas.

17.2. Atsakovas, siekdamas sutvarkyti pavojingas chemines medžiagas pareiškėjo sklype, veikė įstatymais suteiktos kompetencijos ribose, nepažeisdama gero (atsakingo) administravimo reikalavimų. Sutiktina, kad cheminių medžiagų sutvarkymas užsitęsė tam tikrą laiko tarpą, nes cheminių medžiagų sutvarkymo procese dalyvavo net kelios viešojo administravimo institucijos, buvo teikiamos finansavimui gauti paraiškos, kurių svarstymas vyko įstatymų nustatyta tvarka tam tikrą laiko tarpą, buvo vykdomos viešojo pirkimo procedūros, kurios taip pat užtrunka tam tikrą laiką. Atsakovas tik gavęs informaciją apie neaiškios kilmės medžiagas ėmėsi veiksmų ir aktyviai veikė iki kol Geologijos tarnyba patvirtino, kad sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai.

17.3. Teismas įvertinęs atsakovo veiksmus pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas paraiškas projektams finansuoti teikė bei viešuosius pirkimus darbų atlikimui kiekviename etape organizavo per protingus terminus gana operatyviai. Sutiktina su teismo nuomone, kad vien tos aplinkybės, jog trečio etapo darbams atlikti pirmasis viešojo pirkimo konkursas neįvyko dėl objektyvių priežasčių, ir atsakovui nustatytų procedūrų tvarka antrą kartą teko vykdyti viešąjį pirkimą, pagrindu negalima konstatuoti, jog Administracija vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas AAD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pareiškėjas vėl kelia analogišką klausimą dėl surašytų privalomųjų nurodymų, kuris jau buvo teismų išspręstas. Pareiškėjui buvo duoti du privalomieji nurodymai, kuriuos jis laiku įvykdė. Pareiškėjas 2015 m. kovo 16 d. kreipėsi į VMI dėl rastų pavojingų cheminių medžiagų pripažinimo bešeimininkėmis.

18.2. Pareiškėjas abejoja UAB „Grota“ parengtos ataskaitos bei Geologijos tarnybos išvadomis, nenurodydamas jokių duomenų, kodėl mano, kad valstybinės institucijos Geologijos tarnybos specialistai netinkamai įvertino, nurodydami, kad „Cheminių medžiagų pašalinimo iš sklypo ir Sklypo sutvarkymo darbai atlikti tinkamai“. Geologijos tarnyba 2018 m. birželio 5 d. išvadoje Nr. (6)-1.7-2711 dėl užterštos teritorijos (duomenys neskelbtini), nurodė, kad laboratoriniais tyrimais nustatyta, jog tirtų chloroorganinių pesticidų koncentracijos neviršijo II jautrumo taršai kategorijos teritorijoms taikomų ribinių verčių ir beveik visais atvejais buvo mažesnės už laboratorijos metodo jautrumo ribą, išskyrus tai, kad visuose mėginiuose buvo nustatyti HCH pėdsakai. Papildomų tyrimų metu teritorijos grunte toksafeno neaptikta ir konstatavo, kad atliktos teritorijos tvarkymo ir aplinkai atkūrimo priemonės yra pakankamos, o sutvarkyta teritorija nekelia didesnio pavojaus aplinkai. Ši Lietuvos Geologijos išvada nebuvo užginčyta teisme, todėl yra galiojanti ir teisėta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, ir Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos Utenos rajono savivaldybės administracijos, neteisėtų veiksmų (neveikimo), sprendžiant pareiškėjui priklausančiame žemės sklype rastų pavojingų cheminių medžiagų šalinimo klausimą, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį.

20. Grįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas iš esmės tvirtino, kad 2014 m. balandžio 4 d. vykdydamas kasimo darbus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), rado užkastas neaiškios kilmės chemines medžiagas ir apie tai informavo Utenos RAAD. Tiek Utenos RAAD, tiek Utenos rajono savivaldybės pareigūnai, nesiėmė reikiamų priemonių spręsdami dėl cheminių medžiagų šalinimo iš jam priklausančio žemės sklypo. Pareiškėjas Sklype planavo statyti gyvenamąjį namą, tačiau buvo priverstas su šeima nuomotis butą. Dėl Utenos RAAD ir Administracijos neveikimo patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, kadangi nuo cheminių medžiagų radimo Sklype dienos praėjus keleriems metams Administracija nepradėjo Sklypo tvarkymo darbų. Sklypo tvarkymo darbai buvo pradėti tik 2018 m. vasario 13 d. Dėl atsakovų atstovų vilkinimo atlikti jų kompetencijai atlikti veiksmus nuo 2014 m. chemikalai iš sklypo nebuvo pašalinti ir Sklypas nebuvo tinkamai sutvarkytas.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad šalinant iš Sklypo chemines medžiagas bei sutvarkant Sklypą nei Administracija, nei Departamentas (buvęs Utenos RAAD) neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustatęs vienos iš būtinųjų viešosios (deliktinės) civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. veiksmų neteisėtumo, teismas padarė išvadą, kad Utenos rajono savivaldybei, atstovaujamai Administracijos, bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Departamento, nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui jo prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai įvertino atsakovų atstovų veikimą, o tuo pačiu ir Sklypo teritorijos sutvarkymą tinkamu. Nurodo, kad teismas Seimo kontrolieriaus išvadas ignoravo bei dėl jų pagrįstumo visiškai nepasisakė, išskyrus tai, kad minėtos išvados teismui prejudicinės galios neturi. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant atsakovų neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė žalą.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

25. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

26. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2017-415/2019). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; ir kt.).

27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymus, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo argumentų dėl cheminių medžiagų šalinimo iš jam priklausančio žemės sklypo aplinkybių, įrodinėjant Departamento ir Administracijos veiksmų neteisėtumą, nepagrįstumo, todėl padarytų išvadų nekartoja (Nutarties 9–15 punktai).

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, jog nagrinėjamu atveju buvo būtina pašalinti ne tik Sklype rastus chemikalus, bet jais užterštą gruntą, kuriame teršalų koncentracijos buvo labai didelės (kai kuriais atvejais net šimtus kartų viršijančios ribines vertes), rastų chemikalų bei jais užteršto grunto kiekis buvo gana didelis (preliminariai galėjo siekti iki 25 t), buvo būtina sutvarkyti nemažą Sklypo plotą, be to, su kvalifikuotų specialistų pagalba reikėjo nustatyti taršos vietas, mastą, parengti Tvarkymo planą, todėl akivaizdu, jog chemikalų pašalinimo iš Sklypo ir jo sutvarkymo kaštai buvo gana dideli. Įvertinta, kad cheminių medžiagų sutvarkymas užsitęsė tam tikrą laiko tarpą, nes cheminių medžiagų sutvarkymo procese dalyvavo net kelios viešojo administravimo institucijos, buvo teikiamos finansavimui gauti paraiškos, kurių svarstymas vyko įstatymų nustatyta tvarka tam tikrą laiko tarpą, buvo vykdomos viešųjų pirkimų procedūros darbų atlikimui kiekviename etape. Be to, periodiškai buvo atliekami Sklypo grunto tyrimai, kurie užtrukdavo tam tikrą laiką, o nuo tyrimų rezultatų priklausė tolimesni Sklypo tvarkymo darbai. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti kvalifikuotų specialistų Tvarkymo plane, Ataskaitoje bei Geologijos tarnybos išvadoje padarytoms išvadoms, todėl pagrįstai konstatavo, kad cheminių medžiagų pašalinimo iš Sklypo ir Sklypo sutvarkymo darbai buvo atlikti tinkamai.

29. Pareiškėjas, įrodinėdamas, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, remiasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. spalio 24 d. pažyma Nr. 4D-2016/2-219. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjo nurodomoje Seimo kontrolieriaus 2017 m. spalio 24 d. pažymoje padarytos išvados atitinka pareiškėjo teisinius argumentus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad byloje neįrodyti neteisėti atsakovų atstovų veiksmai (veikimas ar neveikimas). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu neteisėtu pripažinto 2015 m. sausio 29 d. privalomojo nurodymo davimas pareiškėjui cheminių medžiagų pašalinimo iš Sklypo trukmei neturėjo įtakos. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ir vertindamas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jis teigė, kad atsakovų neteisėtais veiksmais (neveikimu) jam buvo padaryta jo nurodoma žala, pateiktus įrodymus įvertino laikantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų bei teismų praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių nuostatų. Taikant Nutarties 25–26 punktuose nurodytą teisės aiškinimą šios bylos kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis tikriname sprendime nurodytais argumentais turėjo pagrindą atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

30. Nenustačius Lietuvos valstybės ir Utenos rajono savivaldybės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį būtinosios sąlygos – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

32. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir jo apeliacinis skundas netenkintas apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų, patirtų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys