2019-10-23 Nr. AB-20365-4-45-3-00228-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5549-442/2019

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00228-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui R. S. (R. S.), jo atstovei – advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Svetlanai Semėnienei,

vertėjai A. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. (R. S.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) teikime prašė užsienietį R. S., gimusį (duomenys neskelbtini) sulaikyti šešiems mėnesiams, atsižvelgiant į tai, kad tikslinga išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, taip pat užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

2. VSAT nurodė, kad Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietis R. S. sulaikytas 48 valandoms VSAT Ignalinos pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardoje, kaip neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje esantis. Užsienietis R. S. į Lietuvą atvyko neturėdamas kelionės ir jo teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų, tačiau pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. VSAT paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. 15 val. 15 min. į Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Medininkų pasienio kontrolės punktą atvyko (duomenys neskelbtini) pilietis R. S. ir raštu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Atlikus pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus buvo nustatyta, kad užsienietis (duomenys neskelbtini) nuteistas už pasipriešinimą Suomijos pasienio pareigūnams panaudojant šaltąjį ginklą. Užsieniečio teistumas buvo patvirtintas jo turėta pažyma apie paleidimą iš įkalinimo vietos. Aplinkybė, kad užsienietis buvo nuteistas ir jo telefone rastos žinutės leido daryti išvadą, kad užsienietis linkęs nusikalsti ir gali pasikėsinti į policijos pareigūnus. Užsienietis paaiškino, kad internete buvo suradęs skelbimą apie bet kokio Europos Sąjungos valstybės dokumento pagaminimą, susisiekė su tokias paslaugas teikiančiu asmeniu, tačiau Lietuvos Respublikos tapatybės kortelės neužsisakė, nes buvo pareikalauta apmokėti iš anksto. Šie užsieniečio veiksmai taip pat leido daryti prielaidą, kad užsienietis linkęs nusikalsti. VSAT nustatė, kad pagal Eurodac duomenų bazės duomenis, užsienietis du kartus prašėsi prieglobsčio Suomijoje, po vieną kartą Vokietijoje, Švedijoje ir Danijoje.

3. Užsienietis R. S. nurodė, kad jis taikus žmogus, dėl persekiojimų savo šalyje jis buvo priverstas išvykti iš šalies, nuvykęs į Suomiją pasiprašė prieglobsčio, 2013 m. jam prieglobstis nebuvo suteiktas, tuomet jis su šeima vyko prašytis prieglobsčio į Šveicariją, Daniją, Vokietiją, tačiau jam buvo sakoma, kad dėl prieglobsčio suteikimo turi spręsti Suomija. Suomija 2017 m. pakartotinai išnagrinėjo jo ir žmonos prašymus dėl prieglobsčio, žmonai prieglobstį suteikė, o jam ne. Nenorėdamas, kad jam būtų paskelbtas draudimas atvykti į Šengeno erdvę, jis 2018 m. savarankiškai išvyko iš Suomijos į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo persekiojamas, todėl bandė iš šalies išvykti gaudamas darbo vizą, tačiau viza jam nebuvo išduodama. Nusprendė atvykti į Lietuvą pasiprašyti prieglobsčio.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas Švenčionių rūmai 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu VSAT teikimą patenkino iš dalies ir nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį R. S. VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. lapkričio 13 d.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietis R. S. buvo sulaikytas 48 valandoms VSAT Ignalinos pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardoje, kaip neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje esantis. Užsienietis į Lietuvą atvyko neturėdamas kelionės ir jo teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų, tačiau pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje negalėjo būti laikomas neteisėtu.

6. Teismas taip pat nustatė, jog užsienietis R. S. prašėsi prieglobsčio Suomijoje ir jam prieglobstis nebuvo suteiktas, kaip paaiškino užsienietis, prieglobsčio nesuteikus 2013 m., jis išvyko iš Suomijos ir keliavo po kitas Šengeno erdvės valstybes, kuriose prašėsi prieglobsčio, Suomijoje 2017 m. pakartotinai išnagrinėjus jo prašymą dėl prieglobsčio ir nesuteikus prieglobsčio, savanoriškai išvyko iš Suomijos į Rusiją, ten bandė gauti darbo vizą, o jos negavęs, vėl atvyko į Šengeno erdvę – į Lietuvos Respubliką. Šios aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad užsienietis, nebūdamas sulaikytas ir turėdamas galimybę laisvai judėti, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, galėtų pasislėpti ir išvykti į kitas ES valstybes, tuo trukdydamas priimti sprendimus dėl jo teisinės padėties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir – UTPĮ) 113 straipsnio 2 dalimi, užsienietis sulaikomas VSAT. Alternatyvios sulaikymui priemonės užsieniečiui nebuvo taikomos nurodytais motyvais.

7. Teismo vertinimu, šiuo metu neišspręstas klausimas dėl užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio priėmimo nagrinėti iš esmės ir neišsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai, tačiau šiems klausimams išsiaiškinti nebūtinas terminas, kuriam pareiškėjas prašė sulaikyti užsienietį, todėl užsienietį teismas nusprendė sulaikyti trumpesniam terminui.

III. 8. (duomenys neskelbtini) pilietis R. S. (toliau – ir apeliantas), nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – VSAT teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant R. S. alternatyvią sulaikymo priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog:

8.1. apeliantas nagrinėjant teikimą, taip pat ir teikiant šį apeliacinį skundą, turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, taip, kaip jis yra apibrėžiamas UTPĮ 2 straipsnio 20 punkte. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl apelianto sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 113 straipsnio 2 dalies nuostatas;

8.2. po išvykimo iš Suomijos į Šveicariją, Daniją, Vokietiją, apeliantui buvo paaiškinta, kad dėl jo prieglobsčio suteikimo turi nuspręsti Suomija, t. y. apeliantas suprato, kad valstybei narei prisiėmus atsakomybę už jo prieglobsčio prašymą, jo prieglobsčio prašymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje nenagrinės ir vis vien jį grąžintų į pirminę valstybę narę, kuri nagrinėja jo prieglobsčio prašymą, pagal Dublino III reglamentą. 2017 m. Suomijai pakartotinai išnagrinėjus R. S. prieglobsčio prašymą (žmonos atžvilgiu priėmė teigiamą sprendimą, o jo – ne), apeliantas savanoriškai išvyko iš Suomijos į kilmės valstybę, tačiau vėl buvo persekiojamas, dėl ko nusprendė išvykti iš kilmės valstybės ir kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Apeliantas nurodo, kad neketina pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių) bei supranta, kad Lietuvos Respublikai prisiėmus atsakomybę už jo prieglobsčio prašymą, jo prieglobsčio prašymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje nenagrinės ir vis vien jį grąžintų į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą;

8.3. savo elgesiu neparodė ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos, netrukdė Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms atlikti reikalingus veiksmus bei nesudarė pagrindo manyti, kad jis vengs grąžinimo priemonės taikymo, todėl apelianto teigimu, nesuteikė pagrindo manyti ar įtarti, jog yra didelė tikimybė, kad jis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos anksčiau ar pasislėpti bei vengti grąžinimo į kilmės valstybę, t. y. jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Be to ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįrodė ir tinkamai nepagrindė, jog egzistuoja realus pagrindas manyti, jog apelianto prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo į užsienio valstybę, todėl sulaikymas nagrinėjimu atveju nėra būtina ir proporcinga priemonė (siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas);

8.4. apeliantas nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl, apelianto vertinimu, turėtų būti taikoma UTPĮ 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde dėsto faktines aplinkybes bei argumentus kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime papildomai nurodo, jog:

9.1. nesutinka su apelianto nuomone, kad jo atžvilgiu netinkamai taikyta UTPĮ 113 straipsnio 2 dalies nuostata, kadangi teismas skundžiamame sprendime nurodė eilę faktinių aplinkybių, dėl kurių darytina išvada, jog užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas atidėti arba sutrukdyti jo grąžinimą į užsienio valstybę, be to, prieglobsčio pasiprašė ir kitose šalyse (du kartus Suomijoje, po vieną kartą Švedijoje bei Vokietijoje), taip jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ir gali pasislėpti ir išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, trukdydamas priimti sprendimus dėl jo teisinės padėties;

9.2. nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis R. S. dėl galimų persekiojimų savo šalyje, nenustatytu laiku išvyko iš savo kilmės šalies ir 2012 m. birželio 19 dieną atvyko į Suomijos Respubliką bei pasiprašė prieglobsčio. Nesulaukęs sprendimo, išvyko iš Suomijos Respublikos ir 2013 m. gruodžio 23 dieną atvyko į Švedijos Karalystę, kur taip pat pasiprašė prieglobsčio. Nesulaukęs sprendimo dėl prieglobsčio išvyko iš Švedijos Karalystės ir 2014 m. vasario 20 dieną atvyko į Danijos Karalystę, kur irgi pasiprašė prieglobsčio. Dėl neaiškių priežasčių išvyko iš Danijos Karalystės bei 2014 m. balandžio 29 atvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur taip pat pasiprašė prieglobsčio. Iš Vokietijos Respublikos užsienietis, tikėtina, pagal Dublino III Reglamentą buvo perduotas į Suomijos Respubliką, kuri buvo atsakinga už šio asmens prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. 2018 m. sausio 16 d. pagal Suomijos Respublikos atsakingų institucijų sprendimą, atmetus prieglobsčio prašytojo prašymą, (duomenys neskelbtini) R. S. išvyko į savo kilmės šalį. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) R. S. penkis kartus Europos Sąjungos valstybėse prašėsi prieglobsčio. VSAT atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas pats nurodė, jog ketindamas patekti į Lietuvos Respubliką ir iš pradžių joje nevaržomai judėti, domėjosi kokiu būdu jis galėtų įsigyti suklastotą asmens tapatybės dokumentą. Užsieniečio tikslas buvo su suklastotu asmens tapatybės dokumentu neteisėtai patekti į Šengeno erdvę. VSAT teigimu, ketinimas įsigyti suklastotą asmens dokumentą negali būti laikomas užsieniečio bendradarbiavimu ir negali nesukelti įtarimų, nes savaime toks elgesys suponuoja polinkį nusikalsti.

9.3. nustatė, kad užsienietis 2019 m. birželio 7 d. atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini) buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Tačiau teigė, jog dėl persekiojimo iš (duomenys neskelbtini) tarnybų pusės užsienietis R. S. nutarė kreiptis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Jo motyvai dėl prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjimai iš esmės Migracijos departamente. VSAT Užsieniečių registracijos centro teigimu, asmuo negali būti persekiojamas savo šalyje, nes jis jau atliko bausmę, todėl mano, kad šio užsieniečio prieglobsčio prašymo pateikimas pateiktas siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo į užsienio valstybę. Tokiu būdu, užsienietis turėdamas galimybę laisvai judėti galės pasislėpti Europos Sąjungos valstybėje. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti užsieniečiui sulaikymą, VSAT Užsieniečių registracijos centro nuomone, yra adekvatus bei proporcingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio R. S. sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvų matyti, kad užsienietis buvo sulaikytas taikant Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį.

12. UTPĮ 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsieniečiui yra suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas (nagrinėjamas prieglobsčio suteikimo klausimas) nėra pagrindo taikyti ir užsienietį sulaikyti pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį.

14. Kaip matyti iš VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. teikimo „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. S.“ sulaikymo Užsieniečių registracijos centre“ apeliantą buvo prašoma sulaikyti vadovaujantis UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Pagal minėtą nuostatą, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

15. Pagal UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) pilietis R. S. 2019 m. rugsėjo 11 d. į Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritoriją, Medininkų pasienio kontrolės punktą, atvyko automobiliu, kurį vairavo Ukrainos pilietis, ir su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) užsienio piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2028 m. rugsėjo 17 d., bei (duomenys neskelbtini) vidinį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2027 m. sausio 1 d., tačiau neturėjo dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) pilietis R. S. raštu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyrius priėmė 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 15PR-215, (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nagrinėti iš esmės. Apeliantas laikinai sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, kol yra vykdoma jo, kaip prieglobsčio prašytojo, prašymo nagrinėjimo procedūra.

17. Įvertinus faktines bylos aplinkybes ir visumą byloje pateiktų įrodymų, nėra pagrindo išvadai, jog apeliantas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taip pat pažymėtina, kad užsieniečio sulaikymo metu buvo gautas jo (duomenys neskelbtini) užsienio piliečio pasas, t. y. dėl užsieniečio tapatybės nustatymo nėra kilę jokių sunkumų. Be to, apeliantas bendradarbiauja su institucijomis dėl prieglobsčio suteikimo ir nėra nustatyta jog jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Teisėjų kolegijos nuomone, tolesnis užsieniečio sulaikymas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu nėra būtinas siekiant priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, nes nėra proporcinga priemonė, taikytina siekiant UTPĮ numatytų tikslų.

18. Pagal UTPĮ 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, kol bus sprendžiamas užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, yra pagrindas skirti užsieniečio sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (UTPĮ 115 str. 2 d. 5 p.).

19. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, užsienietį paleidžiant iš sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre ir užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio R. S. (R. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. (R. S.) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams, t. y. ne ilgiau kaip iki 2020 m. sausio 23 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė