2021-11-24 Nr. AB-24899-3-62-3-01494-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-791-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01494-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2020 m. kovo 1 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam kalint Marijampolės PN nebuvo užtikrinta teisė į natūralų apšvietimą, nes ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas kamerose Nr. 14, 15, 16, 18, 22, prieš kurių langus 1 metro atstumu yra įrengta 6 metrų aukščio siena, kuri neleidžia natūraliai šviesai patekti į kameras. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjui suprastėjo regėjimas, pablogėjo (duomenys neskelbtini) būklė, jis tapdavo nervingas, sutrikdavo miegas, prasidėdavo (duomenys neskelbtini), teko vartoti migdomuosius vaistus. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN nurodė, kad įstaigos kamerose yra užtikrinami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimai. Tai patvirtina 2018 m sausio 17 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktas Nr. (4-12 4.80) PA-53 bei 2019 m gruodžio 31 d. patikrinimo aktas Nr. (4-12 4.80) PA-10060. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas lankėsi pas gydytoją oftalmologą, diagnozuota (duomenys neskelbtini), pas gydytoją (duomenys neskelbtini) lankosi periodiškai, tačiau ne dėl tariamai blogo kamerų apšvietimo, kas pablogino pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sveikatą, o dėl (duomenys neskelbtini)vartojimo. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas. Marijampolės PN prašė pareiškėjo reikalavimams atlyginti žalą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, dalį skundo palikti nenagrinėtą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo S. D. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2020 m. kovo 1 d. Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašo palikti skundo dalį dėl laikotarpio nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. ir nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 9 d., nenagrinėta, nes byloje Nr. I1-5099-414/2020 nagrinėjamas analogiškas skundas, susijęs su Marijampolės PN kameromis Nr. 14 ir 22, dėl laikotarpio nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. ir nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 9 d. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog administracinėje byloje Nr. I1-5099-414/2020 pareiškėjo paduotu skundu prašoma priteisti žala nėra kildinama iš netinkamo kamerų apšvietimo, todėl šį Marijampolės PN prašymą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad Marijampolės PN prašė pareiškėjo reikalavimams atlyginti žalą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, t. y. reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 16 d.

8. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančios ieškinio senatį, nurodė, kad pareiškėjas, galbūt laikytas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nuo 2016 m. birželio 15 d., kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų. Pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą buvo išsiųstas 2020 m. birželio 17 d. Teismas sprendė, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 16 d. ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalį priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 16 d. atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2020 m. kovo 1 d.

9. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.7 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, o 16.9 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, 15 punkte numatyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.

10. Teismas nurodė, kad HN 134:2015 nenustato reikalavimų kokio stiprumo turi būti natūrali apšvieta. 2018 m. sausio 17 d. NVSC patikrinimo aktu Nr. (4-12 4.80) PA-53 nustatyta, kad Marijampolės PN kameroje Nr. 18 natūralus apšvietimo patekimas į gyvenamąją patalpą yra apribotas, kadangi už lango stovi mūrinė siena, tačiau yra įrengtas natūralus apšvietimas (langas), pro kurį patenka dienos šviesa ir nebuvo nustatytas joks pažeidimas. NVSC 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktu Nr. (4-21 15.4.8) PA-7992, 2019 m. sausio 18 d. patikrinimo aktu Nr. (4-21 15.4.8) PA, 2019 m. gruodžio 31 d. patikrinimo aktu Nr. (4-21 4.80) PA-10060 HN 134:2015 14 ir 15 punktų pažeidimai neužfiksuoti. Byloje pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuota Marijampolės PN kamera Nr. 22, kurioje yra langas ir lempa, kurie užtikrina natūralų ir dirbtinį apšvietimą. Todėl teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad į kameras, kuriose buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nepateko dienos šviesa, atmetė.

11. Teismas iš 2020 m. liepos 2 d. pažymos Nr. 55/04-547 nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2020 m. kovo 1 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į psichologus kreipęsis nebuvo. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės PN, 2020 m. liepos 2 d. pažymos matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2020 m. kovo 1 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Sveikatos priežiūros skyriaus specialistus nesikreipė, bet lankėsi pas gydytoją oftalmologą – diagnozuota (duomenys neskelbtini), bei periodiškai lankosi pas gydytoją (duomenys neskelbtini) – diagnozė (duomenys neskelbtini). Todėl teismas pareiškėjo skundo argumentą, kad Marijampolės PN dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų pablogėjo jo (duomenys neskelbtini) būklė, atmetė.

12. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas atmetė.

III. 13. Pareiškėjas S. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų reiškė nusiskundimus nuo 2016 metų, tačiau buvo teigiama, kad jokių pažeidimų nėra. Tik 2018 m. NVSC rekomendavo Marijampolės PN spręsti klausimą dėl natūralaus apšvietimo. Pareiškėjas nurodo, kad tik 2018 m. jam pablogėjo regėjimas ir tik tada jis suprato, kad tai kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Jo nuomone, turėtų būti laikoma, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo 2018 m., kai gavo NVSC raštą. Pareiškėjas pažymi, kad pagal galiojančius teisės aktus, padaryta neturtinė žala jam turi būti atlyginta.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Marijampolės PN nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas S. D. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2020 m. kovo 1 d.

18. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimus atlyginti neturtinę žalą vertino laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2020 m. kovo 1 d. Teismas, nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, nes pareiškėjui buvo užtikrintas natūralus apšvietimas kamerose, HN 134;2015 pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti priteista.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. EŽTT yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, laikui bėgant įrodymams tapus nepatikimais (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (CK 6.271 str.) padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015; 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-979-556/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020 ir kt.).

23. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2020 m. kovo 1 d., kurio daliai jau buvo pasibaigęs senaties terminas.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo skundo reikalavimų, nes pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, taip pat atitinkamai nepateikė ir jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas, jo teigimu, savo teisių pažeidimą patyrė kiekvieną dieną nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 16 d., taigi turėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, bei jas atitinkamai ginti kreipdamasis į teismą. Byloje nėra jokių duomenų, kad buvo apribotos pareiškėjo galimybės gauti informaciją apie jo teises ir pareigas, rašyti ir teikti skundus ar prašymus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad ieškinio senaties terminas minėtam laikotarpiui praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas netenkinti skundo reikalavimų.

26. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

27. Byloje nustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, buvo įrengti langai ir pareiškėjui užtikrintas natūralus apšvietimas, kurio parametrų HN 134:2015 nenumato. Byloje esantys NVSC patikrinimo aktai patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu HN 134:2015 pažeidimų dėl dirbtinio apšvietimo nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Marijampolės PN pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko. Nesant būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.

28. Atsižvelgdama į nustatytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. D. (S. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė