2018-09-26 Nr. AB-16632-3-62-3-00419-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2290-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00419-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–10), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 3 500 Eur neturtinei ir 300 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus, tačiau pakeliui į namus Pravieniškių geležinkelio stoties perone buvo sulaikytas Pravieniškių PN-AK pareigūno N. K., kuris, atlikęs pareiškėjo patikrinimą visų perone buvusių asmenų akivaizdoje, rado ir paėmė jam priklausantį telefoną. Dėl tokių pareigūno veiksmų pareiškėjas jautė pažeminimą, buvo dvasiškai sukrėstas, nesmagiai jautėsi prieš kitus geležinkelio stoties perone buvusius žmones, jam pakilo spaudimas, pradėjo skaudėti galvą. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 68-1144 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – uždarymas į kamerų tipo patalpas 15 parų – už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 18 priedo nuostatų pažeidimą, t. y. už daikto, nepatenkančio į nuteistiesiems leistinų turėti daiktų sąrašą (mobilaus telefono), turėjimą. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), kurio direktorė 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. N-12 panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 68-1144 pareiškėjui paskirtą nuobaudą. Pareiškėjas teigė, kad dėl jam nepagrįstai paskirtos nuobaudos, kalint kamerų tipo patalpoje, pablogėjo jo fizinė ir psichinė sveikata, jis patyrė stresą, jautėsi dvasiškai sukrėstas, neramus, svaigo galva, gėlė širdį, pakilo kraujospūdis, kankino nemiga. Be to, kalėdamas kamerų tipo patalpoje, pareiškėjas negalėjo skambinti savo artimiesiems, matytis su jais, o tai jį psichologiškai žlugdė. Dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjas kelis kartus buvo išleistas konsultacijoms į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Rumšiškių polikliniką. Nurodytus sveikatos sutrikimus, patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, t.y. patirtą neturtinę žalą, pareiškėjas įvertino 3 500 Eur. Tuo tarpu 300 Eur turtinę žalą pareiškėjas teigė patyręs dėl atimto ir negrąžinto mobiliojo telefono „SAMSUNG“ su SIM kortele.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 47–54) prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 2016 m. Pravieniškių PN-AK nebuvo galiojančio teisės akto, reglamentuojančio mobilaus ryšio priemonės turėjimą pataisos įstaigoje ir už jos ribų, todėl mobilaus ryšio telefonas iš pareiškėjo buvo paimtas teisėtai ir buvo saugomas pataisos įstaigoje nustatyta tvarka. Skiriant pareiškėjui nuobaudą, jokių abejonių dėl padaryto bausmės atlikimo režimo pažeidimo nekilo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, konkrečiai neįvardijo, iš ko susideda jo prašoma atlyginti žala, šio reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl, remiantis abstrakčiais bendro pobūdžio teiginiais, neturtinė žala negali būti priteista. Vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 80) atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad pareiškėjui 2017 m. balandžio 5 d. buvo grąžintas iš jo paimtas mobilaus ryšio telefonas „SAMSUNG“ ir SIM kortelė.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu (b. l. 89–92) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 68-1144 neteisėtai jam paskirta nuobauda, dėl to patirtais išgyvenimais kamerų tipo patalpoje, o turtinę – su jam priklausiusio telefono paėmimu.

7. Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą dėl nuobaudos skyrimo, teismas pažymėjo, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Šiame kontekste teismas nurodė, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 68-1144 nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų – paskirta už BVK 112 straipsnio 4 dalies ir Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo nuostatų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis turėjo leistinų nuteistiesiems turėti daiktų sąraše nenumatytą daiktą – mobiliojo ryšio telefoną. Nesutikdamas su jam skirta nuobauda, pareiškėjas apskundė ją Departamentui. Pareiškėjo skundo pagrindu Departamente buvo atliktas tarnybinis patikrinimas bei 2016 m. gruodžio 21 d. surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. LV-4717 „Dėl nuteistojo A. K. skundo“ (toliau – ir Išvada). Šioje Išvadoje, įvertinus faktines įvykio, už kurį pareiškėjui buvo skirta nuobauda, aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepadarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, todėl nebuvo teisinio pagrindo skirti nuobaudą. Taigi, Departamento direktorė 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. N-12, vadovaudamasi BVK 143 straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgdama į Išvadą, panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 68-1144 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui skirtą nuobaudą.

8. Teismas vertino, kad Išvadoje konstatavus, jog pareiškėjas nepadarė bausmės atlikimo režimo pažeidimo, taip pat nustačius, kad nebuvo teisinio pagrindo nuobaudai skirti, Departamentui 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. N-12 panaikinus pareiškėjui skirtą nuobaudą, yra pagrindas konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, tirdami pareiškėjo galbūt padarytą pažeidimą ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. priimdami nutarimą Nr. 68-1144, pažeidė BVK 142 ir 143 straipsnių nuostatas, skirdami nuobaudą nuteistajam, nepadariusiam bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo. Teismas sprendė, kad dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Tuo tarpu nustačius, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, turi būti sprendžiamas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

9. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vykdant Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 68-1144 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas 15 parų. Vertindamas, ar pareiškėjas dėl jam nepagrįstai skirtos nuobaudos patyrė neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, teismas nurodė, kad nors į bylą nepateikta įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę jam ginčo laikotarpiu atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, tačiau pareiškėjo teismui pateiktame VšĮ Rumšiškių pirminės sveikatos priežiūros centro 2017 m. balandžio 25 d. medicinos dokumentų išraše pažymėta, jog pareiškėjas jau keletą metų serga (duomenys neskelbtini), nuolatos vartoja vaistus, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjui diagnozuotos ligos pobūdį, tikėtina, kad neteisėtai skirta nuobauda, dėl to patirtas stresas, išgyvenimai galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatos būklei ir pasireikšti kraujospūdžio pakilimu, galvos skausmais ir pan. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui būnant kamerų tipo patalpose jam buvo taikyti BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyti su bausmės atlikimo režimu susiję ribojimai, t. y. pareiškėjas negalėjo bendrauti su šeimos nariais, o dėl to jis galėjo patirti skunde nurodytus išgyvenimus.

10. Teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (nepagrįsto patalpinimo į kamerų tipo patalpas, socialinių ryšių ribojimo) ir pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos (sveikatos sutrikimų, išgyvenimų, nepatogumų) yra priežastinis ryšys. Įvertinęs pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjo sveikatos būklė vertinamuoju laikotarpiu būtų žymiai pablogėjusi, atsižvelgęs į sprendimo priėmimo metu Lietuvoje egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustatė 300 Eur pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį, o dėl kitos reikalavimo priteisti neturtinę žalą dalies pareiškėjo skundo netenkino.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl turtinės žalos, kurią jis siejo su iš jo paimto ir negrąžinto mobilaus ryšio telefono „SAMSUNG“ su SIM kortele verte, teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia turtinę žalą, ir pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjui buvo grąžintas 2016 m. iš jo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“ ir SIM kortelė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

III. 12. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 111–116), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis ir motyvais, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, taip pat pateikė apeliacinį skundą (b. l. 97–100, 104–107), kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir visapusiškai neįvertino pateiktų įrodymų. Nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui nepagrįstai paskirta nuobauda galėjo turėti reikšmės jo sveikatos būklei, santykiams su šeimos nariais ir kitiems jo skunde nurodytiems išgyvenimams. Šiuo aspektu pabrėžia, kad pareiškėjo nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio, paremti tik pareiškėjo nuomone, bet ne objektyviais duomenimis. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, o teismas vadovavosi tik pareiškėjo pateiktais duomenimis, jog jis jau keletą metų serga (duomenys neskelbtini), nuolatos vartoja vaistus. Be to, akcentuoja, kad pareiškėjas pagal Vidaus tvarkos taisykles Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose negalėjo naudotis mobilaus ryšio priemone. Tuo tarpu BVK 91 straipsnio nuostata dėl socialinių ryšių palaikymo Pravieniškių PN-AK yra tinkamai ir pakankamai išspręsta. Taigi, atsakovo atstovo teigimu, šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija, tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl nėra pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

14. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 123–127) prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ir savo apeliaciniame skunde, papildomai akcentuoja, kad jį perkeliant į kamerų tipo patalpas nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę ir į tai, kad tuo metu jam buvo suteiktas nedarbingumas. Nors nutarime dėl nuobaudos skyrimo yra gydytojo parašas, kad pagal sveikatos būklę nuteistasis gali atlikti bausmę kamerų tipo patalpoje, tačiau prieš patalpinant į kamerų tipo patalpą pareiškėjas gydytojo nebuvo apžiūrėtas ir jo sveikatos būklė patikrinta nebuvo. Pareiškėjas akcentuoja, kad įrodymų į bylą apie (duomenys neskelbtini) paūmėjimą iš VšĮ Rumšiškių pirminės sveikatos priežiūros centro pateikti negalėjo, nes visa informacija apie ligos eigą ir apsilankymus pas gydytojus yra ambulatorinėje knygelėje. Paaiškina, kad jau keletą metų serga (duomenys neskelbtini), nuolat vartoja vaistus, dėl patirto streso, išgyvenimų, susijaudinimo jo sveikatos būklė akivaizdžiai pablogėjo, neigiamas pasekmes jis jaučia ir dabar. Pareiškėjas teigia, kad Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnai, jam kalint kamerų tipo patalpose, turėjo parūpinti vaistus ir kasdien matuoti kraujo spaudimą, tačiau to nedarė. Tuo tarpu, kalint kamerų tipo patalpose, pareiškėjas du kartus dėl paūmėjusios sveikatos būklės buvo išleistas į VšĮ Rumšiškių pirminės sveikatos priežiūros centrą. Be to, dėl neteisėtai skirtos nuobaudos buvo apribotos pareiškėjo bendravimo galimybės, kadangi jis 15 parų negalėjo paskambinti savo artimiesiems, su jais matytis, kol Departamente vyko tarnybinis patikrinimas nebuvo išleidžiamas namo 48 val. Pareiškėjas tvirtina, kad šios aplinkybės turėjo neigiamos įtakos jo fizinei ir psichologinei sveikatai, o nuobaudos panaikinimas įrodo, kad jo laisvė ir socialiniai ryšiai buvo suvaržyti būtent dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų pareigūnų veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 68-1144 jam nepagrįstai ir neteisėtai paskirtos nuobaudos – uždarymo į kamerų tipo patalpas 15 parų – ir dėl to patirtų neigiamų išgyvenimų, atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau pareiškėjas ir atsakovas, atstovaujamas Pravieniškių PN-AK, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir pateikė apeliacinius skundus.

17. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio, jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir mano, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas priteisti jam iš atsakovo 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Tuo tarpu atsakovo atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija, tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl nėra pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui nepagrįstai paskirta nuobauda galėjo turėti reikšmės jo sveikatos būklei, santykiams su šeimos nariais ir kitiems jo skunde nurodytiems išgyvenimams.

19. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Atsižvelgiant į tai, akcentuotina, kad nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas apeliaciniuose skunduose iš esmės nekelia ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir padarytos išvados, jog minėtu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 68-1144 pareiškėjui nuobauda – uždarymas į kamerų tipo patalpas 15 parų – buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, taip pat dėl to, jog pareiškėjui buvo grąžintas iš jo paimtas mobiliojo ryšio telefonas ir SIM kortelė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Taigi apeliacinės instancijos teismas šių apeliaciniuose skunduose neginčijamų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų bei išvadų, kuriuos patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 11–15, 25–28, 31–32, 35–45, 80–81), nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisakys.

21. Tuo tarpu, pasisakydama dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo priteisto neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija, visų pirma, pabrėžia, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

22. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą apeliaciniuose skunduose ginčijamu aspektu dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo priteisto neturtinės žalos atlyginimo, viena vertus, sutinka su atsakovo argumentais, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl pablogėjusios sveikatos būklės, kurią, pareiškėjo teigimu, lėmė būtent minėta jam neteisėtai ir nepagrįstai paskirta nuobauda, kuri vėliau buvo panaikinta, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Nors pareiškėjas teismui pateikė VšĮ Rumšiškių pirminės sveikatos priežiūros centro 2017 m. balandžio 25 d. medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas jau keletą metų serga (duomenys neskelbtini), nuolatos vartoja vaistus, šis išrašas nepatvirtina, kad nurodyti sveikatos sutrikimai atsirado ir (ar) pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl minėtos nuobaudos paskyrimo ir (ar) atlikimo ir būtent tuo metu, kai ši nuobauda pareiškėjui buvo paskirta bei jis ją atliko. Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę šiam ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjui neteisėtai skirta nuobauda, dėl to patirtas stresas, išgyvenimai galėjo turėti įtakos jo sveikatos būklei ir pasireikšti kraujospūdžio pakilimu, galvos skausmais ir pan.

23. Kita vertus, nors atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui nepagrįstai paskirta nuobauda galėjo turėti reikšmės jo santykiams su šeimos nariais ir kitiems jo skunde nurodytiems išgyvenimams, šiuo aspektu pažymėtina, jog asmeniui, patalpintam į kamerų tipo patalpas, be kita ko, realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, kas tuo atveju, kai asmuo neteisėtai ir nepagrįstai patalpinamas į kamerų tipo patalpas, ypač ilgesniam laikui, yra laikytina pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti, be to, tokiu atveju nėra būtina įrodinėti, kad asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo apsunkintas, kadangi kitaip būti ir negalėjo – asmeniui, patalpintam į kamerų tipo patalpas, vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję ribojimai. Pabrėžtina, jog tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi ir kitose iš esmės analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-341/2008, 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-309/2012, 2014 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-483/2014 ir kt.). Taigi, šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas dėl nurodytos jam nepagrįstai ir neteisėtai paskirtos nuobaudos galėjo patirti jo skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus.

24. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.271 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir visumą nustatytų aplinkybių, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi šiuo konkrečiu atveju vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje esančią medžiagą, į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į dėl byloje konstatuoto pažeidimo pareiškėjui sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 300 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

26. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, jis nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip tai numato ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis, todėl šis pareiškėjo prašymas paliktinas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė