2013-06-21 Nr. AB-2923-3-61-3-01732-2009-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-139/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01732-2009-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2.3; 13.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Artūrui Sebeikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. K. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. M., T. S., UAB „Trakų vandenys“, AB Lesto ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. lapkričio 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. (101)11.3-60 ir 2009 m. gruodžio 31 d. Linijinio inžinerinio statinio „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija Lentvaryje, II statybos etapas“ (Nemuno Aukštupio baseino I investicijų paketas Trakų rajono savivaldybei) Trakų rajono savivaldybėje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. PTN-100-091231-00193.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis priklauso kitos paskirties 1,6934 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-502. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas neteisėtai 2008 m. lapkričio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. (101)11.3-60, kurio pagrindu šalia pareiškėjos sklypo buvo pastatyta nuotekų siurblinė NS-04, pakloti nuotekų šalinimo vamzdynai. Nuotekų siurbliui NS-04 eksploatuoti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reikia nustatyti servitutą. Kadangi susitarimo dėl sklypo servitutų naudojant statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu nėra, šis statybos leidimas išduotas neteisėtai. UAB „Traksalis“ parengtas planas įrodo, kad atstumas nuo sklypo ribos iki šulinio krašto yra 0,91 m. Tai reiškia, kad statybos leidimas išduotas neturint teisinio pagrindo, t. y. be sklypo savininko rašytinio sutikimo statyti inžinerinį statinį mažesniu atstumu nuo sklypo ribos nei 1 m.

Nuotekų siurblinės šulinys pagal projektą galėjo būti pastatytas mažesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos tik turint visų sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių sutikimą raštu. Tačiau dėl tos priežasties, kad statiniui eksploatuoti reikalingas servitutas sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo būtinas susitarimas su sklypo savininkais dėl servituto naudojant statinį bei kompensacijų už naudojimąsi sklypu, o savininkams nesutikus tokio susitarimo pasirašyti, statinys turi būti atitrauktas nuo sklypo ribos tokiu atstumu, kad jame neatsirastų jokių servitutų ar kitų apribojimų, t. y. nesant išvardytų privalomų sutikimų ir susitarimų su sklypo savininkais nuotekų siurblinė dėl numatomo servituto turi būti statoma didesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. lapkričio 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. (101)11.3-60 yra neteisėtas, todėl Trakų rajono savivaldybėje pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. PTN-100-091231-00193 naikintinas kaip išvestinis dokumentas, neteisėtai išduoto statybos leidimo pasekmė.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Inspekcija, patikrinusi visą gautą projektinę dokumentaciją iš Trakų rajono savivaldybės administracijos, nustatė, jog yra išlaikytas privalomas atstumas, t. y. 1 m nuo siurblinės krašto iki pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos. Nuotekų siurblinės NS-04 diametras yra 1,50 m. Iš pareiškėjos pateiktos geodezinės nuotraukos matyti, kad siurblinės diametras buvo ne 1,50 m, kaip turi būti pagal projektinę dokumentaciją, o 1,60 m. UAB „Traksalis“ pateiktoje geodezinėje nuotraukoje nurodoma, kad atstumas nuo nuotekų siurblinės centro iki sklypo ribos yra 1,71 m, o nuo siurblinės krašto iki sklypo ribos – 0,91 m. Todėl atstumas nuo siurblinės centro iki siurblinės krašto yra 0,80 m, o siurblinės diametras – 1,60 m, nors pagal projektą turėtų būti 1,50 m. Dėl to nesutampa UAB „Traksalis“ ir UAB „Geonetas“ darytų geodezinių išpildomųjų nuotraukų atstumas nuo nuotekų siurblinės NS-04 iki pareiškėjai priklausančio sklypo ribos ir pareiškėjos argumentas, kad UAB „Traksalis“ parengtas planas įrodo, kad atstumas nuo pareiškėjos sklypo ribos iki šulinio krašto yra 0,91 m, yra nepagrįstas.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu dėl servituto, teigė, jog tam, kad būtų nustatytas žemės sklypui servitutas, prieš tai turi būti atlikta keletas teisės aktuose nustatytų veiksmų, be to, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2008 m. birželio 15 d. nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o tai reiškia, kad, išduodant projektavimo sąlygų sąvadą, rengiant projektą ir svarstant projektą Nuolatinėje statybos komisijoje, nebuvo registruoto sklypo, nuo kurio ribos reikėtų išlaikyti 1 m atstumą. Kadangi šis sklypas iki 2008 m. birželio 15 d. buvo valstybės nuosavybė, nereikėjo ir žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. S1-53 „Dėl Trakų rajono savivaldybės Lentvario m. naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir esamų tinklų renovacijos specialiojo plano rengimo“ leido rengti Trakų rajono savivaldybėje, Lentvario mieste, naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir esamų tinklų renovacijos specialųjį planą. Trakų rajono savivaldybės taryba 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. S1-249 patvirtino UAB „Ekoprojektas“ parengtą Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje specialųjį planą ir jo sprendinius. Šio projekto tekstinėje, grafinėje dalyse bei aiškinamajame rašte buvo numatyti servitutai ir žemės naudojimo apribojimai, tačiau nebuvo pridėta anksčiau paruošta servitutų plotų skaičiavimo lentelė. 2009 m. spalio 21 d. Trakų rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje buvo suderinti šių servitutų plotų skaičiavimai. Gavus patikrinimo išvadą, Trakų rajono savivaldybės tarybai bus siūloma pritarti Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje specialiojo plano papildymui ir nustatyti servitutus ir apsaugos zonas suprojektuotiems ir pastatytiems tinklams. Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje specialusis planas buvo pradėtas rengti, kai pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio kitos paskirties 1,6934 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vietoje buvo valstybinė žemė.

Lentvario miesto gyventojai, taip pat ir pareiškėja, turėjo galimybę susipažinti su vandentiekio ir nuotekų tinklų inžineriniais planais, kuriuose yra pažymėtos šių tinklų apsaugos zonos. Vykdant Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Lentvaryje II statybos etapas“ darbo projektą ir paaiškėjus, kad Lentvario mieste, Vilniaus gatvėje, suprojektuotų inžinerinių tinklų dalis bei nuotekų siurblinės apsaugos zonos dalis su privažiavimu prie jos yra žemės sklypuose, į kuriuos buvo atkurtos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, su pareiškėja buvo pradėtos derybos dėl servitutų nustatymo kompensavimo, tačiau jos baigėsi be rezultatų. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atstumas nuo sklypo ribos iki nuotekų siurblinės šulinio krašto yra 0,91 m, o turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Atsakovas nurodė, kad 9 cm skirtumas nėra esminis, o be to, tikslus atstumo nustatymas yra ginčytinas, nes nėra aišku, kaip buvo matuotas pareiškėjos nurodomas atstumas 0,91 m iki šulinio krašto, esančio žemėje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB Lesto atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pradėjus vykdyti elektros tinklų statybos darbus pagal projektą Nr. E-1260.3-00-TP-SP-10A ir 2008 m. lapkričio 27 d. išduotą statybos leidimą, paaiškėjo, jog dalis suprojektuotų elektros tinklų patenka į pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendrovė 2009 m. spalio 7 d. raštu Nr. 30100-1778 informavo Trakų rajono savivaldybės administraciją, kad, norint toliau vykdyti projekte numatyto objekto prijungimą prie skirstomųjų tinklų, būtina koreguoti projektą. Trakų rajono savivaldybės administracija pagal 2007 m. liepos 10 d. naujai išduotas technines sąlygas Nr. 24/7/678 parengė projekto pakeitimus. 2009 m. gruodžio 8 d. pakoreguotas projektas buvo patvirtintas Savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. AS5-435 ir 2009 m. gruodžio 24 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. AS1-450 tiesti 0,4 kV kabelinę liniją.

Atlikus korekciją, projekte numatyto nutiesti 0,4 kV elektros kabelio trasa pasikeitė: numatomas pakloti 0,4 kV elektros kabelis buvo suprojektuotas už pareiškėjos sklypo ribų taip, jog nei elektros kabelis, nei jo apsaugos zona nepatenka į pareiškėjos žemės sklypą. Todėl dėl projekte numatytos patiesti 0,4 kV elektros kabelių linijos pareiškėjos žemės sklypui neatsirado jokių naujų apribojimų. Projekte įvardyti 0,4 kV OL atramos įžemintuvai bei 0,4 kV viršįtampio ribotuvas buvo įrengti ant elektros oro linijos stulpo, kuris buvo pastatytas ne pagal ginčijamus statybos leidimus ir kuriam apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-501 bei apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-501 yra nustatytos elektros linijų apsaugos zonos.

Elektros oro linijos stulpas, kaip ir visa elektros oro linija, yra pažymėti pareiškėjos žemės sklypo plane, todėl aplinkybės, susijusios su servitutų nustatymu elektros oro linijai, pareiškėjai turėjo būti žinomos dar prieš įgyjant žemės sklypo nuosavybės teises. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pagal išduotus ir ginčijamus statybos leidimus numatyta tiesti elektros kabelinė linija pažeidžia jos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į skundą prašė bylą išspręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises buvusi Vilniaus apskrities viršininko administracija nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų. Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. sausio 16 d. raštu kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių su prašymu nustatyti, ar žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama. Buvo gautas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. P2-52 „Dėl žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo nustatytos grąžinamo nuosavybėn žemės sklypo Nr. 48-3 ribos ir 16 934 kv. m plotas. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-502 J. V. K. atkurtos nuosavybės teisės į savininko A. V. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę – 1,0828 ha žemės plotą dviejuose sklypuose: 1,6934 ha žemės sklype – 0,9035 ha su J. M. (0,7633 ha) ir T. M. (0,0266 ha); 0,3361 ha žemės sklype – 0,1793 ha su J. M. (0,1515 ha) ir T. M. (0,0053 ha). Kadangi J. V. K. iš viso priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,6950 ha, sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią dalį, t. y. 0,2640 ha, bus atkurtos vėliau, o į 0,3482 ha dalį nuosavybės teisės buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 79407-415.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu patenkino pareiškėjos J. V. K. skundą, t. y. panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. lapkričio 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. (101)11.3-60, 2009 m. gruodžio 31 d. linijinio inžinerinio statinio „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija Lentvaryje, II statybos etapas“ (Nemuno Aukštupio baseino I investicijų paketas Trakų rajono savivaldybei), unikalūs numeriai 15 priede, Trakų rajono savivaldybėje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. PTN-100-091231-00193; sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė pareiškėjai J. V. K. iš atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Trakų rajono savivaldybės administracijos lygiomis dalimis 2 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčijamo statybos leidimo panaikinimo siekia nurodydama, kad šiuo leidimu buvo apribotos jos, kaip sklypo savininkės, teisės, t. y. minėtas leidimas išduotas neturint: 1) pareiškėjos ir statytojo (užsakovo) sutarties dėl laikino sklypo naudojimo statybos metu; 2) pareiškėjos ir statytojo (užsakovo) sutarties dėl servitutų naudojant pastatytą statinį nustatymo; 3) pareiškėjos ir statytojo (užsakovo) sutarties dėl kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu; 4) pareiškėjos ir statytojo (užsakovo) sutarties dėl žalos atlyginimo.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.4 punktu. Nustatė, jog iš byloje esančio inžinerinių tinklų suvestinio plano matyti, kad nuotekų siurblinei NS-04 eksploatuoti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reikia nustatyti servitutą. Dėl servituto nustatymo būtinumo ginčo tarp šalių nėra. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.4 punktą nustatytą sąlygą tuo atveju, kai po statinio statybos naudojant statinį bus reikalingas nustatyti servitutas, užsakovas (statytojas) prieš gaudamas statybos leidimą privalo pateikti sutartį su žemės sklypo savininku dėl sklypo servitutų naudojant statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu. Nurodė, kad tokio susitarimo nėra, todėl sprendė, jog pareiškėja pagrįstai teigia, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.

Pažymėjo, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo 1 punktą statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai: 1.2. inžinerinių statinių, išskyrus sklypo aptvarus, – ne mažesnis kaip 1 metro. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Teismas pažymėjo, jog ekspertas padarė išvadą, kad esant STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ reikalavimams, įtvirtintiems 1.2 papunkčiu ir 3 punktu, dėl inžinerinio statinio atstumo nuo gretimo sklypo, nesant gretimo sklypo savininko sutikimo raštu, reikalaujamas minimalus atstumas, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1 m nuo bet kurios inžinerinio statinio (nuotekų siurblinės) išsikišančios dalies – nėra išlaikytas, statybos techninio normavimo principai dėl gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėtų interesų yra pažeidžiami.

Teismas nustatė, kad nei Trakų rajono savivaldybės administracija, nei Inspekcija neginčijo 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 2.7-79407-502 atkurti nuosavybės teises pareiškėjai teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atmetė atsakovų argumentus, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2008 m. birželio 15 d. nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir buvo valstybės nuosavybė, todėl nereikėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

Konstatavo, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas neturint teisinio pagrindo – nesant sklypo savininko rašytinio sutikimo statyti inžinerinį statinį mažesniu atstumu nuo sklypo ribos nei 1 m. Rėmėsi teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1313/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

Nustatė, kad nuotekų siurblinės šulinys pagal projektą galėjo būti pastatytas mažesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos tik turint visų sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių sutikimą raštu. Kadangi statiniui eksploatuoti sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingas servitutas, buvo būtinas susitarimas su sklypo savininkais dėl servituto naudojant statinį bei kompensacijų už naudojimąsi sklypu, o savininkams nesutikus tokio susitarimo pasirašyti, statinys turi būti atitrauktas nuo sklypo ribos tokiu atstumu, kad jame neatsirastų jokių servitutų ar kitų apribojimų, t. y. nesant išvardytų privalomų sutikimų ir susitarimų su sklypo savininkais nuotekų siurblinė dėl numatomo servituto turi būti statoma didesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Teismas sprendė, jog pareiškėja pagrįstai teigia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, išduodama statybos leidimą, pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus, todėl statybos leidimas yra išduotas neteisėtai, o pareiškėjos skundas tenkintinas ir skundžiamas statybos leidimas naikintinas. Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti 2009 m. gruodžio 31 d. Linijinio inžinerinio statinio „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija Lentvaryje, II statybos etapas“ pripažinimo tinkamu naudoti aktą yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl panaikinus statybos leidimą kaip neteisėtą, naikintinas ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas, nes jis priimtas neteisėto statybos leidimo pagrindu.

Teismas pažymėjo, jog atsakovai teigia, kad Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Lentvaryje II statybos etapas“ rangos darbų vertė yra 6 579 395,57 Lt, įgyvendinus projektą, Lentvario miesto gyventojams bus užtikrintas viešai teikiamo geriamojo vandens tiekimas, o pašalinant nuotekas, bus sumažintas aplinkos užterštumas, projekto rezultatas yra glaudžiai susijęs su miesto gyventojų gerove, aplinkos apsauga, t. y. su viešuoju interesu, o duodama nauda naudosis visi Lentvario miesto ir aplinkiniai gyventojai bei pati pareiškėja.

Teismo vertinimu, neatidėliotinas ginčijamo statybos leidimo panaikinimas galėtų sukelti itin sunkių ir neproporcingų pasekmių, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnio 1 dalimi, atidėjo šio sprendimo vykdymą vieneriems metams.

III. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1) Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 81, 86 straipsnių reikalavimų, teismas netyrė aplinkybių, kurios yra svarbios vertinant atliktus eksperto tyrimus. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nutarta kviesti atsakovų atstovus į vietą, tačiau to padaryta nebuvo. Teigia, jog projektinėje dokumentacijoje yra išlaikytas privalomas atstumas, t. y. 1 m nuo siurblinės krašto iki pareiškėjai priklausančio žemės sklypo. Mano, kad 9 cm skirtumas nėra esminis, o tikslus atstumo nustatymas yra ginčytinas.

2) „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Lentvaryje II statybos etapas” projektas nėra komercinis projektas. Įgyvendinus projektą Lentvario miesto gyventojams bus užtikrintas viešai teikiamo geriamojo vandens tiekimas, o pašalinant nuotekas bus sumažintas aplinkos užterštumas. Teigia, jog projekto rezultatas yra glaudžiai susijęs su miesto gyventojų gerove, aplinkos apsauga, t. y. su viešuoju interesu, o duodama nauda naudosis visi Lentvario miesto ir aplinkiniai gyventojai bei pati pareiškėja. Remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1122/2009.

3) Teismas pasirinko netinkamą, neadekvatų, neproporcingą pareiškėjos pažeistų teisių gynimo būdą, reikalaudamas panaikinti statybos leidimą, objekto pripažinimo tinkamu naudotis aktą, atsižvelgiant į objekto vertę – 6 579 395,57 Lt. Teigia, kad teismui priėmus sprendimą panaikinti statybos leidimą, objekto pripažinimo tinkamu naudotis aktą tinklai turėtų būti iškelti.

Pareiškėja J. V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą nepakeistą, priteisti pareiškėjai 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Atsiliepime išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Byloje yra pateikti trys kadastrinių matavimų planai, kuriuose užfiksuotas ginčo objektas. Planus, kuriuos parengė UAB „Geovelda”, UAB „Traksalis”, pateikė pareiškėja, o UAB „Geonetas” parengtą planą pateikė atsakovas. Byloje esanti ekspertizės išvada parengta vadovaujantis tiek pareiškėjos, tiek atsakovo pateiktais planais. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsakovui pasiūlė užduoti papildomus klausimus ekspertui ir prašyti skirti papildomą ekspertizę, pateikti papildomus dokumentus ir įrodymus, tačiau atsakovas šiuo pasiūlymu pasinaudoti atsisakė, o ir prie apeliacinio skundo neprideda naujų įrodymų. Teigia, kad ginčo atveju svarbus atstumas ne nuo siurblinės išorinės sienelės, o nuo bet kurios inžinerinio statinio išsikišančios dalies iki sklypo ribos būdingo taško, kuris tiek pagal pareiškėjos pateiktus matavimus, tiek pagal atsakovo matavimus yra mažesnis nei 1 m ir sudaro atitinkamai 0,62 m ir 0,68 m, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog įstatymų nustatytas atstumas pažeistas tik 9 cm ir tai yra mažareikšmis pažeidimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertas tyrė ne tik faktinę situaciją, bet ir projektinę dokumentaciją, pagal kurią minėti atstumai yra dar mažesni. Pagal projektą atstumas nuo išorinės sieneles iki sklypo ribos – 0,38 m, nuo bet kurios inžinerinio statinio išsikišančios dalies iki sklypo ribos būdingo taško – 0,09 m.

2) Tiek projektinėje dokumentacijoje, tiek eksperto išvadoje nurodyta, kad aplink siurblinę turi būti nustatyta 15 m sanitarinės apsaugos zona, kuri užima 1,365 aro plotą pareiškėjos sklype ir šiam tikslui projekte numatoma nustatyti servitutą pareiškėjos žemės sklype. Šios zonos ir su ja susijusių sklypo naudojimo apribojimų (servitutų) pareiškėjos sklype iki šiol nebuvo, todėl išduodant statybos leidimą buvo reikalingas ne tik pareiškėjos raštiškas sutikimas dėl atstumo nuo statinio iki sklypo ribos, bet ir raštiška sutartis dėl servitutų naudojant pastatytą statinį (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas” 15.4 punktas), tačiau tokios sutarties nėra, todėl statybos leidimas išduotas neteisėtai, pažeidžiant norminį reglamentavimą.

3) Apelianto teiginiai apie visuomenės interesą šiuo atveju nesudaro pagrindo naikinti teisėtą, teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes visuomenės interesų užtikrinimas negali būti sprendžiamas vieno visuomenės nario interesų visišku pamynimu ir sutrypimu. Pareiškėja remiasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 straipsnio 12 dalimi. Pažymi, kad atsakovas neinicijavo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir nenori už tai teisingai atlyginti, nors derybų su atsakovu metu pareiškėja pati pasiūlė susidariusią problemą spręsti žemės paėmimu visuomenės poreikiams už sklypo dalies paėmimą suteikiant lygiavertį sklypą kitoje vietoje.

4) Argumentas apie didelę objekto ekonominę vertę apskritai nesvarstytinas, nes administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnis).

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai neįvykdė pareigos išnagrinėti bylą objektyviai ir visapusiškai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą. Mano, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

2) Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi 2012 m. balandžio 13 d. ekspertizės akto Nr. 12/0413 išvadomis, kurios yra abejotinos, nes Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi įpareigojo teismo ekspertą D. L. apie atliekamus matavimus natūroje pranešti pareiškėjai ir atsakovams, pasiūlant byloms šalims sudalyvauti atliekamuose matavimuose natūroje. Pažymi, kad atliekant ekspertizę Inspekcija (šioje byloje atsakovas) nebuvo kviečiama. Nurodo, jog, kaip teismo ekspertas pažymėjo 2012 m. birželio 18 d. teismo posėdžio metu, teikdamas išvadą vadovavosi tik UAB „Geonetas”, UAB „Geovelda”, UAB „Traksalis” lauko darbų geodezinėse nuotraukose pateiktais duomenimis. Teigia, kad teismo padaryta išvada, jog ginčo statinys įrengtas nesilaikant įstatyme numatyto atstumo iki gretimo sklypo, paremta abejotina eksperto išvada, prielaidomis, todėl nepagrįsta.

3) Teismas sprendime nenurodė ir 2009 m. gruodžio 31 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. PTN-100-1231-00193 neteisėtumo pagrindų. Nurodo, jog ginčijamą aktą pasirašė visi komisijos, paskirtos Inspekcijos 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1V-460, nariai ir vadovaudamiesi tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. Nr. 242 įsakymu dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka” patvirtinimo, tuo patvirtindami, kad statinys pripažįstamas tinkamu naudoti, tačiau teismas savo sprendime nurodė, jog panaikinus statybos leidimą kaip neteisėtą naikintinas ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas, nes jis priimtas neteisėto statybos leidimo pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB Lesto atsiliepimu prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo atsisakyta reikalavimo pripažinti neteisėtu AB Lesto išduotą statybos leidimą, todėl dėl apeliacinio skundo motyvų AB Lesto nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. lapkričio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. (101)11.3-60, 2009 m. gruodžio 31 d. linijinio inžinerinio statinio „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija Lentvaryje, II statybos etapas“ (Nemuno Aukštupio baseino I investicijų paketas Trakų rajono savivaldybei), unikalūs numeriai 15 priede, Trakų rajono savivaldybėje, pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. PTN-100-091231-00193, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos duomenis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. lapkričio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. (101)11.3-60 statytojui UAB „Trakų vandenys“ statyti statinį „E-l260.3 Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir renovacija Lentvaryje. II-as statybos etapas“, statinio techniniai rodikliai – 3,93 km vandentiekio tinklų bendras ilgis, 5,48 km nuotekų tinklų bendras ilgis ir 3 siurblinės (t. I, b. 1. 53-54). Pažymėtina, kad UAB „Trakų vandenys“ prašymą išduoti statybos leidimą pateikė 2008 m. lapkričio 14 d. (t. I, b. l. 55-56). Komisija, paskirta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. IV-460, 2009 m. gruodžio 31 d. aktu Nr. PTN-100-091231-00193 pripažino linijinį inžinerinį statinį „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija Lentvaryje, II statybos etapas“ (Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketas Trakų rajono savivaldybei), unikalūs numeriai 15 priede, Trakų rajono savivaldybėje, tinkamu naudoti (t. I, b. l. 85-88). Šiame akte nurodyta, kad statyba vyko pagal projektą Nr. E-1260.3, kurį parengė UAB „Ekoprojektas“ ir patvirtino UAB „Trakų vandenys“ direktorius 2008 m. sausio 15 d., leidimas statyti išduotas 2008 m. lapkričio 27 d. Nr. (101)11.3-60, statyba pradėta 2008 m. lapkričio 28 d.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-502 pareiškėjai J. V. K. kartu su bendraturčiais J. M. ir T. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant 1,6934 ha ir 0,3361 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. 1. 7-10). Minėtas 1,6934 ha ploto žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre 2008 m. liepos 16 d. (t. I, b. l. 7-8). Iš Nekilnojamojo turto registre nurodytų duomenų matyti, kad žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. T. M. turėtą 266/16934 žemės sklypo dalį įgijo T. S. (t. II, b. l. 159).

Trakų rajono savivaldybės meras 2009 m. kovo 25 d. raštu Nr. MP3-99 pareiškėjai nurodė, kad vykdant Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Lentvaryje II statybos etapas“ darbo projektą paaiškėjo, jog Lentvario mieste, Vilniaus gatvėje suprojektuotų inžinerinių tinklų dalis bei nuotekų siurblinė su privažiavimu prie jos yra žemės sklypuose, į kuriuos buvo atkurtos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kad rengiant žemės sklypų, skirtų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Lentvario mieste, Trakų rajono savivaldybė kadastrinių matavimų dokumentuose padarė klaidą – nenustatė servitutų ir apribojimų (t. I, b. l. 20). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad buvo siekiama su pareiškėja išspręsti susidariusią situaciją, tačiau tarp pareiškėjos ir kitų asmenų nebuvo sudarytas susitarimas, pareiškėja 2009 m. rugsėjo 7 d. atsisakė duoti sutikimą, kad šalia jai priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo būtų klojami nuotekų tinklai. UAB „Ekoprojektas“ 2009 m. gruodžio 2 d. rašte Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui nurodė, kad žemės sklypų savininkai neleido vykdyti elektros kabelių ir nuotekų siurblinės statybos, kad bendrovė pakoregavo nuotekų siurblinės NS-04 vietą ir siurblinės vieta yra šalia pareiškėjos sklypo, bet sanitarinė apsaugos zona įeina į pareiškėjos sklypą, sanitarinės zonos įrengimui pareiškėja nepritarė (t. I, b. l. 52).

Byloje nurodoma, kad 2009 m. lapkričio mėnesį buvo pakoreguotas projektas ir pagal pakoreguotąjį projektą inžineriniai tinklai nebepatenka į pareiškėjos žemės sklypą. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija yra nurodžiusi ir pateikusi įrodymus, kad 2009 m. lapkričio mėnesį buvo atlikta Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo korektūra ir projektuota elektros kabelinė linija iki siurblinės, iki tol kirtusi pareiškėjos sklypą, buvo iškelta už sklypo ribų, šios elektros kabelinės linijos iškėlimo projektas buvo patvirtintas Trakų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gruodžio 8 d. protokolu Nr. AS5-435 ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2009 m. gruodžio 24 d. išdavė statybos leidimą Nr. AS1-450 (t. I, b. l. 111, 113-116). Pažymėtina, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2009 m. gruodžio 24 d. išduotame leidime nurodytas statybos objektas – „Nemuno Aukštupio baseino investicijų paketo konkurso dokumentų ir techninių specifikacijų parengimas Trakų rajono savivaldybei. III dalis. Vandentiekio ir nuotekų plėtra ir renovacija Lentvaryje“. Lauko elektros tinklas. Nuotekų siurblinė NS-04, statybos adresas – Trakų rajonas, Lentvario miestas, Vytauto gatvė (t. I, b. l. 116).

Pirmosios instancijos teismas panaikino 2008 m. lapkričio 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. (101)11.3-60 tuo pagrindu, kad nuotekų siurblinės NS-04 (Vilniaus g.) šulinys pagal projektą buvo pastatytas mažesniu nei vieno 1 m atstumu nuo pareiškėjai ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos neturint visų sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių sutikimo raštu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiam statiniui eksploatuoti reikalingas servitutas sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl buvo būtinas susitarimas su sklypo savininkais dėl servituto naudojant statinį bei kompensacijų už naudojimąsi sklypu, o savininkams nesutikus tokio susitarimo pasirašyti, statinys turi būti atitrauktas nuo sklypo ribos tokiu atstumu, kad jame neatsirastų jokių servitutų ar kitų apribojimų, t. y. nesant privalomų sutikimų ir susitarimų su sklypo savininkais nuotekų siurblinė dėl numatomo servituto turi būti statoma didesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas panaikino 2009 m. gruodžio 31 d. linijinio inžinerinio statinio „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija Lentvaryje, II statybos etapas“ (Nemuno Aukštupio baseino I investicijų paketas Trakų rajono savivaldybei), unikalūs numeriai 15 priede, Trakų rajono savivaldybėje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. PTN-100-091231-00193, nurodydamas, kad pareiškėjos reikalavimas dėl šio akto panaikinimo yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo reikalavimo, todėl panaikinus statybos leidimą, naikintinas ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas, nes jis priimtas neteisėto statybos leidimo pagrindu.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad sprendimas priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių, kurios yra teisiškai reikšmingos šioje byloje. Atsakovas teigia, kad pagal pareiškėjos nurodytą 0,91 m atstumą nuo sklypo ribos iki nuotekų siurblinės šulinio krašto skirtumas yra tik 9 cm, tai yra neesminis skirtumas, o byloje nustatytas atstumas yra ginčytinas. Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ginčijamas tuo pagrindu, kad projektas „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija Lentvaryje, II statybos etapas“ yra glaudžiai susijęs su miesto gyventojų gerove, aplinkos apsauga, t. y. viešuoju interesu, o panaikinus statybos leidimą, objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, reikštų, kad tinklai turėtų būti iškelti.

Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje įvertinusi proceso šalių nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu proceso šalys grindė reikalavimą panaikinti minėtą statybos leidimą ir atsikirtimus į šį reikalavimą, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo patenkintas pareiškėjos skundas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjos reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. lapkričio 27 d. išduotą statybos leidimą Nr.(101)11.3-60, kaip pažeidžiantį pareiškėjos teises ir teisėtus interesus pagal šioje byloje surinktus įrodymus, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nepašalino prieštaravimų, esančių tarp byloje surinktų įrodymų, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikintinas.

V. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. lapkričio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. (101)11.3-60 statytojui UAB „Trakų vandenys“ statyti statinį „E-l260.3 Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir renovacija Lentvaryje. II-as statybos etapas“, kurio techniniai rodikliai – 3,93 km vandentiekio tinklų bendras ilgis, 5,48 km nuotekų tinklų bendras ilgis ir statomos 3 siurblinės. Šio statinio statyba pradėta 2008 m. lapkričio 28 d.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnis). ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Pirmiau nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012).

Pareiškėja J. V. K. 2009 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti minėtą statybos leidimą tuo pagrindu, kad jos sklype yra vykdomi statybos darbai, jos sklypas naudojamas kaip statybos aikštelė, pažeidžiamos jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisės, nes statybos leidimas buvo išduotas neturint jos ir statytojo (užsakovo) sutarties dėl servitutų naudojant pastatytą statinį nustatymo, sutarties dėl kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu, sutarties dėl žalos atlyginimo, sutarties dėl laikino sklypo naudojimo statybos metu, o pagal planinę medžiagą statiniai bus statomi ir jai nuosavybės teise priklausančiame sklype. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja tikslino pradinį skundą ir 2010 m. kovo 23 d. galutiniame patikslintame skunde nurodė faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių, jos teigimu, statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai ir turėtų būti panaikintas. Pareiškėja patikslintą skundą grindė tuo, kad atstumas nuo sklypo ribos iki nuotekų siurblinės šulinio krašto yra 0,91 m, o tarp apatinės (požeminės) plačiausios šulinio dalies ir sklypo ribos nėra visiškai jokio atstumo. Pareiškėja teigė, kad statybos techninio reglamento normos, nustatančios atstumus iki kaimyninių sklypų yra imperatyvaus pobūdžio, atstumai negali būti keičiami teismo sprendimu, todėl nuotekų siurblinės šulinys pagal projektą galėjo būti pastatytas mažesniu nei 1 metro atstumu nuo sklypo ribos tik turint visų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių sutikimą raštu, o tokio sutikimo nebuvo.

Pareiškėja teigė, jog išduodant statybos leidimą buvo pažeista: Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas, statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo 1 punktas, kuriuo nustatyta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai.

Nagrinėjant apeliaciniame skunde, atsiliepimuose į apeliacinį skundą, kituose procesiniuose dokumentuose proceso šalių nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su susiklosčiusia situacija dėl nuotekų siurblinės NS-04 statybos, pažymėtina, kad pagal pareiškėjos ginčijamą statybos leidimą buvo vykdoma ne vien tik nuotekų siurblinės NS-04 statyba, bet buvo vykdoma didelės apimties statinio „E-l260.3 Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir renovacija Lentvaryje. II-as statybos etapas“ statyba, ir šio statinio statyba yra baigta.

Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta aplinkybių ir byloje nėra pateikta įrodymų, kad viso statinio „E-l260.3 Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir renovacija Lentvaryje. II-as statybos etapas“ statyba pažeidžia pareiškėjos, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Be to, pagal bylos duomenis nėra aišku, kokių konkrečių teisinių pasekmių siekia pareiškėja, reikalaudama panaikinti minėtą statybos leidimą bei 2009 m. gruodžio 31 d. linijinio inžinerinio statinio „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija Lentvaryje, II statybos etapas“ (Nemuno Aukštupio baseino I investicijų paketas Trakų rajono savivaldybei) pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. PTN-100-091231-00193, nes pareiškėja nereiškia reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos pasekmių, nors ji (pareiškėja) pradinį skundą dėl statybos leidimo panaikinimo padavė, kai statyba jau buvo pradėta, o patikslintą skundą padavė, kai statyba jau buvo baigta. Pabrėžtina, kad pareiškėja savo teisių pažeidimą grindžia tuo, jog gretimame sklype esančios nuotekų siurblinės NS-04 šulinys yra mažesniu nei 1 m atstumu ir šiai siurblinei eksploatuoti yra reikalingas servitutas, o išduodant leidimą sutartis dėl servituto nustatymo nebuvo pateikta. Pareiškėja skunde nenurodė, nei kokio dydžio, nei kokiu pagrindu bus nustatomas servitutas, kokiu konkrečiu atstumu turėtų būti atitrauktas statinys (nuotekų siurblinė), kad būtų apgintos pareiškėjos pažeistos teisės, kaip bus apgintos pareiškėjos pažeistos teisės vien tik panaikinus pareiškėjos ginčijamus aktus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja skunde abstrakčiai yra nurodžiusi, jog nuotekų siurblinė turi būti atitraukta nuo sklypo ribos tokiu atstumu, kad jame neatsirastų jokių servitutų ar kitų apribojimų, t. y. nesant skunde išvardytų privalomų sutikimų ir susitarimų su sklypo savininkais nuotekų siurblinė dėl numatomo servituto turi būti statoma didesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas taip pat tik abstrakčiai nurodė, kad nuotekų siurblinė turi būti atitraukta nuo pareiškėjos sklypo ribos tokiu atstumu, kad jame neatsirastų jokių servitutų ar kitų apribojimų, t. y. nesant privalomų sutikimų ir susitarimų su sklypo savininkais nuotekų siurblinė dėl numatomo servituto turi būti statoma didesniu nei vienas metras atstumu nuo sklypo ribos. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokiu konkrečiu atstumu turėjo būti projektuojama ir statoma nuotekų siurblinė, kokiais teisės aktais remiantis turėjo būti nustatomas atstumas, kai buvo projektuojama ir statoma nuotekų siurblinė.

Statybos įstatymo 1 straipsnio 71 dalis nustato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 28(1) straipsnis, reglamentuojantis statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, buvo priimtas ir įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d. Statybos įstatymo 28(1) straipsnio 1 dalis nurodo, jog nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.

Statybos įstatymo 28(1) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu priima vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų. Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28(1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Kaip matyti iš pirmiau nurodytų Statybos įstatymo nuostatų, reikalavimas pripažinti statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu yra neatsiejamas nuo reikalavimo, susijusio su statybos padarinių šalinimu, kai statyba pradėta. Įvertinus šioje byloje esminę aplinkybę, kad visas statinys, kurio statybai buvo išduotas pareiškėjos ginčijamas statybos leidimas, yra pastatytas, konstatuotina, kad šioje byloje yra teisiškai reikšmingas klausimas dėl statybos padarinių pašalinimo tokiu būdu, kad būtų apgintos pareiškėjos nurodomos pažeidžiamos teisės.

Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 28(1) straipsnio nuostatas, kad turi būti sprendžiamas statybos padarinių šalinimo klausimas, kai statybą leidžiantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, į nagrinėjamoje byloje pareiškėjos nurodomas pažeistas teises, išduodant byloje ginčijamą statybos leidimą (statybą leidžiantį dokumentą), darytina išvada, kad pareiškėjui turėjo būti siūloma pareikšti reikalavimą dėl statybos padarinių šalinimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas statybos leidimą visa apimtimi, nesiaiškino ir nenustatė, ar nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kurių pagrindu ji teigia, kad yra pažeidžiami jos teisės ir teisėti interesai, įvertinus viso pirmiau nurodyto statinio techninius duomenis ir nuotekų siurblinės NS-04 techninius duomenis, galėtų būti sprendžiama tik dėl statybos leidimo panaikinimo ta apimtimi, kiek tai susiję su nuotekų siurblinės NS-04 (šulinio) statyba. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas priimto sprendimo vykdymą vieneriems metams, pripažino pagrįstais apelianto argumentus, kad projekto rezultatas yra glaudžiai susijęs su miesto gyventojų gerove, aplinkos apsauga, t. y. su viešuoju interesu.

Pagal bylos duomenis dėl nuotekų siurblinės NS-04 statybos buvo koreguojamas projektas, kurio pagrindu išduotas ginčijamas statybos leidimas. Pareiškėjos nurodomas jos teisių pažeidimas, susijęs su nuotekų siurblinės NS-04 statyba už pareiškėjos sklypo ribų, nesilaikant teisės aktuose nustatyto atstumo, atsirado po to, kai buvo pakoreguotas projektas, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas. Kaip jau buvo minėta, byloje yra duomenys, kad statyba vyko pareiškėjos sklype, o po to pakoregavus projektą pareiškėjos sklype nebebuvo vykdoma statyba ir nuotekų siurblinė buvo statoma už pareiškėjos sklypo ribų (t. I, b. l. 103, 109-112, 122, 139). Byloje yra pateiktas projektas, kurį UAB „Ekoprojektas“ darbuotojai pasirašė 2009 m. rugsėjo mėnesį, šiame plane yra žymos: „Pritariu statyti“, „Taip pastatyta“ (t. II, b. l. 120). Aplinkybės, susijusios su nuotekų siurblinės statyba pagal šį projektą byloje nėra išsiaiškintos ir nustatytos.

VI. Statybos įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojami statybos leidimo išdavimo klausimai, nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikiami statybos leidimui gauti. Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu) buvo nurodyta, kad statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti.

Pagal šią įstatymo nuostatą sutartis su žemės savininku reikalinga dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu ar dėl šio sklypo servitutų, naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų bei žalos tais atvejais, jeigu tam tikri statiniai (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos) numatomi tiesti žemės sklype, kuris statytojui nepriklauso. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.4 punkte nurodyta, kad norėdamas gauti statybos leidimą statytojas (užsakovas) turi pateikti sutartį su gretimo žemės sklypo savininku dėl šio sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu ir servitutų naudojant pastatytą statinį, dėl kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jei ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti už statytojui priklausančio žemės sklypo ribų ar kai gretimo sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo, turi būti vadovaujamasi nuostatomis dėl servituto nustatymo. Servitutas yra tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių suvaržymas, todėl nustatomas savininkų susitarimu arba teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria. Jeigu servitutas yra nustatomas savininkų susitarimu, tai reiškia, kad tarnaujančiojo daikto savininkas savo valia sutinka apriboti savo nuosavybės teises. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos atsiranda tik įregistravus servitutą.

Pažymėtina, kad jeigu savininkai dėl servituto nustatymo nesutaria, tai jis gali būti nustatomas teismo sprendimu prieš tarnaujančiojo daikto savininko valią. Tokiu atveju turi būti nustatyta, jog, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalis).

Tiek pareiškėja skunde, tiek pirmosios instancijos teismas sprendime, remdamiesi iš esmės tik inžinerinių tinklų suvestiniu planu, nurodo, kad nuotekų siurblinei NS-04 eksploatuoti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reikalinga nustatyti servitutą ir ginčo tarp šalių dėl servituto nustatymo nėra. Su tokia pareiškėjos ir pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių yra ginčas, ar yra reikalinga nustatyti servitutą, kurio pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai įrodymai, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, ar šalių nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias nurodo proceso šalys, ir pan. Įrodymų tyrimo ir vertinimo procese būtina išspręsti prieštaravimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija.

Be to, būtina pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, teikdama savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). ABTĮ 10 straipsnis įpareigoja teismą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismui nesurinkus visų įrodymų, kuriuos galėjo surinkti, kad būtų nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, pažeidžiamas ABTĮ 81 straipsnis (pvz., 2003 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1229/2003).

Nagrinėjamoje byloje atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad nuotekų siurblinės NS-4 sanitarinės apsaugos zonos dydis turėtų būti 20 m, o nurodyta 10 m (t. II, b. l. 160-175). Ekspertas D. L. yra nurodęs, jog yra reikalavimas dėl sanitarinės apsaugos zonos – 15 m nuo požeminio statinio, apribojimai turi būti nustatyti, o ji nustatyta tik 10 m (t. IV, b. l. 5). Apeliacinės instancijos teismas byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, susijusius su servituto nustatymu, kurių pagrindu būtų galima nustatyti aplinkybes, susijusias su servituto nustatymu: kokio dydžio servitutas ir kokiu teisiniu pagrindu turėtų būti nustatytas, koks servituto turinys, t. y. kokios servituto turėtojui turėtų būti suteiktos konkrečios naudojimosi pareiškėjos sklypu (svetimu daiktu) teisės ar atimamos iš tarnaujančio daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Pareiškėjos atstovas pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėja negali nurodyti, koks konkretus servituto dydis ir turinys reikalingas ginčo objektui eksploatuoti, nes tam reikalingos specialios techninės žinios apie ginčo objektą, bei pažymėjo, kad visuose planuose reikalingo servituto dydis nurodytas vienodas – 152,61 kv. m (t. IV, b. l. 53-54). Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė rašytinius paaiškinimus, kad nuotekų siurblinė yra valstybei priklausančioje žemėje, o ne pareiškėjai priklausančioje žemėje, todėl atsakovui nereikia servituto, suteikiančio teisę naudotis pareiškėjai priklausančiu sklypu (t. IV, b. l. 59-61). Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal teisės aktus turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona, kurios dydis yra po 10 m nuo išorinių siurblinės sienelių.

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkinės komercinės veiklos rūšis, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius, režimo reikalavimus nustato Vyriausybė. Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti tikslinami (didinami arba mažinami). Sanitarinių apsaugos zonų tikslai įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad sanitarinių apsaugos zonų ribos nustatomos siekiant apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo taršos, suformuoti sveiką gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, suderinti valstybės, savivaldybės, įmonių, kitų fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus nustatant sanitarinių apsaugos zonų tvarkymo režimus. Minėta, sanitarinių apsaugos zonų ribos nustatomos siekiant apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo taršos, suformuoti sveiką gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, ir tai nėra servitutas, kurio sąvoką ir turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 ir 4.112 straipsniai.

Pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs ginčo dėl servituto, nepagrįstai nustatė, kad po nuotekų siurblinės statybos naudojant šį statinį bus reikalinga nustatyti servitutą, o užsakovas (statytojas) prieš gaudamas statybos leidimą privalėjo pateikti sutartį su pareiškėja dėl sklypo servitutų naudojant statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu.

VII. Pirmosios instancijos teismas statybos leidimą panaikino ir tuo pagrindu, kad pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo 1 punktą statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai, o nagrinėjamu atveju statant nuotekų siurblinę nebuvo laikytasi 1 metro atstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendime konkrečiai nenustatė ir nenurodė, kokiu atstumu nuo pareiškėjos žemės sklypo yra pastatyta nuotekų siurblinė. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, susijusi su atstumo nustatymu, yra viena iš teisiškai svarbiausių šioje byloje.

Sprendime yra nurodyta, kad iš 2012 m. balandžio 13 d. ekspertizės akto Nr. 12/0413 (t. III, b. l. 160-175) matyti, jog UAB „Geonetas“ pateiktoje lauko darbų kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pateiktais faktiniais matavimai nustatytais duomenimis, tikėtinas atstumas nuo pareiškėjos žemės sklypo ribos iki bet kurios inžinerinio statinio (nuotekų siurblinės) išsikišančios dalies yra 0,68 m. UAB „Geovelda“ ir UAB „Traksalis“ pateiktose lauko darbų kontrolinėse geodezinėse nuotraukose pateiktais faktiniais matavimai nustatytais duomenimis, tikėtinas atstumas nuo pareiškėjos žemės sklypo ribos būdingo taško iki bet kurios inžinerinio statinio (nuotekų siurblinės) išsikišančios dalies yra 0,62 m. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo nuoroda, kad ekspertas padarė išvadą, jog esant STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ reikalavimams, įtvirtintiems 1.2 papunkčiu ir 3 punktu, dėl inžinerinio statinio atstumo nuo gretimo sklypo, nesant gretimo sklypo savininko sutikimo raštu, reikalaujamas minimalus atstumas, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1 m nuo bet kurios inžinerinio statinio (nuotekų siurblinės) išsikišančios dalies – išlaikytas nėra, statybos techninio normavimo principai dėl gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėtų interesų yra pažeidžiami.

Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas, įvertinęs darbo brėžinį, kurio žymuo E-1260.3-00-DP-IT, su žymomis „Pritariu statyti“ ir „Taip pastatyta“, bei Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, įvertinęs koordinates, atlikęs kompiuterinį modeliavimą, nustatė, kad mažiausias atstumas nuo nuotekų siurblinės centro iki sklypo ribos būdingo taško yra 1,18 m. Ekspertas nurodė, kad įvertinant faktinį nuotekų siurblinės skersmenį – 1600 mm, atstumas nuo išorinės sienelės iki sklypo ribos būdingo taško yra 0,38 m, tikėtinas atstumas nuo bet kurios inžinerinio statinio (nuotekų siurblinės) išsikišančios dalies iki sklypo būdingo taško yra 0,09 m (t. III, b. l. 170). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad iš ekspertizės akte nurodytų aplinkybių matyti, kad atliekant ekspertizę nebuvo nustatoma, kokie yra iš tikrųjų faktiniai duomenys, t. y. kokiu realiu atstumu pastatytas nuotekų siurblinės šulinys.

VIII. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Kadangi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis) ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje turi būti nustatomos nutartyje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurioms nustatyti būtina rinti naujus įrodymus, juos vertinti, į šių įrodymų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme ir kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Dalia Višinskienė