25852f71-3f93-406e-bf94-e57bf4e1c032 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-2124-271/2017                                                                             Procesinis Nr.1-01-1-08788-2017-4                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.14.1.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 24 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant G. O.,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamajai G. V., jos gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,nukentėjusiajam A. A. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.,                                                                n u s t a t ė :

Kaltinamoji G. V. 2017-02-12, apie 13.07 val., Vilniuje, Architektų g. 43/31, AB "Swedbank" bankomate H 321, kuomet A. A. M. 2017-02-12, apie 13.04 val., atliko finansinę operacijÄ elektronine mokėjimo priemone ir nuo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡grynino 200 eurų (banknotai po 10 eurų), tačiau paliko (pamirÅ¡o) juos bankomato pinigų iÅ¡davimo skyriuje, pagrobė minėtus pinigus ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarė 200 Eur turtinę žalÄ .Kaltinamoji G. V. nusikalstamos veikos padarymÄ pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykio dienÄ priėjo prie bankomato, esančio Architektų g. 43/31, Vilniuje, nes norėjo iÅ¡sigryninti pinigų.

Priėjusi prie bankomato, pamatė, kad bankomatas yra iÅ¡davęs grynųjų pinigų, kurių niekas nepaėmė. Nežinojo, kad nepaimti pinigai po kurio laiko grįžta į bankomatÄ . Ji paėmė pinigus, perskaičiavo, ten buvo 200 eurų. Ä®sidėjo juos į piniginę. Galvojo, kad paskui grÄ Å¾ins juos į bankÄ . Tikėjosi, kad jai paskambins iÅ¡ banko ir pasakys, kaip grÄ Å¾inti pinigus, nes bankomate užfiksuota, kas sekantis asmuo, kuris naudojosi bankomatu, yra ji. Bankomate iÅ¡grynino ir savo pinigus.

Nukentėjusiojo pinigai buvo padėti namuose, tačiau jai vis prireikdavo smulkesnių pinigų, dėl to ji pinigus ėmė ir iÅ¡leido. Galvojo, gavusi algÄ grÄ Å¾ins juos kitomis kupiÅ«romis, tokiu bÅ«du juos tik pakeisdama. NuoÅ¡irdžiai gailisi, kad taip įvyko, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo.Nukentėjusysis A. A. M. parodė, kad nuėjo į bankomatÄ nusiimti iÅ¡ sÄ skaitos pinigų. Kaip visada, priėjęs prie bankomato, surinko visus kodus, paprašė 300 eurų sumos, tačiau bankas Å¡ios sumos nedavė.

Tada pakeitė sumÄ Ä¯ 200 Eur. Ilgai laukė, pinigų vis nebuvo, už jo stovėjo eilė žmonių, tad nesulaukęs pinigų, paspaudė mygtukÄ , kad jam grÄ Å¾intų kortelę. Pasiėmė jÄ ir nuėjo. Kada pinigai ten iÅ¡lindo, taip ir nežino. Negavęs pinigų, galvojo, kad reikėtų, kur kreiptis. Suvokė, kad į parduotuvę, prie kurios stovi bankomatas, neverta. Sužinojęs kur kreiptis, nuėjo į bankÄ , paaiÅ¡kino padėtį. Jam buvo liepta užpildyti dokumentus, ir laukti.

Po kurio laiko bankas liepė kreiptis į policijÄ . Pasitaręs su Å¡eima, paskambino į policijÄ , pareigÅ«nai atvažiavo, surašė visus dokumentus ir iÅ¡važiavo. Už dviejų dienų paskambino ir pasakė, kad reikia leidimo prisijungti prie sÄ skaitos. Parašė sutikimÄ . Po mėnesio paskambino iÅ¡ policijos ir liepė ateiti atsiimti pinigus. Tai moteriai jokių pretenzijų neturi, nors ji ir galėjo tiesiog palikti bankomate tuos pinigus. Pinigus atgavo. Sutinka taikytis su nukentėjusiÄ ja, atleidžia jai.

Ä®rodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados Teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Vagystė BK 178 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yta materialiÄ ja sudėtimi, t.y. joje kaip bÅ«tini objektyvieji požymiai nurodyti ir veika, kuria pagrobiamas svetimas turtas, ir Å¡ios veikos padariniai – svetimo turto užvaldymas. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl apibÅ«dinant kaltės, darant vagystę, turinį turi bÅ«ti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalimi ir turi bÅ«ti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingÄ nusikalstamÄ pobÅ«dį, numatė, jog jÄ darydamas neteisėtai, prieÅ¡ savininko valiÄ , užvaldys svetimÄ turtÄ .

Taigi kaltininko psichinis, valinis santykis vagystės atveju turi bÅ«ti vertinamas kaip visuma, t.y. ir daromos veikos, ir kartu jos padarinių atžvilgiu. Kaltinant padarius vagystę, turi bÅ«ti nustatyta ir neginčijamai įrodyta, kad ir daromÄ veikÄ , ir jos padarinius kaltininkas vagystės atveju vertina kaip pavojingus, neteisėtus, t. y. supranta jų tikrÄ jÄ esmę, tačiau jų neatsisako, bet sÄ moningai ir valingai siekia.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad veiksmai, kai asmuo užvaldo ne beÅ¡eimininkį, bet laikinai be priežiÅ«ros paliktÄ svetimÄ turtÄ ir Å¡iais veiksmais nutraukia teisėtÄ Å¡io turto valdymÄ , atitinka vagystės požymius.

Vagyste yra laikoma įstrigusio ir palikto automobilio ratų demontavimas ar nuvažiavimas dviračiu, paliktu be apsaugos priemonių gatvėje. Vagystės požymius atitinka ir tokie atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktÄ turtÄ , užuot atidavęs jį Å¡iÄ vietÄ prižiÅ«rintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan. darbuotojams) saugoti, jį pasisavina (LAT nutartis 2K-41/2009). Akivaizdu, kad kaltinamoji, bÅ«dama subrendusi, mokėdama naudotis bankomatu, suvokė, jog bankomato pinigų iÅ¡davimo skylėje esantys 200 Eur buvo palikti per neapdairumÄ asmens, kuris kÄ tik juos iÅ¡grynino, tai laikinai be priežiÅ«ros palikti pinigai, kurių savininkas pasiges ir ieÅ¡kos.

IÅ¡ esmės ji nedėjo jokių pastangų, siekdama sugrÄ Å¾inti jai nepriklausančius pinigus jų savininkui, nelaukė asmens sugrįžtančio prie bankomato, nesikreipė į Å¡alia esančios parduotuvės apsaugos darbuotojus ar AB „Swedbank“. Pažymėtina, kad kaltinamoji leido Å¡iuos pinigus į apyvartÄ , nes iÅ¡ bankomato ji paėmė pinigus kupiÅ«romis po 10 Eur, o grÄ Å¾ino 4 kupiÅ«ras po 50 Eur. Å ios aplinkybės rodo, kad G. V. tokiais savo veiksmais užvaldė svetimÄ turtÄ .

Kaltinamoji G. V., veikdama tiesiogine tyčia, slapta pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ 200 Eur, taip padarė baigtÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje. Dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pareiÅ¡kė, kad kaltę pripažįsta, susitaikė su nukentėjusiuoju A.A. M.. Pastarasis nurodo, kad atleido G. V., pinigai jam grÄ Å¾inti, žala atlyginta. IeÅ¡kinio nereiÅ¡kia.Vertindamas galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas dėl susitaikymo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tam yra teisinis ir faktinis pagrindas.Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iÅ¡ komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sÄ lygų, apibÅ«dinančių nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į vienÄ esminių sÄ lygų, kuriai esant gali bÅ«ti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sÄ lygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji G. V. teisiama yra pirmÄ kartÄ , administracinių nuobaudų neturi. Dirba, materialinė padėtis sunki. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, kuri jai atleido. IeÅ¡kinio byloje nėra. Kaltinamoji dirba, administracinių nuobaudų neturi. Priklausomybės ligų centruose neregistruota.

Todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ateityje ji nenusikals, todėl taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jai ir nukentėjusiajam susitaikius.           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, teismas                                                                      NUSPRENDĖ :                          G.

V., padariusiÄ Â nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, jai ir nukentėjusiajam Antanui A. M. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.IÅ¡aiÅ¡kinti G. V., kad jei ji per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu ji per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , Å¡is teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendį pateikus vykdyti panaikinti kaltinamajai kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .           Teisėjas                                                                                                 Pavel Borkovski                                                                                 Â