2021-10-27 Nr. AB-22774-4-49-3-00170-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4073-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00170-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu N. Y. N. prisistatančiam asmeniui, jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjaujant Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu N. Y. N. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu N. Y. N. prisistačiusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu N. Y. N. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 26 d. (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2021 m. birželio 16 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnų buvo sulaikytas. Užsienietis nepateikė asmens tapatybės dokumentų, prieglobsčio pasiprašė praėjus 22 dienoms po jo sulaikymo. 2021 m. birželio 25 d. Užsienietis pasišalino iš Abromiškių reabilitacijos ligoninės ir 2021 m. birželio 26 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) teritorijoje bei perduotas Tarnybos pareigūnams.

3. Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Užsienietis nurodė, jog ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), lėktuvu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur praleido kelias dienas ir buvo atvežtas netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos, pėsčiomis nelegaliai kirto valstybės sieną, suprato patekęs į kitą valstybę. Nurodė, jog asmens dokumentus atidavė nelegalios kelionės organizatoriui (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas padarė išvadą, jog prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas, todėl jis, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar išvykti.

4. 2021 m. birželio 26 d. Centro sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. Centras pažymėjo, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, be asmenybę patvirtinančių dokumentų, iš suteiktos gyvenamosios vietos savavališkai pasišalino, jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nebūtų pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes asmuo nebendradarbiavo su valstybės institucijomis ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

5. 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2021 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Užsieniečio prašymą jam paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę atmetė, pakeitė jo sulaikymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 26 d.

6. Užsienietis teismo posėdyje prašė nevaržyti jo laisvės uždrausti tik patekti į miestą, leisti bendrauti su giminaičiais. Nurodė, kad bendradarbiauja ir pateikė darbuotojai savo vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės dokumentus paliko (duomenys neskelbtini) viešbutyje, kur jam jų negrąžino. Užsieniečio atstovė advokatė prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes Užsienietis bendradarbiauja su tarnybomis, pateikė vairuotojo pažymėjimą, pažeidimų nėra padaręs, asmens dokumentų jis negali pateikti, jie liko (duomenys neskelbtini). Todėl tikslinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes Užsieniečiui per ilgai suvaržyta laisvė.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 26 d.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtęs išorinę Europos Sąjungos valstybės sieną, neturėjo tapatybę patvirtinančių dokumentų, iš jam suteiktos gyvenamosios vietos savavališkai pasišalino ketindamas išvykti, jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl, nesulaukęs sprendimo dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis teismo posėdyje nurodė, kad Centro darbuotojai yra pateikęs savo vairuotojo pažymėjimą, tačiau byloje tokių duomenų nebuvo pateikta. Teismas sprendė, kad taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių šiuo metu nėra teisinio pagrindo. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėtis (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 4 dalies 1, 2 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu ir 117 straipsniu nusprendė Teikimą tenkinti.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės Užsieniečiui ir net nenagrinėjo jos taikymo galimybės, todėl teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens laisvę.

10.2. Byloje dėl sulaikymo pratęsimo, būtina spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Teismas nenagrinėjo šių klausimų. Užsienietis, būdamas sulaikytas, laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, pasimokė iš savo klaidų, daugiau savo elgesiu neparodė, kad pažeistų apgyvendinimo tvarką. Dalyvavo visose prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrose, teikė duomenis, todėl bendradarbiavo su institucijomis.

10.3. Tolesnis Užsieniečio buvimas sulaikyme nepagrįstas objektyviais duomenimis. Užsieniečio padarytas pažeidimas, išvykimas iš apgyvendinimo vietos, buvo vienkartinis, Užsieniečio veiksmuose nėra sistemos, kuri leistų tvirtinti, jog yra būtinumas jį sulaikyti.

10.4. Teismo keliamus siekius galima pasiekti taikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pritaikius šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržytų Užsieniečio laisvės. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve. Sulaikymas Užsieniečio atveju nėra būtinas, objektyviai reikalingas jo buvimui Lietuvos Respublikoje, o sprendimų vykdymui užtikrinti pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Užsienietis valstybės sieną kirto neteisėtai, prieglobsčio prašymą pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikytas pareigūnų, į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, stengėsi išvengti grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį procedūros. Tokie Užsieniečio veiksmai negali būti pripažinti bendradarbiavimu. Užsienietis 2021 m. birželio 25 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), kaip neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Tikėtina, jog Užsienietis gali pasišalinti iš Centro, nelaukdamas sprendimo dėl savo teisinės padėties. Užsieniečio teiginys, kad jis savo elgesiu daugiau nėra parodęs, kad ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ir pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, nepaneigia byloje jau nustatytų aplinkybių.

11.2. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai vertinant bendradarbiavimo tarp Užsieniečio ir valstybės kompetentingų institucijų faktą, yra didelė tikimybė, kad Užsienietis išeis iš Centro, nes visa apgyvendinimo teritorija nėra stebima ir saugoma, iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį. Užsieniečio asmens tapatybė nenustatyta bei nėra išaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, nuspręsta pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 26 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nėra išnykę.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas, alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimo. Užsienietis taip pat nurodė, kad daugiau nėra pažeidęs apgyvendinimo tvarkos, o pasišalinimas iš apgyvendinimo vietos buvo vienkartinis atvejis, todėl teismo keliamus siekus galima pasiekti taikius alternatyvią sulaikymui priemonę.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas.

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Nagrinėjamu atveju Užsienietis nepateikė asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė nėra patvirtinta kitais galimais būdais, byloje nėra duomenų apie jo tariamai Centro darbuotojai duotą vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad Užsieniečio tapatybė yra galutinai nustatyta.

19. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

22. Atsižvelgus į tai, kad galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu jis neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Taigi, konstatuotina, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, kurie taikytini ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, nėra išnykę.

23. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto su grupe asmenų neleistinoje vietoje; prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą; Užsienietis, pažeisdamas apgyvendinimo Centre tvarką, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos; buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir grąžintas Lietuvos Respublikai) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

25. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

26. Apeliacinio skundo argumentai, kad Užsieniečio išvykimas iš Centro buvo vienkartinis, o jokiu kitu savo elgesiu jis daugiau nėra parodęs, kad ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ar išvykti iš Lietuvos Respublikos yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini. Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietis gali pasišalinti iš Tarnybos ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

27. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

28. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu N. Y. N. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė