252f14c8-e86f-441d-9ffb-cd324575cc99 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Byla Nr. 1S-257-627/2022 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; (S) 2.5.19 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo PaÅ¡ilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria netenkintas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam H.

D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. H. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) (toliau – ir BK) 2271 straipsnio 2 dalį (1997 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 m. redakcija) BK 150 straipsnio 2 dalį (1989 m. balandžio 21 d. įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) BK 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 254 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 m. redakcija)BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), (1961 m. redakcija) BK 206 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 300 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, skirtas bausmes subendrinus tarpusavyje ir su bausmėmis paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. birželio 14 d. iÅ¡bÅ«tas laikas bei pagal Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžius atlikta bausmė.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis iÅ¡ dalies pakeistas, H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 7 punktÄ , 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) iÅ¡teisintas. Veikos iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 9 punkto perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuteistas pagal 1961 metų BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 metų BK 206 straipsnio (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir, pritaikius 1961 metų BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , baudžiamoji byla Å¡ioje dalyje nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, panaikinta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 9 punktÄ ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 1961 metų BK 227¹ straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 1961 metų BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo bÅ«du ir nuteistajam H.

D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3. Kauno apygardos teisme gautas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos atliekančio direktoriaus funkcijas M. Ž. teikimas dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkintas. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Vertinamu atveju daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ vis tik nėra pagrindo. II. Skundo teisiniai argumentai ir proceso dalyvio pareiÅ¡kimai 5. Nuteistasis H. D. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, tenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2022 m. birželio 21 d. teikimÄ ir H. D. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. 5.1. Nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, kad pagal 2022 m. birželio 21 d.

PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos atliktÄ vertinimÄ nuteistojo H. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė, nors ir stebima nuteistojo daroma pažanga. Å iame kontekste pažymėtina, kad teismo posėdyje pataisos įstaigos atstovė nurodė, kad nuteistojo vidutinės rizikos taÅ¡kų suma yra 94 balai, kas remiantis OASys metodika yra artima aukÅ¡tai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis 2021 m. sausio 5 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis tuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo vidutinė, tačiau jos taÅ¡kų suma buvo 80 balų, kas rodo, jog nusikalstamo elgesio rizikos balai padidėjo.

Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, šis motyvas yra absoliučiai netinkamas, kadangi 2022 m. birželio 21 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 62-3222 9 psl. aiškiai nurodyta, kad „rizikos taškų įvarčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, pokyčiai nustatyti vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus praeities faktus“. Atsižvelgiant į tai, skunde pažymėta, kad H. D. nusikalstamo elgesio rizika nepadidėjo; praeities rodiklių, reikšmingų tokios rizikos skaičiavimui, nuteistasis pakeisti negali.

Juo labiau pats faktas, kad pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ skaičiuojantis subjektas, teikdamas iÅ¡vadas, skirtingai skaičiuoja statinius nusikalstamo elgesio rizikos rodiklius, gali reikÅ¡ti tik arba netinkamÄ rizikos vertinimo metodikÄ , arba netinkamus skaičiavimus, arba vieno (ar abiejų) rizikos vertinimÄ atlikusių specialistų kompetencijos stokÄ . 5.2. Skunde nurodoma, kad 2021 m. sausio 5 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 62-64 buvo labai aiÅ¡kiai nustatyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuleistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skundo autorių teigimu, Å¡i iÅ¡vada, 2022 m. birželio 21 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vada Nr. 62-3222 ir pataisos įstaigos atstovės paaiÅ¡kinimai, duoti Kauno apygardos teisme nagrinėjant teikimÄ , patvirtina, kad H. D. elgesys pataisos įstaigoje nepablogėjo ir jis daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl Kauno apygardos teismas negalėjo prieiti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, esÄ , nuteistojo daroma pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , yra nepakankama. 5.3. Nuteistasis ir jo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje byloje Nr. 1S-292-654/2019 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatymas nereikalauja, kad taikant BK 51 straipsnio 2 dalį, nusikalstamo elgesio rizika bÅ«tų žema.

Taigi, Å¡iuo atveju Kauno apygardos teismas nukrypo ir nuo teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose. 5.4. Nuteistasis ir jo gynėjas skunde pasisako ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai vertino 2022 m. birželio 21 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 62-3222, tačiau ir pats nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas naudojant OASys metodikÄ yra abejotinas, ir vargu ar tinkamas vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ asmens, kuris nusikalto daugiau nei prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų. Kalėjimų Departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 25 d.

įsakymo Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ 2.1.2 punkte aprobuojama ne nusikalstamo elgesio rizikos ateityje vertinimo metodika, o teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys. Skunde nurodoma, jog lingvistinis aiškinimas leidžia teigti, kad teisės pažeidėjo įvertinimo sistema yra toli gražu ne tas pats, kaip nusikalstamo elgesio rizikos (kas nustatyta BK 51 straipsnio 2 dalyje) vertinimo metodika. 5.5.

Skundo autorių manymu, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sÄ lyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nenurodo, kokios dar, teismo manymu, sÄ lygos bÅ«tų absoliučios ir kaip dar nuteistasis turėtų elgtis, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, kÄ jis privalo daryti, kad galėtų bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvę (Vinter and Others v. the United Kingdom [GC], nos. 66069/09, 130/10, 3896/10, 122). 5.6.

Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, jog pataisos įstaigos nutarimuose dėl nuteistojo H. D. skatinimo ir teikimuose dėl paskatinimo aiÅ¡kiai nurodyta teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sÄ lyga – nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas. Pavyzdžiui, PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarime Nr. 65-264 ir 2021 m. lapkričio 08 d. nutarime Nr. 65-1165 nurodyta, kad nuteistasis daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , akcentuotas jo stropus darbas. 5.7.

Skunde taip pat pastebėta, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus specialistės J. P. 2022 m. kovo 14 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 62-1313 yra prieraÅ¡as: „SiÅ«lau nuteistojo neskatinti, nes skatintas 2022-02-22“, kurį pasirašė vyr. specialistė G. M., kuri bÅ«tent ir teikė Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 62-3222. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje Å¡i aplinkybė pirmosios instancijos teismo liko nepastebėta, nors vyr. specialistės siÅ«lymas nuteistojo neskatinti tik tuo pagrindu, kad jis buvo neseniai skatintas, yra demotyvuojantis ir taip pat iÅ¡reiÅ¡kiantis vyr. specialistės Å¡aliÅ¡kumÄ . 5.8.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nuvertino ir/arba nutylėjo visÄ eilę teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų fakto aplinkybių. IÅ¡ tokių aplinkybių minėtinos VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos charakteristikos, liudijančios apie neeilinius nuteistojo H. D. asmenybės pokyčius, demonstruojančius, kad nuteistasis jokios grėsmės visuomenei nebekelia. TeigiamÄ nuteistojo charakteristikÄ apibÅ«dina ir Lietuvos kalėjimo kapelionų asociacijos 2021 m. spalio 18 d. pažyma, Kauno Å v.

V. P. kapeliono Br. A. B. ofmcap 2022 m. balandžio 08 d. raÅ¡ytinis liudijimas, VÅ¡Ä® „Aplankyk kalinį“ 2022 m. kovo 29 d. praÅ¡ymas paskatinti H. D. už aktyvų lankymÄ si programoje ir pastangas laikytis Biblijinių moralinių normų. Be religinio, dvasinio užimtumo nuteistasis dalyvavo teisinio Å¡vietimo iniciatyvoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzamine, Bendravimo įgÅ«džių lavinimo grupėje. Nuteistasis ir jo gynėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje buvo nutylėta ir nukentėjusiojo A.

M. pozicija, palaikanti pataisos įstaigos teikimÄ ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuotu laisvės atėmimu. BÅ«tent nukentėjusysis ir yra tas visuomenės intereso reiÅ¡kėjas, į kurio pozicijÄ Kauno apygardos teismas privalėjo atsižvelgti. 5.9. Anot skundo autorių, viena iÅ¡ itin reikÅ¡mingų aplinkybių Å¡ios kategorijos bylose yra nuteistojo darbas pataisos įstaigoje, iÅ¡ kurio galima spręsti apie bausmės tikslų pasiekimÄ ir nuteistojo pastangas teisėtais bÅ«dais užsidirbti lėšų pragyvenimui, kas buvo nuvertinta priimant skundžiamÄ nutartį, nors apie itin stropų nuteistojo H.

D. darbÄ duomenų yra VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ meistro A. G. teikimuose dėl nuteistojo paskatinimo, gynėjo iniciatyva teiktose ir teikimo medžiagÄ sudarančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėkose, VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 28 d. charakteristikoje. Å iuo aspektu nukrypta ir nuo naujausios teismų praktikos, kurioje nurodoma, kad darbinė veikla yra viena iÅ¡ pozityvaus užimtumo formų, mažinanti ir pakartotinio nusikalstamumo tikimybę bÅ«nant laisvėje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-221-626/2022). 5.10.

Skunde pažymima, kad skundžiamoje nutartyje perraÅ¡yti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties motyvai, t. y. kad „H. D. anksčiau teistas ne kartÄ , Å¡iuo metu bausmę atlieka už daugybės nusikalstamų veikų, taip kurių ir už labai sunkių nusikaltimų – kvalifikuotų nužudymų, padarymÄ â€œ, „H. D. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, jo ankstesni teistumai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuleistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ visuomenei“.

Skundo autorių vertinimu, ankstesnės nutarties motyvų perraÅ¡ymas nėra teisingumo vykdymas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo prasme, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo ir gina ne formalųjį teisingumÄ . Tokie Kauno apygardos teismo motyvai rodo, kad nuteistasis net negali tikėtis, kad ateityje pataisos įstaigos teikimas galėtų bÅ«ti tenkinamas, nes teismas savo nutartį grindžia ankstesnės nutarties motyvais ir, pasisakydamas dėl nusikaltimo, dėl kurio nuteistasis yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, faktiÅ¡kai taiko Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujantį pakartotinį baudimÄ , nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteisiami asmenys ne už bet kokių, o už itin sunkių nusikalstamų veikų padarymÄ , ir taip aiÅ¡kinant teisę, BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatos niekuomet negalėtų bÅ«ti taikomos. 5.11.

Nuteistasis ir gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad bylos nagrinėjimo metu H. D. savo kaltės nepripažino ir pažymi, kad nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies. Taip pat pastebi, kad nuteisto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme asmens demonstruojama nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga negali būti menkinama tuo motyvu, kad asmuo, nuteistas pačia griežčiausia bausme, nepripažino kaltės ikiteisminio tyrimo ar teisminio proceso metu ir netgi tuo motyvu, kad nuteistasis nepripažįsta kaltės dabar (beje, pirmosios instancijos teismas teisminio teikimo nagrinėjimo metu net ir nematė reikalo plačiau gilintis, kokia yra paties H.

D. pozicija Å¡iuo klausimu). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis garantuoja asmeniui teisę neliudyti prieÅ¡ save, šį teisė yra tokia svarbi, kad ji neiÅ¡nyksta su nuosprendžio priėmimu ar įsiteisėjimu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažįsta, kad tokios aplinkybės (ankstesnio ar ankstesnių nusikaltimų fakto ir proceso aplinkybės, nuteistojo iki gyvos galvos pozicija dėl kaltės pripažinimo ar neigimo) nėra pakankamos atsisakyti Å¡velninti paskirtÄ bausmę, tačiau faktiÅ¡kai bÅ«tent tokiu pagrindu ir atsisako tai daryti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje byloje Nr. 1S-240-1076/2019 yra pasisakiusi, jog kaltės nepripažinimas, kaltinamojo principinė teisė į gynybÄ ir tokios pozicijos laikymasis negali bÅ«ti kliÅ«tis nuteistÄ jį vertinti teigiamai bausmės atlikimo metu, taigi, skundo autorių teigimu, ir nuo tokios praktikos skundžiamoje nutartyje nukrypta. 5.12. Skunde taip pat pažymima, kad Kauno apygardos teismas suklydo skundžiamos nutarties 15-ajame punkte pasisakydamas dėl nuteistajam H.

D. 2021 m. liepos 9 d. paskirtos nuobaudos. Nors pirmosios instancijos teismas pasisako, kad nė viena iÅ¡ paskirtų nuobaudų teikimo metu negaliojo bei teisingai nurodo, kad nuobaudos teisėtumÄ nuteistasis ginčija iki Å¡iol, tačiau tokiais duomenimis remiasi kaip galiojančiais. Tokia motyvacija nėra teisinga, kadangi ir pati nuobauda yra panaikinta anksčiau laiko, ir jos skyrimo teisėtumas bei pagrįstumas yra tikrinamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. 5.13. Be to, skunde nurodoma, kad apygardos teismas ignoravo kitas teisiÅ¡kai svarbias aplinkybes, susijusias su nuteistojo amžiumi, sveikatos bÅ«kle.

H. D. yra beveik (duomenys neskelbtini) amžiaus ir toks amžius yra artimas pensiniam amžiui bei labai netolimas nuo vidutinės statistinės tikėtinos Lietuvos vyrų gyvenimo trukmės (šiuo metu – 70 metų). Įvertinus tai, kad net ir pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, nuteistasis nėra paleidžiamas į laisvę, šie lygmenys (pensinio amžiaus ir vidutinės statistinės Lietuvos vyrų gyvenimo trukmės) bus pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-283-870/2019).

Skundo autoriai mano, kad tai yra itin reikÅ¡minga, nes vyresnis amžius natÅ«raliai mažina pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , o dar labiau jÄ mažina sveikatos bÅ«klė. Nuteistasis H. D. serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra patyręs(duomenys neskelbtini), nuolat patiria (duomenys neskelbtini), jam nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 5.14. Nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, kad neteisingai buvo interpretuoti duomenys apie tai, kad nuteistasis siekia atlyginti priteistus civilinius ieÅ¡kinius (skundžiamos nutarties 17 punktas).

Skunde nurodoma, kad H. D. ne tik vykdė pareigÄ atsiskaityti su nukentėjusiaisiais (iÅ¡ieÅ¡kotojais), bet Å¡iÄ pareigÄ netgi iÅ¡ dalies yra visiÅ¡kai įvykdęs (visiÅ¡kai atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“). Pateikti duomenys iÅ¡ antstolės S. V. kontoros rodo, kad, nors prievolė atsiskaityti su civiliniais ieÅ¡kovais yra solidari, tačiau tik H. D. ir jo artimųjų pastangomis su jais atsiskaitoma, taip pat nuteistasis ir savo noru moka priklausančius civilinius ieÅ¡kinius iÅ¡ savo atlyginimo.

Nagrinėjant ankstesnį teikimÄ , buvo pateikti duomenys iÅ¡ skirtingų antstolių kontorų (antstolės R. S., antstolės S. V., taip pat ankstesnio teikimo metu - 25 t., b. l. 39, 78-79, 80-86), kurie įrodo, kad dalis vykdomųjų bylų, pavyzdžiui, valstybės naudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra užbaigtos pilnai iÅ¡ieÅ¡kojus priteistas sumas, kitose vykdomosiose bylose įmokos mokamos, taip pat ir ne tik nuteistojo artimųjų, bet ir paties nuteistojo. Kadangi bÅ«tent H. D. vykdomojoje byloje padengė didelę dalį solidariai vykdytinos prievolės (antstolės S. V. kontoros pažyma, t. 25, b. l. 86), todėl Å¡ios fakto aplinkybės turėjo bÅ«ti vertinamos teikimo tenkinimo linkme.

Skunde paminėta ir tai, kad išieškotoja L. G. (ankstesnė pavardė – G.) kuria dirbtines kliūtis išieškojimo procese ir taip apsunkina nuteistojo ir jo artimųjų siekius visiškai atsiskaityti su nukentėjusiaisiais.

6. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 30 d. gautas nuteistojo gynėjo pareiÅ¡kimas, kuriame nurodoma, kad gynėjas nuÅ¡alinimų nereiÅ¡kia, tačiau nori atkreipti dėmesį į tai, kad teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas E. PaÅ¡ilis, anksčiau vykdydamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, neatnaujino baudžiamojo proceso H. D. baudžiamojoje byloje pagal jo (gynėjo) pareiÅ¡kimÄ , o vėliau teikė skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kuria buvo patenkintas nuteistojo H.

D. gynėjo skundas ir panaikintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių pagal nuteistojo H. D. gynėjo advokato V. Sirvydžio pareiÅ¡kimÄ (tuo metu ėjusio Generalinio prokuroro E.  PaÅ¡ilio skundas buvo tenkintas ir priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-67-449/2020). Gynėjo teigimu, tai reiÅ¡kia, kad teisėjų kolegijai pirmininkaujantis ir pranešėjas anksčiau yra užėmęs aiÅ¡kiai prieÅ¡ingÄ pozicijÄ jo ginamojo H.

D. atžvilgiu. Gynėjas pažymi, kad klausimÄ dėl nusiÅ¡alinimo palieka spręsti pačiam teisėjui, tačiau minėtas faktas ir procesinė aplinkybė, jo nuomone, buvo reikalinga pagarsinimo, kadangi nuteistojo kaltės pripažinimas ar nepripažinimas, kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu bÅ«tinoji ar papildoma sÄ lyga, pirmosios instancijos teismo manymu, turi tiesioginių sÄ sajų su Å¡io instituto taikymu, tuo pačiu tam skirta ir dalis skundo argumentų. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad papildomų praÅ¡ymų nereiÅ¡kia, savo ginamojo vardu praÅ¡o skundÄ tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados Nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio skundas atmetamas.

7. IÅ¡analizavusi pateiktÄ bylos medžiagÄ , skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas, spręsdamas klausimÄ dėl H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nuteistojo praÅ¡ymÄ , atlieka nuteistojo socialinį tyrimÄ ir ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt darbo dienų nuo nuteistojo praÅ¡ymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

10. Ä®statymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , kiekvienam nuteistajam taikyti minėtÄ institutÄ , o tik kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

11. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad H. D. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalų kriterijų. Å iuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 23 metus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 1999 m. kovo 18 d. Tačiau vien Å¡io formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Be to, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, iÅ¡ esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgÄ laikÄ , nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę.

Valstybė turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

12. IÅ¡ H. D. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos AntrÄ jį sektorių atvyko 2018 m. gegužės 18 d. iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Pataisos įstaigoje nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų, nepažeidė nustatytos tvarkos. Nuteistojo bendravimo įgÅ«džiai geri, savivertės jausmas aukÅ¡tas, valios savybės iÅ¡ugdytos gerai.

Pataisos namuose nuteistasis stengiasi neiÅ¡siskirti, vengia destruktyvių grupių, su administracija bendrauja tolerantiÅ¡kai ir mandagiai, sutinka su priežiÅ«ra ir vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimo reikalavimais. Nuteistajam H. D. 2018 m. gegužės 21 d. buvo pakoreguotas 2016 m. gruodžio 21 d. sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta: iÅ¡reiÅ¡kus norÄ dirbti pataisos namuose, dengti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse.

Per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis buvo paskatintas (per visÄ bausmės atlikimo laikÄ yra skatintas 18 kartų), nuo 2019 m. lapkričio 18 d. dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio savanoriÅ¡kai pagal galimybes dengia priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: muzikinėje viktorinoje „LietuviÅ¡ka daina“, lanko Å v. MiÅ¡ias, dalyvavo „Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos“ organizuojamuose susitikimuose, Konstitucijos egzamine, VÅ¡Ä® „Aplankyk kalinį“ organizuojamuose susitikimuose, Žalgirio mÅ«Å¡io dienai paminėti skirtoje viktorinoje, taip pat viktorinoje „AÅ¡ daug žinau“.

Nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. balandžio 4 d. lankė ir baigė individualias konsultacijas skirtas žmonėms su priklausomybėmis. Nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. sausio 6 d. baigė 8 užsiėmimų grupę „Bendravimo įgÅ«džių lavinimas“. Teisėjų kolegijos nuomone, nors Å¡ie faktai rodo H. D. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbÅ«s vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali bÅ«ti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

13. Kauno apygardos teismas, nustatydamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , rėmėsi PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2022 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo iÅ¡vada Nr. 62-3222 (asmens byla 9 tomas, 2 dalis, 194-198 lapai), kurioje nurodyta, kad pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikÄ OASys, H. D. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad vidutinė rizika nustatyta ir pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, pakartotinių įvertinimų metu. 2022 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 62-3222 vertinimas balais nenurodytas, tačiau skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad teismo posėdžio metu pataisos įstaigos atstovė nurodė, kad nuteistojo vidutinės rizikos taÅ¡kų suma yra 94 balai, kas, remiantis OASys metodika, yra artima aukÅ¡tai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

Kauno apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ankstesnio vertinimo metu (2021 m. sausio 5 d. socialinio tyrimo iÅ¡vada) taÅ¡kų suma buvo 80 balų, skundžiamoje nutartyje tik pastebėjo, kad nusikalstamo elgesio rizikos balai padidėjo. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas sprendimÄ priėmė įvertinęs visumÄ aplinkybių, o ne tik remdamasis nusikalstamo elgesio rizikos taÅ¡kais, todėl skundo argumentas, kad skundžiamoje nutartyje pernelyg suabsoliutinamas balų skaičius, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ skundo argumentÄ , susijusį su 2022 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 62-3222 suraÅ¡iusios specialistės Å¡aliÅ¡kumu. Å iuo atveju vien tai, kad minėtÄ iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusi vyr. specialistė G. M. 2022 m. kovo 14 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 62-1313 parašė siÅ«lymÄ neskatinti nuteistojo, nes jis buvo skatintas 2022 m. vasario 22 d., nesudaro pagrindo abejoti 2022 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 62-3222 teisingumu.

14. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 4 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus bei 4 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinė drausminė nuobauda skirta 2021 m. liepos 9 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimÄ , 2021 m. lapkričio 8 d. nuteistajam gavus paskatinimÄ už pavyzdingÄ elgesį ir gerÄ darbÄ minėta nuobauda anksčiau laiko buvo panaikinta), ir nors nuteistasis Å¡iuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaiÅ¡tingo.

Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo iÅ¡ryÅ¡kėjo keturi H. D. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Be to, vis dar didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai tokie kaip: turi skolų, ieÅ¡kinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumÄ , bÅ«dingas rizikingas/pavojingas elgesys, bÅ«dingas pernelyg geras ir nepagrįstas savęs vertinimas, bÅ«dingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų ir stokoja tinkamų problemų iÅ¡sprendimo įgÅ«džių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiÅ«rį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, stokoja empatijos, bÅ«dingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiÅ«ros/apribojimų pažeidimai, iÅ¡reiÅ¡kia neigiamas nuostatas visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu, ir kas neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumÄ .

Suprantama, kad kriminalinės istorijos (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorijos, bÅ«dingo teisės pažeidimų modelio, nusikaltimų sunkėjimo nuteistasis nepaÅ¡alins, tačiau kitus veiksnius nuteistasis gali paÅ¡alinti arba sumažinti. Tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡iuo metu vis dar sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mÄ stysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Kaip jau buvo minėta, Å¡iuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (nustatyta vidutinė), todėl negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamÄ poveikį nuteistajam.

15. Nuteistasis H. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už didelį skaičių nusikalstamų veikų, padarytų bendrininku grupe, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis savo kaltę pripažino tik dėl disponavimo netikru dokumentu, kaltę dėl visų kitų nusikaltimų neigė, nepripažino kaltinimų dėl kvalifikuotų nužudymų. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad kaltės dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis ir toliau nepripažįsta (2022 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 62-3222 nurodyta, kad teisės pažeidėjas kategoriÅ¡kai neigia įvykdęs nusikalstamas veikas, už kurias Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę; 2022 m. liepos 27 d. teismo posėdyje, nagrinėjant PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimÄ , nuteistasis nurodė savo kaltę pripažįstantis dalinai).

PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, Å¡i aplinkybė – kaltės nepripažinimas, skundžiamoje nutartyje įvertinta pagrįstai, nes ji parodo nuteistojo požiÅ«rį į padarytas nusikalstamas veikas, atskleidžia nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį, todėl ji neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis ir sunkumas, jo požiÅ«ris į padarytus nusikaltimus neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, taip pat netinkamÄ H.

D. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas.

16. Baudžiamasis įstatymas numato, kad sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Bylos duomenimis, visų priteistų civilinių ieÅ¡kinių nuteistasis nėra atlyginęs, nors ir deda pastangas tai padaryti. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. pažyma Nr. 25-1109 patvirtina, kad nuteistasis H.

D. pagal vykdomuosius dokumentus privalo iÅ¡mokėti 98 586,51 Eur, iÅ¡skaičiuota yra 128,79 Eur, iÅ¡ jų 70,00 Eur nuteistasis atlygino savo noru (asmens bylos 9 tomas, 2 dalis, 201 lapas). Skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys, t. y. gynėjo teisme pateikti mokėjimo nurodymai, Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio iÅ¡raÅ¡ai, atsiskaitymo lapeliai, taip pat antstolės S. V. 2022 m. liepos 19 d. pažyma apie skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , patvirtina, kad įsiskolinimai yra dengiami priverstine tvarka, parduodant nuteistojo turtÄ , savanoriÅ¡kai nuteistasis atlygino 70,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors H. D. iÅ¡ esmės nevengia civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo, deda pastangas siekdamas atlyginti priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ , tačiau priteistos žalos atlyginimas Å¡iuo atveju yra nepakankamas.

17. Nuteistasis ir jo gynėjas skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 1S-292-654/2019, Nr. 1S-283-870/2019, Nr. 1S-221-626/2022, Nr. 1S-240-1076/2019 pateiktų bylų aplinkybių vertinimu. Tačiau, visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas teisingumÄ vykdo kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje nustatytas konkrečias aplinkybes. Antra, teismams sprendžiant bylas, precedento galiÄ turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose. Tuo tarpu, paminėtose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėtomis Å¡ioje byloje – skiriasi nuteistųjų padaryti nusikaltimai, jų požiÅ«ris į padarytus nusikaltimus, nuteistųjų asmenybės, aplinkybės dėl civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo ir t. t. Dėl to remtis nurodytomis teismo nutartimis, kaip teismo precedentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

18. Nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodytas argumentas, kad skundžiama nutartis motyvuojama tais pačiais argumentais, kaip ir ankstesnė Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis, kuria nebuvo tenkintas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas, savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos bei nepagrįstos. Akivaizdu, kad teismui sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, tam tikri klausimai ir argumentai sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti anksčiau, todėl ir teismo padarytos iÅ¡vados bei nurodyti motyvai gali bÅ«ti panaÅ¡Å«s. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai nereiÅ¡kia, kad aktualÅ«s duomenys, sprendžiant dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, teismo iÅ¡ naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.

19. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis, ypač paskutiniuoju metu, deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau duomenys apie nuteistojo požiÅ«rį į savo veiksmus, į už juos kylančiÄ atsakomybę, aplinkybė apie paskutinės drausminės nuobaudos jam panaikinimÄ palygus neseniai, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis jau padarė iÅ¡vadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais.

Dėl to Å¡iuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies bausme, yra per anksti.

20. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiama nutartimi. Kauno apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau Å¡iuo metu ji dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam H. D. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, Å¡iuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam H. D. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

21. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas E. PaÅ¡ilis nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. ėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo pozicija, kad teisėjas E. PaÅ¡ilis buvo užėmęs aiÅ¡kiai prieÅ¡ingÄ pozicijÄ , kuomet kaip generalinis prokuroras neatnaujino baudžiamojo proceso dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. BPK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ , jeigu jis tame procesu dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar gynėjas. Teisėjų kolegija vertina, kad teisėjas E. PaÅ¡ilis Å¡iame procese nedalyvavo kaip prokuroras ir nėra Å¡aliÅ¡kas Å¡ioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad teisėjui E. PaÅ¡iliui nuÅ¡alinimas nėra reiÅ¡kiamas.

22. Atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo H. D. ir jo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Evaldas PaÅ¡ilis Aiva Survilienė