251df5bb-67ec-4068-a4d7-e55ec2ebfc34 · Varėnos rajono apylinkės teismas

SPRENDIMAS                                                                                                        Civilinė byla Nr. e2-525-445/2015                                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00333-2015-8                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4; (S)                                                                                                         2.5.10.2.4.1; 2.5.10.2.4.2; 3.2.3.1; 3.2.8.5.

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S                                                     2015 m. spalio 28 d.                                                              Varėna              Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, nedalyvaujant Å¡alims ir jų atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. M. ieÅ¡kinį atsakovui L.

G., subsidiariems atsakovams D. G. ir G. G. dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo, ir                                                         n u s t a t ė :             IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo ir subsidiarių atsakovų priteisti 1419,86 Eur dydžio turtinės žalos, 3000 Eur dydžio neturtinės žalos, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

           Nurodė, kad 2012-12-28 Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK registruotas E. M. įstatyminio atstovo R. M. pareiÅ¡kimas dėl nepilnamečio sÅ«naus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), sumuÅ¡imo, kurį 2012-12-16 apie 2 val. sumušė L. G., gim. (duomenys neskelbtini). 2013-01-07 Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK priimtas nutarimas Nr. 55-At-00003-13, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal R. M. pareiÅ¡kimÄ dėl L. G. nusikalstamos veikos padarymo, nesant amžiaus pagal kurį asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (LR BPK 3 str. 1 d. 4p., LR BK 13 str.).

Minėtu nutarimu nustatyta, kad 2012-02-26 apie 2 val. Å¡alia Varėnos laisvalaikio ir pramogų centro L. G. sumušė nepilnametį E. M.. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tuo pačiu nutarimu buvo nutarta L. G. tėvų atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal LR ATPK 181 str. 2013-12-19 Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-10-18 nutarimÄ ir priėmė naujÄ nutarimÄ , kuriuo L. G. motinÄ D.

G. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 181 str. 1 d., dėl to, kad ji nerealizavo savo teisių ir nevykdė pareigų dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnametį sÅ«nų, dėl ko nepilnametis L. G. 2012-12-26 apie 2 val. prie Varėnos pramogų ir laisvalaikio centro, vieÅ¡oje vietoje keletÄ kartų sudavė į veido sritį E. M.. Po minėto įvykio E. M. kreipėsi į gydymosi įstaigas, kur kompetentingi specialistai konstatavo įvykio metu jam padarytus sužalojimus: kraujosrÅ«vÄ odoje ir poodyje deÅ¡inės akies apatiniame voke, gleivinės nubrozdinimÄ apatinėje lÅ«poje, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės I danties vainiko lūžimÄ , virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės I danties vainiko kraÅ¡to lūžimÄ , virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės I danties iÅ¡nirimÄ , nosies kaulų lūžimÄ .

Å ie sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl L. G. veiksmų E. M. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, o tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2013-01-04 specialisto iÅ¡vada Nr. G 14/13 (06). Taip pat dėl L. G. neteisėtų veiksmų sugadinti E. M. asmeniniai daiktai, t.y. striukė, megztinis, džinsai, patirta kita turtinė ir neturtinė žala. Patirtos žalos neatlygino nei L. G., nei materialiai už jį atsakingi asmenys.Vadovaujantis CK 6.276 str. nuostatomis, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų yra savarankiÅ¡ki prievolių žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytÄ Å¾alÄ atsako patys, tačiau jeigu turto ar uždarbio neturi, kurio pakaktų žalai atlyginti, tuomet atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Å i tėvų pareiga baigiasi žalÄ padariusiam asmeniui sulaukus pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kadangi nėra žinoma L. G. turtinė padėtis, bendraatsakoviais įtraukti L. G. tėvai Daiva ir G. G.. Pagal LR CK 6.263 str. bendrÄ sias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, pareiga atlyginti žalÄ atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtÄ veikÄ padariusio asmens kaltės formos (tyčios ar neatsargumo). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) (LR CK 6.245 str. 1 d.).

Pagal LR CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ Â elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. LR CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .Civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, kylančios iÅ¡ delikto, pagrindinė funkcija ir paskirtis – visiÅ¡kai kompensuoti nukentėjusiajai Å¡aliai patirtÄ Å¾alÄ (LR CK 6.263 str., 6.251 str.).

Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti keturias sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – žala (turtinė ir neturtinė), neteisėti veiksmai – L. G. neteisėti tyčiniai veiksmai, lėmę E. M. sveikatos sutrikdymÄ , tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, lėmusių sveikatos sutrikdymÄ . Ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas ne reabilituojančiu jį pagrindu, bet dėl to, kad nustačius nusikalstamos veikos požymius ir žalos faktÄ , atsakovas L.

G. nėra sulaukęs amžiaus, pagal kurį gali atsakyti už padarytÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Atsižvelgiant į L. G. veiksmais padarytÄ E. M. sveikatos sutrikdymÄ , jo mastÄ , atsakovui suponuojama privaloma pareiga dėl sveikatos sutrikdymo atlyginti ieÅ¡kovui padarytus nuostolius. LR CK 6.249 str. apibrėžia, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

E. M. nustoliai yra padaryti L. G. neteisėtais veiksmais, kuriais negrįžtamai sužalota E. M. sveikata. Turtinė žala įvertinta 1419,86 eur ir jÄ sudaro: kelionės, ekspertizės, gydytojo odontologo ir odontologo-ortopedo konsultacijų, dantų gydymo ir protezavimo iÅ¡laidos, taip pat nuostoliai už sugadintus drabužius (striukė, megztinis, džinsai), teisinės pagalbos ir atstovavimo iÅ¡laidos. Pagal LR CK 6.250 str. įtvirtintÄ prezumpcijÄ , neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio ar/ir dvasinio pobÅ«džio. LR CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį ir fizinį skausmÄ . E. M. buvo muÅ¡amas vieÅ¡oje vietoje, bendraamžių akivaizdoje patyrė pažeminimÄ .

Po Å¡io įvykio bendraamžių jis buvo žeminamas mokymosi įstaigoje. Dėl vieno danties lūžimo ir kito danties kraÅ¡to lūžimo ir iÅ¡judinimo, maitinantis buvo patiriamas fizinis skausmas bei nepatogumai bendraujant, Å¡ypsantis, kalbantis su kitais asmenimis. Dantų protezavimas sukėlė negrįžtamas pasekmes, nes protezuoti dantys turi bÅ«ti nuolat prižiÅ«rimi, kas keletÄ metų protezai keičiami, dėl ko bus nuolat juntamas diskomfortas ir prisimenamas Å¡is įvykis. E. M. sulaužytas nosies kaulas, kas sukėlė didelį fizinį skausmÄ ir emocinį sukrėtimÄ .

Gydytojų iÅ¡vadose rekomenduota nosies kaulų operacija. Dėl nosinkaulių lūžio nosis yra deformuota, dėl to juntamas nuolatinis skausmas, nepatogumai, diskomfortas bendraujant, apsunkintas kvėpavimas. Dėl minėtų sužalojimų E. M. kurį laikÄ negalėjo sportuoti ir buvo atleistas nuo fizinio ugdymo užsiėmimų, dėl ko jautėsi nepilnaverčiu mokyklos bendruomenės nariu. PatirtÄ neturtinę žalÄ E. M. vertina 3000 Eur.Å alys pateikė teismui patvirtinti sudarytÄ taikos sutartį, kuria ginÄÄ iÅ¡sprendė geruoju.

Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės bei civilinės bylos užbaigimo taikos sutartimi teisinės pasekmės, numatytos LR civilinio kodekso 6.985 str. ir LR civilinio proceso kodekso 137 str. 2 ir 4 d., 293 str. 5 d., 294 str. Šalys taip pat žino, kad vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.985 str. ir LR civilinio proceso kodekso 584 str. ir 587 str., teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu. Taikos sutartis tvirtintina.

                          Pagal LR CK 6.983 taikos sutarties sampratÄ Å¡alys gali tarpusavio nuolaidomis iÅ¡spręsti kilusį teisminį ginÄÄ arba užkirsti keliÄ teisminiam ginčui kilti ateityje, iÅ¡spręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali bÅ«ti sudaryta tiek kreipusis į teismÄ dėl kilusio teisminio ginčo iÅ¡sprendimo, tiek nesikreipus.  Teismui patvirtinus Å¡iÄ taikos sutartį, ji Å¡alims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ , bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iÅ¡ Å¡alių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kreipiantis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta abiejų Å¡alių suderinta valia, jų bendras praÅ¡ymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties Å¡alių dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Nustatyta, kad praÅ¡yme dėl taikos sutarties patvirtinimo yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta abiejų Å¡alių valia ir labai tikėtina, kad taikos sutarties teisminis patvirtinimas užkirstų keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje.

Teismo nuomone, pasiraÅ¡ytos taikos sutarties sÄ lygos įstatymui neprieÅ¡tarauja, Å¡alių ir kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl ji patvirtintina (CPK 579-582 str.).              Šalių pateikta raÅ¡ytinė taikos sutartis prijungtina prie bylos (CPK 140 str. 3 d.). Å alių sudaryta taikos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Bylos nutraukimo teisinės pasekmės Å¡alims žinomos.           Kai sudaroma taikos sutartis, grÄ Å¾inama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.).

           LR CPK 83 str. 1 d. 3 p. numato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieÅ¡kovai bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo. LR CPK 96 str. 1 d. įtvirtina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Toks Å¡alių susitarimas yra numatytas ir taikos sutarties 5 punkte. LR CPK 83 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad žyminis mokestis turtiniuose ginčuose skaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio sumos: iki 28 962 eurų - 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvideÅ¡imt eurų. CPK 83 str. 7 d. numato, kad Å¡iame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai.

Todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo, kai ieškinio suma 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) , kuris sudaro 8,00 Eur (1500 Eur x 3 proc. = 45 Eur x 75 proc. (elektroninė byla) = 33,75 Eur x 25 proc. = 8,44 Eur).             Vadovaudamasis LR CPK 42 str. 1 d., 83 str. 1 d. 3 p., 87 str. 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p., 294 str.1,2 d., teismasn u t a r i a :                          Patvirtinti taikos sutartį tarp ieškovo E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L.

G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bei subsidiarių atsakovų D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ jie susitarė:             1. atsakovas L. G. ir subsidiarÅ«s atsakovai D. G., G. G. įsipareigoja nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos ieÅ¡kovui sumokėti 1500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) sumÄ ieÅ¡kovui E. M., pervesdami jÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB banke, tokiomis sumomis ir terminais:             a. 100 Eur (vieno Å¡imto eurų) sumÄ per vienÄ mėnesį nuo taikos sutarties patvirtinimo;             b. a papunktyje numatytÄ sumÄ pervedant iki kiekvieno einamo mėnesio 20 dienos;             c. visÄ sumÄ (1500 Eur) sumokant per 15 mėnesių terminÄ , nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.             2.

IeÅ¡kovas E. M. atsisako pilnai nuo likusių ieÅ¡kinio reikalavimų.             3. Atsakovai turi teisę pervesti ir didesnes sumas per mėnesį nei numatyta sutarties 1 punkto a papunktyje, taip pat ir anksčiau iÅ¡mokėti visÄ sumÄ nei numatyta sutarties 1 punkto c papunktyje.             4. Å alys susitaria, jog jeigu atsakovai pažeis sutarties 1 punkto a ir (arba) b papunktį ir (arba) c papunktį, ieÅ¡kovas įgis teisę kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, dėl visos likusios neiÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine vykdymo tvarka.             5.

Nustatyti, kad sutarties Å¡alys viena kitai neatlygina patirtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų.             Priteisti iÅ¡ atsakovo L. G. į valstybės biudžetÄ 8,00 Eur (aÅ¡tuonis eurus) žyminio mokesčio, 3 eurus iÅ¡laidų dėl procesinių dokumentų įteikimo, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.              IÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims, kad bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

           BylÄ nutraukti.             Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    Dalis Žilionis