2021-10-13 Nr. AB-20982-3-64-3-01349-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-775-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01349-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. buvo laikomas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų: kamerose buvo drėgna ir šalta; nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, kas pakenkė pareiškėjo regėjimui; rūkantys ir nerūkantys buvo laikomi kartu; asmenų ir daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis; esant žemai temperatūrai pareiškėjas būdavo verčiamas nusirengti ir daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas gyvenamosiose kamerose, kur vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktuose nustatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose (Nr. 70, 24, 82, 105, 62, 27, 20), kuriose jam teko nuo 3,74 kv. m iki 18,7 kv. m ploto.

5. Šiaulių TI pažymėjo, jog patikrinimai higienos normos atitikimams buvo atlikti kamerose Nr. 82 ir Nr. 24, iš į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad nurodytos kameros atitiko higienos normų reikalavimus. Kitos kameros, kuriose buvo laikytas pareiškėjas, aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos, tačiau teisės aktai neįpareigojo nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms. Kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai. Dėl kitų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aktualiu laikotarpiu skundų gauta nebuvo, todėl atsakovo atstovas teigė, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal higienos normų reikalavimus, kiek tai nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais remonto darbais. Teigė, jog būtina nustatyti, kad Šiaulių TI pareigūnų veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai, o pareiškėjo dėstomos aplinkybės neįrodė realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 70 (plotas 9,53 kv. m), Nr. 24 (plotas 18,85 kv. m), Nr. 82 (plotas 22,88 kv. m.), Nr. 105 (plotas 24,22 kv. m), Nr. 62 (plotas 17,01 kv. m), Nr. 27 (plotas 15,93 kv. m), Nr. 20 (plotas 18,69 kv. m). Konstatavo, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

8. Teismas pažymėjo, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

9. Teismas nurodė, jog Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos Respublikоs sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma).

10. Teismas, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų Nr. (6.12 4.80)PA-1339, Nr. (6.12 4.80)PA-3769 ir Nr. (6.12 4.80)PA-378, nustatė, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 82, Nr. 24 bei kratos atlikimo patalpose Higienos normos pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas į gyvenamąsias kameras Nr. 105, 20 ir 62 buvo patalpintas po 2018 m. atlikto remonto. Kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti kalinimo sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, tačiau pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas institucijas nesikreipė.

11. Teismas pabrėžė, kad, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aplinkybė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TĮ administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, kad pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, jog pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko Higienos normų reikalavimų.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad rūkantys ir nerūkantys asmenys buvo laikomi kartu, nelaikė šių aplinkybių pakankamai aiškiomis ir detalizuotomis, nes pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl teismas atmetė šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, todėl pareiškėjo prašymą priteisti jam 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 15. Pareiškėjas S. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų kalinimo sąlygų pažeidimų, kurie neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neatsižvelgė, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai buvo įrengti netinkamai, dėl ko buvo neužtikrintas pareiškėjo privatumas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sutrikimus bei buvo pažemintas. Pažymi, kad kamerose Nr. 70 bei Nr. 62 sanitariniai mazgai buvo atskirti tik užuolaida, o kitose kamerose – sanitariniai mazgai atskirti tik OSB plokštėmis. Teigia, kad sanitarinio mazgo atskyrimas tik užuolaida ar OSB plokšte neužtikrina asmens privatumo.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas atsiliepime teigia, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Nurodo, kad visose Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš sunkaus pluošto, todėl vėjo neblaškoma. Pažymi, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto bei turi būti vertinamos konkrečios aplinkybės, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas jokių skundų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu, atsakovo atstovui neteikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė tokio lygio išgyvenimus, už kuriuos turėtų būti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų Šiaulių TI nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d.

20. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

24. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui ir negali būti vertinami kaip susiję su skunde pirmosios instancijos teismui nurodytomis aplinkybėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1041‑261/2016). Atsižvelgiant į tai, minėtos naujos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nevertintinos.

25. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nenustatęs Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė