2022-05-19 Nr. AB-14208-4-52-3-00159-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2548-756/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00159-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. H. H.,

pareiškėjo M. A. H. H. atstovei advokatei A. A.,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei G. P.,

vertėjui Y. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečio M. A. H. H. skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 22S3784 dalies panaikinimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. H. H. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 22S3784 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jo laikino apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pareiškėjui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką, nėra numatytas kaip aplinkybė, vertintina priimant sprendimą apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, Migracijos departamentas nurodydamas pareiškėjo bendradarbiavimo stoką, tokių teiginių nepagrindė, pateikti motyvai buvo abstraktūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėjas atvykęs į Lietuvos Respubliką, pareigūnams pateikė savo asmens tapatybės dokumentą – pasą (originalą), t. y. neslėpė, nesunaikino savo tapatybės dokumentų, pateikė su tikslu padėti jį identifikuoti, o tai tik patvirtina jo bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis. Kartu pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 4 d., nuo to laiko asmuo apgyvendintas stovyklose daugiau kaip 8 (aštuonis) mėnesius ribojat jo judėjimo laisvę, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, yra apgyvendintas uždarame sektoriuje, be teisės judėti visoje teritorijoje, t. y. jam iš esmės sudaroma galimybė judėti tik sektoriaus ribose. Sektoriai yra aptverti tvora, iš jų asmenys negali išeiti kada nori, draudžiama susitikti su asmenimis, negyvenančiais Užsieniečių registracijos centre, su advokatais susitikti galima tik gavus administracijos leidimą, judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat budinčių pareigūnų. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, leido daryti išvadą, kad apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, ribojant judėjimo laisvę – de facto yra sulaikymas. Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad jis VSAT tarnybiniu pranešimu įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nebuvo pagrindo riboti pareiškėjo teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Migracijos departamentas nurodė, kad išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikti. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje – ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. pažeisdamas migracijos taisykles, o prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jo pasakojimas nebuvo patikimas. Kartu pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas, o apgyvendintas, tik nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turėjo būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad serga, jam yra atliktos trys operacijos, viena iš jų Vilniuje. Reikalinga dar viena operacija. Yra pavargęs ir psichologiškai, ir fiziškai. Pažada tikrai niekur nebėgti. Jokios grėsmės valstybei nekelia. Priklauso LGBT, todėl kiti iš jo tyčiojasi. Europoje pažįstamų neturi, pinigų taip pat.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113, 1408 straipsniais.

8. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).

9. Teismas iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatė, kad prieglobsčio prašytojas gyvena moduliniame namelyje, patalpos nėra rakinamos, jis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jam šalį. Byloje nebuvo duomenų, kad būtų pažeidžiamos jo teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nepaneigė fakto, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nesudarė pagrindo pareiškėjui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėjas kaip išimtinę aplinkybę nurodė tai, kad jis priklauso LGBT socialinei grupei, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra išimtinė ir dėl to nebuvo pagrindo vertinti, kad jo teisės galėjo būti pažeidžiamos ar kiltų grėsmė jo saugumui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam reikalinga operacija, tačiau, kaip nustatyta, jis lankosi pas medikus, viena operacija Lietuvos Respublikoje jam jau buvo atlikta, t. y. jis gauna tinkamą gydymą, todėl ši aplinkybė taip pat nėra išimtinė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą asmenų grupėje, neturėdamas jokių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu dokumentų, dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Byloje nebuvo pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, teismo vertinimu, buvo galima manyti, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, teismo nelaikyti išimtiniais ir nesudarė pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

11. Teismas pažymėjo, kad konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y., skundą tenkinti ir pakeisti Migracijos departamento Sprendimo dalį, t. y., užsienietį apgyvendinti VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Pareiškėjas pažymi, kad Migracijos departamento Sprendimas riboti pareiškėjo asmens judėjimo laisvę grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, tačiau pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, ar Migracijos departamento Sprendime, kuriuo nuspręsta dar 6 mėn. riboti asmens judėjimo laisvę, konstatuota bendradarbiavimo stoka yra pagrįsta objektyviai egzistuojančiais įrodymais. Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, pareigūnams pateikė savo asmens tapatybės dokumentą – originalų pasą, tikslu padėti jį identifikuoti. Asmens dokumento (originalo) pateikimas pareigūnams patvirtina pareiškėjo bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis. Be to, pareiškėjas bendradarbiavo su Migracijos departamentu jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, t. y. pateikė detalius paaiškinimus dėl atvykimo į Lietuvą priežasčių, apklausos metu aiškiai nurodė, kad atvyko į Lietuvą tikslu prašyti prieglobsčio, pabėgo iš šalies dėl baimės būti nužudytam dėl seksualinės orientacijos, apklausų metu Migracijos departamentui pateikinėjo detalius paaiškinimus. Taigi, nurodyti argumentai įrodo, kad pareiškėjas aktyviai bendradarbiavo su valstybinėmis institucijomis siekiant išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

14. Pareiškėjo nuomone, neteisėtas atvykimas į Lietuvą, priešingai nei interpretuoja Migracijos departamentas bei pirmosios instancijos teismas, nėra numatytas kaip aplinkybė, vertintina priimant sprendimą apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose neįrodė pareiškėjo pasislėpimą pagrindžiančių aplinkybių, nėra pagrindo riboti jo teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

15. Pareiškėjas nurodo, kad į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 4 d., nuo atvykimo į Lietuvą apgyvendintas laikino apgyvendinimo stovyklose, daugiau kaip 9 mėnesius ribojant jo judėjimo laisvę. Pareiškėjo atžvilgiu taikoma priemonė iš esmės atitinka sulaikymą, kuris, įvertinus jo bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis, pažeidžiamumą dėl priskyrimo LGBT bendruomenei, negali būti pripažinta proporcinga ir būtina toliau taikyti priemone. Apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, ribojant judėjimo laisvę, – de facto (savo turiniu) yra sulaikymas, t. y., sulaikyti asmenys taipogi gali judėti tik to sektoriaus ribose, kuriame yra apgyvendinti, o ne visoje teritorijoje, sektorius aptvertas tvora, susitikti su kituose sektoriuose gyvenančiais asmenimis neturi teisės (tik per tvorą), su teisininkais – tik gavus administracijos leidimą, judėjimas ribojamas sulaikytųjų korpuso teritorijos riba, zona nuolat prižiūrima pareigūnų. Vienintelis skirtumas – sulaikyti asmenys gyvena pastate, o tie asmenys, kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė ar apgyvendinimas Migracijos departamento sprendimu, ribojant judėjimo laisvę, – konteineriuose, tačiau pati judėjimo laisvės ribojimo apimtis iš esmės nesiskiria.

16. Pareiškėjas pažymi, kad 2021 m. spalio 1 d. VSAT tarnybiniame pranešime įtraukė pareiškėją į pažeidžiamų asmenų sąrašą, kuriame nurodoma, kad „siekiant užtikrinti ypatingus M. A. H. poreikius, siūlytina jį perkelti į saugią aplinką ir toliau teikti reikalingą pagal poreikį medicininę, socialinę ir psichologinę pagalbą ir palaikymą“. Nurodytos sąlygos, jam esant de facto sulaikytam, nėra užtikrinamos.

17. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

18. Migracijos departamentas nurodo, kad ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Pareiškėjas nėra sulaikytas, jis yra apgyvendintas, tik nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pažymi, kad netaikant šio apribojimo, pareiškėjas gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

19. Migracijos departamento nuomone, Sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti užsieniečio skundo reikalavimai panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 22S3784 dalį, kuria užsienietis laikinai apgyvendintas VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. 22S3784 įleisti užsienietį M. A. H. H. į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Taip pat byloje nustatyta, kad galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas – Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. 21S38450, kuriuo nuspręsta nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išspręsti kiti klausimai, ir Migracijos departamento Komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 6K-2269 buvo pareiškėjo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjas šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas.

22. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

23. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

24. Įstatymo 1407 straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

25. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis); jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis); skundas dėl Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis).

26. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

27. Migracijos departamento Sprendime nurodoma, jog tyrimo metu nustatyta, kad į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu asmuo nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Apklausos metu užsienietis pranešė, kad į Lietuvą išvyko ieškodamas kelio į Europą. Sprendime nurodyta, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos. Migracijos departamentas sprendimą apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priėmė nustatęs, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės.

28. Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę.

29. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita.

30. Byloje nėra duomenų apie užsieniečio šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau pažymėtina, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, prieglobsčio nagrinėjimo metu teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyti veiksniai, leidžiantys pagrįstai spręsti, jog kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, taip pat neatskleisti tikrieji užsieniečio atvykimo motyvai, judėjimo laisvės ribojimo visiškas netaikymas neužtikrintų alternatyvios sulaikymui priemonės tikslo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2406-662/2022, ir kt.). Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų užsieniečio pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašomos taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės galimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skyrus užsieniečio prašomą priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų užkardyta rizika, jog nebus pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.

31. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria užsienietis apgyvendinamas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp užsieniečio judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo.

32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio M. A. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė