2025-10-29 Nr. AB-17752-4-16-3-00508-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2726-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00508-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio H. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam H. M..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį H. M. (toliau – ir Užsienietis) VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2025 m. gruodžio 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras nurodė, jog Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymus, keliavo per Europos Sąjungos šalis neteisėtai ir neturėdamas teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų. Užsienietis nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo. Centras pažymėjo, kad Užsieniečiui bus pradėta identifikavimo ir grįžimo dokumento gavimo procedūra ir gavus dokumentą Užsienietis bus išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Centras, įvertinęs tai, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus, turėjo pagrindą manyti, kad Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti, vengdamas išsiuntimo į kilmės šalį. Centras darė išvadą, kad egzistuoja Įstatyme numatyti sulaikymo pagrindai, ir prašė tenkinti teikimą.

3. Užsienietis nurodė, jog jis nelegaliai atvyko į Lietuvą, vykdamas maršrutu Baltarusija–Latvija–Lietuva. Jo kelionės tikslas yra Vokietija, kur gyvena jo sužadėtinė. Užsienietis, nesutikdamas su teikimu, nurodė, kad įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant jam ir švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Užsienietis pažymėjo, kad yra jauno amžiaus, nurodė, jog pateiks savo asmens dokumentų nuorašus.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį iki 2025 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (grąžinimo į kilmės šalį) ar išnyks sulaikymo pagrindai.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 112 straipsniu ir pažymėjo, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

6. Teismas nustatė, kad 2025 m. rugsėjo 24 d. 16.31 val. Užsienietis sulaikytas Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardoje, iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato budėtojo gauta informacija, jog Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Rokiškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos Panemunio miestelio prieigose buvo sulaikytas Užsienietis be asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų. Atlikus patikrinimą duomenų bazėse nustatyta, kad nėra fiksuota kaip Užsienietis kirto Lietuvos Respublikos sieną. 2025 m. rugsėjo 24 d. 16 val. 31 min. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnų sprendimu Nr. 25S209322 Užsienietis sulaikytas ne ilgiau nei iki 48 val. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, rasti duomenys apie Užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą, duomenų apie Užsieniečio deklaruotą gyvenamąją vietą nerasta. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nerasta duomenų apie Užsieniečio atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus. Administracinių nusižengimų registre rasti duomenys apie užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus. Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nerasta duomenų apie tai, kad Užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu asmens sulaikymo teisėtumo principu, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016. Teismas pažymėjo, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

8. Teismas nustatė, kad Užsienietis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų (asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kelionės dokumentų), jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma Užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1, 2 dalimis, 14018 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis neturi galiojančio kelionės dokumento, į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko ir joje yra neteisėtai. Apklausos metu nurodė, jog į Lietuvą pateko nelegaliai, jo kelionės tikslas yra Vokietija, kur gyvena jo sužadėtinė. Teikimo nagrinėjimo dienai Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

9. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes (Užsienietis neturi asmens kelionės dokumento (paso, asmens kortelės ir kt.), į Lietuvos Respubliką Užsienietis pateko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, Užsieniečio kelionės tikslas yra Vokietija), Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti Užsieniečio tapatybę ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio veiksmai, t. y., neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir buvimas joje pažeidžiant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus reguliuojančius užsieniečių migracinę kontrolę, nesikreipimas / vengimas kreiptis į kompetentingas institucijas dėl teisinės padėties nustatymo, vertintini kaip nenoras bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, nagrinėjančiomis jo teisinės padėties klausimus, ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti, vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį, tuo sutrukdydamas įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p., 2 d., 5 d. 1–4 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas tenkino Centro teikimą, o sulaikymo terminą skaičiavo nuo Užsieniečio sulaikymo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugsėjo 24 d.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre neribojant jo laisvės.

11. Užsieniečio teigimu, teismo išvados yra nepagrįstos faktiniais duomenimis, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir teisės aktų reikalavimams, neatitinka Europos Sąjungos teisės. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo pateikta jokių konkrečių duomenų, jog jau yra priimtas sprendimas išsiųsti jį į kilmės šalį. Užsienietis akcentuoja, kad VSAT yra sprendimus dėl išsiuntimo į kilmės šalį vykdanti institucija, bet ne juos priimanti, ir nors pareiškėjas sulaikytas nuo rugsėjo 24 d., jokie sprendimai jo atžvilgiu nėra priimti (įteikti). Todėl šiuo pagrindu, jog asmuo turi būti išsiųstas į kilmės šalį, negalima pareiškėjo sulaikyti, nes atsakingas už sprendimų priėmimą Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) nėra priėmęs tokio sprendimo.

12. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė, jog informacinėje duomenų sistemoje rasti duomenys apie pareiškėjo atžvilgiu panaikintą leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau tuo pačiu teismas teigia, jog asmens tapatybė nėra nustatyta. Užsieniečio teigimu, faktas, jog jo atžvilgiu buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, reiškia, kad institucijoms nekyla abejonių dėl jo tapatybės. Užsienietis daro išvadą, kad argumentas, jog jo asmenybė nėra nustatyta, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, šis pagrindas nėra pakankamas pareiškėjo laisvei suvaržyti. Be to, nei VSAT, nei Departamentas iki šiol neatliko jokių veiksmų asmens tapatybei nustatyti.

13. Užsienietis vadovaujasi Įstatymo 113 straipsnio 4, 5 dalimis, atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pabrėžia, kad sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik po to, kai buvo tinkamai išnagrinėtos visos su laisvės atėmimu nesusijusios alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad Įstatymas net ir esant nepaprastajai padėčiai numato galimybę taikyti alternatyvias priemones ir tik aiškiai pasisakius ir argumentavus bei pagrindus jų atmetimo priežastis, kraštutinė ribojanti judėjimo laisvę priemonė gali būti vertinama kaip pagrįsta. Užsieniečio teigimu, šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau jo teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė pareiškėjo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu.

14. Centras atsiliepimu į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15. Centras pažymi, kad Užsieniečio atvykimas bei buvimas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtas, jis pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymus, keliavo per Europos Sąjungos šalis neteisėtai ir neturėdamas galiojančių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, pažeisdamas migracijos taisykles bei nesiekdamas kreiptis į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo. Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, nes neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu į kitas Europos Sąjungos šalis, būdamas sulaikytu, nepateikė pareigūnams jokių galiojančių ir asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, todėl jo tapatybė nėra nustatyta. Centras vadovaujasi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir tvirtina, kad sulaikymas Užsieniečio atžvilgiu buvo proporcinga bei tikslinga priemonė. Kadangi Užsieniečio tapatybė nebuvo nustatyta, nes jis nepateikė jokių asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, institucijai būtina imtis priemonių tinkamai įvertinti jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Valstybės institucijos turi atlikti veiksmus, kad nustatytų Užsieniečio tapatybę, be kita ko, siekiant išsiaiškinti, ar Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Centras daro išvadą, kad Užsieniečio sulaikymas yra būtinas tam, kad būtų galima užtikrinti jo tapatybės nustatymą.

16. Centras atkreipia dėmesį, kad Užsienietis, tik būdamas sulaikytu, pateikė institucijai savo asmens tapatybės dokumento – paso fotonuotrauką. Pagal asmens tapatybės duomenis jo asmens duomenys neatitinka nei vardo, nei pavardės, nei gimimo metų, apimant duomenis pateiktus pirminio sulaikymo metu. Centras akcentuoja, kad Užsienietis neteisėtai vyko per kelias trečiųjų šalių ir Europos Sąjungos valstybes, iki kol atvyko neteisėtai į Lietuvos Respubliką, nurodė, kad jo tikslas yra Vokietijos Federacinė Respublika, jis neketino pasilikti Lietuvos Respublikoje, tokiu pagrindu įvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad Užsienietis galėjo nebendradarbiauti su institucijomis, pasislėpti ar netgi vengti jo atžvilgiu priimamų sprendimų vykdymo. Centras daro išvadą, kad sulaikymo taikymas atitinka teisėtumo, būtinybės ir proporcingumo principus, numatytus Įstatymo 113 straipsnyje bei Europos Sąjungos teisėje, ir yra vienintelė realiai veiksminga priemonė, užtikrinanti Užsieniečio tapatybės nustatymą bei sprendimo dėl jo teisinės padėties nustatymo įvykdymą. Centras paaiškina, kad šiuo atveju ne Departamentas atlieka vertinimą dėl teisinės padėties, tačiau Tarnyba, bendradarbiaudama su kaimyninės Europos Sąjungos šalies, t. y. Latvijos Respublikos kompetentingomis institucijomis, įvertinus sienos kirtimą iš pastarosios valstybės. Todėl Centras nesutinka su apelianto teiginiu, kad jo sulaikymas yra neteisėtas dėl to, jog nėra priimto sprendimo dėl jo išsiuntimo ar grąžinimo. Centro teigimu, šiuo atveju sulaikymas buvo vykdomas teisėtai pagal kompetenciją, siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties, o Užsienietis tuo metu nepasislėptų.

17. Centras informuoja, kad VSAT operatyviai išsiaiškinus Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, vadovaujantis 1995 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartimi „Dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo“, Užsienietis buvo perduotas Latvijos Respublikos valstybės sienos apsaugos pareigūnams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė sulaikyti Užsienietį iki 2025 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (grąžinimo į kilmės šalį) ar išnyks sulaikymo pagrindai, pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Užsieniečio individualias savybes (Užsienietis neturi asmens kelionės dokumento (paso, asmens kortelės ir kt.), įvertinęs tai, kad į Lietuvos Respubliką Užsienietis pateko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, Užsieniečio kelionės tikslas yra Vokietija, konstatavo, kad būtina apriboti Užsieniečio laisvą judėjimą, siekiant užtikrinti, kad būtų atliktos visos su Užsieniečio tapatybės nustatymu ir jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos susijusios procedūros.

20. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog jau yra priimtas sprendimas išsiųsti jį į kilmės šalį, taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje yra prieštaringi duomenys dėl jo tapatybės nustatymo, nei VSAT, nei Departamentas iki šiol neatliko jokių veiksmų asmens tapatybei nustatyti, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

22. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, be kita ko, šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtu teisiniu reguliavimu ir įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes (Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, Užsieniečio tapatybė nebuvo nustatyta, buvo planuojamas Užsieniečio išsiuntimas), naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes (Užsienietis buvo perduotas Latvijos Respublikos valstybės sienos apsaugos pareigūnams) prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, sulaikymas neproporcingai neribojo jo judėjimo laisvės. Teisėjų kolegija įvertino tai, jog Užsieniečiui buvo paskirtas trumpas sulaikymo terminas, kuris buvo būtinas siekiant įgyvendinti sprendimą išsiųsti Užsienietį, taip pat atsižvelgta į tai, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis neturi galiojančio kelionės dokumento, į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko ir joje yra neteisėtai, nėra prieglobsčio prašytojas, nurodė, kad jo kelionės tikslas yra Vokietija, todėl egzistavo didelė tikimybė, kad Užsienietis, siekdamas išvengti išsiuntimo, galėjo slėptis. Teisėjų kolegija nesutinka su Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl to, kad jo atžvilgiu buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, todėl institucijoms nekyla abejonių dėl jo asmens tapatybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Užsienietis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pateikęs jokių asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, todėl jo sulaikymas buvo būtinas, kad būtų galima užtikrinti jo tapatybės nustatymą. Aplinkybes dėl Užsieniečio asmens tapatybės nenustatymo patvirtina ir tai, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo Užsieniečiui pateikus paso fotonuotrauką, joje esantys asmens duomenys (vardas, pavardė, gimimo data) nesutapo su Užsieniečio pateiktais duomenimis pirminio sulaikymo metu.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio H. M. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis