2021-08-19 Nr. AB-16534-4-52-3-00393-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3808-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00393-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjams Nur Mohamed Adi ir Salar Mahmood,

(duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistačiusiam asmeniui,

užsieniečio atstovei advokatei A. L. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl K. M. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras paaiškino, kad užsienietis buvo sulaikytas 2021 m. birželio 11 d., kartu su kitų asmenų grupe, jis neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Apklausos matu užsienietis prisistatė kaip K. A. M., paaiškino, kad siekė nuvykti į bet kurią Europos šalį dėl saugumo, jos asmens dokumentą (duomenys neskelbtini) paėmė kelionės organizatorius ir jo negrąžino. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 30 d. rašte informavo, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka; remiantis pirminės apklausos metu pateikta informacija nustatyta, kad užsienietis išvyko iš (duomenys neskelbtini) , nes ten turimas butas buvo per mažas jo šeimai ir dėl to buvo nepatogu jame gyventi. Centro nuomone, kadangi užsienietis į Lietuvą atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtęs valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, pripažintina, jog jis yra linkęs nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaisyti teisės aktų reikalavimų, o, siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos netektų galimybės priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties. Pažymėta, kad ne visa Centro teritorija yra stebima ir saugoma (tam nėra poreikio ir galimybių), todėl sulaikyti užsieniečiai laikomi tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijoje. Pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų tinkamai užtikrinta užsieniečio apsauga.

3. (duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistatęs asmuo ir jo atstovas teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu, prašė taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

5. Teismas nustatė, kad K. M. 2021 m. birželio 11 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Lis prieglobsčio Lietuvoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, taigi, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pripažino, kad šiuo egzistuoja yra Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, teisėto pragyvenimo šaltinio, jo atžvilgiu Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Atsižvelgiant į Centro paaiškinimus apie teritorijos stebėjimą, pripažinta, kad tuo atveju, jeigu K. M. bus pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre. Atsižvelgiant į užsieniečio dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo. Nurodytos aplinkybės neleidžia taikyti jam alternatyvių sulaikymui priemonių.

III. 7. (duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistatęs asmuo apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. K. M. tvirtina, jog tai, kad jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, teisėto pragyvenimo šaltinio, nėra įstatyme numatytos aplinkybės, kliudančios taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas nenustatė aplinkybių, numatytų Įstatymo 115 straipsni o1 dalyje, dėl kurių negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, todėl sulaikymas šiuo atveju nelaikytinas proporcinga priemone. Užsienietis teigia, jog jis savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nėra padaręs pažeidimų, dėl kurių būtų būtina jį sulaikyti, ir nėra davęs pagrindo laikyti, jog jis ketina pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos. Teismas šiuo aspektu vadovavosi ne objektyvia informacija, o prielaidomis. Užsienietis mano, kad Centre sudarytos pakankamos sąlygos jam apsaugoti ir apgyvendinti, todėl galima skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Tokiu atveju jis turėtų sąlygas bent minimaliai judėti, nebūtų nepagrįstai per daug suvaržytos jo teisės.

9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti K. M. apeliacinį skundą.

10. Centras pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad užsienietis dokumentuose pasirašydavo ir kaip K. M., ir kaip K. M.. Atvykimas į užsienio valstybę be asmens tapatybės dokumentų bei nenuoseklus savo anketinių duomenų pateikimas nelaikytinas bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Užsieniečio argumentus, jog jis nėra davęs pagrindo suprasti, kad ketina pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos, paneigia Migracijos departamento pateikta nuomonė. Centras paaiškina, kad asmenims, sulaikytiems Centre, užtikrinama medicininė pagalba, galimybė reguliariai susisiekti su giminaičiais, užsiimti rekreacine veikla (pvz., atlikti mankštą lauke) ir kt.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas teikime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistačiusį asmenį Centre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti užsienietį ir nėra priežasčių pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliaciniame skunde užsienietis tvirtina, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymas labiau atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

14. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

15. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

16. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

17. Akcentuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Viena iš tokių alternatyvių priemonių – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistatęs asmuo nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms jokių savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečio tapatybė iki šiol nėra patvirtinta oficialiais duomenimis. Užsienietis Lietuvos valstybės sieną kirto su grupe asmenų, neleistinoje vietoje, jis pasinaudojo nelegalią migraciją į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis. Jis prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, atsekus jį pagal pėdsakus, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą (Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos 2021 m. birželio 11 d. tarnybiniai pranešimai, Centro byla, b. l. 1, 6–7). Sulaikymo ir pirmosios prieglobsčio prašytojo apklausos metu apeliantas prisistatė kai K. A. M. (pvz., 2021 m. birželio 11 d. tarnybinis pranešimas, Centro byla, b. l. 6–7; Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. tarnybinis pranešimas, Centro byla, b. l. 15). Užsienietis apklausos metu nurodė, kad iš savo šalies išvyko siekdamas nuvykti į bet kurią Europos vietą dėl saugumo, apie Lietuvos Respubliką anksčiau nebuvo girdėjęs, asmens dokumentą iš jo paėmė kelionės organizatorius (duomenys neskelbtini) ir negrąžino (Centro 2021 m. birželio 30 d. raštas, Centro byla, b. l. 16–17). Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2021 m. birželio 30 d. rašte užsienietis jau įvardijamas kaip K. M.; rašte nurodomi užsieniečio paaiškinimai, jog jo kelionės tikslas buvo bet kuri Europos valstybė, apie Lietuvą nebuvo girdėjęs, į (duomenys neskelbtini) atvyko nelegaliai, iš (duomenys neskelbtini) į Europą vyko sunkvežimiu su kitais asmenimis, pasislėpęs už dėžių, vėliau ėjo vairuotojo nurodyta kryptimi (Centro byla, b. l. 18–20). 2021 m. liepos 5 d. sprendime dėl sulaikymo užsienietis ranka įrašė vardą „K. M.“ (Centro byla, b. l. 21), o 2021 m. birželio 29 d. pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo – „K. M.“ (Centro byla, b. l. 27), taigi Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai tvirtina, jog pats užsienietis nėra nuoseklus nurodydamas savo vardą ir tokiu būdu apsunkina jo tapatybės ir pilietybės nustatymo procesą.

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo ir tai, kad byloje nėra duomenų apie K. M. socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalią migraciją Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja poreikis nustatyti užsieniečio tapatybę ir pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo ir atsisakė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliacinio skundo argumentai, kad užsieniečio apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje būtų labiau suderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė