24f723db-8455-4bf2-b13e-e1d67fa0bcb2 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. M1-52-316/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-28156-21 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.4.; 1.1.4.2.; 1.2.3.1.2.1.; 2.10.9; 2.10.11. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 7 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei, gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, asmeniui, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, G.

P., mažametės nukentėjusiosios E. L. įgaliotai atstovei advokatei Vidai Povilaitienei, Å iaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B., teismo psichiatrei ekspertei J. D., specialistei R. B., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini), Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio dalimi 6 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, įtariama padariusi įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: G. P. pasikėsino nužudyti buvusiÄ bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje mažametę (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent: ji, 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie 00:00 val. (duomenys neskelbtini) D. B. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), savo kÅ«nu užgulusi miegančiÄ mažametę (duomenys neskelbtini) E. L., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), kėsindamasi nužudyti, be jokios priežasties tyčia du kartus peiliu dÅ«rė mažametei (duomenys neskelbtini) E. L. į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę, taip padarydama E. L. sužalojimus – dvi kiaurymines durtines-pjautines krÅ«tinės kairės pusės priekinio pavirÅ¡iaus žaizdas su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje ir kairiojo plaučio pažeidimu, krÅ«tinės lÄ stos poodines kraujosruvas, kas dėl kiauryminių krÅ«tinės lÄ stos žaizdų atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tuo sukeldama pavojų E. L. gyvybei pasikėsino nužudyti dėl miego bejėgiÅ¡kos bÅ«klės buvusiÄ (duomenys neskelbtini) E. L., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo įstatymo uždraustų veiksmų nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nes kitame kambaryje buvusi D.

B. iÅ¡girdo E. L. pagalbos Å¡auksmÄ ir, atbėgusi į kambarį, nustÅ«mė G. P. nuo E. L., taip nutraukdama Å¡ios veiksmus. Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai Teismo psichiatrė ekspertė J. D. teisiamajame posėdyje patvirtino komisijos pateiktÄ iÅ¡vadÄ , jog G. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu G. P. taip pat sirgo ir Å¡iuo metu serga Å¡iuo lėtiniu psichikos sutrikimu, ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jai buvo rekomenduotos priverčiamosios medicininio pobÅ«džio priemonės – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis, tai yra RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Ekspertė paaiÅ¡kino, kad, esant lėtiniam psichikos sutrikimui, galimos ilgesnės ar trumpesnės remisijos, bet paprastai jos tęsiasi metais, o ne mėnesiais. Tokia G. P. bÅ«klė buvo ekspertizės atlikimo metu spalio-lapkričio mėnesiais, kai ji buvo stebėta ir tirta ekspertiniame skyriuje, kai testų pagalba buvo atlikti psichologiniai vertinimai, buvo atliktas klinikinis stebėjimas bei įvertinti visi pateikti bylos ir medicininės dokumentacijos duomenys. Tuo metu ekspertai įvertino G. P. socialinį pavojingumÄ , įvertino ir tai, kad įtarimai pareikÅ¡ti dėl sunkaus nusikaltimo – (duomenys neskelbtini) sužalojimo, įvertino visÄ psichozę, psichopatologijÄ , kuriÄ matė skyriuje, todėl rekomendavo gydymÄ bÅ«tent sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis, kad ji kuo ilgesnį laikÄ bÅ«tų psichiatrų akiratyje, kuo ilgesnį laikÄ bÅ«tų stebima ir gydoma.

Ligos dinamikÄ parodys ateitis – kaip viskas vystysis, kaip keisis G. P. bÅ«sena, kokia bus reakcija į gydymÄ ir kada atsiras pilna kritika. Ekspertizės metu ekspertai taip pat stebėjo disimuliacijÄ , tai reiÅ¡kia kad, ekspertai negalėjo pilnai iÅ¡siaiÅ¡kinti visos psichopatologijos ta prasme, kad G. P. vien dėl Å¡itos liguistos savo bÅ«senos pilnai neiÅ¡sikalbėjo, nebuvo atvira, buvo įtari ir jai kažkas neleido tuo metu pasakoti viskÄ , kaip ji bÅ«tent tuo metu jautėsi. Buvo įvertinta ir tai, kad G.

P. anksčiau buvo gydyta tik 2018 m. dėl alkoholio vartojimo, po to ilgÄ laikÄ nebuvo stebėta ir gydyta. Buvo įvertinti liudytojų parodymai ir bylos medžiaga, kad jau kurį laikÄ dar prieÅ¡ veikos padarymÄ buvo stebėtas jos psichikos bÅ«senos pasikeitimas. Ä®vykio dienÄ ji taip pat buvo įtempta, nerimastinga ir sunkiai kontaktuojanti. Pati G. P. aiÅ¡kino, kad ji negalėjo praÅ¡nekėti, nors mama klausė, kas jai yra. Taip pat ekspertai konstatavo ir katatonijos pasireiÅ¡kimus. Buvo labai iÅ¡reikÅ¡ta psichopatologija ir, įvertinus visa tai, buvo rekomenduotas gydymas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis.

Å iuo metu ekspertai G. P. nematė ir jos bÅ«senos nesekė. Jeigu gydantis gydytojas sako, kad G. P. gali duoti parodymus, matyt, Å¡iuo metu nėra psichozės reiÅ¡kinių ir gali bÅ«ti, kad ji tikrai gali duoti parodymus. Tik teismui lieka spręsti, kaip jis tuos parodymus vertins. Kai asmeniui yra taikomas gydymas, savaime suprantama, kad jo bÅ«klė po kurio laiko gali bÅ«ti pagerėjusi. Jeigu gydantis gydytojas leidžia jai dalyvauti teismo posėdyje, vadinasi, jis asmenį stebėjo, matė ir viskÄ Ä¯vertino.

Ekspertizės išvadoje teisingai nurodyta, kad G. P. nusikaltimo padarymo metu nesuvokė savo veiksmų. Ji negalėjo suvokti įstatymo uždraustos veikos padarymo pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, nes tuo metu ji buvo psichozės būsenos, buvo kliedesinė įvykių ir aplinkos interpretacija, pseudohaliucinacijos, kritikos stoka. Tada ji negalėjo valdyti savo veiksmų. Kiekvienu konkrečiu atveju yra sunku prognozuoti, kaip liga pasiduos gydymui, kokia bus ligos dinamika ir kiek laiko truks gydymas.

Tik gydantis gydytojas galėtų atsakyti konkrečiau. Pagal Psichikos sveikatos įstatymÄ kas pusę metų priverstinai gydomi asmenys yra peržiÅ«rimi gydytojų konsultacinės komisijos ir kreipiamasi į teismÄ su teikimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo termino pratęsimo arba pakeitimo. JÄ stebės ir visa tai vertins jÄ gydantis gydytojas RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Ekspertė pakartotinai parodė, kad tvirtina komisijos pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir nerekomenduoja Å¡velninti G.

P. gydymo sÄ lygų. Å ios iÅ¡vados yra rekomendacinio pobÅ«džio teismui. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrinės ligoninės specialistė R. B. apklausta teisme parodė, kad Å¡iuo metu G. P. labai iÅ¡reikÅ¡tų psichozės simptomų nėra, ji laikosi taisyklių, nėra jokių dienotvarkės pažeidimų, gana saikingai bendrauja su kitomis ligonėmis. Gydymas vyksta jau ketvirtas mėnuo ir neblogai veikia G. P.. Tai yra chroninė liga, ligonė yra seniai serganti, gydymÄ ji gauna pakankamÄ ir tinkamÄ jos ligai.

G. P. gydymo perspektyva yra siekti pilnavertės remisijos ir toliau tęsti gydymÄ , tačiau tolesnis gyvenimas be vaistų vartojimo, kažin, ar bus įmanomas. Tai yra chroninė liga, vaistai turės bus vartojami nuolat, visÄ jos likusį gyvenimÄ . NežiÅ«rint gydymo, liga gali bet kada paÅ«mėti, jeigu G. P. nevartos vaistų, liga tikrai paÅ«mės. Kokio režimo sÄ lygomis G. P. gydyti, nuspręs teismas, o tada bus žiÅ«rima, kaip su laiku keisis jos bÅ«sena. Pagal jos bÅ«klę bus rekomenduojama teismui, kokį gydymÄ taikyti toliau.

Å iuo metu ji yra gydoma sustiprinto režimo sÄ lygomis. ŪmÅ«s psichoziniai reiÅ¡kiniai, pseudohaliucinacijos galimai yra iÅ¡nykę ir pacientė dabar jų neiÅ¡sako. Ji papasakojo apie savo bÅ«senÄ nusikaltimo padarymo metu ir paskirtas gydymas jÄ veikia teigiamai, tačiau apie remisijÄ kalbėti dar ankstoka. Per tÄ laikÄ , kiek G. P. yra medicinos įstaigoje, agresijos protrÅ«kių ar destruktyvaus elgesio nebuvo stebėta. Specialistė parodė, kad ji yra tik gydanti gydytoja, o rekomendacijas dėl gydymo pateikia ekspertai, o jas tvirtina teismas.

Specialistė parodė, kad negali teikti jokių rekomendacijų dėl asmens gydymo, nes tai neįeina į jos pareigas. Ji, kaip gydanti gydytoja, stebi G. P. 4 mėnesius ir gali pasakyti, kad jos bÅ«sena yra pagerėjusi, tačiau pilnos remisijos nėra ir niekas nežino, kaip bus rytoj. Dabar jai yra taikomas intensyvus gydymas. Niekas negali pasakyti, kiek gali tęstis G. P. gydymas, bet matosi, kad organizmas, psichika į taikomÄ gydymÄ , psichoterapijÄ reaguoja. Taip pat G. P. bÅ«klė priklausys nuo to, kokia bus aplinka jai išėjus iÅ¡ ligoninės. Dabar yra tik medikamentinio gydymo pradžia, o jis turi bÅ«ti taikomas ilgokai, nes ji yra gydoma pirmÄ kartÄ .

Pagal esamÄ simptomatikÄ , liga tikrai nėra kÄ tik prasidėjusi, G. P. nebuvo gydyta, todėl tų simptomų yra daugiau. Asmuo, kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, G. P., teisiamajame posėdyje parodė, kad gali papasakoti viskÄ , kas yra susiję su tuo įvykiu ir kÄ ji prisimena. Ji parodė, kad tikrai nesuvokė savo veiksmų ir nesuprato, kÄ ji tuo momentu darė. Viskas prasidėjo 2021 m. rugpjūčio 16 d. BÅ«dama namuose pas mamÄ (duomenys neskelbtini), jautėsi labai sutrikusi, todėl panoro iÅ¡gerti alkoholio ir parÅ«kyti.

To nebuvo dariusi daugiau kaip 2 metus. Nusipirko Å¡ampano, bet paskui nutarė jo negerti ir paliko prie konteinerio. TÄ dienÄ ji suvaldė save, bet labai nustebo, kodėl atsirado toks potraukis. Atsibudusi 2021 m. rugpjūčio 17 d. ryte, jautėsi labai blogai, jÄ pradėjo pykinti. Ji paskambino į darbÄ ir pasakė, kad negali ateiti dėl sveikatos. Taip pat paskambino Å¡eimos gydytojui ir prisiregistravo, kad gydytojas jai paskambintų ir pakonsultuotų nuotoliniu bÅ«du. Tuo metu motinos namuose nebuvo. Tada ji atsistojo prieÅ¡ veidrodį ir ieÅ¡kojo savo Å¡irdies.

Buvo skaičiusi anatomijos atlasÄ ir ieÅ¡kojo, kur yra Å¡irdis, nes norėjo nusidurti. Supratusi, kad to nepadarys, nustÅ«mė tas mintis į Å¡alį. Maždaug už pusvalandžio iÅ¡ kaimo grįžo mama ir paklausė, kodėl ji neišėjo į darbÄ . Mamai paaiÅ¡kino, kad labai blogai jaučiasi, kad jÄ pykina ir kalba tuo pasibaigė. TÄ dienÄ jautėsi sutrikusi ir daug meldėsi. DienÄ prieÅ¡ tai, kad atsikratytų tos bÅ«senos, bėgo krosÄ , prausėsi Å¡altu duÅ¡u, nes norėjo, kad pagerėtų jos bÅ«sena, nes nesuprato, kas vyksta ir kodėl jai taip blogai.

Vėliau atsikėlė (duomenys neskelbtini) E. L.. Buvo graži diena ir jos abi iÅ¡vedė už pavadėlio katę į laukÄ . G. P. parodė, kad ji bandė kažkuo užsiimti, bandė nutolinti tas mintis, bet neįtarė ir nesuprato, kad tai yra labai nenormalu. Ji kažkÄ veikė, darė, bet negalėjo suprasti, kas ir kodėl vyksta, nes paprastai taip nebÅ«na, tai jau yra nesveika. IÅ¡vedusios katę pasivaikščioti, abi su (duomenys neskelbtini) nuėjo į picerijÄ ir suvalgė picÄ . Paskui nuėjo į žaidimų parduotuvę ir ji nupirko (duomenys neskelbtini) Lego žaidimÄ .

G. P. parodė, kad, grįžus namo, mama dar bandė klausti apie sveikatÄ , bet ji neatviravo, apramino mamÄ ir pasakė, kad jaučiasi geriau. Apie 17 valandÄ išėjo į laukÄ . (duomenys neskelbtini) liko namuose dėlioti Lego žaidimÄ . Ji nuėjo į parduotuvę, nusipirko nedidelį kiekį alkoholio ir viena iÅ¡gėrė jį nuoÅ¡alioje vietoje atsisėdusi po medžiu. Pamena, kad tuo metu labai stipriai lijo lietus. Ji ilgai sėdėjo po tuo medžiu ir apie viskÄ galvojo iki 22 valandos. Ji norėjo dar nusipirkti alkoholio, bet jau nebedirbo parduotuvės. Vienoje kavinėje nusipirko Å¡ampano ir grįžo į namus.

Å ampano į namus nesinešė, pasidėjo jį kitoje vietoje. Namuose niekas net nepastebėjo, kad ji yra Å¡iek tiek iÅ¡gėrusi, pati apsvaigusi nesijautė. Ji padėjo (duomenys neskelbtini) nusiprausti, iÅ¡lygino jos pižamÄ ir pradėjo jÄ migdyti. Kaip visada, padainavo lopÅ¡inę ir (duomenys neskelbtini) gana greitai užmigo. Dar prieÅ¡ tai jai skambino jos tėvas ir pasakė, kad žino apie jos keistÄ savijautÄ . Tėvas nurodė vieno psichiatro vardÄ , pavardę ir pasakė, kad ji kitÄ dienÄ bÅ«tinai kreiptųsi į jį pagalbos.

Ji niekada nebuvo turėjusi reikalų su psichiatrais, bet tuo metu nejautė dėl Å¡ito jokios atmetimo reakcijos. Pakalbėjusi su tėvu ir užmigdžiusi (duomenys neskelbtini), nespėjo net pagalvoti kaip tai padarė. Buvo toks jausmas, kad kažkas valdė jos kÅ«nÄ . Supranta, jog toks paaiÅ¡kinimas yra labai toli nuo realybės, tačiau ji negali paaiÅ¡kinti, kas įvyko. Tai buvo lyg jos kÅ«nas, bet kažkas jį valdė. Dar prieÅ¡ užmigdant (duomenys neskelbtini), ji pasiėmė peilį iÅ¡ dėžutės, kurioje buvo sudėti visi stalo įrankiai, ir pasidėjo jį ant fotelio.

Po įvykio ji tÄ peilį nuplovė ir padėjo atgal į jo vietÄ . G. P. parodė, kad iÅ¡ kito kambario greitai atbėgo jos motina, o ji pati čiupo liemenę, iÅ¡bėgo iÅ¡ namų ir daugiau nebegrįžo. G. P. parodė, kad ji nesuprato savo veiksmų. Tai darydama, ji net nespėjo nieko pagalvoti. Ji supranta, jog yra labai nenormalu, kad (duomenys neskelbtini) taip padarytų (duomenys neskelbtini), pačiam svarbiausiam ir mylimiausiam žmogui, bet ji nežino ir neturi paaiÅ¡kinimo, kodėl ji taip pasielgė.

Dar dienÄ prieÅ¡ įvykį, 2021 m. rugpjūčio 16 d., ji mokė (duomenys neskelbtini), kad įskridusį uodÄ reikia ne muÅ¡ti, o iÅ¡praÅ¡yti jį iÅ¡ namų pro langÄ , o kitÄ dienÄ pati nuskriaudė (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini)jos net nesipykdavo ir dėl visko gražiai susitardavo. Kaip iÅ¡sivystė ta liga, neturi atsakymo. Jai pačiai tai buvo didelis sukrėtimas ir Å¡okas. Bando su ta liga susigyventi ir su tuo susitaikyti. Supranta, jog iÅ¡ dalies tai yra prarastas gyvenimas, kad viskas apsivertė aukÅ¡tyn kojomis.

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) G. P. 2020 m. lapkričio mėnesio pasiprašė gyventi pas jÄ . Ji gyvena viena (duomenys neskelbtini). Su G. tėvu yra labai seniai iÅ¡situokusi. (duomenys neskelbtini) anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, jos santuoka taip pat yra nutraukta, o (duomenys neskelbtini) E. L., (duomenys neskelbtini), Å¡i augina viena. Liudytoja parodė, kad G. su E. L. susituokė jam bÅ«nant kalėjime ir jiems gimė dukra E.. Kai E. išėjo iÅ¡ kalėjimo, jie abu gyveno bute (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Po santuokos nutraukimo, dukra grįžo pas jÄ , (duomenys neskelbtini) tada buvo (duomenys neskelbtini). Tarp G. ir jos vyro kildavo barniai, vykdavo policija. Kai G. gyveno pas jÄ , liudytoja (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi ir augino jÄ kaip (duomenys neskelbtini), nes tuo metu G. buvo priklausoma nuo alkoholio. Kai dukra gyveno su vyru, liudytoja nežinojo, kad Å¡i turi bėdų su alkoholiu. Pas dukrÄ lankydavosi svečiuose savaitgaliais, todėl nežino, kada buvo ta pradžia, bet buvęs žentas kviesdavo, kai G. bÅ«davo girta.

Žentas nespręsdavo problemų: skambindavo jai, o pats iÅ¡eidavo iÅ¡ namų. Buvo kviečiama policija, buvo dužę langai. G. po skyrybų gyveno pas jÄ ir buvo gydoma nuo alkoholio. Ji gerdavo viena. Gydėsi (duomenys neskelbtini) pagal Minesotos programÄ . Kol dukra buvo gydoma, ji prižiÅ«rėjo ir augino (duomenys neskelbtini). E. tėvas po santuokos nutraukimo bandė bendrauti su (duomenys neskelbtini), bet G. nelabai prileisdavo buvusio vyro ir stengėsi, kad jie nesimatytų. Bet buvo, kad (duomenys neskelbtini) epizodiÅ¡kai susitikdavo ir bendravo su tėvu.

Kiek jai žinoma, paskutinį kartÄ (duomenys neskelbtini) su tėvu bendravo gal prieÅ¡ 2 metus. G. buvęs vyras moka jai pinigus vaiko iÅ¡laikymui. G. po santuokos nutraukimo nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir jame apsigyveno. Po kiek laiko ji sugalvojo iÅ¡važiuoti į (duomenys neskelbtini). G. iÅ¡vykus, (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ra vėl liko jai. G. (duomenys neskelbtini) praleido 3–4 mėnesius ir grįžo. Už dukros kelionę į (duomenys neskelbtini) sumokėjo ji. G. grįžusi vėl gydėsi nuo alkoholio.

PrieÅ¡ tris metus ji susirado sugyventinį Å . R.. Liudytoja parodė, jog mano, kad tas Å . prijaukino dukrÄ prie narkotikų ir dukra pradėjo vartoti ne tik narkotikus, bet ir alkoholį. Ji nėra mačiusi, kad dukra vartotų narkotikus, bet taip galvoja. Ji Å . yra mačiusi du kartus. Jie gyvendavo tai kartu, tai atskirai. Å . palikdavo G. ir gyvendavo vieÅ¡butyje, o po to vėl grįždavo. (duomenys neskelbtini) tuo metu gyveno su G.. G. bandė ir stengėsi pradėti naujÄ gyvenimo etapÄ , tada viskas buvo gražu, jos pagalbos G. nereikėjo.

Å . G. nupirko maÅ¡inÄ , bet ji važiavo girta ir prarado teises. Greta su Å . iÅ¡siskyrė prieÅ¡ 3 metus. Nežino, kas ten buvo nutikę, bet G. pradėjo lipti iÅ¡ duobės, nebevartojo alkoholio, narkotikų, labai gražiai bendravo su savo (duomenys neskelbtini). G. 2021 m. vasario 8 dienÄ susirado darbÄ , pati iÅ¡moko (duomenys neskelbtini). Kai dukra su (duomenys neskelbtini) apsigyveno pas jÄ , savo butÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojo. Nežino dėl ko, bet dukra buto nuomos sutartį nutraukė. Tada dukra gyveno pas jÄ , buvo doros kelyje, o ir (duomenys neskelbtini) buvo smagiau.

Ji ir G. buvo buto (duomenys neskelbtini) gatvėje bendrasavininkės, bet G. nutarė, kad nori tÄ butÄ parduoti ir 2021 m. liepos 22 d. jį pardavė. Ji pardavimui neprieÅ¡taravo, matyt, buvo jau pavargusi nuo to viso sukimosi tarp savo Å¡eimos ir dukters Å¡eimos. Buto pirkėjas dalį pinigų sumokėjo bankui, o kitÄ sumÄ padalino jai ir dukrai. G. 2021 m. liepos mėnesį gavo apie 13000 eurų už parduotÄ butÄ . Liudytoja parodė, kad ji rÅ«pinosi (duomenys neskelbtini) ir Greta, pirko joms rÅ«bus bei kitus daiktus.

Å iuo metu ji yra atostogose, nes yra pedagogė ir turi daug atostogų dienų. 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo tėviÅ¡kėje, grįžo į namus 8 val. 30 min. Buvo sutarusi su G., jog grįš prižiÅ«rėti E.. Grįžusi rado G. namuose ir paklausė, kodėl Å¡i ne darbe. G. pasakė, kad jai yra blogai. Matėsi, kad ji iÅ¡balusi, bėgiojo į tualetÄ ir vėmė. IÅ¡ dukros elgesio matėsi, kad jai blogai. Ji liepė skambinti gydytojai. Dukra sakė, kad skambino gydytojai ir gavo nedarbingumo pažymėjimÄ .

Pokalbio su gydytoja negirdėjo. Dukra namuose buvo iki pietų. G. pasakė: „AÅ¡ padariau klaidÄ â€œ, tačiau, bandant pasiaiÅ¡kinti, kÄ tai reiÅ¡kia, daugiau nieko nepasakė. Dukra absoliučiai su niekuo nebendravo, ji neturėjo jokių draugų ar draugių. Pokalbis su dukra jai buvo labai keistas, todėl ji paskambino G. tėvui. G. taip pat bendravo su savo tėvu, kuris bendrauja ir su (duomenys neskelbtini). DienÄ prieÅ¡ tai G. buvo su (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavusios į parduotuvę. G. ir (duomenys neskelbtini) bendravimas jokių abejonių nekėlė, jos bendravo gražiai ir draugiÅ¡kai.

TÄ vakarÄ ji buvo kitame kambaryje ir žiÅ«rėjo televizorių. Dukra su (duomenys neskelbtini) nuėjo miegoti vakare apie 22 valandÄ . Kadangi dukra turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ , anÅ«kei buvo atostogos, tai jos tikrai neskubėdamos ruošėsi miegoti. Ji dar buvo atėjusi iki G. kambario, matė, kad (duomenys neskelbtini) miega, o G. dar nemiegojo. G. ir (duomenys neskelbtini) miegodavo vienoje lovoje. Ji tuomet kalbėjo su G. tėčiu, siÅ«lė ir G. pakalbėti, bet ji tuomet nenorėjo, bet vėliau pati jam paskambino.

Apie kÄ jie kalbėjo, nežino. PrieÅ¡ tai, vakare, panaÅ¡iai nuo 18 valandos 30 minučių iki 20 valandos 30 minučių, G. buvo kažkur išėjusi. Ji G. skambino du kartus, po to ji grįžo ir jos abi ėjo miegoti. Ji buvo kambaryje, žiÅ«rėjo televizorių, prisidarė duris, kad nepažadintų (duomenys neskelbtini). Nežino, kiek tiksliai buvo laiko, bet gali bÅ«ti apie 12 valandÄ nakties, ji dar nemiegojo, kai, bÅ«dama savo kambaryje, ji iÅ¡girdo E. Å¡auksmÄ . Tai nebuvo verksmas, nes E. Å¡aukė:

„Skauda“. Ji Å¡oko iÅ¡ lovos, įbėgo į jų kambarį ir pamatė G. virÅ¡ vaiko. G. tiesiog buvo apžergusi (duomenys neskelbtini). Ji atplėšė G. nuo (duomenys neskelbtini) ir pamatė jos rankoje peilį. Liudytoja parodė, kad labai sutriko, pradėjo Å¡aukti, klausdama, koks pagalbos numeris, nes neprisiminė to numerio. Kai ji atplėšė G. nuo (duomenys neskelbtini), girdėjo kaip G. nuėjo į virtuvę. Ji liko prie (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kaip virtuvėje bėgo vanduo ir girdėjo, kaip G. kažkÄ padėjo į įrankių stalčių.

Matė, kad G. buvo apsirengusi tik kelnaitėmis ir maikute, pasiėmė nuo pakabos jos liemenę, užsidėjo basutes, paėmė kuprinytę, pasakė: „Laiminu tave“ ir iÅ¡bėgo iÅ¡ namų. Tuos žodžius G. skyrė (duomenys neskelbtini). E. pasivertė Å¡iek tiek ant deÅ¡inio Å¡ono ir pasakė telefono numerį – 112. Liudytoja matė (duomenys neskelbtini) krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje durtinę žaizdÄ , matė kraujÄ . (duomenys neskelbtini) buvo su maikute. Kol atvyko medikai, (duomenys neskelbtini) buvo sÄ moninga, klausė, kur mama.

Ji (duomenys neskelbtini) sakė, kad mama kažkur iÅ¡bėgo, ramino ir prašė jos, kad Å¡i nejudėtų. Paskambino pagalbos telefonu numeriu 112. Greitai atvyko medikai ir policija. Medikai iÅ¡sivežė (duomenys neskelbtini). Jai neleido vykti kartu ir liepė likti su pareigÅ«nais. Ji du kartus naktį važiavo į ligoninę, (duomenys neskelbtini) buvo operuojama. Vėliau dar kartÄ vyko pas (duomenys neskelbtini). Medikai nuramino, kad (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas plautis, bet gyvybei pavojaus nėra.

Kada ir kuriuo momentu dukra pasiėmė peilį, nežino. Ji gyvena 2 kambarių bute. Dukters ir (duomenys neskelbtini) kambarys yra arčiau virtuvės, o jos toliau. Dar nori paminėti, kad dukra susitikdavo su bioenergetike G. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), G. jai yra sakiusi, kad jÄ iÅ¡gelbėjo G. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tačiau ji tos moters nepažįsta ir jos duomenų neturi. Suprato, kad G. tikrai daug kartų bendravo su G.. Pati G. skambino ir jai, tai buvo rugpjūčio 13–14 dienomis, ir paminėjo, jog G. yra psichinė negalia.

G. pasakė, kad ji psichinių ligų negydo ir rekomenduoja dukrÄ nukreipti pas psichiatrÄ . Ji padėkojo G. ir pažadėjo pasikalbėti su dukra. G. tėvas V. pokalbio metu rekomendavo G. kreiptis pas nervų gydytojÄ A. L.. Ji tai užrašė ant lapelio ir padavė G., bet G. pas jį nesiregistravo (t. 1, b. l. 172–177). Papildomos apklausos metu liudytoja D. B. parodė, jog dabar jai žinoma, kad moteris iÅ¡ (duomenys neskelbtini), su kuria bendravo dukra – G. D.. Kaip dažnai G. ir G. susitikdavo, nežino.

Jai paskambino G., tai buvo 2021 rugpjūčio 15 dienÄ , ji tada buvo tėviÅ¡kėje (duomenys neskelbtini). Telefonu G. papasakojo, kad gavo iÅ¡ G. registruotÄ laiÅ¡kÄ , kuriame buvo pinigai. G. pasakė, kad ji neuždarbiauja, pinigų neprašė ir pasakė, kad nori grÄ Å¾inti pinigus. Suprato, kad G. laiÅ¡ko neatplėšė. G. klausė, kaip jai pasielgti. Ji pasiÅ«lė pasidėti tÄ laiÅ¡kÄ ir užmirÅ¡ti, kol sugalvos, kÄ daryti toliau. Tuo metu atsitiko įvykis, kurio metu G. sužalojo (duomenys neskelbtini).

Po to įvykio ji vis prisimindavo pokalbį su G. ir 2021 m. spalio 16 d. sutarė su G., kad ji atvyks į (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini) pas G., Å¡i pakvietė liudininkę ir parodė vokÄ . Matė, kad vokas pagamintas iÅ¡ storesnio popieriaus, yra nepažeistas ir nepraplėštas. Mano, kad G. jį padarė pati. Ji pačiupinėjo vokÄ , juto, kad jame kažkas yra, manė, gal atvirukas. Kai su G. atidarė vokÄ , jame buvo trumpas padėkos laiÅ¡kas už pagalbÄ . Taip pat laiÅ¡ke buvo pinigų – 4000 eurų (40 kupiÅ«rų po 100 eurų).

G. pasakė, jog ji numanė, kad tai pinigai. Liudytoja parodė, kad G. surašė lapelį, jog perduoda liudytojai 4000 eurų, ji pasirašė po Å¡iuo lapu. LaiÅ¡kÄ ir vokÄ G. pasiliko sau. Už kÄ G. siuntė G. pinigus, nežino, bet laiÅ¡ke buvo įvardinta padėka, kad G. padėjo gyventi be kvaiÅ¡alų. Kokiu bÅ«du ta pagalba buvo teikiama, nežino. Atgavusi pinigus, grįžo į namus ir pinigus padėjo į bankÄ . (duomenys neskelbtini) Å¡iuo meta gyvena pas jÄ . (duomenys neskelbtini) jaučiasi gerai, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje.

Kartais pas (duomenys neskelbtini) ateina jos tėvas E. L. (t. 1, b. l. 180–183). Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vienÄ dienÄ jam paskambino D. B. ir pasakė, jog blogai jaučiasi jo dukra G.. Jis tada paskambino gydytojui neurologui A. L.. Pasiskambino kitu numeriu, įjungė garsiakalbį pasakė, kad kalba su buvusia žmona ir, kad ji girdi jų pokalbį. Kalbėdamas su A. L., paklausė, ar Å¡is galėtų priimti jo dukrÄ . A. L. atsakė, kad Å¡iuo metu nedirba, bet nurodė, kad reikia registruotis ir bus priimta privačiai jo klinikoje kitÄ dienÄ .

Tuo pokalbis ir baigėsi. KitÄ dienÄ jam D. pasakė, kad G. lankėsi pas kažkokiÄ G., kuri yra (duomenys neskelbtini) ar kažkas panaÅ¡aus. D. pasakė, jog ta G. skambino jai ir pasakė, kad reikia stebėti dukrÄ , nes jai kažkas su galvele blogai. Smulkiau nieko nežino ir paaiÅ¡kinti negali. Dar buvo toks atvejis, kad jam skambino pažįstama S. P. ir pasakė, kad G. priklauso „(duomenys neskelbtini)“. Kodėl ji taip sakė, nežino ir smulkiau nieko paaiÅ¡kinti negali. To reiktų klausti pačios S., kÄ ji žino apie jo dukrÄ ir ar jos bendrauja.

Daugiau jokių parodymų byloje neduos (t. 1, b. l. 194–197). IÅ¡ Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono PK VRS vyresniojo tyrėjo M. J. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio17 dienÄ , 00:00 val., bute adresu: (duomenys neskelbtini), G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), dėl nežinomų motyvų, užlipusi (užsėdusi) lovoje miegančiÄ savo (duomenys neskelbtini) E. L., (duomenys neskelbtini), kad Å¡i negalėtų prieÅ¡intis, turėdama tikslÄ jÄ nužudyti, du kartus peiliu dÅ«rė Å¡iai į krÅ«tinės sritį, taip perdurdama kairės pusės krÅ«tinės lÄ stÄ , kairįjį plautį, savo veiksmus (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kindama, jog:

„Dabar tau bus geriau, aÅ¡ tave iÅ¡laisvinau“. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes kitame kambaryje buvusi G. P. mama D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), iÅ¡girdusi (duomenys neskelbtini) klyksmÄ , atbėgo į kambarį ir nustÅ«mė savo dukrÄ G. P. nuo (duomenys neskelbtini) E. L.. Padarytais dviem dÅ«riais E. L. buvo sukeltas realus pavojus gyvybei, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to ji buvo nedelsiant pristatyta į medicinos įstaigÄ ir operuota, iÅ¡ plaučių pleuros paÅ¡alintas kraujas (t. 1, b. l. 6–14).

Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Butas tvarkingas. Įvykio vietos apžiūros metu visame bute įvairiose vietose pastebėtos kraujo dėmės: ant lauko durų rankenos vidinės pusės, svetainėje ant grindų, lovoje ant patalynės ir kt., virtuvėje medinėje lentynoje plastikinėje dėžutėje surastas drėgnas peilis. Peilis paimtas ir supakuotas į popierinę dėžę su plomba ir aiškinamaisiais užrašais, taip pat paimtos nuoplovos su biologiniais pėdsakais (5 vnt.), užvalkalai su biologiniais pėdsakais ir mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele ir dėklu.

Ä®vykio vietoje fotografuota, sudaryta foto lentelė (t. 1, b. l. 26–39). 2021 m. rugsėjo 2 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota mobiliojo ryÅ¡io telefono „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele ir dėklu apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros metu, peržiÅ«rėjus iÅ¡saugotÄ informacijÄ , tyrimui reikÅ¡mingų duomenų nestebėta, nusikalstamos veikos pėdsakų ant telefono nestebima. Daiktas apžiÅ«rėtas, apraÅ¡ytas ir nufotografuotas, informacija iÅ¡saugota ir perkelta į priedus (t. 1, b. l. 43–52).

IÅ¡ 2021 m. gruodžio 21 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti G. P. pateikti rÅ«bai. Nusikalstamos veikos pėdsakų ant rÅ«bų nestebima. Daiktai apžiÅ«rėti, apraÅ¡yti ir nufotografuoti(t. 1, b. l. 63–70). IÅ¡ 2021 m. rugsėjo 9 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad, iÅ¡tyrus įvykio vietoje surastÄ ir paimtÄ peilį, nustatyta, jog tirti pateiktas peilis prie neÅ¡aunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra Å«kinės-buitinės paskirties, pramoniniu bÅ«du pagamintas virtuvinis peilis (t. 1, b. l. 76–9).

IÅ¡ 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimo matyti, jog mobiliojo ryÅ¡io telefonas ir G. P. rÅ«bai pripažinti daiktais, neturinčiais reikÅ¡mės tyrimui, ir jie pagal 2021 m. gruodžio 23 d. pakvitavimÄ grÄ Å¾inti G. P. mamai D. B. (t. 1, b. l. 80–81, 82). Ä®vykio vietoje paimtos nuoplovos ir patalynė su biologiniais pėdsakais bei peilis yra saugomi Å iaulių AVPK daiktų saugykloje. 2021 m. gruodžio 21 d. Kvitas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 83–85). 2021 m. rugsėjo 27 d. objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota BPC pateikto garso įraÅ¡o apžiÅ«ra.

ApžiÅ«ros metu nustatyta, jog apie įvykį telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (D. B.) praneÅ¡ta 2021 m. rugpjūčio 16 d., 23 valandÄ 57 minutės. Telefonu operatoriui praneÅ¡ama, kad bÅ«tina skubi pagalba, yra perdurtas (duomenys neskelbtini), nurodomas adresas (duomenys neskelbtini). PraneÅ¡ama, kad (duomenys neskelbtini) perdÅ«rė motina ir pabėgo (t. 1, b. l. 89–91). IÅ¡ 2021 m. rugpjūčio 19 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo gauta informacija apie G.

P. Å¡eimÄ ir mažametę nukentėjusiÄ jÄ E. L.. PraneÅ¡ime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) motina anksčiau nėra smurtavusi prieÅ¡ (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi (duomenys neskelbtini) tinkamai, Å¡eima nebuvo stebima ir jai pagalba nebuvo teikiama (t. 1, b. l. 94–99). IÅ¡ 2021 m. rugsėjo 6 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. L. padaryti sužalojimai: dvi kiauryminės durtinės-pjautinės krÅ«tinės kairės pusės priekinio pavirÅ¡iaus žaizdos su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje ir kairiojo plaučio pažeidimu, krÅ«tinės lÄ stos poodinės kraujosruvos, klubų poodinės kraujosruvos (geltonos spalvos, t. y. padarytas 5–14 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros gydymo įstaigoje ir su užduotyje nurodytu įvykiu nesusijusios;

Å¡ios kraujosruvos atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu). Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Durtiniai sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais, duriančių-pjaunančių savybių daiktais paveikus krÅ«tinės lÄ stos priekinio pavirÅ¡iaus kairę pusę netrukus iki apžiÅ«ros gydymo įstaigoje. Koks krÅ«tinės lÄ stos poodinių kraujosruvų padarymo mechanizmas nėra galimybės atsakyti, kadangi neapraÅ¡ytos jų makromorfologinės savybės. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais.

E. L. dėl kiauryminių krÅ«tinės lÄ stos žaizdų, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 137–138). IÅ¡ 2021 m. spalio 19 – lapkričio 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidinę Å¡izofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Å iuo metu G. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija. Ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su G. P. dėl jos psichikos bÅ«senos negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nebus pilnavertė teismo proceso dalyvė ir tai gali pabloginti jos psichikos bÅ«senÄ . G. P. dėl savo psichikos bÅ«senos negali visiÅ¡kai aiÅ¡kiai suprasti teisiÅ¡kai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, savarankiÅ¡kai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl ji negali bÅ«ti apklausiama, jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje.

G. P. parodymai gali bÅ«ti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo. G. P. dėl savo psichikos bÅ«senos yra socialiai pavojinga. G. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio PL) ( t. 3, b. l. 22–27). Ä®rodymų vertinimas Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis.

Viena iÅ¡ jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustÄ veikÄ dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali bÅ«ti tik sÄ moningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais Å¡is klausimas yra pateikiamas ekspertams. 2021 m. spalio 19 – lapkričio 3 d.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje atliktos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad G. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu G. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. P. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl ji negali būti apklausiama, jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje.

G. P. dėl savo psichikos bÅ«senos yra socialiai pavojinga. Teismo psichiatrė ekspertė J. D. teisiamajame posėdyje patvirtino komisijos pateiktÄ iÅ¡vadÄ , jog G. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu G. P. taip pat sirgo ir Å¡iuo metu serga Å¡iuo lėtiniu psichikos sutrikimu, ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jai buvo rekomenduotos priverčiamosios medicininio pobÅ«džio priemonės – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis, tai yra RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrinės ligoninės specialistė R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji, kaip gydanti gydytoja, stebi G. P. 4 mėnesius ir gali pasakyti, kad jos bÅ«sena yra pagerėjusi, tačiau pilnos remisijos nėra ir niekas nežino, kaip bus rytoj. Dabar jai yra taikomas intensyvus gydymas. Niekas negali pasakyti, kiek gali tęstis G. P. gydymas, bet matosi, kad organizmas ir psichika reaguoja į taikomÄ gydymÄ ir psichoterapijÄ . Ateityje G. P. bÅ«klė priklausys nuo to, kokia bus aplinka jai išėjus iÅ¡ ligoninės. Dabar yra tik medikamentinio gydymo pradžia, o jis turi bÅ«ti taikomas ilgokai, nes ji yra gydoma pirmÄ kartÄ .

Pagal esamÄ simptomatikÄ , liga tikrai nėra kÄ tik prasidėjusi, G. P. nebuvo gydyta, todėl tų simptomų yra daugiau. Pati G. P. teismo posėdyje parodė, kad parodė, kad tikrai nesuvokė savo veiksmų ir nesuprato, kÄ ji tuo momentu darė. Teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad G. P., (duomenys neskelbtini), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , tai yra ji, 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie 00:00 valandÄ , pasikėsino nužudyti dėl miego buvusiÄ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės (duomenys neskelbtini) E. L., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo įstatymo uždraustų veiksmų nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nes kitame kambaryje buvusi D.

B. iÅ¡girdo E. L. pagalbos Å¡auksmÄ ir, atbėgusi į kambarį, nustÅ«mė G. P. nuo E. L. ir taip nutraukė Å¡ios veiksmus. Tokia G. P. veika yra visuomenei pavojinga ir atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytas veikas. Atsižvelgiant į ekspertizės akto iÅ¡vadas ir ekspertų rekomendacijas, G. P. taikytinas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir proceso iÅ¡laidų Å iaulių teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas E. L. sumokėjo 1330,11 eurų ir Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ G. P. (t. 1, b. l. 145–149). Nepilnametė nukentėjusioji E. L., atstovaujama Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto A.

B. ir nukentėjusiosios įgaliotos atstovės advokatės Vidos Povilaitienės, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ G. P. (t. 3, b. l. 129–130). Pagal baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį nagrinėjant baudžiamÄ jÄ iÅ¡sprendžiamas tik žalos, kuriÄ padarė kaltinamasis nusikalstamais veiksmais, atlyginimo klausimas. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių (nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas).

G. P. nėra kaltinamoji, ir jos atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal BPK 115 straipsnio nuostatas, teismas gali ir privalo iÅ¡spręsti civilinius ieÅ¡kinius tik priimdamas nuosprendį. Dėl nurodytų priežasčių Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ir nukentėjusiosios E. L. civilinis ieÅ¡kinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliekami nenagrinėti. Pažymėtina, jog tai nereiÅ¡kia, kad nukentėjusioji ir jÄ atstovaujantys asmenys, civilinis ieÅ¡kovas – Å iaulių teritorinė ligonių kasa, Å¡ioje byloje neturi teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinių G.

P.. Å iuo atveju civiliniai ieÅ¡kiniai G. P. gali bÅ«ti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismÄ civilinio proceso kodekso tvarka yra nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų teisė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius 2022 m. kovo 2 d. pateikė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, jog už suteiktÄ teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai E. L. sumokėta 323 eurų (t. 3, b. l. 153–127). Kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės priteisti atstovavimo iÅ¡laidas iÅ¡ asmens, kuris įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepakaltinamu, praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo atmestinas.

Dėl daiktų Byloje yra daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas dėl jų saugojimo iÅ¡spręstinas priimant Å¡iÄ nutartį. Nuoplovų 5 vienetai, 2 užvalkalai ir peilis, kurie saugomi Å iaulių AVPK, vadovaujantis BPK sunaikintini. Kompaktinės plokÅ¡telės su įraÅ¡ais (2 vienetai), nutarčiai įsiteisėjus, paliktinos prie bylos (Paketas Nr. 1 prisegtas prie 1 tomo virÅ¡elio). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3-5 punktais, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 404 straipsniu n u t a r i a : pripažinti, kad G.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, bÅ«dama nepakaltinama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, G. P. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – priverstinį gydymÄ â€“ stacionarinį stebėjimÄ â€“ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis.

G. P. taikomÄ procesinę prievartos priemonę – atidavimÄ priverstinai gydyti sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis į VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę palikti galioti iki Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos. Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ir mažametės nukentėjusiosios E. L. civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ G. P. palikti nenagrinėtais, praÅ¡ymÄ dėl 323 Eur atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo atmesti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti: 5 vienetus nuoplovų, 2 užvalkalus ir peilį, saugomus Å iaulių AVPK, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktines plokÅ¡teles su įraÅ¡ais (2 vienetai), nutarčiai įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nutartis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teismo nutartį taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymÄ , Å¡eimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. Teisėjai Boleslovas Kalainis Nijolė Matuzevičienė Gražvydas PoÅ¡kus