2019-10-23 Nr. AB-20303-3-62-3-00316-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-692-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00316-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3663-423/2019. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, motyvuodamas tuo, jog buvo išvykęs, todėl nespėjo laiku parengti apeliacinio skundo. Pareiškėjas nurodė, kad išvyko automobiliu, todėl neturi jokių tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas teigė, kad terminas praleistas nežymiai – tik dviem dienomis.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. B. prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu, kuris buvo priimtas ir paskelbtas 2019 m. liepos 19 d., todėl paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti buvo 2019 m. rugpjūčio 19 d. Teismas nurodė, kad pareiškėjas apeliacinį skundą Regionų apygardos administraciniam teismui pirmą kartą pateikė (atnešė asmeniškai) 2019 m. rugpjūčio 21 d., todėl akivaizdu, jog praleido terminą skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog į teismą besikreipiantiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. (žr. 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nespėjo laiku parengti apeliacinio skundo, kadangi buvo išvykęs, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas vertino, jog ši pareiškėjo nurodoma priežastis yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstama kaip objektyvi, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusi aplinkybė, sutrukdžiusi laiku pateikti apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 95 straipsnį, jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris darbo dienas nuo sprendimo surašymo dienos proceso šalims, kurios nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami teismo sprendimo nuorašai. Teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui, nedalyvavusiam 2019 m. liepos 19 d. paskelbiant teismo sprendimą, buvo išsiųstas 2019 m. liepos 22 d., nepažeidžiant įstatyme nurodyto termino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui pateikė pašto voką, ant kurio esantis pašto spaudas patvirtina, jog laiškas pareiškėjo gyvenamosios vietos pašto skyriuje buvo gautas 2019 m. liepos 25 d. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad universaliosios pašto paslaugos teikėjas privalo užtikrinti bent vieną pašto siuntų surinkimą ir bent vieną pristatymą per darbo dieną į pašto paslaugos gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytą atvejį (Susisiekimo ministerija ekstremaliųjų situacijų atvejais nustato išskirtines sąlygas, užtikrinančias universaliosios pašto paslaugos teikimą). Teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi nurodyto teisinio reglamentavimo ir pašto siunta į pareiškėjo pašto dėžutę buvo įdėta ne tą pačią pašto siuntos registravimo pašte dieną, t. y. 2019 m. liepos 25 d., taigi pareiškėjas nėra nurodęs jokių įrodymais pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti įtikinamą išvadą, jog pareiškėjui 2019 m. liepos 25 d. nebuvo pristatyta pašto siunta.

Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas dar nepasibaigus ABTĮ nustatytam 30 kalendorinių dienų terminui. Juolab, kad ir pats pareiškėjas minėtame prašyme nenurodo, kad teismo sprendimo nuorašas jam įteiktas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Teismas pažymėjo, jog skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teismas nusprendė, jog pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises.

Teismas pažymėjo, kad bendrasis teisės principas – protingumas – reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui dėl savo teisių ir pareigų, išlieka galimybė operatyviai kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar kitas institucijas, teikiančias teisinę pagalbą. Teismas nurodė, jog apskundimo tvarka pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, kurį jis gavo dar nepasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, be to, pareiškėjas turėjo visas galimybės savarankiškai domėtis viešai paskelbto ABTĮ normomis dėl apeliacinio skundo padavimo tvarkos. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam atvykti į teismo sprendimo paskelbimą ir apie priimtą sprendimą, jo turinį ir apskundimo tvarką sužinoti dar tą pačią paskelbimo dieną.

Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytą argumentą, kad terminas praleistas nežymiai, atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015).

Teismas vertino, jog byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti. Teismas pareiškėjo prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo netenkino.

III. Pareiškėjas V. B. atskirajame skunde, atsižvelgus į jo turinį, prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nesigilino į pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog nespėjo laiku paruošti apeliacinio skundo, nes buvo išvykęs, tad priėmė formalų sprendimą, kuriame nurodė pateikti įrodančius dokumentus. Pareiškėjas teigia, jog tokių dokumentų nėra, nes jis išvyko savo automobiliu ir neturi jokių tai patvirtinančių įrodymų.

2. Teismas, nesigilindamas į termino skundui paduoti aplinkybes, konstatavo, kaip dirba paštas, tačiau nesiėmė veiksmų išsiaiškinti aplinkybių, kurios gali dominti teismą. Pareiškėjas teigia, jog vokas su teismo sprendimu galėjo būti įdėtas į kitą pašto dėžutę, o į pareiškėjo dėžutę įdėtas vėliau kito asmens. Pareiškėjas nurodo, kad teismo posėdžio metu jam buvo teigta, kad nebūtina atvykti į teismo sprendimo paskelbimą, apie sprendimą gali sužinoti paskambinęs telefonu. Pareiškėjas teigia, tai ir daręs, tačiau niekas neatsiliepė, todėl jis laukė teismo sprendimo, o radęs voką nedelsdamas paruošė skundą ir padavė teismui asmeniškai. Pareiškėjas akcentuoja, jog nesutinka su teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, nes laišką gavo pavėluotai ir būdamas išvykęs negalėjo žinoti, kad vokas su teismo sprendimu yra laiku išsiųstas iš teismo. Pareiškėjas nurodo, jog teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad sprendimas pareiškėją pasiektų laiku, kad būtų užtikrintos pareiškėjo teisės laiku gauti sprendimą, o voką siuntė ne registruotu, o paprastu paštu.

3. Pareiškėjas teigia, jog tarnaudamas Lietuvos valstybei nemanė, jog teks prašyti teisingumo, kurio jis nusipelnė sunkiu Lietuvai metu eidamas ginti valstybės, tapdamas savanoriu ir atkreipia dėmesį, kad 1991 metų savanoriai yra nustumti į kitų interesų pakraštį, jie neginami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju aktualios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio įstatymo IV skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą su apeliaciniu skundu dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimo kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 21 d., praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015).

Bylos duomenys patvirtina, jog 2019 m. liepos 19 d. teismo sprendime yra nurodytas jo apskundimo terminas (per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos) ir tvarka, pareiškėjas, skelbiant teismo sprendimą posėdyje nedalyvavo (b. l. 75), teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas 2019 m. liepos 22 d. (b. l. 81), nepažeidžiant ABTĮ 95 straipsnyje nurodyto termino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad teismo sprendimas pasiektų pareiškėją laiku, todėl šis pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, susijusio su tuo, jog dėl savo išvykimo nespėjo laiku paruošti apeliacinio skundo, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo išvykimas savo automobiliu, nepateikus šią aplinkybę pagrindžiančių objektyvių įrodymų dėl kelionės būtinybės, tikslo ir kitų priežasčių, negali būti pakankama priežastis pripažinti, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių, ekstraordinarių aplinkybių. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, iš esmės sutinka su nagrinėjamu atveju padaryta išvada, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl paties pasirinkto elgesio modelio (išvykimo). Pareiškėjas atskirajame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, atskirajame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė