24ef860b-1bfb-4ca2-afa2-e9174df93634 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-22263-1064/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17032-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.5; 3.2.6.6.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Vytautui Budnikui, vieÅ¡ame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grelida“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise“, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateiktu teismui patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 4074 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. gegužės 24 d. Lenkijoje dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės DAF FT XF, valst. Nr. KNV015 (toliau – transporto priemonė DAF), vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonės Mercedes-Benz priekaba SCHMITZ CARGOBULL, valst. Nr. HL366 (toliau – ir transporto priemonė Mercedes-Benz). Kadangi Å¡io eismo įvykio metu transporto priemonė DAF nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AAS „BTA Baltic insurance company“ filialas Lietuvoje, veikdamas ieÅ¡kovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 1.1 punktas), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens praÅ¡ymÄ bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino jÄ , iÅ¡mokėdamas 4074 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas, vykdydamas pirmiau nurodytos sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo AAS „BTA Baltic insurance company“ filialui Lietuvoje jo iÅ¡mokėtÄ 4074 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , tada, atsižvelgdamas į TPVCAPDÄ® įtvirtintÄ teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (TPVCAPDÄ® 23 straipsnis), raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos atsakovė nesumokėjo reikalaujamos sumos, todėl yra skolinga ieÅ¡kovui 4074 Eur, kuriuos praÅ¡o priteisti. Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Ji atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 38 punkto nuostatas ieÅ¡kovas turi priimti sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informacijÄ , įrodančius draudžiamojo įvykio faktÄ , eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju, atsakovės teigimu, vairuotojui, vairavusiam atsakovei priklausančiÄ neapdraustÄ transporto priemonę, buvo paskirta bauda už saugaus atstumo tarp transporto priemonių nesilaikymÄ , tačiau Å¡is pažeidimas nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su eismo įvykiu, dėl kurio ieÅ¡kovas reikalauja priteisti 4074 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovės teigimu, jai priklausančiÄ transporto priemonę vairavęs asmuo nurodė, jog eismo įvykis dėl UAB „Vlantana“ priklausančios transporto priemonės Mercedes-Benz apgadinimų įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl transporto priemonės „Scania“ vairuotojo kaltės. Tai yra, atsakovės teigimu, aptariamas eismo įvykis kilo tokiomis aplinkybėmis: transporto priemonės „Scania“ vairuotojas atsitrenkė į priekyje važiavusios UAB „Vlantana“ priklausančios transporto priemonės Mercedes-Benz priekabos galinę dalį, o tada praėjus kelioms minutėms atsakovei priklausančios transporto priemonės DAF vairuotojas, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkė į priekyje buvusiÄ transporto priemonę „Scania“.

Dėl Å¡ios priežasties, atsakovės vertinimu, UAB „Vlantana“ padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti ne atsakovė, o transporto priemonės „Scania“ valdytojas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti duomenys yra prieÅ¡taringi, nes kartu su ieÅ¡kiniu pateiktoje 2020 m. rugpjūčio 5 d. informacijoje dėl žalos administravimo proceso yra nurodyta, kad eismo įvykyje dalyvavo trys transporto priemonės, tačiau ieÅ¡kinio priede – PraneÅ¡ime apie eismo įvykį – pretenzijoje nurodoma, kad eismo įvykyje dalyvavo tik dvi transporto priemonės. Å ios aplinkybės, atsakovės vertinimu, parodo, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡samiai ir selektyviai vertino byloje surinktÄ medžiagÄ , netyrė duomenų dėl transporto priemonės „Scania“ vairuotojo kaltės bei priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡io automobilio vairuotojo neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo asmens UAB „Vlantana“ patirtos žalos.

Atsakovė nurodė, kad Taisyklių 39 punkte nustatyta, kad mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydį apskaičiuoja atsakingas draudikas ar ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos dydį, o 40 punkte nustatyta, kad ieÅ¡kovas moka eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovės teigimu, transporto priemonės remonto darbų apskaičiavimas yra sudaryta pačios nukentėjusios UAB „Vlantana, todėl tai nėra tinkamas bÅ«das pagrįsti patirtos žalos dydį.

Be to, iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio ir jo priedų nėra aiÅ¡ku, ar žala buvo atlyginta bÅ«tent už UAB „Vlantana“ priklausančios transporto priemonės patirtÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodomÄ Ä¯vykių eigÄ , o ieÅ¡kovas, vertindamas atsakingus asmenis sukėlusius nagrinėjamÄ eismo įvykį vadovavosi Lenkijos policijos BK KPP Sokolka, byloje Nr. TR.535.194.2020.K 2020-06-26 pateiktu informaciniu praneÅ¡imu apie kelių eismo įvykį, kuriame konstatuojama, kad kaltininku pripažintas vilkiko DAF, valst.

Nr. KNV015 ir priekabos valst. Nr. MM232 vairuotojas, nes jis nesilaikė saugaus atstumo tarp transporto priemonių, trenkėsi į transporto priemonę Scania, o Å¡i dėl to trenkėsi į prieÅ¡ jÄ stovinčiÄ transporto priemonę Mercedes-Benz. TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Biurui, prieÅ¡ingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant, tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovė Å¡ios pareigos nevykdė ir į ieÅ¡kovo praneÅ¡imus nereagavo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad žalÄ dėl sugadintos puspriekabės Schmitz, valst. Nr. HL366 administravo Biuro narys-draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, turintis teisę administruoti žalas Biuro vardu. Draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje specialistai apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę, įvertino nukentėjusio asmens pateiktus žalÄ Ä¯rodančius dokumentus, įskaitant UAB „Schmitz Cargobull Baltic” atsarginių (remontui reikalingų, keičiamų) dalių sÄ matÄ (suma 2213 Eur) bei bendrÄ remonto darbų apskaičiavimÄ ir, vadovaujantis gauta informacija, apskaičiavo žalÄ bei Biuro vardu iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ .

Atsakovės reikalavimas dėl nepriklausomo turto vertintojo yra perteklinis ir neatitinka TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 3 dalies nuostatų, o kiti atsiliepimo teiginiai deklaratyvÅ«s. Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriame nurodė, kad Lenkijos policijos BK KPP Sokolka, byloje Nr. TR.535.194.2020.K 2020-06-26 pateikto informacinio praneÅ¡imo autentiÅ¡kumas nėra aiÅ¡kus, jos nepasiraÅ¡ytas, nėra aiÅ¡ku, kas ir kokiais duomenimis vadovaudamasis sudarė šį praneÅ¡imÄ , įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimai nėra pridedami.

Atsakovė iÅ¡kėlė abejones tuo, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka nėra pagrįsta įrodymais, tačiau dublike ieÅ¡kovas tik atsikirto, kad draudimo kompanija turi teisę administruoti žalos bylÄ ir apskaičiuoti mokėtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovės nuomone, žalos mastÄ ir apimtį nustato ne ieÅ¡kovas ar draudimo bendrovė, o kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai – transporto priemonių servisai, turto vertės nustatymo ekspertai ar vertintojai. Byloje net nėra duomenų iÅ¡ Lietuvoje įteisintos kompiuterinės duomenų bazės „Audatex“, kurios pagalba galima apskaičiuoti vidutinius remonto darbų įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis gamyklų - gamintojų rekomenduojamais laiko normatyvais, nors tokiÄ prieigÄ prie Å¡ios informacinės sistemos draudimo bendrovės, ieÅ¡kovas ar jų samdomi specialistai neabejotinai turi.

Vienintelis dokumentas, patvirtinantis galimos žalos dydį, yra nepriklausomo trečiojo asmens UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ atsarginių dalių sÄ mata 2677,73 Eur sumai (su PVM), kurios pagrindu yra parengta paties nukentėjusiojo asmens UAB „Vlantana” transporto priemonės remonto darbų kalkuliacija 4929,54 Eur sumai (su PVM), tačiau transporto priemonės remonto darbų kalkuliacija yra sudaryta pačios nukentėjusios UAB „Vlantana“, kuri yra suinteresuota gauti kuo didesnę draudimo iÅ¡mokÄ , todėl toks dokumentas turėtų bÅ«ti vertintinas kritiÅ¡kai.

Pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 3 dalį žalos dydis nustatomas vadovaujantis ieÅ¡kovo įgaliotų asmenų (ekspertų) ir turto vertintojų ataskaitomis, o tokio dokumento byloje nėra. IeÅ¡kovas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Papildomų procesinių praÅ¡ymų neturėjo, papildomų įrodymų teikti nepageidavo, taip pat nurodė nereiÅ¡kiantis praÅ¡ymo dėl ekspertizės byloje skyrimo.

Advokatas pažymėjo, kad atsakovė su juo susisiekė tik gavusi ieÅ¡kovo pretenzijÄ , todėl apie ieÅ¡kovo ir atsakovės (ne)bendradarbiavimÄ dėl eismo įvykio jam asmeniÅ¡kai nėra žinoma, tačiau atsakovės direktorė jam nurodžiusi, kad praÅ¡omÄ informacijÄ teikė. Atstovas negalėjo nurodyti, kokie įrodymai byloje patvirtina atsakovės nurodomÄ Ä¯vykių versijÄ (eiliÅ¡kumÄ ). Jis patikino atsakovę tinkamai informavęs apie pareigÄ aktyviai rinkti įrodymus. k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikoje registruota atsakovei priklausanti transporto priemonė DAF FT XF, valst. Nr. KNV015 nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai nustatyta TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 3 ir 8 dalyse. Šalys taip pat neginčija, kad Lenkijos Respublikoje 2020 m. gegužės 24 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trys transporto priemonės: atsakovei priklausanti transporto priemonė DAF, transporto priemonė Scania ir bendrovei „Vlantana“ priklausanti transporto priemonė „Mercedes Benz“.

AAS „BTA Baltic insurance company“ filialas Lietuvoje atlygino eismo įvykio metu transporto priemonei Mercedes-Benz padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė 4074 Eur reikalavimÄ ieÅ¡kovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, pastarasis atliko mokėjimÄ ir pateikė pretenzijÄ atsakovei. Dėl atsakovės atsakomybės Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu (TPVCAPDÄ® 4 straipsnis).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies iÅ¡vengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam įvykiui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).

Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Draudikų biurui atsiranda dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 5 dalį nacionalinis draudikų biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos SÄ jungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡mokÄ dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos iÅ¡moka žalÄ atlyginusiam draudimo biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ atsakingo už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ asmens iÅ¡mokėtos pinigų sumos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė yra transporto priemonės DAF savininkė. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad ji neįvykdė pareigos sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Taigi, nustatyta, kad atsakovė pažeidė TPVCAPDÄ® 4 straipsnio reikalavimus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Biuras teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio;

2) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Biuras, TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovų, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. pirmiau nurodytų sÄ lygų egzistavimÄ .

Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Biuro draudikų biurų regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . Todėl tai, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomÄ jį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51–52 punktai).

Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 36 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovas, siekdamas nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Todėl tam tikra įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ne vien ieÅ¡kovui (Biurui), siekiančiam susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui iÅ¡mokėtÄ sumÄ ir turinčiam pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).

Taigi, pagal kasacinio teismo praktikÄ vien deklaratyvÅ«s atsakovės teiginiai ar abejonės nėra pakankamos ieÅ¡kovo teiginiams paneigti ir (ar) ieÅ¡kiniui atmesti. Pažymėtina, kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, tarp Å¡alių nėra ginčo dėl trijų transporto priemonių susidÅ«rimo, tačiau Å¡alys nesutaria dėl įvykių eigos. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovei priklausanti transporto priemonė DAF trenkėsi į transporto priemonę Scania ir bÅ«tent dėl to pastaroji trenkėsi į transporto priemonę Mercedes-Benz.

Atsakovė nurodo, kad transporto priemonė Scania jau buvo atsitrenkusi į transporto priemonę Mercedes-Benz ir tik po to į transporto priemonę Scania atsitrenkė jai priklausanti transporto priemonė DAF. IeÅ¡kovas, savo įvykių eiliÅ¡kumui pagristi į bylÄ pateikė faksu atsiųstÄ Lenkijos Respublikos inspektorės A. D. (A. D.) pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ kartu su priedu – PraneÅ¡imu apie eismo įvykį. RaÅ¡te nurodoma, kad DAF vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į Scania, o Å¡is atsitrenkė į Mercedes, kuris stovėjo prieÅ¡ jį.

PraneÅ¡ime nurodoma, kad NN transporto priemonė sankryžoje suko į Grymiaczkos vietovės pusę, dci kitos transporto priemonės, t. y. Mercedes su priekaba ir Scania su priekaba, laikydamosi atitinkamo atstumo tarp transporto priemonių, sustojo prieÅ¡ NN transporto priemonę, o transporto priemonė DAF nesilaikė tinkamo atstumo, todėl trenkėsi į transporto priemonės Scania priekabos galÄ , o Å¡i dėl trenkėsi į prieÅ¡ jÄ stovinčiÄ transporto priemonę Mercedes. Atsakovė jokių savo įvykio eigÄ patvirtinančių įrodymų nepateikė, jos atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tokių įrodymų byloje nėra.

Atsakovė taip pat neprašė byloje apklausti eismo įvykyje dalyvavusio ir jai priklausiusiÄ transporto priemonę vairavusio asmens. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, kad labiau tikėtina byloje yra ieÅ¡kovo nurodyta eismo įvykio eiga, kai atsakovei priklausantis automobilis DAF trenkėsi į transporto priemonę Scania, o Å¡i – į transporto priemonę Mercedes-Benz. Dėl Å¡ios priežasties laikytina, kad ieÅ¡kovei priklausančiÄ transporto priemonę DAF vairavusio asmens veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su transporto priemonei UAB „Vlantana“ priklausančiai transporto priemonei padaryta žala.

Pažymėtina, kad atsakovė pripažino, jog nei ji, nei jai priklausančiÄ transporto priemonę vairavęs asmuo neginčijo jam paskirtos nuobaudos dėl saugaus atstumo nesilaikymo, tačiau ginčydami Å¡iuo pažeidimu padarytos žalos faktÄ nepateikė jokių su pažeidimu susijusių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad Å¡is pažeidimas su aptariamu žalos faktu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs nebuvo. Dėl padarytos žalos dydžio IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė du dokumentus, kuriais grindė apskaičiuotos žalos dydį.

Pirmasis dokumentas yra UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ parengta atsarginių dalių sÄ mata (2213 Eur be PVM). Å io dokumento duomenų atsakovė neginčijo, todėl teismas laiko, kad dėl jame nurodytų detalių reikalingumo ir jų kainų ginčo byloje nėra. Antrasis dokumentas yra žalų vertintojo A. M. pasiraÅ¡yta transporto priemonės remonto darbų kalkuliacija, į kuriÄ , be jau pirmiau nurodytos detalių kainos taip pat yra įtraukti remonto (detalių pakeitimo) darbai su įkainiais bei papildomos medžiagos.

Bendra sÄ mata yra 4074 Eur (be PVM) sumai, kuriÄ ieÅ¡kovas ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Nors atsakovė ginčijo Å¡ioje sÄ matoje esančiÄ sumos dalį, kuri lieka atėmus UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ nurodytÄ detalių kainÄ (2213 Eur), tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, jog sÄ matoje esantys darbai nebuvo bÅ«tini arba kad jų įkainiai neatitinka rinkos kainų. Atsakovė taip pat neprašė skirti ekspertizės darbų reikalingumui ar jų kainai nustatyti, pati nepateikė net ir teorinių savo skaičiavimų dėl jos nuomone pagrįstos remonto darbų kainos.

Kadangi Å¡i sÄ mata pasiraÅ¡yta žalų vertintojo A. M., teismas, nesant atsakovės papildomų įrodymų, o tik deklaratyviai su ja nesutinkant, neturi pagrindo abejoti joje nurodytos informacijos teisingumu ir pagrįstumu. Civiliniame procese, kaip jau minėta, Å¡alys turi pagrįsti savo teiginius ir atsikirtimus, o teismas vadovaujasi tikėtinumo taisykle. Dėl Å¡ios priežasties atsakovei nepateikus jokių konkrečių įrodymų ar argumentų, kuri aptariamos sÄ matos eilutė (dėl joje nurodyto darbo ar jo įkainio) yra nepagrįsta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai dėl žalos dydžio nėra nuginčyti, Pažymėtina ir tai, kad byloje atsakovė neginčijo aplinkybės, jog jai buvo žinoma apie eismo įvykį ir dėl jo vykdytÄ tyrimÄ , todėl ji kaip eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininkė ir tiesiogiai atsakinga už įvykusio eismo įvykio pasekmes, turėjo teisę teikti paaiÅ¡kinimus, įrodymus ir kitÄ informacijÄ susijusiÄ su eismo įvykio tyrimu ir jo administravimu, susipažinti su tyrimo byloje renkamais įrodymais ir dėl jų pasisakyti.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės direktorė teigė teikusi praÅ¡omÄ informacijÄ , tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovės bendradarbiavimÄ su ieÅ¡kovu ar žalÄ administravusiu AAS „BTA Baltic insurance company“ filialu Lietuvoje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė elgėsi pasyviai, net bÅ«dama informuota, nesidomėjo žalos administravimo procesu, nepasinaudojo teise dalyvauti vykusiame procese, kurio metu buvo nustatyta sugadinimų ir žalos apimtis, o įvykio aplinkybes pradėjo ginčyti tik po to, kai ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė regresinį reikalavimÄ (pretenzijÄ ).

Tokio atsakovės neveiklumo žalos tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu neigiamos procesinės pasekmės tenka atsakovei, todėl byloje nesant įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo nurodomÄ Å¾alos dydį ar jo apskaičiavimÄ , ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 4074 Eur priteisimo yra tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl procesinių palÅ«kanų IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (4074 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 92 Eur žyminis mokestis bei 20,67 Eur iÅ¡laidų už dokumentų iÅ¡vertimÄ Ä¯ proceso kalbÄ (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos byloje nepriteistinos, nes nevirÅ¡ija minimalios 5 Eur sumos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“, juridinio asmens kodas 303079956, ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai 4074 Eur (keturis tÅ«kstančius septyniasdeÅ¡imt keturis eurus), 6 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (4074 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 112,67 Eur (vieno Å¡imto dvylikos eurų 67 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Sigita Fomičiova