2015-12-02 Nr. AB-23567-3-61-3-01987-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1354-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01987-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovams Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – ir Karo akademija) viršininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. K-039 ir grąžinti jį į Karo akademijos II kurso, 4 semestro kariūno pareigas; priteisti iš Karo akademijos už priverstines pravaikštos nuo 2015 m. kovo 2 d., t. y. nuo išleidimo iš tarnybos dienos, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos stipendiją ir maistpinigius; priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 8 688,60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. spalio 20 d. buvo pateiktas apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą. Kartu su apeliaciniu skundu paduotas prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašyme nurodoma, kad nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 20 d. pareiškėjo atstovas L. J. buvo išvykęs į komandiruotę. Prašyme pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nežymiai praleistas terminas visada atnaujinamas, o pareiškėjas apeliacinio skundo padavimo terminą praleido 1 darbo diena.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas apeliacinį skundą elektroninių paslaugų posistemėje pasirašė ir teismui pateikė 2015 m. spalio 20 d., t. y. praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2015 m. spalio 19 d.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas prie apeliacinio skundo pridėjo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Karių teisių gynimo centro 2015 m. spalio 1 d. įsakymą, kuriuo L. J. siunčiamas į komandiruotę po Europą nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. spalio 25 d. Teismas nustatė, kad šį įsakymą pasirašė VšĮ Karių teisių gynimo centro direktorius L. J.. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas prie apeliacinio skundo nepridėjo jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad L. J. įsakyme nurodytu laikotarpiu buvo išvykęs į komandiruotę, kurioje, kaip teigia pareiškėjas, dalyvavo dalykiniuose susitikimuose, konferencijose (pvz., kvietimų į susitikimus, susitikimų dienotvarkių, kelionės bilietų, viešbučio rezervacijos ir pan.). Teismas pažymėjo, kad komandiruotė po Europą negali būti pripažįstama svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismas akcentavo, kad prašyme nurodoma, jog pareiškėjo atstovas L. J. buvo išvykęs į komandiruotę nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 20 d., o pridėtame įsakyme nurodyta kita komandiruotės data, t. y. 2015 m. spalio 5 d. – 2015 m. spalio 25 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimas buvo priimtas iki pareiškėjui išvykstant į jo nurodytą komandiruotę. Teismas nurodė, kad byla yra elektroninė, todėl prieiga prie jos galima net ir ne iš darbo vietos, vadinasi pareiškėjo atstovas turėjo galimybę paruošti apeliacinį skundą, nepraleisdamas termino jį paduoti. Teismas konstatavo, kad terminas paduoti apeliacinį skundą praleistas dėl subjektyvių aplinkybių.

III. Pareiškėjas M. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo bei apeliacinio skundo priėmimo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad per 14 dienų pareiškėjui nebūtų pavykę susirasti atstovo, kuris būtų galėjęs surašyti apeliacinį skundą byloje, kurioje iki tol nedalyvavo. Atskirajame skunde pažymima, kad pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo atstovo L. J. komandiruotės faktą. Atskirajame skunde teigiama, kad teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. spalio 2 d. (penktadienį), o pareiškėjo atstovas į komandiruotę išvyko 2015 m. spalio 5 d. (pirmadienį), todėl pareiškėjo atstovas neturėjo galimybės iki išvykimo parengti apeliacinio skundo. Atskirajame skunde akcentuojama, kad pareiškėjo atstovo komandiruotės dienotvarkė buvo įtempta, todėl ir komandiruotėje parengti apeliacinio skundo nebuvo galimybės. Atskirajame skunde pažymima, kad realiai terminas praleistas 1 diena, nes paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo penktadienis.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaič io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas M. G. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria netenkintas jo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinį skundą atsisakyta priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas šį terminą praleido, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su atskiruoju skundu skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2015 m. spalio 19 d. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu siekiamas apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2015 m. spalio 2 d., todėl apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2015 m. spalio 16 d. Šią aplinkybę pripažino ir pats pareiškėjas prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, ar atsitiktinių aplinkybių.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą grindžia tuo, kad pareiškėjo atstovas L. J. nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. spalio 20 d. buvo išvykęs į komandiruotę ir neturėjo galimybės apeliacinį skundą parengti teisės aktuose nustatytais terminais bei kad terminas praleistas nežymiai – tik 1 darbo diena, nes paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo penktadienis, o vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tai sudaro pagrindą visada atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Atskirajame skunde papildomai pažymima, kad per 14 dienų pareiškėjui nebūtų pavykę susirasti atstovo, kuris būtų galėjęs surašyti apeliacinį skundą byloje, kurioje iki tol nedalyvavo.

Visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra suformuota taisyklė, kad terminas paduoti apeliacinį skundą atnaujintinas visada, kai jis praleistas nežymiai. Priešingai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Be to, termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo trukmė svarbi tik atsižvelgus į termino praleidimą lėmusias aplinkybes, tačiau nežymus termino praleidimas per se nelaikomas pagrindu šį terminą atnaujinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad pareiškėjo užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Pavyzdžiui, priežastimi atnaujinti terminą nepripažinta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo išvykęs dėl tarnybinio būtinumo į kitą miestą (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-74/2011). Iš esmės analogiškai vertintinas ir pareiškėjo atstovo užimtumas, šiuo atveju – komandiruotė. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus asmuo gali ginti pats arba pasitelkęs atstovą ar atstovus. Taip pat akcentuotina, kad asmuo viso administracinės bylos proceso metu gali turėti ne vieną, o kelis, skirtingose bylos stadijose, skirtingus, atstovus. Todėl tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas L. J. dėl jo nurodomo užimtumo negalėjo ABTĮ nustatyti terminu parengti ir teismui pateikti apeliacinio skundo, nesudaro pagrindo išvadai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių aplinkybių. O tai, kad, kaip nurodoma atskirajame skunde, per 14 dienų pareiškėjui nebūtų pavykę susirasti atstovo, kuris būtų galėjęs surašyti apeliacinį skundą byloje, kurioje iki tol nedalyvavo, laikytina tik subjektyvia prielaida.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodo ir nepateikia įrodymų, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų surasti kitą atstovą ir jam tai padaryti nepavyko, nenurodo, dėl kokių priežasčių neteikė pats apeliacinio skundo įstatymo nustatytu terminu. Be to, pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis nežinojo apie atstovo nurodomą užimtumą, prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą negrindžia aplinkybe, jog buvo suklaidintas ar pan. atstovo dėl apeliacinio skundo parengimo ir padavimo ABTĮ nustatytu terminu. Šiuo atveju prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą išimtinai grindžiamas tik pareiškėjo atstovo negalėjimu dėl atstovo nurodomos komandiruotės teisės aktuose nustatytu terminu parengti apeliacinį skundą, o tai nėra laikoma svarbia aplinkybe, apribojusia pareiškėjo galimybę pateikti apeliacinį skundą, nes pareiškėjas teisę į apeliaciją galėjo įgyvendinti pats ar per kitą atstovą.

Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, jau teismo sprendimo paskelbimo dieną – t. y. 2015 m. spalio 2 d., pareiškėjo atstovas žinojo, kad iš esmės visą apeliacinio skundo padavimo terminą jis bus išvykęs (VšĮ Karių teisių gynimo centro direktoriaus įsakymas L. J. siųsti į komandiruotę priimtas 2015 m. spalio 1 d.), todėl sąžiningai atstovaudamas pareiškėjui, turėjo jį informuoti apie tai, kad apeliacinio skundo negalės parengti teisės aktuose nustatytais terminais. Be to, akcentuotina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai (viešbučių sąskaitos bei apmokėjimą patvirtinantys kasos čekiai) tik apie tai, jog pareiškėjo atstovas buvo išvykęs nuo 2015 m. spalio 10 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aptariamą aplinkybę dėl L. J. nurodomos komandiruotės nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. spalio 20 d. iš esmės esant analogiškoms aplinkybėms (apeliacinis skundas buvo pateiktas 2015 m. spalio 20 d. dėl 2015 m. spalio 2 d. teismo sprendimo) taip pat nelaikė priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1345-438/2015). Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių naujų ar individualių, tik su šia administracine byla susijusių, aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti tą pačią termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo priežastį, nei ją įvertino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms kitoje byloje.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo nurodytas apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, todėl šiuo atveju neatnaujindamas apeliacinio skundo padavimo termino priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti vadovaujantis atskirajame skunde nurodytomis ar kitomis aplinkybėmis, nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė