2018-02-20 Nr. AB-3516-3-61-3-00071-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-137-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00071-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2; 55.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. K. (Z. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. (Z. K.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Z. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) per teismo sprendimu nustatytą terminą priimti nutarimą pagal pareiškėjo 2017 m. lapkričio 30 d. skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Z. K. skundą.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (lot. be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atkreipė dėmesį, jog administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turėjo pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Tačiau pareiškėjas skunde teismui nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareigūnų veiksmų priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir prokuroro nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

III. Pareiškėjas Z. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, jog jo reikalavimas atitinka ABTĮ 92 straipsnį, nes prašoma įpareigoti Generalinę prokuratūrą atlikti veiksmus, t. y. priimti nutarimą. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis prieštarauja minėtam straipsniui, taip pat ir ABTĮ 5 straipsnio 2 ir 3 punktams. Be to, pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 1 dalį teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas Z. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Generalinę prokuratūrą per teismo sprendimu nustatytą terminą priimti nutarimą pagal pareiškėjo 2017 m. lapkričio 30 d. skundą.

Pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, matyti, jog bylos, kylančios iš veiklos baudžiamojo proceso srityje, yra priskirtinos bendrosios kompetencijos teismams. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad skundo reikalavimai, susiję su prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija, gali būti nagrinėjami administraciniuose teismuose, tačiau tai turi būti veikla viešojo administravimo, o ne baudžiamojo proceso srityje.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turėjo pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl įpareigojimo Generalinę prokuratūrą atlikti veiksmus priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, akcentuoja, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimas nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu, t. y. grindžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjo reikalavimas yra susijęs su ikiteisminio tyrimo dėl pareiškėjo skunduose nurodytų nusikalstamų veikų pradėjimu/nepradėjimu. Taigi šiuo atveju ginčas susijęs su prokuratūros veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija ir administraciniai teismai nėra kompetentingi vertinti jų teisėtumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo Generalinę prokuratūrą priimti nutarimą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad Generalinė prokuratūra vilkino įgyvendinti BPK 64 straipsnio 2 punktą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių teisės nuostatų turinį, daro išvadą, jog tai susiję su prokuratūros veiksmais siekiant vykdyti teisingumą ir tirti bylą, t. y. su ikiteisminio tyrimo pradėjimu. Vadinasi, remiantis anksčiau pateiktu aiškinimu, šių pareiškėjo teiginių teisingumas negali būti vertinamas administraciniuose teismuose. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, esą jis prašė teismo įpareigoti atsakovą (Generalinę prokuratūrą) atlikti administracinį veiksmą, yra nepagrįstas, nes pareiškėjas prašo administracinio teismo įpareigoti prokuratūrą atlikti veiksmus, kuriuos reglamentuoja BPK normos, nors administracinis teismas pagal jam suteiktą kompetenciją tokių įpareigojimų nustatyti negali.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. K. (Z. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius