Legislator Case Law & Legislation
244fdc50-7fda-4b74-b07f-e86eeec1589e AI generated

244fdc50-7fda-4b74-b07f-e86eeec1589e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 244fdc50-7fda-4b74-b07f-e86eeec1589e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-172/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.,1.2.3.2.8.,1.2.3.2.11.,1.2.14.3.1.             Teisminio proceso Nr.1-10-1-00583-2011-3             1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.;                          2.3.6.4.5.                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),teisėjų Reginos Gaudutienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui,gynėjai advokatei Irinai Karšul,nuteistajam R.

Legislator headnote

AI generated

244fdc50-7fda-4b74-b07f-e86eeec1589e · Lietuvos apeliacinis teismas: Tačiau Å¡i kortelė nebuvo surasta ir nenustatyta, ar ja kas nors pasinaudojo. Nuteistasis teigia, jog O. R. priklausiusiÄ banko mokėjimo kortelę galėjo pagrobti A. A.. Apeliantas pažymi, kad jam materialinę pagalbÄ teikė motina bei sugyventinė, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis O. R. nužudė siekdamas pasipelnyti. Nuteistojo teigimu, jam pareikÅ¡tas kaltinimas dėl nukentėjusiosios O. R. išžaginimo yra grindžiamas vien tik nuteistųjų A. A. ir A. V. parodymais, kurie nesutampa su objektyviais bylos duomenimis – žuvusiosios lavono tyrimÄ atlikusio teismo medicinos eksperto iÅ¡vada, kurioje nenustatyta, kad nukentėjusioji buvo išžaginta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-172/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.,1.2.3.2.8.,1.2.3.2.11.,1.2.14.3.1.             Teisminio proceso Nr.1-10-1-00583-2011-3             1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.;                          2.3.6.4.5.                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),teisėjų Reginos Gaudutienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui,gynėjai advokatei Irinai Karšul,nuteistajam R.

M.,nukentėjusiajai K. P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 311 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:             - pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;             - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iolikai metų;             - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;             - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;             - pagal BK 311 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas Å¡eÅ¡iolikai metų, keturis iÅ¡ jų atliekant kalėjime, o likusiÄ bausmės dalį pataisos namuose. IÅ¡ R. M. priteista 9100, 40 Lt, iÅ¡ jų 320 Lt solidariai su nuteistuoju A. A., turtinei žalai atlyginti ir 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios K. P. naudai. Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. A. ir A. V., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 29 d., apie 18 val. miÅ¡ko masyve, esančiame Vingio parke, Vilniuje, apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas lytiÅ¡kai santykiauti su O. R., tyčia sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip septynis smÅ«gius rankomis į veidÄ , padarydamas kraujosruvas minkÅ¡tuosiuose audiniuose liežuvyje, veide, abiejose smilkininėse srityse, ir O. R. nukritus ant žemės, jėga numovė jos kelnes, įkiÅ¡o varpÄ Ä¯ makÅ¡tį ir lytiÅ¡kai natÅ«raliu bÅ«du su ja santykiavo.

Suprasdamas, kad išžagino nukentėjusiÄ jÄ , turėdamas tikslÄ nuslėpti O. R. atžvilgiu prieÅ¡ tai padarytÄ nusikaltimÄ (išžaginimÄ ), tyčia rankomis spaudė nukentėjusiosios kaklÄ kol ji nerodė jokių gyvybės ženklų, taip tyčia jÄ nužudė, po to tęsdamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ , pagrobė nukentėjusiajai O. R. priklausančius daiktus: odinį krepšį, 120 Lt vertės, kuriame buvo 1500 litų grynaisiais, kosmetikos už 1600 Lt sumÄ , mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, 280 Lt vertės, AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB banko „SNORAS“ lizingo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčias vertės, du sidabrinius žiedus bendros, 120 Lt vertės, tuo padarydamas 3620 Lt turtinę žalÄ .

Po ko tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , ir siekdamas nuslėpti savo padarytas nusikalstamas veikas, veikdamas kartu su A. A. ir A. V., „Rimi“ parduotuvėje, esančioje Savanorių pr. 16, Vilniuje, nupirko tris butelius degaus skysčio ir latekso pirÅ¡tines. Po ko, kartu su A. A. grįžo į Vingio parkÄ prie nukentėjusiosios lavono, aplaistė O. R. kÅ«nÄ degiu skysčiu ir tyčia jį padegė, ko pasėkoje įvyko lavono terminis apdegimas (oda sudegusi apie 90% kÅ«no pavirÅ¡iaus; liemens, rankų minkÅ¡tųjų audinių, kaulai visiÅ¡kai sudegė), taip tyčia iÅ¡niekino nukentėjusiosios lavonÄ , bei perdavė A.

A. iÅ¡ nukentėjusiosios pagrobtÄ ir jai priklausančiÄ AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. 4797094106996111, skirtÄ finansinei operacijai inicijuoti, tokiu bÅ«du išžagino, nužudė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ O. R., (išžaginimÄ ), plėšimo bÅ«du pagrobė jos turtÄ bei neteisėtai įgijo, laikė, svetimas tikras elektronines mokėjimo priemones bei tyčia iÅ¡niekino O. R. lavonÄ .             IÅ¡ nuteistojo R. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nesutinka iÅ¡ dalies.

Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo suvaržyta jo teisė į tinkamÄ gynybÄ , kadangi teisminio nagrinėjimo metu R. M. buvo gydomas stipriais psichikÄ veikiančiais medikamentais, todėl jis nesuprato vykstančio proceso esmės, negalėjo tinkamai suformuluoti klausimų liudytojams ir kitiems nuteistiesiems bei pats duoti objektyvius parodymus. Pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir iÅ¡nagrinėjo Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pažeisdamas nuteistojo teisę į tinkamÄ procesÄ .

Apelianto teigimu, ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje taip pat atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, kadangi procesinius veiksmus atlikusi tyrėja, siekdama kuo greičiau Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti į teismÄ , klastojo ikiteisminio tyrimo duomenis ir neatliko bÅ«tinų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti teisingam baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jis nukentėjusiÄ jÄ nužudė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, yra nepagrįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo neabejotinai nustatyta, kad nužudymo metu O. R. su savimi turėjo 1500 Lt. TokiÄ iÅ¡vadÄ apygardos teismas padarė remdamasis vien tik liudytojos J. Z. Ž. parodymais, tačiau nei ikiteisminiame tyrime, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausta „Jolanta“, kuriai nukentėjusioji įvykio dienÄ turėjo perduoti minėtÄ sumÄ pinigų. R. M. teigimu, bylos duomenimis nepaneigiama galimybė, jog O. R. iki nužudymo buvo susitikusi su „Jolanta“ ir pinigus jai atidavė.

Taip pat objektyviais bylos duomenimis nepatvirtinama ir ta apygardos teismo iÅ¡vada, jog įvykio metu nukentėjusioji su savimi turėjo kosmetikos, kurios bendra vertė 1600 Lt. Å i aplinkybė nustatyta vien tik K. P. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Siekiant nustatyti Å¡ias aplinkybes, nuteistojo nuomone, byloje reikėtų apklausti liudytoja „JolantÄ â€œ. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad po O. R. nužudymo nuteistasis bÅ«tų įgijęs kokių nors vertingų daiktų ar turėjęs pinigų.

PrieÅ¡ingai, nuteistųjų parodymais nustatyta, kad po nužudymo parduotuvėje „Rimi“ už prekes atsiskaitė ne R. M., o A. A.. Jokių iÅ¡ O. R. neva pagrobtų daiktų nebuvo rasta ir atlikus kratÄ R. M. gyvenamojoje vietoje. Tuo tarpu nukentėjusiajai priklausęs mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo rastas A. V. ir A. A. namuose. Pastarieji paaiÅ¡kino, kad apeliantas jiems atidavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir paprašė jį sunaikinti. AnalogiÅ¡kus parodymus nuteistasis A. A. davė ir dėl iÅ¡ nukentėjusiosios neva pagrobtos banko mokėjimo kortelės, kuriÄ apeliantas taip pat perdavė praÅ¡ydamas sunaikinti.

Tačiau Å¡i kortelė nebuvo surasta ir nenustatyta, ar ja kas nors pasinaudojo. Nuteistasis teigia, jog O. R. priklausiusiÄ banko mokėjimo kortelę galėjo pagrobti A. A.. Apeliantas pažymi, kad jam materialinę pagalbÄ teikė motina bei sugyventinė, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis O. R. nužudė siekdamas pasipelnyti. Nuteistojo teigimu, jam pareikÅ¡tas kaltinimas dėl nukentėjusiosios O. R. išžaginimo yra grindžiamas vien tik nuteistųjų A. A. ir A. V. parodymais, kurie nesutampa su objektyviais bylos duomenimis – žuvusiosios lavono tyrimÄ atlikusio teismo medicinos eksperto iÅ¡vada, kurioje nenustatyta, kad nukentėjusioji buvo išžaginta.

Å i teismo medicinos eksperto iÅ¡vada sutampa su nuteistojo parodymais apie tai, kad jis, abipusiu sutikimu lytiÅ¡kai santykiaudamas su O. R., jos praÅ¡ymu, sudavė vienÄ nestiprų smÅ«gį delnu jai į veidÄ . Todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent jo byloje duoti parodymai yra patikimi, jie sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis. Nuteistasis savo parodymuose tvirtino, jog nukentėjusiÄ jÄ O. R. nužudė dėl neatsargumo, o ne siekdamas nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ â€“ jos išžaginimÄ .

IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka ir su nuteisimu pagal BK 311 straipsnio 1 dalį. Apeliantas teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas neturėjo pagrindo remtis nuteistųjų A. V. ir A. A. byloje duotais parodymais, kadangi jie viso proceso metu buvo prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. R. M. tvirtina, kad O. R. lavonÄ padegė ne jis, o A. A., kuris siekė užvaldyti nukentėjusiosios turtÄ . Tuo tarpu R. M. neturėjo pagrindo siekti atsikratyti žuvusiosios lavonu. Nuteistasis nurodo, kad Å¡i baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai, todėl bÅ«tina apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausti nuteistuosius A.

V., A. A., K. P., J. Z. Ž., teismo medicinos ekspertÄ D. F.. Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde teigiama, kad BPK reikalavimai Å¡ioje byloje buvo pažeisti tiek ikiteisminio tyrimo metu, kuomet tyrėja neva klastojo bylos dokumentus, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teisė į gynybÄ tirdamas įrodymus tuo metu, kai R.

M. psichinė bÅ«klė dėl jam paskirtų psichikÄ veikiančių vaistų vartojimo neleido suprasti atliekamų procesinių veiksmų esmės ir tinkamai gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų užduodant klausimus kitiems nuteistiesiems bei liudytojams. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui.

BPK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybÄ . Antroje Å¡io straipsnio dalyje įtvirtinta teismo pareiga užtikrinti įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir bÅ«dais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, dalyvavo tiek nuteistasis R. M., tiek jo gynėja I. KarÅ¡ul. IÅ¡ tiesų, bylos medžiagoje yra duomenų apie tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu gydėsi įkalinimo įstaigos ligoninėje.

Å iÄ aplinkybę patvirtina iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės gauti duomenys apie R. M. sveikatos bÅ«klę (t. 4, b.l. 108-125, 127-142). Gavęs Å¡iuos duomenis, pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių nustatyti, ar nuteistojo R. M. psichinė bÅ«klė netrukdo jam dalyvauti baudžiamajame procese ir suvokti atliekamų procesinių veiksmų prasmę. Antai, teisiamajame posėdyje buvo apklausta ekspertė Z. Kazėnienė, kuri, susipažinusi su R. M. medicininiais dokumentais, kategoriÅ¡kai patvirtino, kad jam konstatuota emocijų sutrikimo bÅ«sena neturi žymesnės įtakos intelektinėms psichikos funkcijoms.

Ekspertė nurodė ir tai, kad, kaip buvo konstatuota ir ikiteisminio tyrimo metu, R. M. diagnozuoti sutrikimai nėra medicininio nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai (t. 4, b.l. 143). Tokius ekspertės Z. Kazėnienės paaiÅ¡kinimus patvirtina ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės iÅ¡duota medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad R. M. dėl psichinės bÅ«klės gali dalyvauti teismo posėdžiuose (t. 4, b.l. 83). Teisėjų kolegija, vertindama minėtų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumÄ , atsižvelgia ir į tai, kad, kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, R.

M. davė iÅ¡samius parodymus, motyvuotai paaiÅ¡kindamas savo ankstesnių parodymų keitimo priežastis, taip pat uždavė klausimus nuteistajai A. V.. Be to, apeliantas iÅ¡sakė motyvuotÄ nuomonę ir dėl bylos nagrinėjimo metu iÅ¡kilusių procesinių klausimų – įrodymų tyrimo apimties, galimybės nagrinėti bylÄ neatvykus proceso dalyviams ir pan. Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo tokios psichinės bÅ«klės, kuri neleido jam tinkamai gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų.

Kita vertus, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme, buvo pakartotinai apklaustas nuteistasis A. A., nukentėjusioji K. P., liudytoja J. Z. Ž., kuriems teisę užduoti klausimus turėjo ir apeliantas. Taigi nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje byloje buvo suvaržyta R. M. teisė į tinkamÄ gynybÄ . VisiÅ¡kai nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s apeliacinio skundo teiginiai, jog Å¡ioje byloje procesinius veiksmus atlikusi tyrėja klastojo baudžiamosios bylos duomenis. Pats nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo, kokie konkrečiai bylos duomenys buvo suklastoti; be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam R.

M. buvo tinkamai praneÅ¡ta apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ (t. 4, b.l.

4) bei sudaryta galimybė kartu su gynėju susipažinti su bylos medžiaga. Šia savo teise R. M. pasinaudojo ir jokių pastabų ar prašymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo nepareiškė (t. 4, b.l. 10-11). Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo kai kurias ikiteisminio tyrimo metu R. M. inkriminuotas aplinkybes, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo suklastoti. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu R. M. nuteistas už nukentėjusiosios O.

R. išžaginimÄ , nužudymÄ iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų ir siekiant nuslėpti anksčiau įvykdytÄ nusikaltimÄ , taip pat už O. R. turto – odinio krepÅ¡io, 1500 Lt grynųjų pinigų, 1600 Lt vertės kosmetikos, mobiliojo ryÅ¡io telefono, banko mokėjimo kortelių bei beverčio žiedo – pagrobimÄ , ir lavono iÅ¡niekinimÄ . Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde iÅ¡ dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu, o bÅ«tent: tvirtina, jog su O.

R. lytiÅ¡kai santykiavo abipusiu sutikimu, o jÄ nužudė netyčia, nes Å¡i, lytinio santykiavimo metu siekdama patirti didesnį malonumÄ , pati paprašė suspausti jos kaklÄ ; neigia pagrobęs O. R. turtÄ ir tai, jog jÄ nužudė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų; nurodo, jog O. R. lavonÄ iÅ¡niekino sudegindamas ne jis, o nuteistasis A. A.. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo R. M. byloje duotus parodymus, konstatuoja, kad jie nebuvo nuoseklÅ«s ir vienodi. Antai, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ jį kartÄ jis visiÅ¡kai neigė savo kaltę ir tvirtino O.

R. nepažinojęs (t. 2, b.l. 127-128). Vėlesnės apklausos metu jis prisipažino nužudęs O. R., tačiau tvirtino tai padaręs dėl neatsargumo. Jis paaiÅ¡kino, kad su nukentėjusiÄ jÄ bÅ«nant Vingio parke, ji pati pasiÅ«lė pasimylėti. Nuteistajam sutikus, O. R. nurodė mėgstanti grubų seksÄ , todėl prašė jo metu suspausti jai kaklÄ rankomis bei suduoti smÅ«gį į veidÄ . Supratęs, kad nukentėjusiosios kaklÄ suspaudė per stipriai ir Å¡i mirė, R. M. teigė iÅ¡sigandęs ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinęs. Tuomet jis paskambino A.

A., papasakojo apie nužudymÄ ir paprašė pagalbos. A. A. atvažiavo labai greitai ir pasiÅ«lė už 7000 Lt padėti atsikratyti lavonu. Po kurio laiko abu jie ir A. V. nuėjo prie lavono ir jį apžiÅ«rėjęs A. A. pasiÅ«lė sudeginti, idant neliktų DNR pėdsakų. Visi trys nuėję į parduotuvę Rimi nusipirko degaus skysčio, gumines pirÅ¡tines ir vėl grįžo į įvykio vietÄ . R. M. tvirtino, kad degų skystį ant O. R. lavono pylė vienas A. A., jis ir padegė numesdamas degantį degtukÄ (t. 2, b.l. 130-133).

Tokius parodymus R. M. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 134-138). Apklausos, vykusios pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , metu R. M. atsisakė duoti bet kokius parodymus motyvuodamas tuo, kad tikslių įvykio aplinkybių neprisimena (t. 2, b.l. 143-144). 2011 m. gruodžio 9 d. vykusios apklausos metu R. M. kardinaliai pakeitė parodymus ir ėmė tvirtinti, jog O. R. išžagino ir nužudė A. A. (t. 2, b.l. 149-151). Teisiamajame posėdyje R. M. buvo apklaustas du kartus. Pirmosios apklausos metu jis patvirtino, kad teisingus parodymus davė antrosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu.

Be to jis kategoriÅ¡kai neigė pasisavinęs O. R. turtÄ ir paaiÅ¡kino, kad A. A. 800 Lt skolÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ savo asmeninių pinigų (t. 4, b.l. 102-103). Antrosios apklausos metu apeliantas vėl iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus ir prisipažino, kad O. R. pasmaugė tyčia, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti tokio savo elgesio motyvų, kadangi įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau ir Å¡ios apklausos metu jis kategoriÅ¡kai neigė pagrobęs nukentėjusiosios daiktus (t. 4, b.l. 146).

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme jis jau tvirtino, kad O. R. nužudė netyčia, jos praÅ¡ymu smaugdamas lytinių santykių metu (t. 5, b.l. 102-104). Taigi nuteistasis R. M. viso proceso metu skirtingai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, siekdamas sumenkinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį. Kita vertus, beveik visų apklausų metu jis pripažino pasmaugęs O. R., o pirmosios instancijos teisme patvirtino tai padaręs tyčia. Taip pat apeliantas neigia, jog su nukentėjusiÄ ja lytiÅ¡kai santykiavo prievartiniu bÅ«du ir tvirtina, jog nužudytosios lavonÄ padegti sugalvojo ir šį sumanymÄ Ä¯gyvendino vienas A.

A.. Tokie nuteistojo parodymai paneigiami objektyviais bylos duomenimis. Visų pirma, pažymėtina, jog būtent teisiamajame posėdyje apelianto duoti parodymai apie tai, kad jis O. R. pasmaugė tyčia, ne lytinių santykių metu, kaip tai tvirtino apeliacinės instancijos teisme, sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis – nuteistųjų A. A., A. V. parodymais ir teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis. Nuteistasis A. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011 m. balandžio 29 d. jis buvo su R.

M., kuomet Å¡is susipažino su O. R. ir susitarė su ja iÅ¡gerti alkoholinių gėrimų. Tuomet A. A. paliko R. M. su nukentėjusiÄ ja, o pats iÅ¡vyko namo. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 18.30 val., jam į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino R. M., kuris kalbėjo keistai, buvo permainingos nuotaikos, ir, pasakęs, kad turi bėdų, paprašė skubiai atvažiuoti į susitikimÄ . A. A. į Vilnių atvažiavo po valandos ir susitiko su R. M., kurio veidas buvo apdraskytas, o drabužiai purvini. Pastarasis po kurio laiko pasakė, kad sumušė O.

R. ir Å¡i galimai yra negyva. Tuomet abu nutarė nuvažiuoti į Vingio parkÄ ir įsitikinti, ar nukentėjusioji tikrai mirė. A. A. netoli įvykio vietos susitarė susitikti ir su A. V.. R. M. nuvedė A. A. į parko gilumÄ , kur Å¡is pamatė gulintį moters lavonÄ . Nuėję tolyn nuo nužudytosios, abu jie bei prisijungusi A. V. svarstė, kokiu bÅ«du bÅ«tų geriausia atsikratyti lavonu. A. V. pasiÅ«lė lavonÄ sudeginti ir R. M. Å¡is pasiÅ«lymas pasirodė tinkamas. Tuomet visi trys parduotuvėje Rimi įsigijo degaus skysčio bei pirÅ¡tines.

Už prekes mokėjo A. A., kadangi R. M. neturėjo pinigų. Grįžtant į įvykio vietÄ R. M. perdavė A. A. iÅ¡ O. R. pagrobtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir nurodė, kad jį reikia sunaikinti. Abu jie – A. A. ir R. M. iÅ¡pylė degų skystį ant nukentėjusiosios lavono, pastarasis uždegė kelis degtukus ir numetė ant lavono. KÅ«nui užsiliepsnojus, A. A. pamatė, kad moters veidas buvo stipriai sumuÅ¡tas, lavonas buvo nuogas, be apatinių rÅ«bų (t. 4, b.l. 96-100). A. A. tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b.l. 142-143).

Taigi nuteistojo A. A. parodymais paneigiamas R. M. aiÅ¡kinimas, kad jis, siekdamas lytiÅ¡kai santykiauti, prieÅ¡ O. R. nesmurtavo. Nuteistasis A. A. patvirtino, jog nužudytosios veidas buvo stipriai sumuÅ¡tas, o ant R. M. veido matė įdrėskimus. Be to, Å¡io nuteistojo parodymais nustatyta ir tai, kad apeliantas jį į įvykio vietÄ pasikvietė tam, kad Å¡is padėtų sunaikinti lavonÄ . PrieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti tokiais A.

A. parodymais, kadangi jie sutampa su kitais bylos duomenimis – nuteistosios A. V. parodymais ir teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis.Nuteistoji A. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011 m. balandžio 29 d., apie 18 val., jos sugyventiniui A. A. paskambino R. M. ir paprašė su juo susitikti Vilniaus mieste. Nuteistajai buvo neramu, todėl ji nuolat skambino A. A. ir teiravosi jo, kas atsitiko R. M.. A. A. telefonu pasakė, kad R. M. nužudė moterį. Tuomet ir A. V. susitarė susitikti su jais Vilniuje, prie Vingio parko.

Ä® susitikimÄ atėjo abu, R. M. veidas buvo apdraskytas, drabužiai purvini. Tuomet A. A. su R. M. nuėjo pažiÅ«rėti, ar moteris tikrai mirusi, o A. V. liko laukti susitikimo vietoje. Po kurio laiko jie grįžo, A. A. pasakė, jog ten guli negyva, visa sudraskyta ir pusiau nuoga moteris. R. M. svarstė, kokiu bÅ«du geriausia bÅ«tų sunaikinti lavonÄ , ir galiausiai nusprendė, kad jį reikia sudeginti. Tuomet visi jie nuėjo į parduotuvę Rimi, nusipirko degaus skysčio, pirÅ¡tines ir vėl grįžo į Vingio parkÄ .

A. V. liko laukti troleibusų sustojime, kur po trisdeÅ¡imties minučių sugrįžo ir A. A. (t. 4, b.l. 100-102). Nuteistojo A. A. nurodytas aplinkybes, jog O. R. buvo stipriai sumuÅ¡ta, patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Joje konstatuota, kad nors dėl stipraus O. R. lavono sudegimo ir apanglėjimo mirties priežasties nustatyti negalima, tačiau matyti kraujosruvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose – liežuvyje, veide, abiejose smilkininėse srityse (t. 1, b.l. 88-94). TÄ aplinkybę, jog nukentėjusioji O.

R. prieÅ¡inosi R. M. veiksmams, ir kad mirtį lėmę sužalojimai jai buvo padaryti ne pačiai praÅ¡ant lytiÅ¡kai santykiaujant abiejų sutarimu, patvirtina nuteistųjų A. A. bei A. V. parodymai apie tai, jog R. M. veidas buvo sudraskytas. Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji O. R. prieÅ¡inosi apelianto veiksmams. Å iame kontekste svarbÅ«s ir liudytojo V. R. parodymai apie tai, kad jo buvusi sutuoktinė O. R. grubaus sekso nemėgo (t. 4, b.l. 91-92).Taigi pirmiau aptarti duomenys – paties apelianto parodymai, nuteistųjų A.

A. bei A. V. parodymai, kiti pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad R. M. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai į veidÄ , siekdamas palaužti jos valiÄ ir lytiÅ¡kai su ja santykiauti. Numovęs sužalotos O. R. kelnes, jis su ja lytiÅ¡kai santykiavo, o vėliau, siekdamas nuslėpti išžaginimÄ , suspaudęs kaklÄ rankomis, jÄ pasmaugė. Pirmiau aptartais bylos duomenimis neabejotinai nustatyta ir tai, kad R. M., supratęs, jog O. R. yra negyva, paskambino A. A. ir paprašė jo susitikti ieÅ¡kodamas pagalbos paslepiant lavonÄ .

Apelianto aiÅ¡kinimas, jog pats A. A. pasiÅ«lė sudeginti lavonÄ , yra nelogiÅ¡kas ir prieÅ¡tarauja objektyviais bylos duomenimis nustatytoms faktinėms aplinkybės – o bÅ«tent tam, kad pats R. M. skambino A. A., prašė atvykti, parodė lavonÄ ir kartu su juo bei A. V. įsigijo sudeginimui bÅ«tinų medžiagų. Å iuo atveju akivaizdu, kad lavono sudeginimu buvo suinteresuotas ne A. A. ar A. V., o O. R. nužudęs R. M., kuris, kaip nustatyta nuteistųjų A. A. ir A. V. parodymais, be kita ko tokiu bÅ«du siekė iÅ¡vengti ir jo paties galimo identifikavimo pagal DNR tyrimÄ bei gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R.

M. kaltu dėl O. R. išžaginimo, jos nužudymo siekiant nuslėpti pirmiau įvykdytÄ nusikaltimÄ bei nužudytosios lavono iÅ¡niekinimo, tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei teisingai jas teisiÅ¡kai įvertino kvalifikuodamas R. M. nusikalstamus veiksmus. Kita vertus, teisėjų kolegijai sutinka su nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl apeliantui inkriminuotos nužudymÄ kvalifikuojančios aplinkybės – savanaudiÅ¡kų paskatų, bei dėl nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti pripažįstamas visiÅ¡kai pagrįstu bei teisėtu.

Ä®vertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po O. R. nužudymo, R. M. pagrobė jos turtÄ : 120 Lt vertės odinį krepšį, kuriame buvo 1500 Lt grynaisiais ir 1600 Lt vertės kosmetikos; mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“; AB SEB mokėjimo kortelę; AB banko „Snoras“ lizingo kortelę. Ne visos Å¡ios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtinamos objektyviais bylos duomenimis.

Kaip jau minėta, pats nuteistasis R. M. viso proceso metu neigė pasisavinęs bet kokį nukentėjusiosios O. R. turtÄ , nors patvirtino, jog ji su savimi turėjo odinį krepšį. Aplinkybė, jog O. R. nužudymo dienÄ su savimi turėjo odinį krepšį, nustatyta ne tik R. M., bet ir A. A. bei nukentėjusiosios K. P. parodymais. Nuteistojo A. A. parodymais nustatyta ir tai, kad, paklaustas apie O. R. turėtÄ krepšį, R. M. paaiÅ¡kino, jog krepšį užkasė miÅ¡ke ir ranka parodė kryptį link užkasimo vietos.

Pats apeliantas buvo purvinas ir žemėtas (t. 5, b.l. 142-143). Taigi Å¡ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. M. pasisavino O. R. odinį krepšį, kurio vertė 120 Lt. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, nustatydamas O. R. įvykio metu krepÅ¡yje turėtÄ turtÄ ir jo vertę, taip pat tai, jog šį turtÄ pasisavino bÅ«tent R. M., netinkamai įvertino bylos duomenis. Apygardos teismas nustatydamas minėtas aplinkybes rėmėsi nukentėjusiosios K.

P., liudytojos J. Z. Ž. ir nuteistojo A. A. parodymais. IÅ¡ tiesų, Å¡ių proceso dalyvių parodymais nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusioji turėjo su savimi odinį krepšį, kuriame paprastai neÅ¡iojosi platinamÄ kosmetikÄ . Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios K. P. ir liudytojos J. Z. Ž. parodymai dėl O. R. krepÅ¡yje įvykio dienÄ buvusių daiktų nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s ir patikimi. Antai, nukentėjusioji K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie O.

R. su savimi turėtus daiktus nužudymo dienÄ ji sužinojo iÅ¡ kartu su pastarÄ ja gyvenusios motinos. Å i sakė, kad iÅ¡eidama iÅ¡ namų O. R. turėjo didelį odinį krepšį, kuriame buvo kosmetika. Kokios firmos buvo kosmetika, nukentėjusioji nurodyti negalėjo. Taip pat O. R. turėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , o pinginę buvo palikusi namuose. K. P. nurodė ir tai, kad jai buvo žinoma, jog tÄ dienÄ O. R. turėjo susitikti su „Jolanta“ ir sumokėti jai 1500 Lt, gautus už parduotÄ kosmetikÄ (t. 1, b.l. 106-109).

Antrosios apklausos metu K. P. davė parodymus apie patirtÄ Å¾alÄ ir pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame, be kita ko, nurodė, kad kosmetikos, kuriÄ nužudymo dienÄ turėjo O. R., vertė buvo 1600 Lt. Tačiau nei duodama parodymus, nei pačiame civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusioji nedetalizavo, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatyta bÅ«tent tokia kosmetikos vertė (t. 1, b.l. 111-112, 114-118). Apklausta teisiamajame posėdyje K. P. paaiÅ¡kino, kad kosmetikos vertę žinojo, kadangi O. R. „kosmetikÄ buvo pardavusi ir turėjo už jÄ atsiskaityti“ (t. 4, b.l. 90-91).

IÅ¡ tokių nukentėjusiosios parodymų neaiÅ¡ku, kokiÄ konkrečiai kosmetikÄ ji buvo pardavusi ir, jei kosmetika buvo parduota, tai kaip ji galėjo fiziÅ¡kai bÅ«ti pas nukentėjusiÄ jÄ . K. P. buvo apklausta ir nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme, kur ji iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus ir paaiÅ¡kino, kad O. R. įvykio dienÄ pinigus turėjo sumokėti ne už parduotÄ kosmetikÄ , o už lankytus kursus, tačiau kokiÄ konkrečiai pinigų sumÄ , nukentėjusioji nurodyti negalėjo.

Taip pat ji nurodė ir tai, kad „Jolanta“ O. R. buvo davusi kosmetikos, kurios vertė 1500 Lt (t. 5, b.l. 101-102). Taigi nukentėjusiosios parodymai apie O. R. turėtos pinigų sumos paskirtį bei kosmetikos vertę nebuvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Be to, jie nesutampa su liudytojos J. Z. Ž. parodymais. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja parodė, kad su O. R. susipažino, kai Å¡i atėjo papraÅ¡yti siuvimo paslaugos. Nukentėjusioji papasakojo, kad prekiauja kosmetika, tačiau kur jÄ Ä¯sigydavo liudytoja teigė nežinanti.

Vėliau vykusių susitikimų metu J. Z. Ž. sužinojo, kad O. R. kosmetikÄ platinimui įsigydavo KaroliniÅ¡kių mikrorajone esančioje turgavietėje. 2011 m. balandžio 29 d. liudytoja buvo susitarusi susitikti su O. R., kadangi ji žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau ji į susitikimÄ neatėjo ir mobiliojo ryÅ¡io telefonu nebuvo pasiekiama (t. 1, b.l. 132-134). Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. Z. Ž. davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus, tačiau ir Å¡ios apklausos metu tikslai nenurodė, kokiÄ konkrečiai pinigų sumÄ jai buvo skolinga O.

R. ir turėjo grÄ Å¾inti įvykio dienÄ (t. 4, b.l. 91). Siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegijÄ liudytojÄ J. Z. Ž. apklausė ir apeliacinės instancijos teisme. Å ios apklausos metu liudytoja dar kartÄ patvirtino, kad, prieÅ¡ingai nei teigė K. P., O. R. platintÄ kosmetikÄ Ä¯sigydavo ne iÅ¡ liudytojos, kuriÄ vadino „Jolanta“, o turgavietėje. Å ios apklausos metu liudytoja nurodė ir tai, kad O. R. buvo paskolinusi 1500 Lt kosmetikai įsigyti. Å iuos pinigus O. R. žadėdavo grÄ Å¾inti dalimis – kartÄ 100 Lt, kitÄ kartÄ â€“ 500 – 600 Lt, tačiau, pasak liudytojos, Å¡iuos pinigus nukentėjusioji tik parodydavo turinti, bet negrÄ Å¾indavo.

Ä®vykio dienÄ O. R. turėjo grÄ Å¾inti dalį sumos, nes 380-400 Lt ji buvo sumokėjusi už kursus, todėl Å¡ios dalies skolos grÄ Å¾inti negalėjo (t. 5, b.l. 138-139).Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus nukentėjusiosios K. P. ir liudytojos J. Z. Ž. parodymus, konstatuoja, kad jie nebuvo nuoseklÅ«s ir sutampantys tarpusavyje. Nors K. P. tvirtino, jog kosmetikÄ platinimui O. R. įsigydavo bÅ«tent iÅ¡ liudytojos J. Z. Ž., todėl pastarajai ir buvo skolinga 1500 Lt, tokius jos parodymus paneigė minėta liudytoja.

Be to, liudytojos J. Z. Ž. parodymai dėl paskolintos pinigų sumos, paskolos tikslo ir grÄ Å¾inimo detalių nebuvo nuoseklÅ«s – nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje ji nenurodė, kokiÄ konkrečiai pinigų sumÄ buvo paskolinusi nukentėjusiajai, taip pat nepaaiÅ¡kino paskolos tikslo bei grÄ Å¾inimo detalių. Å ias aplinkybes ji nurodė tik apeliacinės instancijos teisme. Tačiau iÅ¡ Å¡ioje proceso stadijoje jos duotų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad visos paskolintos pinigų sumos O.

R. įvykio dienÄ negalėjo grÄ Å¾inti. Å ios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar O. R. įvykio metu turėjo su savimi pinigų; jei taip, kokia tai buvo suma. Juolab, nukentėjusiosios K. P. parodymų apie O. R. galimai turėtos kosmetikos vertę nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad nėra jokių galimybių Å¡ių minėtų prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti pasitelkiant kitus įrodinėjimo Å¡altinius – nuteistasis R. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino matęs, jog O.

R. su savimi turėjo didelį krepšį, tačiau nei jo, nei jame buvusios kosmetikos ar pinigų jis nepagrobęs. Nei apžiÅ«rint įvykio vietÄ , nei atliekant kratÄ R. M. namuose Å¡ie neva pagrobti daiktai rasti nebuvo. Nuteistieji A. A. ir A. V. nuosekliai tvirtino, kad parduotuvėje Rimi už prekes, skirtas O. R. lavono sudeginimui, sumokėjo A. A., kadangi R. M. pinigų neturėjo.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis R. M. pagrobė O. R. krepšį su jame buvusia kosmetika ir grynaisiais pinigais, grindė ir objektyviais bylos duomenimis nustatyta aplinkybe, jog po įvykio R.

M. grÄ Å¾ino A. A. 800 Lt skolÄ . Tačiau nuteistasis R. M. apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad Å¡iuos A. A. grÄ Å¾intus pinigus jis gavo iÅ¡ savo motinos bei sugyventinės. Tokie jo parodymai objektyviais bylos duomenimis nepaneigiami. PrieÅ¡ingai, apklausta apeliacinės instancijos teisme R. M. motina L. M. patvirtino, kad R. M. prašė jos pervesti 800 Lt, kuriuos jis turėjo grÄ Å¾inti draugui. Liudytoja tuo metu turėjo tik 500 Lt, todėl Å¡iÄ pinigų sumÄ ir pervedė į A. M. banko sÄ skaitÄ .

Liudytoja pateikė ir tai patvirtinančius duomenis – iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ banko sÄ skaitos (t. 5, b.l. 132-134). Liudytoja A. M. apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino R. M. parodymus paaiÅ¡kindama, kad ji žinojo apie R. M. skolÄ A. A., todėl kai L. M. į jos banko sÄ skaitÄ pervedė 500 Lt, liudytoja iÅ¡ banko sÄ skaitos nuėmė dar 300 Lt ir visus Å¡iuos pinigus perdavė nuteistajam (t. 5, b.l. 141-142). Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. M. A. A. skolÄ galimai grÄ Å¾ino iÅ¡ pagrobtų pinigų paneigiama objektyviais bylos duomenimis.Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir apie tai, kad apeliantas pagrobė O.

R. priklausiusiÄ AB banko „Snoras“ lizingo kortelę. Å i kortelė nei pas R. M., nei pas A. A., pas kurį buvo rasta AB SEB banko mokėjimo kortelė, rasta nebuvo. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl visų nusikalstamos veikos požymių. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v.

Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog Å¡ioje byloje nėra patikimų įrodymų, kad R. M. pagrobė iÅ¡ O. R. krepÅ¡yje buvusius 1500 Lt grynaisiais ir 1600 Lt vertės kosmetikÄ , taip pat AB banko Snoras lizingo kortelę.

Todėl šios įrodytomis pripažintos aplinkybės iš teismo nuosprendžio nustatomosios dalies šalintinos. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių keistinas ir apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti priteisimo. Iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, nustatydamas K. P. padarytos turtinės žalos dydį, apygardos teismas rėmėsi pareikštu civiliniu ieškiniu, kuriame be kita ko buvo nurodyta neva O. R. su savimi turėta pinigų suma, taip pat turėtos kosmetikos vertė, ir jį pilnai patenkino.

Apeliacinės instancijos teismui paÅ¡alinus įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog R. M. pagrobė O. R. 1600 Lt vertės kosmetikos bei 1500 Lt grynųjų pinigų, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti atitinkamai mažinamas 3100 Lt, t.y. iki 6000 Lt. Kita vertus, teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog Å¡ioje byloje neįrodyta, kad apeliantas pagrobė O. R. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ ir AB SEB banko mokėjimo kortelę.

Kaip matyti iÅ¡ pirmiau aptartų nuteistojo A. A. parodymų, R. M. perdavė jam kažkokius daiktus, nurodęs, kad juos reikia sunaikinti. A. A. grįžęs namo pastebėjo, kad jam perduotas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“ su SIM kortele bei AB SEB banko mokėjimo kortelė, iÅ¡duota O. R. vardu, kuriÄ vėliau sudegino. Mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“ kratos metu buvo rastas ir paimtas A. V. namuose, kur ji gyveno su A. A. (t. 2, b.l. 40-41). Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais nuteistojo A.

A. parodymais apie R. M. jam perduotÄ iÅ¡ O. R. pagrobtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei banko kortelę. Juolab, kad jie sutampa su minėtame kratos protokole užfiksuotais duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, to savo parodymuose netvirtino matęs ir R. M., kad A. A. bÅ«tų paėmęs kokius nors O. R. priklausiusius daiktus iÅ¡ įvykio vietos. Vadinasi, A. A. perduotÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir banko mokėjimo kortelę pagrobė bÅ«tent R. M., todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį.Nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad R.

M. nukentėjusiÄ jÄ O. R. nužudė ne tik siekdamas paslėpti prieÅ¡ tai įvykdytÄ nusikaltimÄ â€“ jos išžaginimÄ , bet ir turėdamas savanaudiÅ¡kų tikslų pagrobti jos turtÄ . Teisėjų kolegija su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. siekdamas gauti iÅ¡ to turtinės naudos, įgyti teisę į turtÄ arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , kai savanaudiÅ¡kos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-361/2006, 2K-7-576/2006). Å ioje byloje pirmiau aptartais duomenimis patikimai nustatyta, kad: konfliktas su O. R. kilo tuomet, kai Å¡i atsisakė lytiÅ¡kai santykiauti su R. M.; todėl jis, siekdamas palaužti nukentėjusiosios valiÄ , sudavė jai smÅ«gius į galvÄ ; po prievartinių lytinių santykių, siekdamas nuslėpti šį nusikaltimÄ , R.

M. rankomis suspaudė O. R. kaklÄ ir tokiu bÅ«du jÄ nužudė. Taigi Å¡ios objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog pagrindinis O. R. nužudymo motyvas buvo siekis nuslėpti pirmiau įvykdytÄ nusikaltimÄ . Tuo tarpu, nors, kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad R. M. pagrobė dalį nukentėjusiosios turto (mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir banko kortelę), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad bÅ«tent Å¡ių veiksmų apeliantas siekė nužudydamas O.

R.. PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog šį iÅ¡ nukentėjusios pagrobtÄ turtÄ R. M. perdavė A. A. ir paprašė sunaikinti, leidžia daryti patikimÄ iÅ¡vadÄ , kad turto pagrobimas nebuvo savarankiÅ¡kas nužudymo motyvas, o labiau spontaniÅ¡kas veiksmas jau po atliktų kitų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nepagrįstai nustatė BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytÄ nužudymÄ kvalifikuojančiÄ aplinkybę R.

M. atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas perkvalifikuojant R. M. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ . Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , nustatytinos tokios R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės:R. M. 2011 m. balandžio 29 d., apie 18 val. miÅ¡ko masyve, esančiame Vingio parke, Vilniuje, apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas lytiÅ¡kai santykiauti su O. R., tyčia sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip septynis smÅ«gius rankomis į veidÄ , padarydamas kraujosruvas minkÅ¡tuosiuose audiniuose liežuvyje, veide, abiejose smilkininėse srityse, ir O.

R. nukritus ant žemės, jėga numovė jos kelnes, įkiÅ¡o varpÄ Ä¯ makÅ¡tį ir lytiÅ¡kai natÅ«raliu bÅ«du su ja santykiavo. Suprasdamas, kad išžagino nukentėjusiÄ jÄ , turėdamas tikslÄ nuslėpti O. R. atžvilgiu prieÅ¡ tai padarytÄ nusikaltimÄ (išžaginimÄ ), tyčia rankomis spaudė nukentėjusiosios kaklÄ kol ji nerodė jokių gyvybės ženklų, taip tyčia jÄ nužudė, po to tęsdamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ , pagrobė nukentėjusiajai O. R. priklausančius daiktus: 120 Lt vertės odinį krepšį, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, 280 Lt vertės, AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčiÄ vertės, du sidabrinius žiedus bendros, 120 Lt vertės, tuo padarydamas 400 Lt turtinę žalÄ .

Po ko tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , ir siekdamas nuslėpti savo padarytas nusikalstamas veikas, veikdamas kartu su A. A. ir A. V., „Rimi“ parduotuvėje, esančioje Savanorių pr. 16, Vilniuje, nupirko tris butelius degaus skysčio ir latekso pirÅ¡tines. Po ko, kartu su A. A. grįžo į Vingio parkÄ prie nukentėjusiosios lavono, aplaistė O. R. kÅ«nÄ degiu skysčiu ir tyčia jį padegė, ko pasėkoje įvyko lavono terminis apdegimas (oda sudegusi apie 90% kÅ«no pavirÅ¡iaus; liemens, rankų minkÅ¡tųjų audinių, kaulai visiÅ¡kai sudegė), taip tyčia iÅ¡niekino nukentėjusiosios lavonÄ , bei perdavė A.

A. iÅ¡ nukentėjusiosios pagrobtÄ ir jai priklausančiÄ AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ finansinei operacijai inicijuoti, tokiu bÅ«du išžagino, nužudė siekdamas nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ O. R., (išžaginimÄ ), plėšimo bÅ«du pagrobė jos turtÄ bei neteisėtai įgijo, laikė svetimas tikras elektronines mokėjimo priemones bei tyčia iÅ¡niekino O. R. lavonÄ .             Skirdamas bausmes R. M. už padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimų pobÅ«dį, jais sukeltas pasekmes, nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis (R.

M. anksčiau jau tris kartus teistas, baustas administracine tvarka), į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, o BK 311 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ - veikdamas bendrininkų grupe, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi Å¡ia prasme pirmosios instancijos teismas BK bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ , nepažeidė. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai perkvalifikavus R.

M. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , keistina ir jam už šį nusikaltimÄ paskirta bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau minėtas byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad R. M. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte, skirtina laisvės atėmimo bausmė penkiolikai metų. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad, net ir sumažinus R. M. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, apimtį, pagal Å¡iuos BK specialiosios dalies straipsnius R.

M. paskirtosios bausmės neÅ¡velnintinos, kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu R. M. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams, taip pat pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, atitinka tiek įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , tiek apelianto asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendį priėmęs teismas, bendrindamas R.

M. paskirtÄ sias laisvės atėmimo bausmes pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 311 straipsnio 1 dalį nepagrįstai taikė vien tik bausmių apėmimo bÅ«dÄ . Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apygardos teismo nuosprendžio pakeitimas Å¡ioje bendrinimo dalyje reikÅ¡tų R. M. teisinės padėties pabloginimÄ nesant prokuroro ar nukentėjusiosios apeliacinio skundo, teisėjų kolegija Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Å¡ioje dalyje palieka nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti. R. M. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ .R. M. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ paskirti laisvės atėmimo bausmę penkiolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, R.

M. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 311 straipsnio 1 dalį, ir R. M. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ penkiolikai metų. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad R. M. pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtÄ â€“ 1500 Lt grynųjų pinigų, 1600 Lt vertės kosmetikÄ ir AB banko SNORAS iÅ¡duotÄ lizingo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ R. M. nukentėjusiosios K. P. naudai priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 6000 Lt. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                       Albinas Bielskis Teisėjai                                                     Regina Gaudutienė                                                                  Violeta Ražinskaitė