244ea415-6f17-4e28-a1cc-4e4e6fccfb9d · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-78-945/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13271-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.7.5.9; 1.3.9.2.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus TamaÅ¡ausko ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Santehkomplektas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Santehkomplektas“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

R. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir darbo sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Santehkomplektas“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavys) prašė teismo pripažinti atsakovo M. R. (toliau – atsakovas, darbuotojas) darbo sutarties nutraukimÄ 2021 m. liepos 16 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ teisėtu, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 7 176,94 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2020 m. vasario 28 d. Å¡alys sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 59, pagal kuriÄ atsakovas nuo 2020 m. kovo 2 d. buvo įdarbintas pardavimų vadovu. Atsakovo darbo funkcijas apėmė sutarčių sudarymas su prekybiniais partneriais, prekių įvedimas į parduotuves, logistikos užsakymas, prekių pristatymas ir savalaikis sÄ skaitų apmokėjimas. IeÅ¡kovės vadovas buvo ne kartÄ nurodęs atsakovui, kad jam dirbti su pinigų priėmimo kvitais neleidžiama, o visi atsiskaitymai turi vykti per ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ . 2020 m. spalio 30 d. atsakovas pinigus iÅ¡ kliento priėmė pagal pinigų priėmimo kvitÄ ir perdavė ieÅ¡kovės vadovui (100,01 Eur suma).

IeÅ¡kovės vadovas juos įnešė į banko sÄ skaitÄ , dar kartÄ nurodydamas atsakovui, kad jis neturi įgaliojimų dirbti su pinigų priėmimo kvitais. IeÅ¡kovei kilus įtarimų, kad atsakovas savinasi pinigus, buvo patikrinti dokumentai ir nustatyta, jog 2020 m. spalio 14 d. pagal pinigų priėmimo kvitÄ serija ABU Nr. 4613609 atsakovas paėmė iÅ¡ UAB „Kromsana“ 1 500 Eur sumÄ , tačiau jos ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino, pagal 2021 m. sausio 1 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ruoÅ¡inį prekės užpajamuotos 352,05 Eur sumai (su PVM) ir neva parduotos neįvardintam asmeniui, tačiau ieÅ¡kovė negavo nei prekių, nei 352,05 Eur sumos už užpajamuotas prekes, pagal 2021 m. kovo 29 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ruoÅ¡inį prekės užpajamuotos 4 698,07 Eur sumai (su PVM), tačiau ieÅ¡kovė negavo nei prekių, nei 4 698,07 Eur sumos už užpajamuotas prekes, pagal 2021 m. vasario 1 d. komercinį pasiÅ«lymÄ atsakovas fiziniam asmeniui pardavė prekes už 243,47 Eur sumÄ , tačiau Å¡ios sumos neįnešė į ieÅ¡kovės kasÄ . IeÅ¡kovė 2021 m. kovo 30 d. registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovui reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl nurodytų aplinkybių, pakartotinai reikalavimÄ iÅ¡siuntė ieÅ¡kovo el. paÅ¡to adresu, tačiau atsakovas pasiaiÅ¡kinimo nepateikė. 2021 m. balandžio 15 d. ieÅ¡kovės direktorius priėmė įsakymÄ â€žDėl iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio“, kuriuo iÅ¡ atsakovo iÅ¡skaičiavo 725,04 Eur dydžio darbo užmokestį.

Vėliau tikrinant ieÅ¡kovės dokumentus paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas 2021 m. sausio 29 d. ieÅ¡kovės vardu 335 Eur sumai pasirašė pinigų priėmimo kvitÄ serija ABU Nr. 4613617 už prekes, prekių kodas Nr. SANK210319, pardavė UAB „Termogidas“ prekių už 312,49 Eur sumÄ , 2020 m. birželio 30 d. pasirašė pinigų priėmimo kvitÄ serija BLC Nr. 1111439 už prekes 48,35 Eur sumai, tačiau Å¡ių sumų neįnešė į ieÅ¡kovės kasÄ , 2021 m. kovo 26 d. (tuo metu atsakovas buvo nedarbingas) iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 22,81 Eur sumai, kuri ieÅ¡kovei buvo sumokėta tik po to, kai ieÅ¡kovė pateikė atsakovui reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti.

IeÅ¡kovė atsakovui el. paÅ¡tu 2021 m. balandžio 26 d. iÅ¡siuntė dar vienÄ reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl nurodytų veiksmų. 2021 m. balandžio 29 d. ieÅ¡kovė gavo atsakovo atstovės atsakymÄ dėl 2021 m. balandžio 26 d. reikalavimo pasiaiÅ¡kinti. 2021 m. balandžio 29 d. ieÅ¡kovės direktorius priėmė įsakymÄ dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ pagal DK 58 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad įsakymo priėmimo metu atsakovas buvo nedarbingas, ieÅ¡kovės direktorius nustatė, jog atsakovo atleidimo diena bus pirmoji diena po nedarbingumo nutraukimo, Å¡iuo atveju – 2021 m. liepos 16 d.

Atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ieÅ¡kovė su atsakovu tinkamai atsiskaitė.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė atmesti ieÅ¡kinį. Atsakovas nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su pareiginėmis instrukcijomis, darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais darbdavio vidaus aktais, reglamentuojančiais darbo tvarkÄ , veikė vadovaudamasis iÅ¡imtinai žodiniais darbdavio nurodymais ir nusistovėjusia tvarka darbovietėje. Vykdydamas darbo funkcijas atsakovas pastebėjo, kad buhalterinė apskaita yra tvarkoma galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Viena iÅ¡ atsakovo pareigų buvo grynųjų pinigų iÅ¡ klientų priėmimas pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus, kuriuos jis perduodavo kasininkui S. S. Atsakovui nėra žinoma, kokia tvarka kasininkas gautus grynuosius pinigus apskaitydavo kasoje.

Atsakovas niekada nėra gavęs ir pasirašęs kasos dokumento, patvirtinančio pinigų įneÅ¡imÄ . Atsakovas 2020 m. lapkričio mėn. pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei ketinantis iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, nes tuo metu buvo gavęs pasiÅ«lymÄ pradėti dirbti UAB „Jaukurai“. IeÅ¡kovė, sužinojusi, kad atsakovas ketina iÅ¡eiti dirbti į konkuruojančiÄ Ä¯monę, pagrasino atsakovui, jog, tuo atveju, jei atsakovas savo noru nutrauks darbo sutartį, ieÅ¡kovė apkaltins atsakovÄ Å¾alos padarymu, piniginių lėšų pasisavinimu.

Atsakovas, bÅ«damas jauno amžiaus ir nedidelės darbinės patirties, nežinojo, kaip geriausiai pasielgti tokioje situacijoje, todėl buvo priverstas likti dirbti. 2021 m. sausio mėn. buvo atlikta inventorizacija, kuri patvirtino atsakovo pastebėtas problemas buhalterinėje apskaitoje – prekių ir lėšų trÅ«kumÄ , dėl ko atsakovas pasijuto priklausomas nuo darbdavio valios ir tariamo geranoriÅ¡kumo, bijojo susidorojimo ir apkaltinimo vagyste. Bendravimas su atsakovu vyko nepagarbiai ir žeminančiai, iÅ¡ jo pradėta reikalauti atlikti darbines funkcijas, kurios nepriskirtinos atsakovo pareigybei.

Atsakovui pasijutus blogai, nuo 2021 m. kovo 19 d. jam buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Atsakovo tėvai 2021 m. kovo 25 d. nuvyko į ieÅ¡kovės buveinę pasikalbėti su ieÅ¡kovės direktoriumi ir įteikti atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva (DK 55 straipsnis) nuo 2021 m. kovo 25 d. IeÅ¡kovė neįformino darbo sutarties nutraukimo, motyvuodama tuo, kad negalima atleisti darbuotojo laikino nedarbingumo metu, ir ėmėsi įvairių veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ atsakovÄ , kuriais siekė atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo kitu pagrindu, nei prašė atsakovas.

IeÅ¡kovės nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina žalos padarymo, taip pat fakto, jog žalÄ ieÅ¡kovei padarė atsakovas savo kaltais veiksmais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį, pripažino neteisėtu atsakovo 2021 m. liepos 16 d. atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , pripažino, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 10 000 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos – 1 132,16 Eur (neatskaičius mokesčių) priteisimo atsakovui nukreipė vykdyti skubiai, priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 228,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

5. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodyti PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ruoÅ¡iniai ir komercinis pasiÅ«lymas patys savaime neįrodo ieÅ¡kovei padarytos žalos, nes sÄ skaitų faktÅ«rų ruoÅ¡iniai – tai įmonėje naudojamas bÅ«das pateikti klientui informacijÄ /komercinį pasiÅ«lymÄ apie prekių kainas, o klientas, gavęs tokį pasiÅ«lymÄ , sprendžia, ar prekes įsigyti. Teismo vertinimu, prekių pajamavimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas atliko pajamavimo operacijas, tačiau jie neįrodo, jog atsakovas užsakė visas užpajamuotas prekes ir jas vėliau pasisavino.

Liudytojas S. S. patvirtino, kad yra buvę atvejų, kai prekes užsako keli vadybininkai ir pajamuoja tas vadybininkas, kuris parsineÅ¡a sÄ skaitÄ iÅ¡ tiekėjo. Teismas sprendė, kad dalis prekių, kurias pajamavo atsakovas, galėjo bÅ«ti užsakytos kitų vadybininkų, o tai reiÅ¡kia, jog dėl Å¡ių prekių dingimo, jeigu bÅ«tų įrodyta, kad prekės iÅ¡ tiesų dingo, gali bÅ«ti atsakingi keli darbuotojai ar vienas iÅ¡ darbuotojų, kuris užsakė prekę. IÅ¡reikalavęs PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡ UAB „Bikuvos prekyba“, teismas nustatė, kad dalis 2020 m. pajamuotų prekių buvo parduotos Å¡iai įmonei taip pat 2020 m. (pajamavimo ir pardavimo datos sutampa), kas reiÅ¡kia, jog dalis prekių pagal komercinį pasiÅ«lymÄ yra parduotos ieÅ¡kovės klientams.

IeÅ¡kovei nepateikus PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už 2020 m., inventorizavimo dokumentų, sandėlio apskaitos ir kt. dokumentų, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, neteikdama įrodymų, kurie yra jos žinioje, ir nepaÅ¡alindama abejonių, jog prekės buvo parduotos 2020 m., siekė perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovui, kas reiÅ¡kia, kad ji neįrodė žalos atsiradimo fakto. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pateikti darbinio pobÅ«džio susiraÅ¡inėjimai patvirtina atsakovÄ vykdžius jo darbines funkcijas, užsakius tam tikras prekes ir medžiagas, tačiau neįrodo, kad Å¡ias prekes atsakovas pasisavino.

IeÅ¡kovei neįrodžius, kad pagal jos apskaitÄ yra nustatytas prekių trÅ«kumas ir jį sukėlė atsakovas, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė nei žalos fakto, nei jos dydžio. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nenurodė konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, jog prekės ne visada buvo parduodamos per sandėlį ir tam tikrais atvejais buvo pristatomos tiesiogiai pirkėjui. Teismo vertinimu, jei atsakovas užsakė prekes, aplenkdamas ieÅ¡kovės sandėlį ir prekes pasisavino, tai ieÅ¡kovė, teigdama, kad 2020 m. pabaigoje atlikus inventorizacijÄ trÅ«kumai nebuvo nustatyti, prieÅ¡tarauja savo teiginiams dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Tai teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei neįrodžius žalos fakto ir atsakovo neteisėtų veiksmų, kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos (priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė) nėra aktualios.

6. Teismas pažymėjo, kad į bylÄ pateikti grynųjų pinigų priėmimo kvitai, kuriuos pasirašė atsakovas, įrodo, jog atsakovas priėmė pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovės klientų pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus, ko atsakovas ir neneigė, tačiau neįrodo ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovo priimti pinigai nebuvo perduoti ieÅ¡kovei, t. y. nebuvo perduoti ieÅ¡kovės kasininkui įneÅ¡ti į kasÄ ar į banko sÄ skaitÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog tais atvejais, kai pinigai iÅ¡ klientų buvo priimami pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus, atsakovas ar kiti darbuotojai lėšų perdavimo metu pasiraÅ¡ydavo ir patvirtindavo pinigų perdavimÄ ieÅ¡kovei (jos atstovams).

IeÅ¡kovė, neteikdama atliktų inventorizacijų dokumentų, neparodė, koks piniginių lėšų trÅ«kumas yra nustatytas, kada jis yra nustatytas pirmÄ kartÄ (atsiradęs iki atsakovo įsidarbinimo ar po to), kas jį sudaro, ar pinigų trÅ«kumas sutampa su ieÅ¡kovės pateiktų grynųjų pinigų kvitų suma, ar pinigų neperdavimas įvyko tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais atsakovas iÅ¡rašė grynųjų pinigų priėmimo kvitus. Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu bÅ«tų patvirtinta ieÅ¡kovės pozicija, jog, inventorizacijos metu nenustačius trÅ«kumų, inventorizavimo dokumentai nėra sudaromi, tai reikÅ¡tų, kad nėra nustatyti jokie trÅ«kumai.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad liudytojų kasininko S. S. ir vadybininko M. V. parodymai, susiję su pinigų perdavimu/neperdavimu ieÅ¡kovei, yra Å¡aliÅ¡ki. Teismas pripažin, kad ieÅ¡kovės deklaratyvÅ«s teiginiai, į bylÄ pateikti ginčo grynųjų pinigų priėmimo kvitai, prieÅ¡taringi liudytojų parodymai nėra pakankami nustatyti faktinę aplinkybę, jog ieÅ¡kovė patyrė žalÄ . Teismas nustatė, kad atsakovas nebuvo supažindintas su jo pareiginiais nuostatais ar funkcijų apraÅ¡ymu, kitomis įmonės tvarkomis, reglamentuojančiomis jo darbo funkcijas, taip pat su vidaus teisės aktais, nustatančiais pinigų priėmimo ar perdavimo tvarkÄ .

Teismas, nustatęs, kad, vadybininkams perduodant pinigų priėmimo kvitus ieškovei, jiems tai patvirtinantys dokumentai nebūdavo išduodami, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas privalėjo tokių dokumentų reikalauti. Nesant įrodymų, kad ieškovė negavo pinigų iš atsakovo ar ieškovės apskaitoje yra pinigų trūkumas, o atsakovas pažeidė ieškovės vidaus aktus, teismas nusprendė, jog negalima daryti išvados, kad atsakovas neperdavė pinigų ieškovei ir juos pasisavino.

Teismas nurodė, kad neįrodžius žalos fakto ir atsakovo neteisėtų veiksmų, kitos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos (priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė) nėra aktualios, todėl dėl jų nepasisakė.

7. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog apie pažeidimus, nurodytus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymo „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€œ 1.1 ir 1.7 punktuose, darbdaviui tapo žinoma tik atlikus auditÄ , inventorizacijÄ , veiklos patikrinimÄ , todėl dėl ieÅ¡kovės nurodytų pažeidimų, padarytų 2020 m. spalio 14 d. ir 2020 m. birželio 30 d., ieÅ¡kovė neturėjo teisės taikyti drausminės atsakomybės. IeÅ¡kovei neįrodžius, kad atsakovas tyčiniais veiksmais padarė ieÅ¡kovei žalos, teismas konstatavo, jog minėto įsakymo 1.2–1.5 punktuose nurodyti pažeidimai yra neįrodyti.

IeÅ¡kovei neįrodžius, kad atsakovas pardavė UAB „Termogidas“ prekių už 312,49 Eur sumÄ , o jei ir pardavė, likus neįrodytai aplinkybei, jog jis Å¡ių pinigų neperdavė ieÅ¡kovei, teismas nusprendė, kad 2021 m. balandžio 29 d. įsakymo 1.6 punkte nurodytas pažeidimas taip pat yra neįrodytas. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė, gavusi 2021 m. kovo 25 d. praÅ¡ymÄ nutraukti atsakovo darbo sutartį jo iniciatyva be svarbių priežasčių, privalėjo įforminti darbo sutarties pasibaigimÄ praėjus 20 kalendorinių dienų, tačiau to nepadarė ir vėlesnis atleidimas kitu teisiniu pagrindu yra neteisėtas.

8. Teismas nustatė, kad atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis (bruto) – 1 132,16 Eur, todėl atsakovo praÅ¡omas priteisti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2021 m. liepos 16 d.) iki 2022 m. liepos 16 d., t. y. už vienerius metus, yra 13 586 Eur, neatskaičius mokesčių. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bylos nagrinėjimas užsitęsė iÅ¡ dalies dėl to, jog ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu nepateikė visų jos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, dėl ko buvo sugaiÅ¡ta pakankamai daug laiko papildomų raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimui, susipažinimui su didelės apimties dokumentais ir jų įvertinimui.

Teismas nurodė nenustatęs, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl atsakovo ar jo atstovės kaltės, todėl nėra pagrindo konstatuoti netinkamÄ atsakovo procesinį elgesį. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neteikė į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių jos sunkiÄ turtinę padėtį, nekėlė klausimo dėl negalėjimo sumokėti atsakovui tam tikro dydžio kompensacijÄ tuo atveju, jei teismo sprendimas jai bus nepalankus. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovas nuo 2022 m. gegužės mėn. vykdo individualiÄ veiklÄ ir gauna pajamas, atsakovo darbo santykiai tęsėsi apie metus, atsakovui 2021 m. kovo 25 d. pateikus praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį jo iniciatyva be svarbių priežasčių, ieÅ¡kovė nepagrįstai nepatenkino tokio praÅ¡ymo, vertintinos sprendžiant iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ mažinimo klausimÄ .

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas kompensacijos dydį sumažino iki 10 000 Eur (neatskaičius mokesčių). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ ir sumažinti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistos kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydį iki 3 201,54 Eur, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas, nusprendęs, kad prekių užpajamavimas nebÅ«tinai reiÅ¡kia, jog Å¡ias prekes užsakė atsakovas, ignoravo aplinkybę, kad, S. S. teigimu, tokie atvejai labiau bÅ«davo iÅ¡imtis, o dažniausiai prekes užsakęs asmuo jas ir užpajamuodavo. Byloje nesant ginčo, kad atsakovas užpajamavo prekes, nurodytas sÄ skaitų faktÅ«rų ruoÅ¡iniuose ir komerciniame pasiÅ«lyme, labai tikėtina, jog Å¡ias prekes užsakė bÅ«tent jis. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir atsakovo susiraÅ¡inėjimas su tiekėjais, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas užsakydavo prekes, jas liepdavo vežti tiesiogiai klientams, tokiu bÅ«du aplenkiant ieÅ¡kovės sandėlį.

Nors teismas nurodė, kad Å¡ie susiraÅ¡inėjimai nepatvirtina, jog atsakovas pasisavino prekes, tačiau iÅ¡ susiraÅ¡inėjimų turinio matyti, kad atsakovas darbo metu iÅ¡ darbinio elektroninio paÅ¡to užsakinėjo prekes savo asmeniniams ar galimai su juo susijusių asmenų poreikiams tenkinti, o tokių atsakovo veiksmų negalima pavadinti teisėtais. 1.2. Atsakovas nurodė tik dvi prekes, kurių pavadinimai sutampa su PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ruoÅ¡iniuose nurodytomis prekėmis, tačiau teismas vadovavosi tik atsakovo argumentais, nesutikrinęs Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų su sÄ skaitų faktÅ«rų ruoÅ¡iniais.

Be to, skiriasi Å¡ių prekių kaina ir kiekis, atsakovas turėjo paaiÅ¡kinti Å¡iuos nesutapimus ir neatitikimus, į kuriuos teismas neatkreipė dėmesio. Nesutapimai yra dėl to, kad tai buvo skirtingi užsakymai, todėl, tapatindamas juos, atsakovas suklaidino teismÄ . 1.3. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovės atstovas du kartus prašė pripažinti atsakovo dalyvavimÄ bÅ«tinu, tačiau pirmÄ kartÄ toks praÅ¡ymas buvo atmestas, nes byla buvo parengiamojoje stadijoje, o vėliau praÅ¡ymas buvo atmestas, kadangi atsakovas iÅ¡vyko gyventi į JAV.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovÄ buvo galima apklausti naudojant nuotolines vaizdo priemones. Atsakovas liko nepaaiÅ¡kinęs, kur buvo iÅ¡vežtos prekės, kam jos buvo siÅ«lomos ir parduotos, kodėl prekės buvo perkamos jo asmeniniams poreikiams tenkinti ir kt. 1.4. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų už 2020 m., jog teismas ir proceso Å¡alys galėtų įsitikinti, kad dingusios prekės nebuvo parduotos 2020 m., tačiau atsakovas prašė iÅ¡reikalauti dokumentus už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 16 d., tokiu atveju ieÅ¡kovei bÅ«tų reikėję pateikti neproporcingai didelį dokumentų kiekį.

Dėl Å¡ios priežasties 2021 m. lapkričio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas, iÅ¡klausęs abiejų Å¡alių argumentus, nusprendė susiaurinti iÅ¡reikalautinų dokumentų kiekį. Atsakovo atstovė, susipažinusi su iÅ¡reikalautais dokumentais, vėliau neteikė pakartotinio praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentų už 2020 m. iÅ¡reikalavimo. 1.5. Nors teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė inventorizavimo dokumentų, tai nereiÅ¡kia, jog žalÄ dėl prekių trÅ«kumo bÅ«tina įrodinėti tik inventorizacijos dokumentais.

IeÅ¡kovė patirtÄ Å¾alÄ Ä¯rodinėjo kitais įrodymais ir aplinkybėmis. 1.6. Teismas neteisingai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ . IeÅ¡kovė negali nustatyti, kur dingo prekės, kada konkrečiai jos buvo pasisavintos ar parduotos nežinomiems klientams, todėl teismas negalėjo ieÅ¡kovės reikalauti įrodyti Å¡ias aplinkybes, kadangi tai reiÅ¡kia reikalavimÄ Ä¯rodyti neįmanomÄ . Nors ieÅ¡kovė yra darbdavys, tačiau neturėjo įrodinėti aplinkybių, kurios yra žinomos iÅ¡imtinai tik atsakovui. 1.7.

Teismas sprendė, kad prekių siuntimas tiesiogiai klientams nėra neteisėtas veiksmas, kadangi liudytojai patvirtino, jog iÅ¡imtiniais atvejais ieÅ¡kovė praÅ¡o tiekėjus nuvežti prekes tiesiogiai klientams, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju neteisėta yra tai, kad tokius sandorius atsakovas slėpė, o net ir tiesioginis prekių vežimas klientams yra galimas su sÄ lyga, jeigu už Å¡ias parduotas prekes ieÅ¡kovė gauna pelno. Teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovas prekes užsakinėjo tiesiai iÅ¡ tiekėjų klientams, už jas sumokėdavo ieÅ¡kovė, tačiau už tai ne tik negavo pelno (antkainio), bet ir apskritai negavo apmokėjimo, taip pat nežino, kur Å¡ios prekės nukeliavo. 1.8.

Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieÅ¡kovės pozicijai prieÅ¡tarauja teiginiai, jog, atlikus inventorizacijÄ , nebuvo nustatytas prekių trÅ«kumas. TrÅ«kumas nebuvo nustatytas, kadangi prekės buvo užpajamuotos ir manyta, kad jos yra parduotos. Atliekant inventorizacijÄ , turimų prekių likutis buvo lyginamas tik su iÅ¡vestiniais buhalterinės apskaitos dokumentais, bet ne su PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis. 1.9. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovas neperdavė pinigų ieÅ¡kovei.

Atsakovui teigiant, kad jis įnešė pinigus į kasÄ , jis turėjo pateikti tokius įrodymus, tuo labiau, jog jam turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas kasos pajamų orderis. Atsakovas nepateikė kasos pajamų orderių, patvirtinančių piniginių lėšų įneÅ¡imÄ Ä¯ kasÄ , todėl tokios aplinkybės turėjo bÅ«ti vertinamos atsakovo nenaudai. Vien tai, kad atsakovas, kaip nurodyta sprendime, „nuosekliai teigė“, jog visas pinigines lėšas perdavė ieÅ¡kovei, neįrodo pinigų perdavimo fakto, todėl teismas iÅ¡ esmės netinkamai vertino įrodymus ir iÅ¡vadas darė vien tik iÅ¡ atsakovo nepagrįstų teiginių. 1.10.

Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad, atliekant inventorizacijÄ , nebuvo vertinamos klientų skolos, padarė klaidingas iÅ¡vadas, jog pinigų trÅ«kumas turėjo bÅ«ti nustatytas, nors inventorizacija to negalėjo parodyti dėl to, kad tai nebuvo vertinama kaip trÅ«kumas. 1.11. Nors S. S. parodymus galima bÅ«tų vertinti kaip subjektyvius, kadangi jis buvo atsakingas už pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ kasÄ , tačiau nesuprantama teismo pozicija abejoti liudytojo M. V. parodymais. Nors M. V. yra ieÅ¡kovės darbuotojas, tačiau jis nebuvo atsakingas už grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ kasÄ , todėl jo parodymai nebuvo subjektyvÅ«s. NelogiÅ¡ki teismo argumentai, kad liudytojas M.

V. suinteresuotas bylos baigtimi, nes jis taip pat perduodavo pinigus S. S. ir, neperdavus pinigų, jis galėtų bÅ«ti pripažįstamas asmeniÅ¡kai atsakingu už pinigų trÅ«kumÄ . Byloje nėra ginčo, kad atsakovas priėmė 1 883,35 Eur ir savo vardu pasirašė pinigų priėmimo kvitus. Atsakovas neįrodinėjo, kad Å¡iuos pinigų priėmimo kvitus bÅ«tų priėmęs M. V., jog Å¡iuos pinigus perdavė M. V. ar jis turėjo pareigÄ Ä¯neÅ¡ti juos į kasÄ , todėl nėra suprantama, kaip liudytojo M.

V. atsakomybė susijusi su atsakovo atsakomybe. 1.12. Teismas be pagrindo suabsoliutino darbuotojo pareiginius nuostatus ir jų nesant padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Vien tai, kad ieÅ¡kovė nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindinusi atsakovo su pareiginiais nuostatais, nereiÅ¡kia, jog atsakovas, kaip darbuotojas, neturėjo su darbo santykiais susijusių pareigų. Tokios pareigos gali bÅ«ti įtvirtintos įstatyme, taip pat darbuotojas turi laikytis bendro pobÅ«džio reikalavimų ir nedaryti jokių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, kurios sukeltų žalÄ darbdaviui.

Atsakovas niekada nėra prašęs ieÅ¡kovės pateikti informacijos apie jo darbo funkcijas, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovui buvo aiÅ¡kios jo darbo funkcijos ir pareigos. 1.13. Apie atsakovo 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. spalio 14 d. padarytus pažeidimus ieÅ¡kovė sužinojo atlikusi patikrinimÄ ir, nors jis formaliai neatitinka audito, inventorizacijos ar veiklos patikrinimo, kaip jie apibrėžti teisės aktuose, pagal savo pobÅ«dį prilygintinas inventorizacijai, kuri nebuvo įforminta aktu, todėl Å¡iuo atveju taikytinas 2 m. terminas pažeidimui konstatuoti, o ne 6 mėn., kurį pritaikė teismas. 1.14.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė 2021 m. balandžio 29 d. įsakymo 1.6 punkte įvardinto pažeidimo, t. y. jog atsakovas pasisavino 312,49 Eur sumÄ , priėmęs prekes iÅ¡ UAB „Termogidas“, nes iÅ¡ pardavimų dokumentų suvestinės matyti, jog UAB „Termogidas“ sumokėjo ieÅ¡kovei 264,14 Eur. Akivaizdu, kad Å¡ios sumos nesutampa, o 264,14 Eur suma buvo mokama už kitÄ užsakymÄ , be to, bÅ«tent atsakovas turėjo įrodyti pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ kasÄ . 1.15.

Teismas netinkamai taikė DK 55 straipsnio ir DK 65 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgė į bylÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje paties atsakovo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ tęsti darbo santykius su ieÅ¡kove jo nedarbingumo laikotarpiu, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turėjo nutraukti su atsakovu darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, suėjus 20 dienų terminui nuo 2021 m. kovo 25 d. atsakovo pateikto praÅ¡ymo dienos. 1.16. Teismas neįvertino bylos aplinkybių, svarbių nustatant teisingos ir Å¡alių interesų pusiausvyrÄ atitinkančios kompensacijos dydį.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu nepateikė visų įrodymų, kuriuos vėliau reikėjo iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡reikalauti. IeÅ¡kovė neturėjo tokios pareigos ir Å¡ie dokumentai, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, neturėjo reikÅ¡mės priimant ginčijamÄ sprendimÄ . Nors ieÅ¡kovė nepateikė dokumentų apie tai, kad ji negalėtų iÅ¡mokėti 10 000 Eur dydžio kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, tačiau tokiÄ informacijÄ teismas galėjo gauti ir pats, kadangi ji yra prieinama vieÅ¡ai.

Taip pat teismas nesiaiÅ¡kino, ar po atsakovo atleidimo jis įsidarbino kitur, tik atsakovui pateikus dokumentus nustatė, jog nuo 2022 m. gegužės mėn. atsakovas vykdo individualiÄ veiklÄ JAV. Be to, atsakovas byloje nepagrindė ir net nemėgino pagrįsti savo netekimų dydžio. Net jeigu atsakovas niekur neįsidarbino, jis galėjo registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti nedarbo iÅ¡mokÄ , kuri turėjo bÅ«ti mokama 9 mėnesius. Dėl to atsakovo realÅ«s nuostoliai galėjo siekti ne daugiau nei 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydį arba 3 201,54 Eur (neatskaičius mokesčių).

10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Atsakovo paaiÅ¡kinimai apie prekių pardavimus ir lėšų perdavimÄ kasininkui buvo pateikti raÅ¡tu darbo ginčų komisijai ir teismui, taip pat per atsakovo atstovus, kurie teikė žodinius paaiÅ¡kinimus vykstant ginčo nagrinėjimui. Atsakovas neigė prekių ir pinigų pasisavinimÄ , jo pozicija buvo aiÅ¡ki, o ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad prekių ir pinigų nėra ieÅ¡kovės žinioje, dėl to yra patirta žala ir tokiÄ Å¾alÄ sukėlė atsakovas, o ne kiti ieÅ¡kovės darbuotojai. 2.2.

IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kinyje nurodytos prekės ir pinigai iÅ¡ tiesų yra dingę, jų nėra ieÅ¡kovės sandėlyje/kasoje, ir kad Å¡i tariama žala visiÅ¡kai sutampa su ieÅ¡kovės prekių ir pinigų apskaitos dokumentuose užfiksuotais trÅ«kumais. 2.3. Nuo įsidarbinimo atsakovui nebÅ«davo iÅ¡duodami dokumentai, patvirtinantys grynųjų pinigų perdavimÄ atsakingam asmeniui. Atsakovas veikė iÅ¡imtinai pagal žodinius nurodymus, kadangi jokios vidinės tvarkos nebuvo patvirtintos ir su jokiomis taisyklėmis atsakovas nebuvo supažindintas.

Atsakovas turėjo teisę naudotis grynųjų pinigų priėmimo kvitų knygele, kadangi jo darbas buvo susijęs su prekių pardavimais klientams. Grynųjų pinigų priėmimo kvitai savaime nepatvirtina, kad gauti pinigai nebuvo perduoti ir jų nėra ieÅ¡kovės apskaitoje. 2.4. Tai, kad ieÅ¡kovė raÅ¡tu fiksavo inventorizavimo rezultatus, tačiau sÄ moningai atsisakė juos teikti teismui, patvirtina ieÅ¡kovės liudytojų parodymai. 2.5. IeÅ¡kovės liudytojų parodymai nebuvo patikimi ir jais negalėjo bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant klausimÄ , ar atsakovas perdavė ieÅ¡kovei pinigines lėšas, kurias gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės klientų pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitus.

Be to, tokių liudytojų parodymai yra nepakankami, kadangi juridinio asmens apskaitos duomenys turi bÅ«ti fiksuojami raÅ¡tu ir saugomi. 2.6. Nesant inventorizavimo dokumentų, nėra galimybės nustatyti padarytos žalos, jos dydžio, atsiradimo laiko ir aplinkybių, nėra galimybės patikrinti, ar lėšos nebuvo perduotos pagal konkrečiai ieÅ¡kovo pateiktus kvitus, o ne pagal kitus kvitus, pasiraÅ¡ytus kitų ieÅ¡kovo darbuotojų. 2.7. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovė mažino teiktinų dokumentų apimtį ir ilgino jų pateikimo laikÄ tam, kad pakeistų sÄ skaitų turinį ir paslėptų įvykusius neva dingusių prekių pardavimus. 2.8.

IeÅ¡kovės pateikti pajamavimo dokumentai, jų datos, taip pat iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, jų datos, prekių apraÅ¡ymai patvirtina, kad dalis prekių, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė kildina žalÄ , yra parduotos UAB „Bikuvos prekyba“, kadangi duomenys sutampa. Kiekiai gali nesutapti dėl to, kad dalis prekių galėjo bÅ«ti parduotos iÅ¡ sandėlio, arba užsakomas didesnis kiekis tų pačių prekių keliems skirtingiems klientams, o pajamavimo ir pardavimo kaina negali sutapti bet kuriuo atveju, kadangi pajamavimo (pirkimo) kaina ir pardavimo kaina visada skiriasi, nes ieÅ¡kovė prekes parduoda su antkainiu. 2.9.

Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – komerciniai pasiÅ«lymai su prekių sÄ raÅ¡u, prekių pajamavimo dokumentai, prekių pirkimo dokumentai, susiraÅ¡inėjimai dėl prekių užsakymo, nėra pakankami patvirtinti, jog atsakovas pasisavino ieÅ¡kovės nurodomas prekes. Atsakovas teigė, jog visos prekės buvo parduotos ir atsakovas jų nepasisavino. Jei prekės nėra parduotos, jos turėtų bÅ«ti ieÅ¡kovės sandėlyje. IeÅ¡kovė Å¡ių atsakovo iÅ¡keltų abejonių nepaÅ¡alino.

IeÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad atsakovas vykdė savo darbines funkcijas, tačiau nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų. 2.10. Ä® bylÄ nėra pateikti ieÅ¡kovės veiklos patikrinimÄ patvirtinantys dokumentai, todėl įsakymas dėl atsakovo atleidimo privalėjo bÅ«ti priimamas per 6 mėn. terminÄ . Dėl pažeidimų, kurie buvo padaryti seniau, atsakovas negalėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo. 2.11. IeÅ¡kovė siekė diskredituoti atsakovÄ ir atleisti jo reputacijÄ Å¾eminančiu teisiniu pagrindu, nepaisydama to, kad jau buvo gavusi atsakovo praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo ir privalėjo jį tenkinti net ir atsakovo laikino nedarbingumo laikotarpiu. 2.12.

IeÅ¡kovės argumentai dėl kompensacijos mažinimo neatitinka DK 218 straipsnio aiÅ¡kinimo, taip pat aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 2.13. IeÅ¡kovė neteikė faktinių aplinkybių, argumentų, įrodymų, sudarančių pagrindÄ spręsti dėl kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ mažinimo, ieÅ¡kinyje nepareiÅ¡kė reikalavimo mažinti kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , nors galėjo numatyti tokio reikalavimo poreikį. Dėl to visos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai dėl kompensacijos mažinimo (apie ieÅ¡kovės turtinę padėtį, atsakovo gautas pajamas po atleidimo ir kt.) ir iÅ¡ to iÅ¡keltas naujas reikalavimas dėl kompensacijos mažinimo, negali bÅ«ti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl jas nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. liepos 16 d. siejusių darbo santykių, taip pat aplinkybės, kad darbo santykiai buvo nutraukti darbdavio iniciatyva, konstatavus darbuotojo padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , susijusį su darbdavio vardu gautų lėšų pasisavinimu bei netinkamu pardavimų organizavimu. Byloje sprendžiami iÅ¡ darbo santykių kylančios turtinės atsakomybės taikymo darbuotojo atžvilgiu, o taip pat jo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo klausimai.

Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ (ne)pagrįstumo 13. DK 151 straipsnio pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas taikyti su darbo santykiais siejamÄ turtinę atsakomybę sietinas su Å¡eÅ¡ių sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io, kaltės, Å¡alis siejančių darbo santykių ir žalos atsiradimo ryÅ¡io su vykdyta darbine veikla – egzistavimu. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena sÄ lyga nėra preziumuojama, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tvarka, įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kinį byloje reiÅ¡kiančiam darbdaviui.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad Å¡alis siejo darbo santykiai, taip pat dėl to, jog reikalavimus darbdavys kildina iÅ¡ netinkamo darbuotojo darbo funkcijų vykdymo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo ir apeliacinio skundo turinio, darbdavys nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti kitų turtinės atsakomybės taikymo sÄ lygų egzistavimÄ .

14. IeÅ¡kinio reikalavimus priteisti iÅ¡ darbuotojo turtinės žalos atlyginimÄ darbdavys siejo su dviem atsakovo darbo funkcijų vykdymo aspektais: pirma, kad darbuotojas savinosi darbdavio lėšas, susitardamas su įmonės klientais dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais, paimdamas iÅ¡ klientų pinigus, tačiau vėliau jų neįneÅ¡damas į kasÄ ar kitaip neperduodamas darbdaviui; antra, jog darbuotojas užpajamuodavo prekes apskaitoje, tačiau prekės nepatekdavo į įmonės sandėlį ir nėra duomenų, kad įmonė gaudavo atsiskaitymÄ už Å¡ias prekes iÅ¡ klientų. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs organizacinės veiklos procesų reglamentavimo nepakankamumÄ , ieÅ¡kovės pateiktų duomenų fragmentiÅ¡kumÄ , prieÅ¡taringumÄ , atmetė reikalavimÄ taikyti atsakovo atžvilgiu turtinę atsakomybę kaip neįrodytÄ .

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbdaviui tenka pareiga užtikrinti tokiÄ veiklos organizavimo tvarkÄ , kad jÄ Ä¯gyvendinant bÅ«tų galima aiÅ¡kiai identifikuoti veiksmų atlikimo sekÄ ir aplinkybes. Nors už Å¡ios pareigos nevykdymÄ tiesioginės sankcijos negali bÅ«ti taikomos, veiklÄ organizuodamas taip, kad iÅ¡liktų galimybė manipuliuoti dokumentais, darbdavys rizikuoja, jog tokie dokumentai esant ginčui bus pripažinti nepatikimais. Tokia iÅ¡vada yra paremta darbo santykių specifikos, kai darbdavys disponuoja visais dokumentais, o kartu ir plačiomis galimybėmis jais remtis įgyvendindamas procesinę įrodinėjimo pareigÄ , o darbuotojo galimybės remtis raÅ¡ytiniais įrodymais, kurių jis neturi ir negali užtikrinti jų autentiÅ¡kumo, yra ribotos.

16. Vertinant reikalavimo atlyginti žalÄ , susijusiÄ su grynaisiais pinigais iÅ¡ klientų gautų lėšų galimu pasisavinimu, pažymėtinos kelios reikÅ¡mingos aplinkybės. Darbdavys iÅ¡ esmės neginčijo fakto, kad įmonėje buvo sukurtos prielaidos priimti pinigines lėšas iÅ¡ klientų grynaisiais pinigais, lėšų priėmimo įforminimui buvo naudojami specialios formos pinigų priėmimo kvitai, kurių pagrindu lėšas iÅ¡ klientų priimdavo ne tik kasininkas S. S., bet ir kiti darbuotojai (pvz., M. V., D. K.). IeÅ¡kovės pozicijos, kad atsakovas savivaliavo priimdamas grynuosius pinigus, jog jam buvo nurodyta taip nesielgti, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Kita vertus, jeigu ieÅ¡kovė siekė, kad atsakovas neturėtų teisės priimti grynųjų pinigų, ji turėjo visas prielaidas to iÅ¡vengti, padarydama atsakovui ar kitiems darbuotojams, kurie nėra atsakingi už kasos tvarkymÄ , neprieinamÄ kvitų knygelę, tačiau to nepadarė.

17. ReikÅ¡minga teisėjų kolegija pripažįsta ir pirmosios instancijos teismo konstatuotÄ faktinę aplinkybę, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie įmonėje patvirtintÄ grynųjų pinigų apskaitos tvarkÄ ir atsakovo supažindinimÄ su tokia tvarka. Nors į bylÄ buvo pateiktos kasos knygos, nei jose, nei jokiais kitais objektyviais įrodymais nėra užfiksuota, kaip vykdavo lėšų perdavimas į kasÄ , t. y. kad lėšas perduodančiam asmeniui buvo iÅ¡duodamas koks nors patvirtinimas, kurį pateikdamas ginčo atveju darbuotojas galėtų įrodyti pinigų perdavimo faktÄ .

18. Å iuo aspektu pažymėtina, kad nors ieÅ¡kinyje nurodoma, jog atsakovas priimdavo grynuosius pinigus ir ne visada juos įneÅ¡davo į kasÄ , kas leistų manyti, kad atsakovas neperdavė tik dalies gautų grynųjų pinigų, į bylÄ nebuvo teikiami duomenys, kurie leistų spręsti, jog įmonės kasoje yra užfiksuotas bent vienas atsakovo priimtų lėšų įneÅ¡imas. Nors ieÅ¡kinyje minimas 100,01 Eur įneÅ¡imas 2020 m. spalio 30 d. (t. y. kad atsakovas minėtÄ sumÄ perdavė įmonės direktoriui, o direktorius jÄ Ä¯nešė į įmonės sÄ skaitÄ banke), kaip matyti iÅ¡ kasos dokumentų, nurodytÄ dienÄ buvo užfiksuotas 100,01 Eur sumos iÅ¡mokėjimas iÅ¡ kasos.

Pinigų įneÅ¡imo į kasÄ operacija nėra užfiksuota, taip pat nėra pridėtas ir ieÅ¡kinyje minimas pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį atsakovas bÅ«tų priėmęs lėšas iÅ¡ kliento. Akcentuotina ir tai, kad ieÅ¡kovės naudoti pinigų priėmimo kvitai turėjo serijos numerį, kvitas ABU Nr. 4613611 kasos knygoje nurodytas kaip iÅ¡raÅ¡ytas 2020 m. spalio 29 d., o sekantis pagal eilę kvitas ABU Nr. 4613612 – 2020 m. lapkričio 12 d., kas leidžia spręsti, kad 2020 m. spalio 30 d. pinigų priėmimo kvitas negalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytas, o kasos iÅ¡laidų orderyje, kuriuo, kaip minėta, užfiksuotas aptariamos sumos iÅ¡mokėjimas iÅ¡ kasos, atsakovo paraÅ¡o, kuris patvirtintų, jog atsakovui buvo žinoma apie tokio dokumento suraÅ¡ymÄ , nėra.

19. Analizuojant į bylÄ pateiktÄ kasos knygÄ taip pat pažymėtina, kad kartu su pinigų priėmimo kvitais į kasos knygÄ kiekvienu atveju buvo įtraukiamas dar vienas dokumentas – kasos pajamų orderis, kuriame yra ne tik įmonės vadovo, kaip pinigus priėmusio asmens, bet ir asmenų, iÅ¡ kurių pinigai priimti, paraÅ¡ai. Tačiau, pvz., 2020 m. gegužės 11 d. pinigų priėmimo kvite BLC Nr. 1111435 nurodoma, jog pinigus iÅ¡ kliento paėmė D. K., o tos pačios dienos kasos pajamų orderyje fiksuojama, kad lėšos į kasÄ priimtos iÅ¡ M. V. Kaip D. K. lėšas perdavė M. V. nėra užfiksuota.

20. Akcentuotina ir tai, kad reikalaudama priteisti žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovė nurodo tris kvitus, kurie nebuvo įtraukti į kasos knygÄ , o pagal juos atsakovo gautos lėšos nebuvo perduotos į kasÄ : 2020 m. birželio 30 d. pinigų priėmimo kvitÄ BLC Nr. 1111439 (48,35 Eur), 2020 m. spalio 14 d. pinigų priėmimo kvitÄ ABU Nr. 4613609 (1 500 Eur) ir 2021 m. sausio 29 d. pinigų priėmimo kvitÄ ABU Nr. 4613617 (335 Eur). Tiek kvitai, kurių serija BLC, tiek ir kvitai, kurių serija ABU, turėjo eilės numerius, todėl kvitų panaudojimas ir jų bei pagal juos gautų lėšų neperdavimas kasÄ tvarkančiam subjektui negalėjo bÅ«ti nepastebėtas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų, kasos knygoje nėra fiksuoti ir pinigų priėmimo kvitai BLC Nr. 1111438, BLC Nr. 1111440, BLC Nr. 1111442, ABU Nr. 4613615, kas kelia abejonių dėl kasos tvarkymo tinkamumo.

21. Kartu pabrėžtina, kad ieÅ¡kovė savo pozicijÄ nurodė grindžianti ir liudytojais apklaustų jos darbuotojų S. S. bei M. V. parodymais, tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡ie parodymai, kiek tai susiję su galimu lėšų likučiu kasoje (jo trÅ«kumu), taip pat ir su inventorizacijų rengimo aplinkybėmis, buvo prieÅ¡taringi. Nors ieÅ¡kovė akcentavo, kad inventorizacija buvo vykdoma, tik, nesant trÅ«kumų, neįforminama raÅ¡tu, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, M. V. patvirtino tiek buvusį lėšų kasoje trÅ«kumÄ , tiek ir inventorizacijos aktų suraÅ¡ymo faktÄ . Neatitikimai privalėjo bÅ«ti fiksuojami ir atsižvelgiant į nutarties 20 punkte aptartas aplinkybes.

22. Nutarties 16–21 punktuose aptartų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija vertina kaip patvirtinančiÄ , kad darbdavys taip organizavo grynųjų pinigų apskaitÄ , kad iÅ¡liktų galimybė manipuliuoti dokumentais. Ä®monėje nebuvo patvirtinta aiÅ¡ki lėšų apskaitos tvarka, darbuotojams nebuvo iÅ¡duodami lėšų iÅ¡ jų priėmimÄ patvirtinantys dokumentai, dėl ko atsakovas tapo priklausomu nuo darbdavio bei įmonės kasÄ tvarkančių asmenų sÄ Å¾iningumo, neliko galimybės objektyviai patikrinti, ar į kasÄ buvo įtraukiami visi duomenys, paneigti prielaidÄ dėl galimo duomenų koregavimo pagal poreikį.

TokiÄ situacijÄ Ä¯vertinęs darbdavio pateiktų duomenų prieÅ¡taringumo ir fragmentiÅ¡kumo kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbdavys neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos. Kitaip tariant, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai dėl to, kad jai priklausančiomis lėšomis disponuoja atsakovas, kelia pagrįstų abejonių, o atsakovo galimybės įrodyti lėšų perdavimÄ yra ribotos dėl ieÅ¡kovės kaltės, kas leidžia spręsti, jog ieÅ¡kovė neįvykdė pareigos įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumo bei žalos.

Nesant neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryÅ¡io bei kaltės, kaip iÅ¡ darbo santykių kylančios turtinės atsakomybės taikymo sÄ lygų.

23. Vertinant reikalavimo atlyginti žalÄ , susijusiÄ su užpajamuotų prekių ar jas pardavus gautų lėšų pasisavinimu (pagal 2021 m. sausio 1 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ruoÅ¡inį – 352,05 Eur, pagal 2021 m. kovo 29 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ruoÅ¡inį – 4 698,07 Eur, pagal 2021 m. vasario 1 d. komercinį pasiÅ«lymÄ â€“ 243,47 Eur, iÅ¡ viso – 5 293,59 Eur), pagrįstumÄ taip pat akcentuotinas ieÅ¡kovės argumentų fragmentiÅ¡kumas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ruoÅ¡iniai ir komercinis pasiÅ«lymas gali bÅ«ti vertinami kaip klientų paieÅ¡kÄ , pasiÅ«lymų jiems teikimÄ patvirtinantys duomenys, bet patys savaime neleidžia spręsti, kad prekės buvo parduotos tokiuose dokumentuose nurodytomis sÄ lygomis.

24. Nors ieÅ¡kovė teikė papildomus duomenis, kuriais įrodinėjo, kad nutarties 23 punkte aptartuose dokumentuose nurodytos prekės buvo įsigytos ieÅ¡kovės vardu, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių prekių neturi, pažymėtina, jog prekių įsigijimas ir jų pajamavimas nėra tapatÅ«s veiksmai. Kaip patvirtino liudytoju apklausiamas S. S., įmonėje buvo įprasta praktika, kad iÅ¡ konkretaus tiekėjo kelių vadybininkų užsakytas prekes pajamuodavo kuris nors vienas darbuotojas, todėl vien faktas, jog tam tikras prekes pajamavo atsakovas, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pasirinktÄ veiklos vykdymo modelį, pats savaime nereiÅ¡kia, jog visas nurodytas prekes užsakė bÅ«tent atsakovas. Å iÄ iÅ¡vadÄ papildomai sustiprino į bylÄ surinkti duomenys apie dalies atsakovo užpajamuotų prekių pardavimÄ (pvz., ieÅ¡kovės klientei UAB „Bikuvos prekyba“).

25. Be to, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, tam tikrais atvejais ieškovės vardu įsigyjamos prekės nepatekdavo į įmonės sandėlį, o buvo pristatomos tiesiogiai klientams, todėl vien prekių nepatekimas į sandėlį pats savaime negali būti vertinamas kaip jų pasisavinimas. Dar daugiau, pati ieškovė ieškinyje nurodė toleravusi situacijas, kai prekės įmonės vardu iš tiekėjų buvo užsakomos darbuotojo ar jam artimų asmenų reikmėms. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad ieškovė neįrodinėjo pati savo lėšomis apmokėjusi už visas atsakovo užpajamuotas prekes. Esant tokiai situacijai (veiklos praktikai) negali būti atmetama ir galimybė, kad už dalį prekių su tiekėjais atsiskaitė tiesiogiai tie asmenys, kuriems prekės buvo pristatytos, ir ieškovė neturėjo jokių su prekių įsigijimu susijusių išlaidų.

26. Teisėjų kolegija sutinka ir su skundžiamo sprendimo motyvais, kad ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ inventorizacijos bei sandėlio apskaitos dokumentų, kurie leistų objektyviai įvertinti, ar prekėmis, minimomis nutarties 23 punkte aptartuose dokumentuose, ieÅ¡kovė tikrai nedisponuoja, ar trÅ«ksta tik ieÅ¡kinyje nurodytųjų prekių, kas leistų objektyviai paneigti galimÄ kitÄ neteisėtų veiksmų Å¡altinį, pvz., prekių praradimÄ ar iÅ¡Å¡vaistymÄ , netinkamÄ prekių apskaitÄ ar pan. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ieÅ¡kovė neįrodė 5 293,59 Eur vertės prekių praradimo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų fakto.

27. Apibendrindama nutarties 23–26 punktuose aptartų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė prekių pasisavinimo ar praradimo dėl kaltų atsakovo veiksmų fakto, savo pozicijÄ grindė prielaidomis, kurioms kilti sÄ lygas sudarė bÅ«tent pačios ieÅ¡kovės pasirinktas veiklos organizavimo modelis, todėl ir aptariamÄ reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.

28. Papildomai pažymėtina, kad atsakovo argumentus dėl artimiems asmenims ieÅ¡kotų prekių, taip pat susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kovės tiekėjais dėl to, ar tam tikros prekės galėtų bÅ«ti pristatomos tiesiogiai pirkėjams, kurie už prekes ir atsiskaitytų, vertindama kaip neteisėtÄ saviveiklÄ , vykdytÄ pasinaudojant pareigomis, ieÅ¡kovė reikalavimo dėl tokiais atsakovo veiksmais galimai padarytos žalos atlyginimo nereiÅ¡kė, neįrodinėjo pajamų ar pelno netekimo fakto, praÅ¡omÄ priteisti sumÄ siedama su prekių ar piniginių lėšų pasisavinimu.

Dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo (ne)teisėtumo 29. IeÅ¡kovės 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu atsakovas iÅ¡ darbo atleistas už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ tyčinį žalos padarymÄ (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Kaip matyti iÅ¡ įsakymo turinio, Å¡eÅ¡i iÅ¡ septynių darbdavio nurodytų epizodų sutampa su tais, už kuriuos ieÅ¡kovė reikalavo atsakovo atžvilgiu taikyti turtinę atsakomybę. Konstatavus, kad ieÅ¡kovė neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie bÅ«tų pagrindas reikalauti žalos atlyginimo, taip pačiais motyvais vadovaujantis spręstina, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai pripažino atsakovÄ padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .

30. Vertindamas 2021 m. balandžio 29 d. įsakymo 1.6 punkte darbdavio įvardintÄ pažeidimÄ â€“ prekių, kurių vertė 312,49 Eur, pardavimÄ UAB „Termogidas“, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į bylÄ nebuvo pateikti kasos iÅ¡laidų orderis ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuriais grindžiamas pažeidimas, o pardavimų suvestinėje fiksuotas kitokios sumos (264,14 Eur) pardavimas minėtai klientei. Å ių įrodymų ieÅ¡kovė nenuginčijo. Apeliaciniame skunde akcentuodama, kad pardavimų suvestinėje aptariamas savarankiÅ¡kas sandoris, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų argumentÄ , jog pinigus pagal aptariamÄ pardavimÄ yra gavęs atsakovas, nors, skirtingai nei kitų ieÅ¡kovės nurodytų epizodų atveju, klientas yra žinomas, dėl ko galimybės surinkti visapusiÅ¡kus įrodymus, o ne remtis prielaidomis, buvo platesnės.

31. Konstatavusi, kad darbdavio nurodyti darbo pareigų pažeidimai nebuvo padaryti, teisėjų kolegija nepasisako dėl skundžiamo sprendimo ir apeliacinio skundo motyvų, susijusių su terminų taikyti DK 58 straipsnyje nurodytas pasekmes skaičiavimu.

32. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamas skundžiamo sprendimo motyvas, kad darbuotojui 2021 m. kovo 25 d. pateikus praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį jo iniciatyva be svarbių priežasčių, ieÅ¡kovė nepagrįstai nepatenkino tokio praÅ¡ymo ir atleido atsakovÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, pirmosios instancijos teismas neperkvalifikavo darbdavio veiksmų. Aptariamas argumentas buvo pasitelktas sprendžiant iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ mažinimo klausimÄ , akcentuojant, kad darbuotojas pats norėjo nutraukti darbo santykius, t. y. spręsti, jog pajamų praradimas, kuriam kompensuoti yra skiriama nurodyta iÅ¡moka, buvo sÄ lygotas iÅ¡skirtinai tik darbdavio veiksmų (neteisėto atleidimo), nėra jokio pagrindo.

33. Nutarties 29–32 punktuose aptartų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija vertina kaip pakankamÄ konstatuoti, kad pripažindamas darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu pirmosios instancijos teismas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡sprendė tinkamai.

34. Apeliaciniu skundu nėra kvestionuojamas sÄ lygų taikyti DK 218 straipsnio 4 dalį, t. y. negrÄ Å¾inti atsakovo į darbÄ bei darbo santykius pripažinti pasibaigusiais teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, egzistavimas. IeÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atsakovui priteista 10 000 Eur kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apskaičiavo 13 586 Eur sumÄ ir vėliau jÄ sumažino, įvertindamas bylos nagrinėjimo trukmę lėmusias priežastis, aplinkybę, jog laikotarpiu, už kurį skaičiuotina iÅ¡moka, atsakovas gavo tam tikras pajamas, be to, jis pats teikė praÅ¡ymÄ darbdaviui nutraukti darbo santykius.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog po neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo darbuotojas įsidarbino ar gavo kitų pajamų, pati savaime nepaneigia jo teisės reikalauti, kad darbdavys prisiimtų įstatyme įtvirtintÄ finansinę atsakomybę. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas iÅ¡mokos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino fakto, kad pats darbuotojas siekė darbo sutarties nutraukimo, teikė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 55 straipsnį.

Darbdaviui elgiantis teisėtai ir nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo iÅ¡reikÅ¡tos valios, darbuotojas bÅ«tų neįgijęs teisės į jokias papildomas finansines iÅ¡mokas, todėl beveik 9 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžiui lygios sankcijos taikymas darbdaviui vertintinas kaip jo padarytam pažeidimui neadekvati sankcija, sukurianti galimybę darbuotojui nepagrįstai praturtėti. Ä® Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgdama teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamÄ sprendimÄ pakeisti, sumažinant atsakovui priteisiamÄ iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydį iki apeliaciniame skunde nurodytos atsakovo 3 mėn. vidutiniam darbo užmokesčiui lygios 3 201,54 Eur sumos.

Dėl bylos procesinės baigties 36. Pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl darbdavio reikalavimo priteisti iÅ¡ darbuotojo su darbo santykiais susijusios žalos atlyginimÄ , taip pat darbuotojo reikalavimo pripažinti neteisėtu jo atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , tačiau egzistuoja pagrindas papildomai sumažinti darbuotojui iÅ¡ darbdavio priteistÄ iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ , teisėjų kolegija pakeičia skundžiamÄ sprendimÄ .

37. Nors skundžiamas teismo sprendimas keičiamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl to perskirstyti pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad esminiai reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo ir darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu buvo iÅ¡spręsti darbdavio nenaudai, o iÅ¡vestinį reikalavimÄ teismas iÅ¡sprendė darbuotojui priteistinÄ iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydį nustatydamas savo iniciatyva.

Nors Å¡is dydis teismo ir buvo sumažintas, kartu teismas konstatavo, kad atsakovui turi bÅ«ti atlyginamos visos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kartu akcentuotina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos atsirado dėl ieÅ¡kovės inicijuoto teisminio proceso, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų sutikusi su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos finansinės prievolės, susijusios su iÅ¡moka už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , apimtis bÅ«tų buvusi ženkliai mažesnė (1 567,68 Eur), todėl spręsti, kad kuri nors bylos dalis buvo iÅ¡nagrinėta darbdavio naudai, nėra jokio pagrindo.

38. Spręsdama bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliaciniame procese klausimÄ teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iÅ¡ skundo reikalavimų – sumažinti darbuotojui priteistÄ iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ â€“ buvo patenkintas, nors atsakovas nurodė su tokiu reikalavimu nesutinkantis, kas leidžia spręsti, jog dalis skundo reikalavimų buvo iÅ¡spręsti darbuotojo nenaudai. Už patenkintÄ darbdavio turtinį reikalavimÄ mokėtinas 153 Eur ((10 000 Eur – 3 201,54 Eur) × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys) žyminis mokestis priteistinas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo.

39. Kartu pabrėžtina, kad byloje buvo pareikÅ¡tas neturtinis reikalavimas ir du turtiniai reikalavimai, kurių bendra suma 17 176,94 Eur (10 000 Eur + 7 176,94 Eur). Atsižvelgdama į tai, kad neturtinis reikalavimas buvo atmestas visa apimtimi, o patenkinta turtinio reikalavimo dalis sudaro apie 40 proc. ((10 000 Eur – 3 201,54 Eur) ÷ 17 176,94 Eur × 100 proc.), taip pat įvertinusi faktÄ , jog visa apimtimi buvo atmestas savarankiÅ¡kas turtinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, o iÅ¡ dalies patenkintas iÅ¡vestinis reikalavimas dėl iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad byla apeliacinėje instancijoje iÅ¡nagrinėta santykiu 80/20 atsakovo naudai.

Vadovaujantis šia proporcija ieškovei iš atsakovo priteistinas 180 Eur (900 Eur × 20 proc.) išlaidų atlyginimas, atsakovui iš ieškovės – 1 839,20 Eur (2 299 Eur × 80 proc.). Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovui iš ieškovės priteisiamas 1 506,20 Eur (1 839,20 Eur – 153 Eur – 180 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ pakeisti, iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Santechkomplektas“, juridinio asmens kodas 300516571, atsakovui M. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteistÄ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ sumažinant nuo 10 000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) (neatskaičius mokesčių) iki 3 201,54 Eur (trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų vieno euro 54 ct) (neatskaičius mokesčių).

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui M. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Santechkomplektas“, juridinio asmens kodas 300516571, 1 506,20 Eur (tÅ«kstančio penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡ių eurų 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Egidijus TamaÅ¡auskas Lina Žemaitienė