2021-09-09 Nr. AB-18300-4-45-3-00280-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3910-629/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00280-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui D. A. B., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjaujant Linai Rimkuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu D. A. B. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu D. A. B. prisistatančio asmens sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą ir prašė (duomenys neskelbtini) piliečiu D. A. B. prisistatantį asmenį (toliau – ir Užsienietis) sulaikyti Centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras paaiškino, kad 2021 m. liepos 30 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnas ne ilgiau kaip 48 val. sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu D. A. B. prisistačiusį asmenį. Užsienietis kartu su kitais 3 užsieniečiais (duomenys neskelbtini) piliečio vairuojamu automobiliu neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl buvo sulaikytas Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Užsienietis prisistatė nepilnamečiu asmeniu, gim. (duomenys neskelbtini), todėl buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Centras, atlikęs tyrimą, nustatė, kad Užsienietis yra pilnametis.

3. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su sulaikymu. Nurodė, kad jo pasas liko Baltarusijos Respublikoje, o į Lietuvos Respubliką atvyko prašyti prieglobsčio, nes jo šalyje jo gyvybei gresia pavojus. Pareigūnams yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Užsienietis teigė, jog teisingai nurodė savo anketinius duomenis bei yra nepilnametis. Tuo metu, kai buvo sulaikytas automobilyje, planavo nuvažiuoti nupirkti mėsos, bet kur vežė automobilio vairuotojas jis nežinojo. Užsieniečio atstovė prašė Užsieniečio nesulaikyti, nes jis yra prieglobsčio prašytojas bei nėra duomenų, jog Užsienietis norėjo pasišalinti iš Lietuvos Respublikos.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu D. A. B. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK‑O159/2021(01) (toliau – ir Išvada) matyti, jog Užsieniečio biologinis amžius virš 24 metų. Taip pat laikytina, jog šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas. Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta.

6. Teismas nurodė, jog Užsienietis, pateikęs klaidinančią informaciją apie savo amžių, nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybe ir (ar) pilietybę. Teismas kritiškai vertino Užsieniečio paaiškinimus, jog iš Pabėgėlių priėmimo centro išvyko norėdamas nuvykti į afrikiečių turgų nupirkti mėsos. Teismas teigia, jog mėsos galima nupirkti ir Rukloje, kur yra Pabėgėlių priėmimo centras. Link Lietuvos-Lenkijos sienos važiuojančiame sustabdytame automobilyje, kuriame buvo ir Užsienietis, buvo surasti suplėšyti kartu važiavusių užsieniečių registraciją patvirtinantys lapai. Teismas iš nurodytų aplinkybių visumos darė išvadą, jog Užsieniečio tikslas buvo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas pažymėjo, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybe ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Duomenų, kad Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nebuvo, tačiau Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis teikė klaidinančią informaciją, nebendradarbiavo siekiant nustatyti jo tapatybę, pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro bei bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms, netaikant sulaikymo, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos, todėl Teikimą tenkino.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Užsieniečiui turėjo būti taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

9.2. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

9.3. Užsieniečio tyčios išvykti iš Lietuvos Respublikos nebuvo nustatyta, jis sąžiningai klydo dėl vykimo krypties, o dokumentų suplėšymo aplinkybės byloje nebuvo nustatytos. Nenustatyta ir Užsieniečio nebendradarbiavimo aplinkybė, nes jis dalyvavo organizuojamose apklausose, teikė informaciją apie išvykimo iš kilmės valstybės motyvus. Užsienietis yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

9.4. Užsienietis atitinka visas sąlygas, kada alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti pritaikyta, ir nuoširdžiai neketina daugiau išvykti ar kokiu nors kitu būdu pažeisti nustatytą apgyvendinimo tvarką. Jam reikalingas prieglobstis ir tai yra jo pasilikimą Lietuvoje užtikrinantis tikslas.

9.5. Atsižvelgiant į teismo keliamus siekius, Užsieniečiui turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taip būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo aprūpinimas būstu bei kitomis būtinosiomis reikmėmis bei Užsieniečio judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Užsieniečio apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

11.1. Alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju nei viena iš paminėtųjų sąlygų nėra tenkinama.

11.2. Asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, melavimas dėl tikrojo amžiaus prieš nelegaliai kertant Europos sąjungos valstybės narės valstybės sieną traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Užsieniečiui buvo suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus ar kopijas, tačiau Užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta.

11.3. Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslo gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint asmens dokumentų ir slėpti savo tikrąjį amžių, visa tai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, tikėtina, kad jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti.

11.4. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis faktą, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kyla rizika, jog Užsienietis pasišalins iš Centro.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu D. A. B. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Teikimą, jį tenkino ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktais sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 30 d. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

15. Įstatymo 112 straipsnyje įtvirtinta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

16. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

18. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nesant jokių įrodymų, paneigiančių Išvadą dėl Užsieniečio tikrojo biologinio amžiaus, yra pagrindas abejoti, kad Užsienietis yra nepilnametis. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Užsienietis, pateikęs klaidinančią informaciją apie savo amžių, nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybe ir (ar) pilietybę. Byloje taip pat nėra duomenų apie Užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalios migracijos Europos Sąjungos valstybių teritorijoje grėsmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja poreikis nustatyti Užsieniečio tapatybę ir pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 ir 2 p.), todėl tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo.

20. Apeliacinio skundo argumentai, kad Užsienietis sąžiningai klydo dėl vykimo krypties, kad Užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje be judėjimo apribojimų būtų labiau suderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini. Užsieniečio teiginys, jog jis siekė nuvykti į afrikiečių turgų nusipirkti mėsos nėra pakankamas pagrindas asmeniui išvykti iš Pabėgėlių priėmimo centro. Taip pat pažymėtina, jog apeliacinio skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas teismui pateikė kitokį savo kelionės tikslą, nurodydamas, kad vyko pirkti ne mėsos, bet kokosų aliejaus, kas leidžia daryti išvadą, jog Užsieniečio paaiškinimai yra abejotino patikimumo. Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietis gali pasišalinti iš Tarnybos ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

21. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta. Akcentuotina, kad byloje konstatuota, jog Užsienietis nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo asmens tapatybę ir pilietybę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Užsieniečio veiksmų (neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik būdamas sulaikytas; pateikė klaidinančią informaciją apie savo amžių) negalima laikyti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis.

22. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečiu D. A. B. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė