2021-04-14 Nr. AB-7624-3-62-3-01403-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-226-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01403-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. L. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 8 d. jam kalint Alytaus PN, nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos. Nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. R. L. nebuvo skiriamos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, prausimosi muilas, tualetinis popierius, skalbimo milteliai, dezodorantas ar antiperspirantas, taip pat kojinės ir apatinis trikotažas. Pareiškėjas pažymėjo, kad žodžiu kreipėsi į auklėtoją, tačiau jam buvo atsakyta, kad jeigu perka tabako gaminius, nemokamos higienos priemonės jam nepriklauso. R. L. teigė, kad raštu į Alytaus PN administraciją nesikreipė, kadangi teisės aktų nestudijuoja ir nežinojo, jog į teismą reikia kreiptis anksčiau.

3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl higienos priemonių neišdavimo negalėjo rūpintis švara, patyrė diskomfortą, išgyvenimus, sugedo dantys, atsirado nemalonus burnos ir prakaito kvapas, todėl jis patyrė neturtinę žalą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, per mėnesį išduodama 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo, vienas tualetinio popieriaus rulonas. Alytaus PN akcentavo, kad šis teisės aktas dantų pastos, dantų šepetuko ir skutimosi peiliukų išdavimo nuteistiesiems nenumatė. Iki 2017 m. sausio 1 d. muilas ir tualetinis popierius visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo išduodamas neatsižvelgiant į jo pajamas ir ar jis rūko. Atsakovo atstovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., per vieną mėnesį išduodamas vienas dantų šepetėlis, kas du mėnesius išduodama 75 ml dantų pastos ir per vieną mėnesį išduodami 4 skutimosi peiliukai. Alytaus PN teigė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Nurodė, kad 2017 m. vasario, balandžio, liepos ir lapkričio mėnesiais, 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais ir 2019 m. birželio mėnesį R. L. buvo išduotos higienos priemonės. Likusiu ginčo laikotarpiu pareiškėjas higienos priemonėmis nebuvo aprūpintas, kadangi vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 1-24 7 punktu, jis dėl pajamų gavimo ir išleidimo parduotuvėje (daugiau nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio) ir dėl tabako gaminių pirkimo buvo laikomas mokiu. Alytaus PN pažymėjo, kad R. L. ginčo laikotarpiu gavo 938,68 Eur pajamų, todėl higienos priemonių galėjo nusipirkti pats. Nurodė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pareiškėjui buvo suteiktos odontologo paslaugos.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad R. L. skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Jis skunde taip pat nenurodė, kuo grindžiamas ir kaip konkrečiai buvo apskaičiuotas žalos dydis.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo R. L. skundą patenkino iš dalies: jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisė 243 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.), pagal kurias vyrams per mėnesį turėjo būti išduodamas vienas tualetinio popieriaus rulonas, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Taigi, pataisos namams nustatytose normose ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems, tačiau, pagal tų pačių Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų (2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) 7 punktą, suimtiesiems kas mėnesį turėjo būti išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjui, turinčiam nuteistojo statusą, nacionaliniais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusą turinčiam asmeniui, nors šie asmenys nagrinėjamo klausimo kontekste laikytini esantys panašioje padėtyje ir atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad toks skirtingas asmenų vertinimas būtų objektyviai pateisinamas.

10. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas nurodė, kad esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumo, kadangi nagrinėjamo klausimo kontekste suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Teismas sprendė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo padaryta išvada, jog sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nėra suderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnį, yra aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį.

11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendė, kad Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, tiek, kiek jose nėra numatyta nuteistiesiems išduoti asmens higienos priemones – dantų pastą, dantų šepetuką bei skutimosi peiliukus – neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ginčo laikotarpiu – nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Nustatęs neteisėtą atsakovo neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus – žalą bei priežastinį ryšį.

12. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 ir 5 punktai nustato, jog higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Remiantis Aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos (nuo 2015 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 atvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis, taigi 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio yra 19 Eur) dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 7 punkte.

Teismas pažymėjo, kad į bylą atsakovo atstovo pateikta nuteistojo aprūpinimo higienos reikmenimis kortelė patvirtina, jog R. L. 2017 m. vasario, balandžio, liepos, lapkričio mėnesiais, 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais ir 2019 m. birželio mėnesį higienos priemonės buvo išduotos. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas 2017 m. sausio, kovo, gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais, 2018 m. sausio–gegužės bei gruodžio mėnesiais ir 2019 m. sausio–gegužės mėnesiais Alytaus PN būtų teikęs rašytinius prašymus dėl higienos priemonių išdavimo, o Alytaus PN jo prašymų būtų netenkinę.

Be to, į bylą pateiktas nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad R. L. minėtu laikotarpiu sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams įsigyti (žiniaraštyje pažymėta C, o 2018 m. vasario, kovo ir gruodžio mėnesiais, 2019 m. sausio, vasario, kovo bei balandžio mėnesiais turėjo savo sąskaitoje sumas, didesnes nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, todėl negalėjo būti laikomas nemokiu. Atsižvelgiant į tai, R. L. argumentai dėl higienos priemonių neišdavimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 8 d. (skundo padavimo teismui diena) buvo atmesti kaip nepagrįsti.

13. Teismas nurodė, kad iš pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, jog pareiškėjui 2014 m. liepos 17 d. buvo teikiama odontologo pagalba, t. y. dar iki ginčo laikotarpio. Daugiau įrodymų, kad dėl higienos priemonių neišdavimo R. L. būtų sugedę dantys, byloje nėra.

14. Pripažinęs, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija R. L.. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas buvimo Alytaus PN metu įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) raštu dėl higienos priemonių išdavimo, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti R. L. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus, R. L. asmeninėje sąskaitoje turėtas lėšas, Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 243 Eur suma ir šią sumą jam priteisė iš atsakovo atstovo.

15. Likusius tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus teismas manė esant pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jų detaliau neanalizavo.

III. 16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui buvo priteista 243 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti.

17. Alytaus PN paaiškina, kad visa su skundu susijusi medžiaga ir atsiliepimas į R. L. skundą buvo pateikti teismui, tačiau jie nebuvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Atsakovo atstovo nuomone, R. L. teiginiai apie neva padarytą žalą nėra paremti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą; R. L. rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo jam priteisti žalos atlyginimą. Alytaus PN nuomone, pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą lemti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

18. Atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog vadovaujantis teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., iki 2017 m. sausio 1 d. Alytaus PN neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Nurodo, kad R. L. ginčo laikotarpiu įstaigoje nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, taip pat buvo mokamos piniginės išmokos iš Socialinės paramos fondo lėšų, todėl akivaizdu, kad jis turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkit būtiniausių higienos priemonių tokių kaip dantų šepetėlis, dantų pasta, skustuvai. Pažymi, kad piniginės išmokos iš Socialinės paramos fondo lėšų nuteistiesiems skiriamos remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalimi.

19. Alytaus PN nurodo, kad nors R. L. skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, tačiau minėtoje byloje buvo nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nebuvo nustatyta, jog R. L. tokį prašymą Alytaus PN buvo pateikęs, nagrinėjamos bylos situacija negalėjo būti laikoma analogiška pareiškėjo cituojamai bylai.

20. Atsakovo atstovo nuomone, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad R. L. atliko bausmę šiurkščiai Konvencijos 3 straipsnio nuostatas pažeidžiančiomis sąlygomis. Alytaus PN teigia, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog pataisos namai išskirtinai pareiškėjui blogino bausmės atlikimo sąlygas. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovo atstovas R. L. sąmoningai siekė sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

21. Alytaus PN pažymi, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatyme nustatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas yra nurodytas ne tik turtinės žalos išieškojimas, o Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 8 punkte yra nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų nustatytais būdais.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti jo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą.

23. Remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Alytaus PN teigia, kad kiekvienu konkrečiu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, teismas privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų jo laikymo sąlygų. Pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, taigi jis turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodydamas, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo R. L. prašymo atlyginti jam patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš to, kad jam kalinti Alytaus PN, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos mėnesio pradžios, kai pateikė skundą teismui, nebuvo skiriamos higienos priemonės ir kojinės bei apatinis trikotažas.

25. Pripažinęs, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, teismas R. L. iš atsakovo atstovo Alytaus PN priteisė 243 Eur neturtinei žalai atlyginti Kita pareiškėjo skundo dalis buvo atmesta. Atsakovo atstovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje R. L. buvo priteista 243 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti. Alytaus PN teigia, kad iki 2017 m. sausio 1 d. neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo Alytaus PN apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

28. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje R. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Alytaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

29. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neteisingai nustatytu pažeidimu, neišduodant pareiškėjui higienos priemonių, akcentuoja, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų juos aprūpinti tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių yra pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistiems. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismo padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. Iš aptartų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo nuostatų matyti, kad aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis yra nepriimtinas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, kuriuo nagrinėjamoje administracinėje byloje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo nustatyta esminė faktinė aplinkybė, kad toje byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl higienos priemonių išdavimo. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad R. L. ginčo laikotarpiu Alytaus PN administracijai būtų teikęs prašymą raštu dėl aprūpinimo dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais, prausimosi muilu, tualetiniu popieriumi, skalbimo milteliais, dezodorantu ar antiperspirantu, kojinėmis, apatiniu trikotažu. Pats pareiškėjas skunde patvirtino, kad tokio prašymo nebuvo teikęs. R. L. neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į pataisos įstaigą, prašydamas jam išduoti dantų pastos, dantų šepetėlį, skutimosi peiliukų ir kita, nes neturėjo galimybių jų įsigyti ir visą jo akcentuojamą ilgą laikotarpį pareiškėjas negalėjo jomis naudotis.

32. Nagrinėjamu atveju R. L. Alytaus PN administracijai neteikė prašymo raštu dėl aprūpinimo higienos priemonėmis, kojinėmis ir apatiniu trikotažu, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui šis klausimas būtų buvęs itin aktualus. R. L. skunde nurodytos patirtos neigiamos pasekmės kelia pagrįstų abejonių, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje už savo lėšas negalėjo įsigyti higienos priemonių ir kad jam kilo būtent tokios neigiamos pasekmės, kurias jis nurodė skunde.

33. Įvertinusi tai, kad tik esant pareiškėjo prašymui išduoti higienos priemones bei kojines ir apatinį trikotažą ir aiškiam institucijos atsisakymui tai padaryti, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019, 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3452-968/2020), darytina išvada, kad nepagrįstai buvo nustatytas R. L. teisių pažeidimas šiuo aspektu.

34. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus bei į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas neteikė prašymo išduoti higienos priemones ir kojines bei apatinį trikotažą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus aptariamu aspektu bei pareiškėjo teisių pažeidimą ir jo patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgus į tai, atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui R. L. buvo priteista 243 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė