1d2f40d0-df8a-436e-9ec1-e7cf54f6ed92 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-62-527/2012;proceso Nr. 2-05-3-01309-2010-9;pirmosios instancijos teismo teisėjas Algis Vieraitis; (S) procesinių sprendimų kategorijos: 35.5; 42.10; 50.1; 121.15; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DAMSA“ apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-633/2011 pagal V.

G. gamybos ir komercijos įmonės patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DAMSA“ dėl skolos ir netesybų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DAMSA“ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. G. gamybos ir komercijos įmonei dėl subnuomoto turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, n u s t a t ė : 2010-09-06 teismui pateiktu pareiÅ¡kimu bei 2010-10-11 ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 75-78), ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 7.334,30 Lt skolos (t. y. 1.434,30 Lt skolos už prekes pagal pateiktas ir neapmokėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2005-04-29 sutarties pagrindu; 82,45 Lt delspinigių; 5.900 Lt subnuompinigių skolÄ už negyvenamosios patalpos, esančios Marijampolėje, V.

K. g. 47, subnuomÄ nuo 2007-02-01 iki 2007-07-01 (po 1.180 Lt per mėn.); 1.177,38 Lt įstatymo pagrindu (CK 6.210 str.) paskaičiuotas 6 proc. palÅ«kanas už praleistÄ prievolės mokėti subnuompinigius terminÄ nuo 2007-03-10 iki 2010-09-06 (kreipimosi į teismÄ diena); 8,05 proc. palÅ«kanas už priteistinas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo, 2003-12-09, Nr. IX-1873 pagrindu) bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Patikslintu 2010-12-27 ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 95-99) ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė 2010-11-20 sumokėjo 588,65 Lt už gautas prekes, prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės 6.828,10 Lt (t. y. 928,10 Lt skolos už prekes pagal pateiktas ir neapmokėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2005-04-29 sutarties pagrindu bei 5.900 Lt subnuompinigių skolÄ už negyvenamosios patalpos, esančios Marijampolėje, V. K. g. 47, subnuomÄ nuo 2007-02-01 iki 2007-07-01 (po 1.180 Lt per mėn.); 1.177,38 Lt įstatymo (CK 6.210 str.) pagrindu paskaičiuotas 6 proc. palÅ«kanas už praleistÄ prievolės mokėti subnuompinigius terminÄ nuo 2007-03-10 iki 2010-09-06 (kreipimosi į teismÄ diena); 8,05 proc. palÅ«kanas už priteistinas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.2010-05-26 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas, galutinai sutikslinęs ieÅ¡kinį, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5.900 Lt subnuompinigių skolÄ už negyvenamosios patalpos, esančios Marijampolėje, V.

K. g. 47, subnuomÄ nuo 2007-02-01 iki 2007-07-01 (po 1.180 Lt per mėn.); 1.177,38 Lt įstatymo (CK 6.210 str.) pagrindu paskaičiuotas 6 proc. palÅ«kanas už praleistÄ prievolės mokėti subnuompinigius terminÄ nuo 2007-03-10 iki 2010-09-06 (kreipimosi į teismÄ diena); 8,05 proc. palÅ«kanas už priteistinas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad, Å¡alims 2006-02-01 pasiraÅ¡ius dviÅ¡alę patalpų subnuomos sutartį, ieÅ¡kovė tÄ pačiÄ dienÄ perdavė pagal sutartį patalpas atsakovei naudoti jos Å«kinei komercinei veiklai (prekybai maisto produktais).

Metus laiko, t. y. iki 2007-02-01, atsakovė subnuompinigius mokėjo, tačiau už paskutinius 5 mėn. pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas ir pateiktas atsakovei apmokėti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras subnuompinigių nesumokėjo, nors iki 2007-06-31 subnuomotomis patalpomis faktiÅ¡kai naudojosi pagal tiesioginę jų paskirtį, vykdė prekybÄ . Prievolės sumokėti atsakovė neginčijo, dėl finansinių sunkumų žadėjo sumokėti ateityje, ieÅ¡kovė, palaikydama su atsakove kitus komercinius verslo santykius (prekių tiekimo, prekybos), ja pasitikėjo, tikėjo, jog įsiskolinimas bus padengtas, tačiau per kelis metus nutrÅ«kus ir Å¡iems paskutiniams verslo santykiams, dėl įsiskolinimo priteisimo kreipėsi į teismÄ .

Su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nesutinka todėl, kad atsakovė jai subnuomotų patalpų nepagerino, tik pritaikė jas savo komercinės veiklos poreikiams, subnuomos sutartis juridiÅ¡kai nėra nutraukta iki Å¡iol, faktiniai subnuomos santykiai pasibaigę nuo 2007 m. liepos. IeÅ¡kovės žiniomis, nei į jÄ kaip nuomininkÄ , nei į patalpų savininkÄ kaip nuomotojÄ atsakovė dėl sutikimo atlikti patalpų pagerinimo darbus nesikreipė ir tokio sutikimo nebuvo gavusi. Atsakovė reikalavimÄ ieÅ¡kovei kompensuoti jai statybos remonto darbų iÅ¡laidas pareiÅ¡kė tik tuomet, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl subnuompinigių priteisimo, o patalpų savininkui (nuomotojui) tokio pobÅ«džio reikalavimo atsakovė iÅ¡ viso nepareiÅ¡kė.

IeÅ¡kovė pati savo lėšomis iki subnuomos kapitaliÅ¡kai suremontavo patalpas tiek viduje, tiek iÅ¡ iÅ¡orės, ir bendruosius poreikius prekybinės veiklos vykdymui patalpos jų perdavimo atsakovei metu tenkino. Pagal dviÅ¡alę sutartį ieÅ¡kovė neįsipareigojo subnuomojamas patalpas pritaikyti specialiems atsakovės Å«kinės komercinės veiklos (prekybos maisto produktais) reikalavimams (padidinta elektros įvado ir instaliacijos galia, temperatÅ«ros patalpose ir produktų sandėliavimo vietose palaikymo režimo, patalpų kondicionavimo, vėdinimo ir pan.), atsakovė pati įvertino patalpų bÅ«klę kaip jai tinkamÄ už suderėtus subnuompinigius.

Jokių susitarimų tarp Å¡alių kompensuoti atsakovės galimas iÅ¡laidas dėl patalpų pritaikymo jos veiklai ar tokios kompensacijos įskaitymo į subnuomos mokestį nebuvo ir nėra jokia forma. Pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atsakovė praÅ¡o kompensuoti jai už galimus statybos rangos darbus, atliktus dar iki patalpų teisėto naudojimosi (subnuomos) pradžios, t. y. nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2006 m. sausio mėn.Atsakovė patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 104-105), sutikslintu teismo posėdyje, prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės 7.130,80 Lt subnuomotų negyvenamų patalpų pagerinimo iÅ¡laidų ir 743 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovė sutiko su 5.900 Lt subnuompinigių skola už negyvenamÄ sias patalpas, tačiau nepripažino palÅ«kanų už termino įvykdyti Å¡iÄ piniginę prievolę praleidimÄ . Atsakovė nurodė, kad Å¡alių ikisutartiniai santykiai dėl ginčo patalpų subnuomos tęsėsi nuo 2005 m. rudens, ieÅ¡kovei kaip nuomininkei buvo matomi ir žinomi pažadėtose jai subnuomoti patalpose atsakovės Å«kio bÅ«du atliekami statybos remonto darbai, ieÅ¡kovė tam neprieÅ¡taravo, kÄ atsakovė vertino kaip sutikimÄ , ji atliktais darbais patalpas pagerino, tam patirtos jos iÅ¡laidos (medžiagos ir darbo užmokestis ten dirbusiems įmonės darbininkams) buvo bÅ«tinos, todėl Å¡ios iÅ¡laidos jai turi bÅ«ti ieÅ¡kovės kompensuotos, patalpų savininkas (nuomotojas) atsakovei nežinomas.

Atsakovė pripažįsta, jog tarp bylos Å¡alių iÅ¡ anksto, prieÅ¡ pradedant jai remontÄ ir jo eigoje, nebuvo tariamasi ir nebuvo susitarta, kad nuomininkas ar nuomotojas jai, atsakovei, kompensuos atliekamus statybos remonto darbus ar įskaitys jos iÅ¡laidas į subnuompinigius. Kadangi pradėjus ginÄÄ teisme, ieÅ¡kovė atsisakė Å¡ias iÅ¡laidas atsakovei kompensuoti ar užskaityti už reikalaujamÄ byloje nuompinigių įsiskolinimÄ , ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir mano, jog ji turi bÅ«ti atleista nuo pareigos sumokėti ieÅ¡kovei jos reikalaujamas palÅ«kanas už termino sumokėti subnuompinigius praleidimÄ .

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2011-06-09 sprendimu (t. 2, b. l. 18-25) atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, o patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai: priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 5.900 Lt subnuompinigių skolÄ pagal 2006-02-01 negyvenamų patalpų subnuomos sutartį Nr. 06/02/01 už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2007-07-01; 1.177,38 Lt palÅ«kanas už praleistÄ terminÄ sumokėti subnuompinigius (iki 2010-09-06); 8,05 proc. metines kompensacines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010-09-08) iki Å¡io teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 258 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Be to, teismas priteisė iÅ¡ atsakovės 11,61 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 29-31) praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti teismo 2011-06-09 sprendimÄ ir, priėmus naujÄ sprendimÄ , atmesti ieÅ¡kinį dėl 1.177,38 Lt palÅ«kanų bei 8,05 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo ir patenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodo, kad tiek ieÅ¡kovės 2010-05-24 ir 2010-07-07 raginimais, kuriuose nėra užsimenama apie kokiÄ nors skolÄ už subnuomÄ (kuriuose minima pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi teikti gaunamus gaminius ir paslaugas, o atsakovė buvo įsipareigojusi atsiskaityti už juos mokėjimo pavedimu per 10 d.), tiek ieÅ¡kovės pozicija nereikalauti skolos iki 2010 m. vasario mėn. neginčijamai įrodo, jog tarp Å¡alių įmonių vadovų buvo susitarimas dėl tarpusavio skolų užskaitymo, ir jokio ginčo iki 2010 m. vasario mėn. Å¡iuo klausimu tarp Å¡alių nebuvo.

Å iam susitarimui įrodyti atsakovė praÅ¡o iÅ¡kviesti ieÅ¡kovės direktorių V. G., kuris atsisakė liudyti kviestas ieÅ¡kovės iniciatyva, o atsakovės (apeliantės) praÅ¡ymas dėl jo iÅ¡kvietimo liudyti buvo atmestas, tokiu bÅ«du užkertant atsakovei keliÄ Ä¯rodyti buvus susitarimÄ atsakovės skolÄ užskaityti už subnuomotų patalpų pagerinimÄ . Esant tokiam susitarimui, atsakovė skolos nemokėjo. IeÅ¡kovė, beveik tris metus nereikalaudama skolos, davė pagrįstÄ pagrindÄ atsakovei manyti, kad žodinis susitarimas dėl tarpusavio skolų užskaitymo yra galiojantis ir leidžia atsakovei skolos nemokėti.

IeÅ¡kovė, po trejų metų papraÅ¡ydama skolos, elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl teismas nepagrįstai priteisė palÅ«kanas, o taip pat LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas procesines palÅ«kanas, nes Å¡alių pasiraÅ¡ytoje sutartyje susitarimo dėl kompensacinių palÅ«kanų mokėjimo nebuvo, todėl galimas tik CK 6.210 str. 2 d. normos taikymas.Apeliantė taip pat nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimu, nes prieÅ¡ terminÄ nutraukus subnuomos sutartį apeliantė turėjo teisę į patalpų pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , su kuo, beje, tuo metu sutiko ir ieÅ¡kovė (tiksliau - įmonės vadovas V.

G.). BÅ«tent tuo metu ir buvo susitarta, jog, apeliantei iÅ¡ patalpų iÅ¡sikėlus anksčiau numatyto termino, ieÅ¡kovė turėtų kompensuoti jai patalpų pagerinimo iÅ¡laidas, tačiau, atsakovei tuo laiku nesant sumokėjus subnuomos mokesčio už 5 mėn. (5.900 Lt), Å¡alys sutarė užskaityti Å¡iuos tarpusavio įsiskolinimus ir viena kitai jokių piniginių pretenzijų neturėti. Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, jog ji iÅ¡laidas įdėjo ne siekdama gerinti patį subnuomojamÄ daiktÄ (patalpas), o tikslu padidinti siekiamas gauti iÅ¡ daikto pajamas.

Apeliantė nebūtų galėjusi pradėti dirbti šiose patalpose, jeigu nebūtų šių patalpų ženkliai pagerinusi, t. y. po savo lėšų investavimo pritaikiusi jas prekybai maisto produktais. Kadangi prekybai maisto produktais (tame tarpe ir šviežia mėsa bei jos gaminiais) keliami itin aukšti sanitarijos bei higienos reikalavimai, apeliantė buvo priversta investuoti savo lėšas ne tik į sunuomojamų patalpų išorę, vidų, bet ir šių patalpų techninius reikalavimus (elektros įvado bei instaliacijos pajėgumų padidinimas, kondicionavimo sistemos įrengimas ir pan.), kas akivaizdžiai pagerino šių patalpų būklę bei padidino jų vertę.

Kadangi subnuomos sutartis buvo nutraukta anksčiau nustatyto termino, visi Å¡ie patalpų pagerinimai liko ieÅ¡kovei, kuri jais naudojasi savo reikmėms – apeliantei subnuomotÄ patalpų dalį Å¡iuo metu subnuomoja kitai įmonei, iÅ¡ to gaudama pajamas. Ä®rodyti sunuomojamų patalpų rinkos vertę iki jų remonto bei papildomų investicijų į jas įdėjimo ir jų rinkos vertę subnuomos sutarties pasiraÅ¡ymo metu apeliantė neturėjo jokios galimybės, nes toks patalpų rinkos vertės nustatymas iki remonto nebuvo atliktas, todėl jį atlikti po remonto (ar bylos nagrinėjimo teisme metu) nebuvo prasmės, tačiau akivaizdu, jog po remonto patalpų bÅ«klė pasikeitė bei vertė padidėjo.

Tai, jog patalpų pagerinimo darbai atsakovės lėšomis buvo atlikti, teismo posėdžio metu neginčijo ir ieÅ¡kovė. Kadangi ieÅ¡kovė atliekamiems patalpų pagerinimo darbams neprieÅ¡taravo, be to, dalį patalpų pagerinimo darbų pagal abipusį susitarimÄ atliko pati, tai apeliantė turėjo pagrįstÄ pagrindÄ manyti, jog patalpų nuomininkas (ieÅ¡kovė) turi patalpų savininko leidimÄ dėl patalpų pagerinimo, todėl pati į patalpų savininkÄ ir nesikreipė.IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 37-40) praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

IeÅ¡kovė nurodo, kad tarp Å¡alių nebuvo nei žodinio, nei raÅ¡ytinio susitarimo užskaityti atsakovės skolÄ už subnuomotų patalpų pagerinimÄ . Be to, atsakovė net ir nebuvo padariusi subnuomojamų patalpų pagerinimo. Tai patvirtina faktas, jog pati atsakovės atstovė A. V., kÄ taip pat patvirtino ir liudytoja V. Å ., pasiÅ«lė ieÅ¡kovei užskaityti subnuompinigių skolÄ už tariamai padarytÄ subnuomotų patalpų pagerinimÄ tik 2010 m., tačiau ir tuomet nebuvo gautas ieÅ¡kovės sutikimas.

CK 6.125 str. 1 d. numatyta, kad prievolė gali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies baigtis jos Å¡alių susitarimu, kuris gali bÅ«ti bet kokios formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė, privalo bÅ«ti raÅ¡ytinės ar notarinės formos. Kadangi prievolė mokėti subnuomos mokestį kyla iÅ¡ privalomos raÅ¡ytinės formos negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, tai ir susitarimas užskaityti prievolę sumokėti skolÄ už subnuomÄ taip pat privalėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos.

Apeliantė klaidingai nurodo, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas nutraukti subnuomos sutartį, nes tarp Å¡alių nebuvo nei žodinio, nei raÅ¡ytinio susitarimo prieÅ¡ terminÄ nutraukti sutartį, kuri buvo sudaryta 2006-02-01 dvejiems metams, t. y. iki 2008-01-30. Atsakovė veiklÄ patalpose nutraukė 2007-06-31, o savo įrenginius iÅ¡sivežė dar vėliau. IeÅ¡kovė, bÅ«dama geranoriÅ¡ka, atsakovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pateikė tik už laikotarpį, kada atsakovė faktiÅ¡kai subnuomotose patalpose vykdė veiklÄ .

Atsakovo atstovė teisme nurodė, kad pati atsakovė, nusprendusi nutraukti veiklÄ , iÅ¡sikraustė. Pagal CK 6.192 str. 4 d. sutarties pakeitimas arba papildymas turi bÅ«ti tokios pat formos kaip ir turėjo bÅ«ti sudaryta sutartis, todėl patalpų subnuomos terminuota sutartis prieÅ¡ terminÄ galėjo bÅ«ti nutraukta tik raÅ¡tiÅ¡kai. Kadangi jokio susitarimo sudaryta nebuvo, laikoma, kad sutartis pasibaigė tik pasibaigus joje numatytam terminui. Atsakovė neteisingai nurodo, kad skola už subnuomÄ buvo pareikalauta tik 2010 m. vasario mėnesį, ir dėl to, kad nebuvo reikalaujama sumokėti skolÄ , ji manė esanti atleista nuo prievolės, skolÄ užskaičius dėl jos subnuomotų patalpų pagerinimo.

IeÅ¡kovė nagrinėjant bylÄ yra pasisakiusi, kad skolos žodžiu buvo reikalaujama ir anksčiau. Kadangi tarp Å¡alių tuo laikotarpiu buvo susiklostę ir kiti sutartiniai verslo santykiai, tai dėl to ieÅ¡kovė vengė iÅ¡ atsakovės reikalauti raÅ¡tiÅ¡kai grÄ Å¾inti skolÄ už subnuomÄ . Turėdama pareigÄ Ä¯rodinėti savo reikalavimus, atsakovė pati pirmoji per parengiamÄ jį posėdį prieÅ¡ bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės teikė praÅ¡ymÄ savo iniciatyva kviesti tam tikrus liudytojus, bet praÅ¡ymo kviesti liudyti V.

G. neteikė. IeÅ¡kovė, turėdama teisę papildomai įrodinėti savo reikalavimus, teikė savo iniciatyva praÅ¡ymÄ kviesti liudyti V. G. dėl savo reikalavimų papildomo patvirtinimo, tačiau Å¡ios teisės vėliau atsisakė, nes ieÅ¡kovė savo reikalavimus grindžia raÅ¡ytiniais dokumentais, o ieÅ¡kovės atstovas ir taip iÅ¡reiÅ¡kia V. G., kaip įmonės savininko ir vadovo, pozicijÄ dėl atsakovei pareikÅ¡tų reikalavimų, kurių nebuvimÄ (t. y., kad atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovei) turi teisę įrodinėti atsakovė.

Atsakovė nurodo, kad priešieškinys buvo neteisingai atmestas, nes teismas neteisingai aiškino, kad jos patirtos išlaidos yra ne dėl daikto pagerinimo, o dėl norint padidinti siekiamas gauti iš daikto pajamas. Tačiau pati apeliantė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad nebūtų galėjusi pradėti dirbti, t. y. gauti pajamas, jeigu nebūtų padariusi investicijų, tokiu būdu pati konstatuoja padariusi investicijas siekiant gauti pajamas, tačiau prieštaraudama sau tvirtina, kad toks teismo aplinkybių aiškinimas yra neteisingas.

Taip pat atsakovė tvirtina, kad ji buvo priversta investuoti savo lėšas į patalpų techninius reikalavimus, vidų ir iÅ¡orę. Dėl patalpų pagerinimo atsakovė, kaip teisme buvo nustatyta, nebuvo praÅ¡iusi ir gavusi leidimo nei iÅ¡ ieÅ¡kovės, kaip subnuomotų patalpų nuomininkės, nei iÅ¡ patalpų savininkės, taigi nebuvo ir jokio susitarimo dėl atsakovės investicijų į patalpas. IeÅ¡kovė, prieÅ¡ sudarydama negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį su atsakove, buvo padariusi kapitalinį patalpų vidaus ir iÅ¡orės remontÄ , todėl atsakovė sutiko su subnuomotų patalpų bÅ«kle ir jų tinkamumu jos veiklai, todėl pasiraÅ¡ant subnuomos sutartį nebuvo nustatytos jokios sÄ lygos dėl atsakovės investicijų į patalpas ir dėl atitinkamo kompensavimo už tai.

Atsakovė visiÅ¡kai nepagrįstai reikalauja už subnuomotų patalpų pagerinimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 7.130 Lt, nes tokių iÅ¡laidų atsakovė nepatyrė ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kad yra investavusi į patalpas savo lėšas ar medžiagas. Atsakovės pateikti medžiagų ir darbo valandų nuraÅ¡ymo aktai neatitinka tikrovės ir nepatvirtina, kad medžiagos buvo panaudotos patalpoms pagerinti ir kad buvo tiek laiko atsakovės darbininkų dirbta. Pagal darbo valandų nuraÅ¡ymo aktus du darbininkai subnuomotose patalpose dirbo per tris mėnesius 507,4 valandų, o teisme liudininkai nurodė, kad elektros darbus dėl atsakovės įrengimų pajungimo atliko per tris vakarus.

Tokios aplinkybės patvirtina, kad nurašymo aktai neparodo tikrosios padėties. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atliko statybos–remonto darbus ir panaudojo savo medžiagas, o apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad ieškovė teisme sutiko, kad patalpų pagerinimas buvo padarytas.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta. Prievolės pasibaigimo teisinis pagrindas yra Å¡alių susitarimas, kuris gali bÅ«ti bet kokios formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė, privalo bÅ«ti raÅ¡ytinės ar notarinės formos (CK 6.125 str. 1 d.). Kadangi prievolė mokėti subnuomos mokestį kyla iÅ¡ privalomos raÅ¡ytinės formos negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, kolegijos nuomone, tiek ir Å¡alių susitarimas dėl prievolės sumokėti subnuomos mokesčio skolÄ užskaitymo su prievole atlyginti patalpos pagerinimo iÅ¡laidas, tiek ir susitarimas dėl Sutarties 5 p. nustatyto termino (,,iki sekančio mėnesio 10 dienos“) subnuomos mokesčiui sumokėti (bÅ«tent kuriam suėjus ieÅ¡kovei atsiranda teisė į palÅ«kanas už praleistÄ prievolės įvykdymo terminÄ ir kurio ,,nukėlimÄ â€œ netiesiogiai įrodinėja atsakovė, nesutikdama mokėti palÅ«kanų) pakeitimo (nukėlimo) taip pat privalėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos.

NežiÅ«rint to, jog Å¡alys tokio raÅ¡ytinio susitarimo nebuvo sudarę, bylos medžiaga, kolegijos nuomone, taip pat nepatvirtina nei apeliantės tiesiogiai nurodyto ir jos neįrodyto fakto, jog Å¡alys (ar jų vadovai) dėl prievolių užskaitymo buvo susitarę žodžiu, nei apeliantės netiesiogiai įrodinėto fakto, jog, ieÅ¡kovei nereikalaujant sumokėti už subnuomÄ , tokiu bÅ«du buvo nukeltas sutartas subnuomos mokesčio (kurio atsakovės neginčijo ir kurio priteisimo neskundžia) sumokėjimo terminas.

Pažymėtina, jog apylinkės teismui pritaikius CK 1.93 str. 6 d. 4 p. iÅ¡imtį ir atsakovei leidus remtis liudytojais, nė vienas iÅ¡ jų teisme tiesiogiai nepatvirtino atsakovės atstovės teiginio, jog nuo pareigos (prievolės) sumokėti įsiskolintus subnuompinigius ir mokėti byloje reikalaujamas palÅ«kanas atsakovę atleido pati ieÅ¡kovė, sudariusi su atsakove papildomÄ Å¾odinį susitarimÄ , jog subnuompinigių skola įskaitoma už subnuomotų patalpų pagerinimo iÅ¡laidas. Atsakovė, be savo atstovės paaiÅ¡kinimo, jokių įrodymų tokiai aplinkybei byloje įrodyti nepateikė, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, jos pačios pareiÅ¡kimÄ Ä¯vertinęs nepakankamu aplinkybės įrodymui, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog atsakovė Å¡ios aplinkybės neįrodė, kas yra pagrindas iÅ¡vadai, jog atsakovės prievolė mokėti reikalaujamas palÅ«kanas yra kilusi nuo sekančio mėnesio 10 dienos ir iÅ¡likusi iki pat prievolės įvykdymo dienos.

Apeliantės teigimu, jai 2007-06-31 iÅ¡sikėlus iÅ¡ subnuomojamų patalpų (t. y. anksčiau, nei Å¡alių buvo sutarta 2006-02-01 subnuomos sutartimi (t. 1, b. l. 4), sudaryta dviejų metų terminui, t. y. iki 2008-01-30) ir pagerinimus palikus ieÅ¡kovei, Å¡i jokių pretenzijų dėl nesumokėto 5.900 Lt subnuomos mokesčio neturėjo. Visų pirma, pažymėtina, kad jokio susitarimo tarp Å¡alių dėl subnuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ nenustatyta. Atsakovės atstovė A. V. teisme pripažino, jog ji pati nusprendė nutraukti veiklÄ subnuomotose patalpose ir iÅ¡sikraustė (t. 2, b. l. 8), todėl spręstina, kad bÅ«tent atsakovė vienasmeniÅ¡kai nutraukė savo Å«kinę komercinę veiklÄ patalpose anksčiau sutartimi sulygto termino.

Pagal CK 6.192 str. 4 d. sutarties pakeitimas arba papildymas turi bÅ«ti tokios pat formos, kokios turėjo bÅ«ti sudaryta sutartis, todėl negyvenamųjų patalpų subnuomos terminuota sutartis prieÅ¡ terminÄ taip pat galėjo bÅ«ti nutraukta tik raÅ¡tiÅ¡kai pakeitus sutartyje nustatytÄ terminÄ . Kadangi jokio raÅ¡ytinio susitarimo nebuvo sudaryta, laikytina, kad sutartis pasibaigė tik pasibaigus joje numatytam terminui. Jau vien tai, kad atsakovė vienasmeniÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukė terminuotÄ subnuomos sutartį (kuriÄ galėjo nutraukti tik teismo keliu – CK 6.498 str.), kolegijos nuomone, galėjo jai sukelti neigiamas pasekmes, ieÅ¡kovei pareikalavus sumokėti nuomos mokestį iki termino pabaigos, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡iuo atveju PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovė atsakovei pateikė tik už laikotarpį, per kurį atsakovė faktiÅ¡kai subnuomotose patalpose vykdė veiklÄ .

Kolegija taip pat nemano, jog, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, reiktų tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti liudytoju ieÅ¡kovės įmonės vadovÄ V. G.. Visų pirma, kolegija pažymi, jog V. G., kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas ir vadovas, yra teisiÅ¡kai suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jis niekaip negali užimti liudytojo padėties, kuri iÅ¡ esmės reikalauja neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo (CPK 61 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, ieÅ¡kovės savininkas ir vadovas ir taip iÅ¡reiÅ¡kia ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl atsakovei pareikÅ¡tų reikalavimų, kurių nebuvimÄ (t. y., kad atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovei) turi teisę įrodinėti atsakovė.

Turėdama pareigÄ Ä¯rodinėti savo reikalavimus ir atsikirtimus, atsakovė pati pirmoji per parengiamÄ jį posėdį prieÅ¡ bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės teikė praÅ¡ymÄ savo iniciatyva kviesti tam tikrus liudytojus, bet praÅ¡ymo paties V. G. dalyvavimÄ teismo posėdyje pripažinti bÅ«tinu neteikė. IeÅ¡kovė, turėdama teisę papildomai įrodinėti savo reikalavimus, teikė savo iniciatyva praÅ¡ymÄ kviesti V. G. dėl savo reikalavimų papildomo patvirtinimo, tačiau Å¡ios teisės vėliau pagrįstai atsisakė.

Pažymėtina, jog asmenys bylas teisme gali vesti patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Å alis turi teisę (bet ne pareigÄ ) duoti paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu arba žodžiu (CPK 42 str.), o CPK 188 str. suteikia Å¡aliai teisę atsisakyti apklausos, jeigu tai reikÅ¡tų parodymus prieÅ¡ save. Kolegijos nuomone, ieÅ¡kovės vadovo iÅ¡kvietimas liudyti apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų tik užvilkinęs teismo procesÄ .Atsakovės apeliacinio skundo prieÅ¡taringumas, kolegijos nuomone, taip pat sudaro pagrindÄ abejoti atsakovės teiginiais dėl prievolių užskaitymo, nes tai ji teigia, kad buvo susitarimas jos skolÄ užskaityti už subnuomotų patalpų pagerinimÄ , kitu gi atveju teigia, kad ieÅ¡kovė, ilgai nereikalaudama iÅ¡ atsakovės skolos, suteikė atsakovei pagrindÄ manyti, kad ji gali skolos nemokėti.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų atleidusi atsakovę nuo ginčo prievolės, prieÅ¡ingai, nuo pat bylos pradžios ieÅ¡kovė nuosekliai tvirtino egzistuojant atsakovės skolÄ už subnuomÄ (t. 1, b. l. 5-9), kÄ patvirtina ir ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos duomenys (t. 1, b. l. 61-62, 124-125, 127-128, 136-137), todėl labiau tikėtina ieÅ¡kovės teiginiais, kad ji ragindavusi atsakovę grÄ Å¾inti skolÄ Å¾odžiu, nes tarp Å¡alių tuo laikotarpiu buvo susiklostę ir kiti sutartiniai verslo santykiai, todėl ieÅ¡kovė vengusi iÅ¡ atsakovės reikalauti raÅ¡tiÅ¡kai grÄ Å¾inti skolÄ už subnuomÄ .

Be to, kolegijos nuomone, raÅ¡ytinėje sutartyje numatytos prievolės egzistavimas negali bÅ«ti privalomai siejamas su raÅ¡ytiniu kreditoriaus reikalavimu (pretenzija), atkreipiant dėmesį į tai, kad pačios skolos atsakovė net ginčijo. Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje bÅ«tent atsakovė leistinais įrodymais neįrodė (kas buvo atsakovės pareiga) nei kad raÅ¡ytinėje sutartyje numatyta prievolė mokėti subnuompinigius buvo pasibaigusi užskaitymu (kam, beje, prieÅ¡tarauja atsakovės pozicija neskųsti sprendimo dalies dėl subnuomos mokesčio priteisimo ir Å¡ios skolos pripažinimas), nei kad Å¡i prievolė buvo pasibaigus ieÅ¡kovei atleidus atsakovę nuo prievolės ar jos dalies (Å¡iuo atveju – nuo palÅ«kanų sumokėjimo) įvykdymo arba pareiÅ¡kus apie prievolės nebeegzistavimÄ (CK 6.129 str.), nei kad atsakovė turėjo teisę į savo prievolės mokėti subnuompinigius įvykdymo sustabdymÄ (CK 6.46 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog CK 6.46 str. 2 d. skolininkui suteikia teisę sustabdyti prievolės įvykdymÄ , kai kreditorius nevykdo savo prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės įvykdymo sustabdymÄ . Kolegijos nuomone, nesant sutartinio ieÅ¡kovės įsipareigojimo atlyginti patalpos pagerinimo iÅ¡laidas, bÅ«tent atsakovė turėjo įrodyti ieÅ¡kovės prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos egzistavimÄ , ko ji Å¡ioje byloje, deja, neįrodė.

Dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės 7.130,80 Lt subnuomotų negyvenamų patalpų pagerinimo iÅ¡laidų. Atsakovės teigimu, Å¡alių ikisutartiniai santykiai dėl ginčo patalpų subnuomos tęsėsi nuo 2005 m. rudens, ieÅ¡kovei kaip nuomininkei buvo matomi ir žinomi pažadėtose jai subnuomoti patalpose atsakovės Å«kio bÅ«du atliekami statybos remonto darbai, ieÅ¡kovė tam neprieÅ¡taravo, kÄ atsakovė vertino kaip sutikimÄ , ji atliktais darbais patalpas pagerino, tam patirtos jos iÅ¡laidos (medžiagos ir darbo užmokestis ten dirbusiems įmonės darbininkams) buvo bÅ«tinos, todėl Å¡ias iÅ¡laidas jai privalo kompensuoti ieÅ¡kovė.CK 6.501 str. 1 dalyje įtvirtinta nuomininko teisė į daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Vadovaujantis CK 6.501 str. 1 d., nuomininkas nuomotojo leidimu pagerinęs iÅ¡sinuomotÄ turtÄ turi teisę į Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuo atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kitÄ . Taigi, pagal įstatymo nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ bei pagal LAT formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas pagerino iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ ; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį, kurį turi įrodyti pats nuomininkas;

įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių (LAT 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Kadangi pati atsakovė pripažįsta, jog tarp bylos Å¡alių iÅ¡ anksto, prieÅ¡ pradedant jai remontÄ ir jo eigoje, nebuvo tariamasi ir nebuvo susitarta, kad nuomininkas ar nuomotojas jai (atsakovei) kompensuos atliekamus statybos remonto darbus ar įskaitys jos iÅ¡laidas į subnuompinigius, akivaizdu, jog neegzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų CK 6.501 str. taikymui, t. y. tai, jog nuomininkas turėjo nuomotojo leidimÄ daryti daikto pagerinimus.

Byloje nesant įrodymų apie Å¡alių susitarimÄ dėl konkrečių darbų atlikimo ir dėl jų konkrečios vertės įskaitymo ar kompensavimo, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad Å¡alys bÅ«tų derinusios atsakovės atliktus pagerinimus ir kad ieÅ¡kovė jiems bÅ«tų pritarusi, kolegijos nuomone, net ir pasitvirtinus apeliantės nurodytai aplinkybei, jog ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo atsakovės atliekamiems patalpų pagerinimams, ieÅ¡kovė neprivalėtų atlyginti atsakovei be nuomotojo leidimo padarytų patalų pagerinimų vertės (CK 6.501 str. 3 dalis).

Be to, pažymėtina, jog pati apeliantė pripažįsta neturinti jokios galimybės įrodyti subnuomotos patalpos rinkos vertės iki remonto bei papildomų investicijų į jas įdėjimo ir jos rinkos vertės subnuomos sutarties pasiraÅ¡ymo metu, nes toks patalpų rinkos vertės nustatymas iki remonto nebuvo atliktas (CPK 178 str.). Atsakovė remonto darbų atlikimÄ ir medžiagų panaudojimÄ Ä¯rodinėja vienaÅ¡aliÅ¡kai tik pačios atsakovės darbuotojų pasiraÅ¡ytais medžiagų nuraÅ¡ymo aktais (t. 1, b. l. 110-111) ir niekieno nepasiraÅ¡ytais darbo valandų nuraÅ¡ymo aktais (t. 1, b. l. 112-113).

Å ie įrodymai, nesant pateiktų priėmimo–perdavimo aktų bei atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kolegijos nuomone, nėra pakankamai įrodyti atsakovės atliktų patalpos pagerinimų vertę. Be to, kaip matyti iÅ¡ nuraÅ¡ymo aktų, medžiagos panaudotos ir darbai atlikti 2005 m. gruodžio ir 2006 m. sausio mėnesiais, tuo tarpu Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta tik 2006-02-01 (t. 1, b. l. 4). Vadinasi, tuo laikotarpiu, kada atsakovė įrodinėja panaudojusi medžiagas remontui ir tose patalpose atlikusi darbus, netgi nebuvo susiklostę Å¡alių subnuomos santykiai, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti atlyginti iÅ¡laidas ir dėl tos priežasties, kad CK 6.501 str. 1 d. teisę į bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ turi tik nuomininkas, pagerinęs iÅ¡nuomotÄ daiktÄ nuomotojo leidimu.

Kolegijos nuomone, apeliantė reikalauja kompensacijos už patalpos pagerinimus, kurių naudingumo būtent ieškovei atsakovė taip pat neįrodė (CPK 178 str.). Priešingai, pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji pati nebūtų galėjusi pradėti dirbti, t. y. gauti pajamų, jeigu nebūtų padariusi investicijų. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė prieš sudarydama negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį su ieškove būtų nesutikusi su subnuomotų patalpų būkle ir jos tinkamumu atsakovės veiklai.

Kolegijos nuomone, patalpų pritaikymas atsakovės vykdomai veiklai savaime nereiÅ¡kia patalpų pagerinimo. Atsakovė, pertvarkydama ketintas iÅ¡sinuomoti patalpas pagal savo poreikius ir pritaikydama jas savo komercinei veiklai, prisiėmė ir atitinkamÄ rizikÄ dėl galimo atlyginimo už patalpų pagerinimÄ . Be to, pažymėtina, jog pati atsakovė naudojosi jos atliktais pagerinimais, vykdė patalpose savo veiklÄ , iÅ¡ kurios gavo pelno. Kadangi atsakovės nurodytos iÅ¡laidos patalpų pagerinimams sietinos su iÅ¡ ieÅ¡kovės subnuomotose patalpose vykdyta veikla, kolegijos nuomone, tokių pagerinimų iÅ¡liekamoji vertė yra abejotina, nes priklausė iÅ¡imtinai nuo patalpomis besinaudojusios atsakovės poreikių.

Be to, dalis atliktų darbų ir panaudotų medžiagų per visÄ patalpų nuomos laikÄ natÅ«raliai susidėvėjo ir neteko savo vertės. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, jog apeliantė, nesant sutartinio ieÅ¡kovės įsipareigojimo atlyginti patalpos pagerinimo iÅ¡laidas, neįrodė ieÅ¡kovės prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos atlyginti subnuomotos patalpos pagerinimo iÅ¡laidas egzistavimo. Dėl palÅ«kanų Pagal Sutarties 5 p. nuostatas, ieÅ¡kovės sÄ skaitas už subnuomÄ atsakovė turėjo apmokėti iki sekančio mėnesio 10 d.

Aplinkybės, kad ieÅ¡kovė buvo atsakovei suteikusi Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimo atidėjimus, atsakovė neįrodė. Atsakovė, nors ir manydama, jog ieÅ¡kovė turi atlyginti patalpų pagerinimo iÅ¡laidas, turėjo už subnuomÄ sumokėti Sutartyje numatytais terminais, nes subnuomos paslaugos buvo suteiktos, o vėliau galėjo reikÅ¡ti pretenzijas bei praÅ¡yti kompensuoti patalpų pagerinimo iÅ¡laidas. Savalaikis nesumokėjimas Sutartyje aptartos kainos, kolegijos nuomone, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovei nebuvo nei įstatyme, nei Sutartyje numatytų mokėjimo prievolės sustabdymo teisės atsiradimo sÄ lygų. VisiÅ¡kai sustabdydamas savo mokėjimo prievolę už subnuomÄ , atsakovė tokia teise naudojosi nepagrįstai, nesÄ Å¾iningai, ignoruodama bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus vykdant sutartines prievoles, o tuo pačiu pažeisdama CK 6.58 str. 7 dalies nuostata (ypač vertinant aplinkybę, jog PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovė atsakovei, prieÅ¡ terminÄ nutraukusiai sutartį, pateikė tik už laikotarpį, per kurį atsakovė faktiÅ¡kai subnuomotose patalpose vykdė veiklÄ ).

Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, jog kompensacinės palūkanos iki sprendimo įvykdymo turi būti nustatytos ne ieškovės reikalaujamo 8,05 proc. dydžio, bet 6 proc., kaip numatyta CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. Kolegija pažymi, jog CK 6.210 str. 2 d. norma, kuria remiasi atsakovė, yra bendrojo pobūdžio ir ji pati jau numato, jog šalys gali susitarti ar kiti įstatymai (kaip ir yra šiuo atveju) numatyti ir kitokio dydžio kompensacines palūkanas. Įstatymas, kuriuo šiuo atveju remiasi ieškovė, t. y. 2003-12-09LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas Nr. IX-1873 (toliau - Įstatymas), yra specialios normos CK 6.210 str. 2 d. apibrėžtųjų atžvilgiu, todėl ir turi būti pirmiau taikomas, jeigu to reikalauja ieškovė ir šalys nėra pačios susitarę kitaip.

Jokių aplinkybių, dėl ko minėtas įstatymas neturėtų bÅ«ti taikomas byloje, nenustatyta: sutartis sudaryta tarp dviejų Å«kio subjektų, atitinka komercinio sandorio sÄ vokÄ , nurodytÄ Ä®statymo 2 str. 1 d., todėl, vadovaujantis Ä®statymo 3 str. 4 d., 8,05 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteistos pagrįstai (LAT 2005-06-29 konsultacija Nr. A3-130, Teismų praktikos Nr. 23). Apeliantei neįrodžius aplinkybių, dėl ko, jos nuomone, neturėjo bÅ«ti priteistos kompensacinės palÅ«kanos, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Å¡ioje dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325-331 str., n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                        Jolita Cirulienė teisėjai:                                                    Evaldas Burzdikas                                                                  Egidijus TamaÅ¡auskas