2021-04-21 Nr. AB-8296-3-61-3-00775-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-277-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00775-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybes administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, O. Š.) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. Š. 2021 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojos 2021 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. A30-285/21 „Dėl savivaldybės socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties, sudarytos su O. Š., pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Administraciją nurodyti savivaldybės įmonei (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ nutraukti 2021 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N21/2114.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. Š. skundą, nurodė grąžinti jam sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad, pakeitus 2015 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N15/1609, socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas keturių asmenų šeimai, t. y. O. Š. ir jos vaikams. Pareiškėjas siekia turėti teisę gyventi minėtame socialiniame būste bei turėti tokias pačias teises ir pareigas kaip nuomininkas (t. y. jo sutuoktinė O. Š.). Teismas pažymėjo, kad, spręsdamas ginčą dėl įsakymo panaikinimo ir nuomos sutarties pakeitimo bei įpareigojimo nutraukti nuomos sutartį, teismas turės vertinti, kas yra nuomininko šeimos nariai, kokias teises ir pareigas jie turi ir pan., ką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Teismas taip pat turės vertinti atsakovo, t. y. vienos iš nuomos sutarties šalių, teisę vienašališkai keisti nuomos sutartį, naujai sudarytos nuomos sutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, tarp šalių kilęs ginčas susijęs civiliniais teisiniais santykiais, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad jis neginčija 2021 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.39-N21/2114, nes ji sudaryta vadovaujantis Įsakymu, t. y. teisėtai (kol nepanaikintas Įsakymas), nes SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tik vykdė Administracijos valią. Nagrinėjant kilusį ginčą, nebus svarbu nustatyti, kas yra nuomininko šeimos nariai ir kt., nes, panaikinus Įsakymą, galios ankstesnė (2015 metų) nuomos sutartis, skirtumas tarp nuomos sutarčių – vienas asmuo. Kita vertus, atsižvelgiant į principą „iš neteisės teisė neatsiranda“, Įsakymą pripažinus neteisėtu, privalės būti panaikinta ir 2021 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N21/2114. Pareiškėjas tvirtina, kad savivaldybės vykdomoji institucija, priimdama sprendimus dėl asmenų (šeimų) socialinio būsto, vykdo įstatymo (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo) jai pavestas viešojo administravimo funkcijas. Dėl šios priežasties ginčai dėl tokių sprendimų laikytini administraciniais ginčais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2021 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A30-285/21 nutarė pakeisti 2015 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N15/1609, sudarytą su O. Š. jos penkių asmenų šeimai (ji, sutuoktinis V. Š., dukra T. Š. ir sūnūs N. Š. ir I. Š.) apgyvendinti, į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį O. Š. keturių asmenų šeimai (ji, dukra T. Š., sūnūs N. Š. ir I. Š.) apgyvendinti, taip pat įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“: 1. per tris mėnesius nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį ir nustatyti nuomos mokestį pagal galiojančią tvarką. Nurodytu laikotarpiu nepakeitus sutarties, šis įsakymas netenka galios; 2. pasirašyti buto perdavimo ir priėmimo aktą tik tada, kai nuomininkė pateiks su paslaugų teikėjais sudarytų sutarčių kopijas; 3. įregistruoti pakeistą Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale.

2015 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi Nr. 1.39-N15/1609, sudaryta tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir O. Š., nuomininkei O. Š. buvo suteiktas valdyti ir naudotis Vilniaus miesto savivaldybės socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi Nr. 1.39-N21/2114, sudaryta tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir O. Š., nuomininkei O. Š. buvo suteiktas valdyti ir naudoti Vilniaus miesto savivaldybės socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtų sutarčių 4 punkte nurodyta, kad nuomojamame socialiniame būste turi teisę apsigyventi tik tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti šiame punkte. 2015 metų sutartyje tarp nuomininko šeimos narių pareiškėjas yra nurodytas, 2021 metų sutartyje – nėra nurodytas. Pagal minėtų sutarčių 7 punktą, nuomininko šeimos nariai (įskaitant ir buvusius šeimos narius) turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu bei Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str. 1 d.). Socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpį (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 str. 7 d.). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-223 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Apraše numatyta, kad patvirtintos formos socialinio būsto nuomos sutartį, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu ir Administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu išnuomoti socialinį būstą, sudaro Administratorius (64 p.; Administratorius – SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Aprašo 4.5 p.). Socialinio būsto nuomininku sutartyje įrašomas asmuo, kurio vardu šeimos paraiška buvo įrašyta į sąrašus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą; kiti asmenys sutartyje įvardijami nuomininko šeimos nariais (Aprašo 65 p.). Socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsniu ir Aprašu (Aprašo 66 p.).

Iš anksčiau aptartų teisės aktų normų matyti, jog galimybė išsinuomoti socialinį būstą yra siejama su asmens ar šeimos įtraukimu į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą. Pareiškėjas nepateikė ir nenurodė teismui jokių viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su jo įtraukimu į / išbraukimu iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, teisės į socialinio būsto nuomą turėjimu.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2008 m. balandžio 2 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-22/2008, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-246/2012, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-50/2017).

Tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip Vilniaus miesto savivaldybės socialinių būstų administratoriaus, ir pareiškėjo sutuoktinės O. Š. yra susiklostę socialinio būsto nuomos santykiai, kurių pagrindu O. Š. šeima gyvena ginčo socialiniame būste. Ginčijamu Įsakymu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo įpareigotas pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį, iš nuomininkės O. Š. šeimos narių pašalinant pareiškėją. Tokiu būdu pareiškėjas neteko teisės toliau gyventi ginčo socialiniame būste. Taigi, ginčas kilo būtent dėl socialinio būsto nuomos sutarties keitimo. Nors pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punktą, socialinio būsto nuoma yra savarankiškoji savivaldybių funkcija ir savivaldybės veikla, susijusi su socialinio būsto suteikimu, vykdoma įgyvendinant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą bei realizuojant savarankišką savivaldybėms priskirtąją funkciją, tačiau šiuo atveju keliamas ginčas yra ne dėl teisės į socialinį būstą, o dėl sutartinių nuomos teisinių santykių. Pažymėtina, kad nuomos santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis. Atsakovas, nuomodamas socialinį būstą, veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. kovo 27 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-46/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo inicijuojamame ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad O. Š. yra padavusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo nesutinkanti su pareiškėjo atskiruoju skundu. Šį atsiliepimą į atskirąjį skundą atsisakytina priimti, nes, pagal ABTĮ 139 straipsnio 2 dalį ir ABTĮ 152 straipsnį, atsiliepimą į atskirąjį skundą gali paduoti proceso dalyviai, o O. Š. šioje proceso stadijoje nėra proceso dalyvis.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisingai nustatė bylos rūšinį teismingumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti trečiojo suinteresuoto asmens O. Š. atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė