A-143-1643-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1643/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01623-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui M. S.,

pareiškėjo atstovei N. A.,

atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. S. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, apeliantas) viršininko 2011 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 10-TE-327.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriuje dėl jo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ (toliau – UAB „Norfos mažmena“) parduotuvės „Norfa“, esančios Vilniuje, Ateities g. 10, apsaugos darbuotojo V. F. (V. F.) 2011 m. gegužės 9 d. skundą. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2011 m. birželio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-125 „Dėl parduotuvės „Norfa“ apsaugos darbuotojo V. F. skundo“ (toliau – ir Išvada).

Išvadoje teigiama, kad jis, nagrinėdamas 2011 m. kovo 23 d. (ROIK 0111000180696) bei 2011 m. balandžio 10 d. (ROIK 0111000215807) pareiškimus, tariamai veikė aplaidžiai, nesiėmė reikiamų ir galimų priemonių patikrinti gautą informaciją ir nustatyti administracinius teisės pažeidimus padariusius asmenis (nesiekė nustatyti pareiškimuose nurodytų asmenų, galbūt įvykdžiusių vagystes, buvimo ar gyvenamųjų vietų, jų neapklausė), todėl savo tariamai kaltais veiksmais (neveikimu) nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo (toliau – Tarnybinės veiklos aprašas) 19.1, 44 punktų bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.9, 7.10 punktų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato l. e. viršininko pareigas A. M. (A. M.) 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 10-TE-327 paskyrė jam tarnybinę nuobaudą už Išvadoje konstatuotus tariamus pažeidimus.

Pareiškėjas nesutiko su Išvadoje nurodytais kaltinimais, taip pat su įsakymu, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda, kadangi įsakymas priimtas pažeidus pagrindines tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras, numatytas teisės aktuose. Pareiškėjas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 2 straipsnio 6 dalimi, teigė, kad pagrindiniai tarnybinio nusižengimo požymiai yra priešingi teisei veiksmai (neveikimas) ir kaltė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 3 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004. Pažymėjo, jog atliktame tarnybiniame patikrinime nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis: nenustatyta kaltė, priešingi teisei veiksmai, sukeltos neigiamos pasekmės. Tarnybinį patikrinimą atlikęs tyrėjas neteisingai įvertino faktines aplinkybes bei įrodymus, surinktus tarnybinio patikrinimo metu.

Vagystės fakto administracinių teisės pažeidimų medžiagose Nr. ROIK 0111000180696 bei Nr. ROIK 0111000215807 apskritai nebuvo nustatyta, todėl, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Paminėtose administracinio teisės pažeidimo medžiagose priimti nutarimai nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra teisėti, todėl įsakymu tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai.

UAB „Norfos mažmena“ atstovai į policiją kreipėsi ne iš karto po galimų vagysčių, o praėjus pakankamai ilgam laikui, t. y. medžiagoje Nr. ROIK 0111000180696 2011 m. kovo 23 d. dėl 2011 m. kovo 17 d. tariamai įvykdytos vagystės, o medžiagoje Nr. ROIK 0111000215807 2011 m. balandžio 10 d. dėl 2011 m. vasario 13 d. tariamai įvykdytos vagystės. Iš prie pareiškimų pridėtų vaizdo įrašų nematyti vagystės fakto. Pareiškėjas padarė prielaidą, jog nustačius prekių trūkumą būtinai reikėjo ką nors apkaltinti vagyste, nes priešingu atveju atitinkama atsakomybė būtų taikoma šios parduotuvės apsaugos darbuotojams.

Šią prielaidą patvirtina ir faktas, jog skundą dėl jo tariamai netinkamų veiksmų darbdaviui pateikė būtent apsaugos darbuotojas, o jo priimtų nutarimų nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Tik teismas gali konstatuoti, kad nutarimas yra surašytas nepagrįstai ir neteisėtai. Todėl pareigūnas, kuris atliko tarnybinį patikrinimą, neturėjo teisės konstatuoti, kad nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra surašytas neteisėtai. Šiuo atveju atitinkamo teismo priimtas sprendimas (nutartis) dėl jo nutarimų pagrįstumo turėtų lemiamą reikšmę vertinant, ar buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, ar ne.

Šiuo atveju nei vienas nutarimas nebuvo apskųstas teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005. Teigė, jog, kaip matyti iš Išvados, šio tarnybinio patikrinimo metu kompleksiškai nebuvo tirti visi tuo metu jo atlikti veiksmai, nebuvo vertinamas jo darbo krūvis. Dėl šių priežasčių Išvadą vertino kaip vienpusišką ir neobjektyvią. Dėl to šios Išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vertintinas kaip priimtas pažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl naikintinas.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-651/2009. Pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 24 d. pranešime dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo nurodyta, kad jis netinkamai išnagrinėjo UAB „Norfos mažmena“ direktorės T. B. 2010 m. lapkričio 3 d. pareiškimą medžiagoje ROIK 0110000604596 dėl vagystės iš parduotuvės „Norfa“, tačiau įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda dėl to, kad netinkamai išnagrinėjo du kitus pareiškimus (Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807).

Taigi šiuo atveju jam tarnybinė nuobauda paskirta už pažeidimus (netinkamai išnagrinėjus pareiškimus Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807), apie kuriuos jis nebuvo informuotas ir nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimą. Buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, todėl paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta. Pareiškėjas pabrėžė, kad tarnybinis patikrinimas dėl jo pradėtas neteisėtai, tyrimas iš esmės neatliktas, Išvada nemotyvuota, jo kaltė dėl Išvadoje konstatuotų tariamų nusižengimų neįrodyta, o tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta neteisėtai ir nepagrįstai.

Įsakymas, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti panaikintas dėl to, kad jo veiksmuose nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, bei dėl to, kad buvo pažeistos pagrindinės tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros, numatytos teisės aktuose. Taip pat pažymėjo, kad jis, vadovaudamasis Tvarkos 23 punktu, kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Policijos departamentas) su prašymu įvertinti Išvados pagrįstumą.

Policijos departamentas 2011 m. liepos 15 d. surašė išvadą Nr. 5-11-IS-34 „Dėl Vilniaus apskr. VPK atlikto tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, nagrinėjant asmenų pareiškimus (pranešimus) apie teisės pažeidimus, išvados teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo“, kurios 2 punkte nurodė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui panaikinti įsakymą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nevykdė Policijos departamento nurodymo ir iki šiol nepanaikino įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 23–28) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2011 m. gegužės 10 d. Vidaus tyrimų skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą pagal UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės „Norfa“, esančios Vilniuje, Ateities g. 10, apsaugos darbuotojo V. F. 2011 m. gegužės 9 d. skundą (reg. Nr. 10-G-7845) dėl galbūt neteisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus pareigūnų veiksmų. V. F. skunde nurodė, kad ne kartą buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, siekiant, kad būtų išaiškintos vagystės, įvykdomos parduotuvėje „Norfa“, esančioje Vilniuje, Ateities g. 10, tačiau, nepraėjus nei mėnesiui po pateiktų pareiškimų, buvo gaunamas atsakymas, jog, vadovaujantis ATPK 250 straipsniu, priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

V. F. atkreipė dėmesį, jog paskutinius du kartus policijos pareigūnams buvo pateikti kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu, kuriuose yra matomi asmenys, įvykdę vagystes iš parduotuvės. V. F. įsitikinimu, pareiškimai dėl vagysčių iš parduotuvės tiriami aplaidžiai, neišnaudojus visų įmanomų priemonių ir galimybių, nesiekiant nustatyti administracinius teisės pažeidimus padariusius asmenis. Prie skundo buvo pridėtos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus pareigūnų – tyrėjo pareiškėjo ir vyriausiojo tyrėjo M.

Z. priimtų nutarimų nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną kopijos pagal 2010 m. lapkričio 3 d. pareiškimą (ROIK 0110000604596) ir pagal 2011 m. kovo 23 d. pareiškimą (ROIK 0110000180696), o pagal 2011 m. balandžio 10 d. pareiškimą nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (ROIK 0111000215807). Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjas pareiškėjas, būdamas asmeniškai atsakingas už funkcijų ir užduočių atlikimą kokybiškai ir laiku (Pareigybės aprašymo 7.1 p.), turėdamas pareigą nustatyti teisės pažeidimą padariusius asmenis bei nagrinėti pareiškimus, prašymus, skundus bei pasiūlymus, šias savo funkcijas vykdė netinkamai bei aplaidžiai, pažeidė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių aktų (Pareigybės aprašymo 7.9, 7.10 p., Tarnybinės veiklos aprašo 19.1, 44 p., Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p.) nuostatas bei nesilaikė ATPK 284 straipsnio reikalavimų, t. y. nesiaiškino visų aplinkybių, kurias reikia išanalizuoti, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Atsakovas, argumentuodamas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, vadovavosi Statuto 2 straipsnio 6 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, Tvarka, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-470/2009. Pabrėžė, kad pareiškėjo tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytos visos būtinos faktinės aplinkybės, jos pagrįstos leistinais įrodymais, pateiktas tarnybinio nusižengimo teisinis įvertinimas. Baigus tarnybinį patikrinimą, 2011 m. birželio 17 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-125, kurią patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas.

Išvadoje buvo įvertinti tyrėjo pareiškėjo veiksmai ir nustatyta, kad jis rinko medžiagą pagal visus tris nagrinėjamus pareiškimus. Pareiškėjas, tirdamas 2010 m. lapkričio 3 d. pareiškimą (ROIK 0110000604596), bendravo su T. T. (T. T.), peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą, į policijos įstaigas išsiuntė aplinkraštį dėl pažeidėjo nustatymo bei surašė tarnybinį pranešimą. Daugiau tyrimo veiksmų atlikta nebuvo. Tirdamas 2011 m. kovo 23 d. pareiškimą (ROIK 0111000180696), tyrėjas peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą bei surašė tarnybinį pranešimą.

Duomenų apie kitus atliktus veiksmus pateiktoje medžiagoje nėra. Tirdamas 2011 m. balandžio 8 d. pareiškimą (ROIK 0111000215807), pareiškėjas peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą bei surašė tarnybinį pranešimą. Duomenų apie kitus atliktus veiksmus pateiktoje medžiagoje nėra. Pareiškėjas tyrimą pagal 2011 m. kovo 23 d. ir 2011 m. balandžio 10 d. pareiškimus atliko neišsamiai, nevisapusiškai bei aplaidžiai, netgi turėdamas nusižengimą galbūt padariusių asmenų duomenis – vardus, pavardes, gimimo metus, nevykdė jų paieškos, nesiėmė visų galimų priemonių, kad šie asmenys būtų surasti bei apklausti ir būtų nustatyta, ar jie padarė paminėtus nusižengimus.

Pažymėjo, kad vienas iš asmenų L. V. (L. V.) pats apsaugos darbuotojui pripažino pavogęs prekes. Teigė, kad pareiškėjo surašytuose tarnybiniuose pranešimuose pateikiama informacija apie vaizdo įrašus yra klaidinanti, neatitinkanti faktinių aplinkybių. Pareiškėjas, tirdamas 2011 m. balandžio 8 d. pareiškimą (ROIK 0111000180696), nurodė, kad medžiagos patikrinimo metu buvo bandoma peržiūrėti vaizdo įrašą, bet su turima programine įranga jo peržiūrėti nebuvo galimybės. Nuvykus į parduotuvę „Norfa“, apsaugos darbuotojas nurodė, kad vaizdo įrašas neišsaugotas, nuotraukų pateikti negali.

Tirdamas 2011 m. balandžio 22 d. pareiškimą (ROIK 0111000215807), nurodė, kad medžiagos patikrinimo metu buvo bandoma peržiūrėti vaizdo įrašą, bet su turima programine įranga jo peržiūrėti nebuvo galimybės. Nuvykus į parduotuvę „Norfa“, apsaugos darbuotojas V. F. nurodė, kad vaizdo įrašas neišsaugotas, paminėto įvykio nuotraukų pateikti negali. Susipažinus su pareiškėjo 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. balandžio 20 d. surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose teigiama, kadangi nei parduotuvėje, nei Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriuje nebuvo galimybės peržiūrėti įrašo, pagalbos buvo kreiptasi į Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnus, kurie peržiūrėjo vaizdo įrašą, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, nes, susipažinus su visa medžiaga, nerasta jokio Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų, kurie tariamai peržiūrėjo vaizdo įrašą, tarnybinio pranešimo, kad jie iš viso žiūrėjo tokius vaizdo įrašus.

Todėl tokie pareiškėjo teiginiai yra tik jo pamąstymai, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ar dokumentais. Tarnybinio patikrinimo metu papildomai apklausus V. F., jis nurodė, kad 2011 m. balandžio 5 d. pareiškėjas skambino ir klausė, ar galima peržiūrėti parduotuvėje vaizdo įrašą. V. F. pasakė, kad galima, ir susitarė, jog pareiškėjas į parduotuvę atvyks 2011 m. balandžio 8 d., tačiau neatvyko peržiūrėti vaizdo įrašo, o vėliau sužinojo, kad 2011 m. balandžio 8 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Dėl pareiškimo, pateikto 2011 m. balandžio 10 d., V. F. nurodė, kad 2011 m. vasario 13 d. smulkų svetimo turto pagrobimą įvykdė L. V., kadangi jis pats po vagystės (kuomet parduotuvėje buvo sulaikytas dar kartą) prisipažino, kad 2011 m. vasario 13 d. vagystę įvykdė jis. V. F. nurodė, kad įrašai parduotuvėje buvo saugomi iki 2011 m. gegužės 20 d., tačiau niekas jų neprašė peržiūrėti. Todėl, atsakovo nuomone, atmestini pareiškėjo teiginiai, kad priimti nutarimai nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra teisėti.

Pareiškėjas, nagrinėdamas 2011 m. kovo 23 d. bei 2011 m. balandžio 10 d. pareiškimus, veikė aplaidžiai, nesiėmė reikiamų ir galimų priemonių patikrinti gautą informaciją ir nustatyti administracinius teisės pažeidimus padariusius asmenis (nesiekė nustatyti pareiškimuose nurodytų asmenų, galbūt įvykdžiusių vagystes, buvimo ar gyvenamųjų vietų, jų neapklausė), todėl savo kaltais veiksmais (neveikimu) nevykdė Tarnybinės veiklos aprašo 19.1, 44 punktų ir Pareigybės aprašymo 7.9, 7.10 punktų reikalavimų, tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatyme numatytą valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (15 str. 1 d. 4 p.).

Pabrėžė, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną priėmė neturėdamas teisinio pagrindo tai daryti, kadangi, esant administracinio teisės pažeidimo požymiams, tačiau nenustačius veiką padariusio asmens, nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad nėra administracinio teisės pažeidimo subjekto ir savo ruožtu – pažeidimo sudėties. Tai buvo galima nustatyti tik suradus veiką įvykdžiusį asmenį ir konstatavus, kad jis neatitinka ATPK numatyto pažeidimo subjekto požymių (yra mažametis, nepakaltinamas ar pan.).

Tokiais savo veiksmais tyrėjas pareiškėjas nesilaikė ATPK 284 straipsnio reikalavimų, t. y. nesiaiškino visų aplinkybių, kurias reikia išanalizuoti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Nagrinėjamoje situacijoje, viso tyrimo metu nepavykus nustatyti veiką padariusio asmens, tyrimą buvo galima nutraukti ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatytu atveju, t. y. tik išnaudojus ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus. Tačiau, kaip matyti iš surinktos medžiagos, tyrėjas pareiškėjas tyrimą nutraukė, neišnaudojęs viso įstatyme numatyto galimo termino.

Visi aukščiau paminėti pareiškėjo aplaidūs kalti veiksmai (neveikimas) buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas yra policijos pareigūnas, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą, kurioje tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, todėl šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę, o jų specifika kelia policijos pareigūnams didesnius reikalavimus. Pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, tarnybinę drausmę pažeidžiantys veiksmai nesiderina su policijos pareigūnams keliamų reikalavimų samprata.

Dėl administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo atsakovas nurodė, kad pareiškėjas painioja administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną ir administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pažymėjo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo vertinamas administracinių teisės pažeidimų teisėtumas ir pagrįstumas, o buvo tikrinama administracinių teisės pažeidimų medžiagų surinkimo bei tyrimų atlikimo kokybė. Panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali tik teismas (ATPK 292 str.), o apskųsti priimtą nutarimą gali tik asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 291 str.), tačiau šios ATPK nuostatos nekliudo tikrintojui tarnybinio patikrinimo metu vertinti pareigūnų darbo teisės aktų laikymosi aspektu, o nustačius, jog nutarimas priimtas nesant teisės aktuose numatytų pagrindų, siūlyti organui, priėmusiam nutarimą, pasinaudoti ATPK 291 straipsnyje numatyta teise apskųsti tokį nutarimą.

Tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinamas administracinių teisės pažeidimų medžiagų teisėtumas ir pagrįstumas, liudija ir tai, jog tarnybinio patikrinimo išvados siūlymų 5 punkte nurodyta informuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato viršininką G. B. bei įpareigoti kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl 2011 m. balandžio 8 d. (ROIK 011000180696) bei 2011 m. balandžio 22 d. (ROIK 0111000215807) nutarimų apskundimo terminų atnaujinimo bei pačių nutarimų apskundimo.

Dėl tarnybinio patikrinimo išvados vertinimo atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog tarnybinio patikrinimo išvada surašyta nemotyvuotai, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tirti visi pareiškėjo atlikti veiksmai. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005, kadangi teismo nagrinėta situacija nėra tapati tyrėjo pareiškėjo atliktai veikai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtu atveju pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo taikoma už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktų nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais.

Pareiškėjo atveju, kaip nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, jis, tirdamas 2010 m. lapkričio 3 d. pareiškimą, tyrimą nutraukė, neišnaudojęs viso įstatyme (ATPK 35 str.) nustatyto termino, t. y. po 26 dienų nuo pareiškimo gavimo. Šį pareiškimą tirdamas pareiškėjas atliko keturis veiksmus. Tirdamas 2011 m. kovo 23 d. pareiškimą, tyrėjas atliko du veiksmus, nutarimas buvo priimtas po 16 dienų nuo pareiškimo gavimo. Tirdamas 2011 m. balandžio 8 d. pareiškimą, tyrėjas atliko du veiksmus, nutarimas buvo priimtas po 12 dienų nuo pareiškimo gavimo.

Visais atvejais tyrimai buvo baigti ir sprendimai priimti neišnaudojus viso galimo tyrimo termino ir neišnaudojus visų galimybių surasti teisės pažeidimus padariusius asmenis. Didelis darbo krūvis gali būti laikomas aplinkybe, pateisinančia tyrimo neatlikimą per maksimaliai trumpą laiką, o ne netinkamą tyrimo atlikimą. Tai yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 5 d. administracinėje byloje Nr. A62-1113/2011. Dėl pranešimo apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą įteikimo atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Tvarkos 17 punkto nuostatomis, pareigūnas, tyręs V.

F. skundą, 2011 m. gegužės 24 d. surašė pranešimą pareiškėjui dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-7-PR3-245 ir 2011 m. gegužės 26 d. išsiuntė faksu pranešimus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato viršininkui įteikti pareiškėjui ir M. Z. Pranešimas buvo surašytas remiantis pirmine tyrimo informacija (apsaugos darbuotojo V. F. 2011 m. gegužės 9 d. pareiškimu bei jo pateiktomis priimtų nutarimų kopijomis) pagal toje tyrimo stadijoje turėtus duomenis. Pareiškėjas su pranešimu susipažino ir pasirašė, tokiu būdu jis buvo informuotas apie atliekamą tarnybinį patikrinimą.

Pranešime buvo prašoma pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Tvarkos 16 punkte yra numatytos tikrinamo pareigūno teisės. Tačiau viso tarnybinio patikinimo metu pareiškėjas paaiškinimo nepateikė. Pareiškėjui įteikus pranešimą apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą jam buvo sudaryta galimybė gintis nuo pareikšto įtarimo, tačiau tyrimo metu nepateikdamas jokio paaiškinimo dėl pranešime nurodytų aplinkybių, jis savo veiksmais parodė, kad atsisako Tvarkos 16.1 punkte numatytos teisės teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus. 2011 m. gegužės 26 d., jau po fakso su pranešimais išsiuntimo, tikrintojui buvo pateiktos administracinių teisės pažeidimų bylų medžiagų (registruotos ROIK 0110000604596, ROIK 0110000180696, ROIK 0111000215807) kopijos.

Tyrimo metu analizuojant paminėtas medžiagas paaiškėjo, kad tyrėjas pareiškėjas pažeidė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėdamas ir tirdamas visus tris pareiškimus. Taip pat pažymėjo, kad Tvarkos 17 punktas nenustato imperatyvios pareigos tikrinamam pareigūnui tarnybinio patikrinimo metu įteikti papildomus pranešimus apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, vadovaudamasis Tvarkos 23 punktu, jis kreipėsi į Policijos departamentą su prašymu įvertinti paminėtos tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą.

Policijos departamentas 2011 m. liepos 15 d. surašė išvadą, kurios 2 punkte nurodė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui panaikinti įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, vadovaudamasis Tvarkos 24 punktu, 2011 m. liepos 22 d. Policijos departamento išvadą apskundė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija dėl paminėtos tarnybinio patikrinimo išvados sprendimo nėra pateikusi, todėl įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo šiuo pagrindu neturi būti naikinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 120) nurodė, kad savo poziciją dėl ginčijamo įsakymo yra išdėstęs 2011 m. liepos 15 d. išvadoje Nr. 5-11-IS-34.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu (b. l. 166–176) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 10-TE-327.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 10-TE-327, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėjo, jog tarnybinė nuobauda vidaus tarnybos sistemos pareigūnui gali būti skiriama, jeigu nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą nustatoma, kad pareigūnas pažeidė Statuto ar kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką ir kad dėl šio pažeidimo yra pareigūno kaltė. Atsižvelgiant į tai, skiriant tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui nepakanka konstatuoti atitinkamą veikimo ar neveikimo faktą, bet turi būti nustatyta, kokio teisės akto, kokiai konkrečiai nuostatai pareigūno veikimas ar neveikimas prieštarauja ir ar dėl to yra pareigūno kaltė.

Teismas nurodė, kad pateiktu skundu pareiškėjas ginčija įsakymo pagrįstumą, taip pat teisėtumą tuo aspektu, jog pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo jis buvo informuotas apie atliekamą tarnybinį tyrimą dėl jo veiksmų nagrinėjant UAB „Norfos mažmena“ direktorės T. B. 2010 m. lapkričio 3 d. pareiškimą medžiagoje ROIK 0110000604596, o tarnybinė nuobauda jam paskirta už veikas nagrinėjant pareiškimus Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807, t. y. tarnybinė nuobauda paskirta už tarnybinius pažeidimus, apie kuriuos jis nebuvo informuotas ir nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus.

Teismas pažymėjo, jog, įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, galima manyti, kad pareiškėjo teiginiai dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrinio pažeidimo yra pagrįsti. Nors atsakovas atsiliepime į skundą teigė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už visus tarnybinio patikrinimo nurodytus jo aplaidžius, kaltus veiksmus, t. y. tiriant tiek pareiškimą Nr. ROIK 0110000604596, tiek pareiškimus Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807, iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, nors joje nurodoma, kokius veiksmus pareiškėjas atliko tirdamas pareiškimą Nr. ROIK 0110000604596, pateiktas šių veiksmų atitikimo ATPK nuostatoms vertinimas, tačiau tokių jo veikų vertinimas tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu nėra pateikiamas.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su pareiškėjo ir Policijos departamento Vidaus tyrimo tarnybos padaryta išvada, kad tarnybinėn atsakomybėn pareiškėją pasiūlyta patraukti už dviejų pareiškimų – Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807 – netinkamą nagrinėjimą, atitinkamai – tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skirta ir ginčijamu įsakymu, kuriame nėra nurodytas papildomas faktinis ir teisinis jo pagrindimas, realiai yra skirta tik už veikas, atliktas tiriant paminėtus du pareiškimus.

Teismas vadovavosi Tvarkos 17 ir 18 punktais. Kadangi pareiškėjui nebuvo pranešta, kad atliekamo tarnybinio patikrinimo metu bus tiriamas ir jo veiksmų, atliktų tiriant pareiškimus Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807, teisėtumas ir pagrįstumas, teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas pažeidė Tvarką. Pažymėjo, kad atsakovo teiginys, jog Tvarkos 17 punktas nenustato imperatyvios pareigos tikrinamam pareigūnui tarnybinio patikrinimo metu įteikti papildomus pranešimus apie tarnybinį nusižengimą, todėl atsakovas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nepranešęs apie jas, nepažeidė imperatyvių Tvarkos nuostatų, yra nepagrįstas.

Paminėtose Tvarkos nuostatose įtvirtintas bendras teisės principas įspėti kitą šalį apie jai reiškiamus kaltinimus, pretenzijas tam, kad ji galėtų dėl jų pasiaiškinti, būti išklausyta. Tam, kad asmuo galėtų tokia savo teise pasinaudoti, pareiga pranešti apie tarnybinį patikrinimą turi būti įvykdyta tinkamai, t. y. asmuo turi žinoti, kokie jo veiksmai bus vertinami. Jei pareiga pranešime nurodyti galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes nėra įvykdyta, t. y. nurodytos ne visos aplinkybės, Tvarkos nuostatos įpareigoja ne papildomai, o ją tinkamai įvykdyti, t. y. tokia pat forma informuoti asmenį apie visas ar bent likusias nenurodytas galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-3075/2011. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas dėl to, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, neteko galimybės tinkamai realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje, o tai, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai apribojo visų aplinkybių tinkamą įvertinimą, atitinkamai – ir ginčijamo sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjas, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų ir liudytojo M. Z. parodymų, tyrėju dirba nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d., t. y. tirdamas pareiškimus Nr. ROIK 0110000604596, Nr. ROIK 0111000180696 ir Nr. ROIK 0111000215807, turėjo ribotą tokio darbo patirtį, pagal Pareigybės aprašymą, taip pat kaip patvirtino liudytojas M. Z., administracinių teisės pažeidimų bylose savarankiškai priimti procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, neturėjo, todėl akivaizdu, kad jo veiksmų tyrimų atlikimo metu kontrolę, tarp jų – visų reikalingų atlikti procesinių veiksmų pakankamumą pažeidimui tinkamai ištirti, turėjo užtikrinti už tai atsakingas pareigūnas, šiuo atveju – vyriausiasis tyrėjas M.

Z., kuris ir priimdavo procesinius sprendimus, kuriais byla išsprendžiama iš esmės arba perduodama kompetentingam organui priimti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad visus tris pareiškėjo pasiūlytus procesinius sprendimus, kuriuos atsakovas įvardija esant ydingus, patvirtino (2010 m. lapkričio 29 d. patvirtino (dėl vėlgi vienu laikotarpiu egzistavusios praktikos), o 2011 m. balandžio 8 d. ir 2011 m. balandžio 22 d. priėmė vyriausiasis tyrėjas), akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti aiškinamasi komisariate nusistovėjusi praktika atliekant tokio pobūdžio veiksmus, kadangi tokios aplinkybės yra svarbios pasisakant dėl pareigūno, kuriam jį kontroliuojančio pareigūno nurodymai yra privalomi, kaltės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ginčijamas įsakymas naikinamas. Be to, teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo nesutikti su atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais ATPK ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo bylų tyrimą, pažeidimais, padarytais tiriant pareiškimus Nr. ROIK 0110000604596, Nr. ROIK 0111000180696, Nr. ROIK 0111000215807. Aplinkybė, kad nėra nustatytas asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, nėra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 250 straipsnį; kiekvienas byloje atliktas veiksmas turi būti atitinkama forma fiksuojamas – surašomas tarnybinis pranešimas, apklausos protokolas ir t. t.; nors su pareiškimais pateikti vaizdo įrašai savaime nepatvirtina juose fiksuotus asmenis padarius pažeidimus, numatytus ATPK 50 straipsnyje, sprendimas atsisakyti pradėti ar nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio, galėjo būti priimtas tik apklausus nukentėjusįjį ir asmenį, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, pareikalavus pateikti papildomus įrodymus, be to, netgi atsižvelgiant į tuo metu nustatytas aplinkybes, bet kokiu atveju ne 2011 m. balandžio 8 d. ir 2011 m. balandžio 22 d. nutarimuose nurodytu faktiniu jų pagrindimu (nenustačius asmens, padariusio pažeidimą).

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 182–185) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka su teismo teiginiu, kad atsakomybė pareiškėjui buvo pasiūlyta už dviejų pareiškimų – ROIK 0110000180696 ir ROIK 0111000215807 – nagrinėjimą, nes atliekant tarnybinį patikrinimą buvo įvertinti pareiškėjo veiksmai pagal kiekvieną pareiškimą: 2010 m. lapkričio 3 d. ROIK 0110000604596, 2011 m. kovo 23 d. ROIK 0110000180696, 2011 m. balandžio 10 d. ROIK 0111000215807. Tarnybinio patikrinimo išvados 2 lape smulkiai aprašyta, kokius veiksmus atliko pareiškėjas, siekdamas nustatyti asmenį, pavogusį prekių už 99,98 Lt iš parduotuvės „Norfa“ 2010 m. lapkričio 2 d. Tačiau pareiškėjo veiksmų, renkant medžiagą pagal 2010 m. lapkričio 3 d. parduotuvės „Norfa“ pareiškimą dėl vagystės iš parduotuvės negalima laikyti pakankamais. Tarnybinio patikrinimo išvados 8–9 lapuose yra pateiktas jo veikų vertinimas tarnybinės atsakomybės aspektu, taip pat siūlymų 3 punkte įvardyti konkretūs punktai, todėl atmestinas teismo teiginys, kad teisinis vertinimas nėra pateikiamas.

2. Tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta ir tarnybinio patikrinimo išvadoje pasisakyta dėl visų trijų pareiškimų. Buvo įrodyta, kad pareiškėjas netinkamai surinko medžiagą, pažeidė ATPK ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias administracinio teisės pažeidimo bylų tyrimą. Su tuo sutiko ir teismas. Todėl teismui išeliminavus dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo medžiagas: 2011 m. kovo 23 d. ROIK 0110000180696, 2011 m. balandžio 10 d. ROIK 0111000215807, dėl kurių pareiškėjui nebuvo įteiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, jis nepagrįstai nevertino trūkumų pagal 2010 m. lapkričio 3 d. medžiagą ROIK 0110000604596. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo teisingai konstatuota, kad pareigūnas savo funkcijas vykdė netinkamai bei aplaidžiai, papildomo pranešimo neįteikimas nelėmė nustatytų trūkumų, jie nebuvo panaikinti ir teismo. Pareiškėjas žinojo apie atliekamą tarnybinį patikrinimą, su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo susipažino ir pasirašė. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjo buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Jis turėjo galimybę realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje, tačiau šios savo teisės nerealizavo ir viso tarnybinio patikrinimo metu jokių paaiškinimų neteikė. Todėl papildomo pranešimo neįteikimas laikytinas formaliu pažeidimu, neturinčiu įtakos ginčijamo įsakymo teisėtumui, nepabloginančiu pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį pažeidimą, teisinės padėties, nes medžiagose 2011 m. kovo 23 d. ROIK 0110000180696, 2011 m. balandžio 10 d. ROIK 0111000215807 buvo konstatuoti analogiški pažeidimai, kaip ir pareiškime 2010 m. lapkričio 3 d. ROIK 0110000604596 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011, Tvarkos 17 p.).

3. Nagrinėjant pareiškimus yra svarbus įstatymų ir teisės aktų reikalavimų laikymasis, o ne susiformavusi praktika. Pareiškėjas yra susipažinęs su Pareigybės aprašymu (7.1, 6.2 p.). Pareiškėjas viso patikrinimo atlikimo proceso metu, netgi pasirašęs pranešimą dėl galbūt jo padaryto tarnybinio nusižengimo, nepateikė jokių paaiškinimų, t. y. pats asmeniškai, savo valiniu apsisprendimu atsisakė pasinaudoti teise teikti paaiškinimus ir tuo pačiu nurodyti, jog jo veiksmus sąlygojo nusistovėjusi atitinkama (ydinga, nusistovėjusi ar kitokio pobūdžio) praktika ar kitos nuo jo valios ar sprendimų nepriklausančios priežastys. Nusistovėjusi praktika negali būti priežastimi, šalinančia asmeninę atsakomybę, todėl teismo argumentas yra nepagrįstas.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 190–192) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta tik už dviejų pareiškimų – 2011 m. kovo 23 d. Nr. ROIK 0110000180696 ir 2011 m. balandžio 10 d. Nr. ROIK 0111000215807 – netinkamą nagrinėjimą. Sutinka, kad jo veiksmai dėl pirmosios medžiagos (2010 m. lapkričio 3 d. Nr. ROIK 0110000604596) atsakovo parengtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašomi. Iš tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdžiai matyti, kad tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu vertinti jo veiksmai tik nagrinėjant 2011 m. kovo 23 d. Nr. ROIK 0110000180696 ir 2011 m. balandžio 10 d. Nr. ROIK 0111000215807 medžiagas. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo informuotas apie tarnybinį patikrinimą dėl jo veiksmų nagrinėjant 2011 m. kovo 23 d. Nr. ROIK 0110000180696 ir 2011 m. balandžio 10 d. Nr. ROIK 0111000215807 pareiškimus. Nežinodamas apie tai, neturėjo galimybės įgyvendinti teisės aktų garantuojamų teisių į gynybą. Atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, jog jam nebuvo pranešta apie tarnybinio patikrinimo metu tiriamų veiksmų nagrinėjant šiuos pareiškimus teisėtumą ir pagrįstumą, yra pagrindas pripažinti atsakovą pažeidus Tvarkos reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3075/2011). Pažymi, kad sutinka su teismo išvada, jog, remiantis byloje esančiais įrodymais, jis nebuvo tinkamai informuotas apie galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir neteko galimybės tinkamai realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje, dėl to buvo akivaizdžiai apribotas visų aplinkybių tinkamas įvertinimas, atitinkamai ir galimas ginčijamo sprendimo pagrįstumas. Pareiškėjo nuomone, teismas išnagrinėjo bylą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2011 m. birželio 28 d. įsakymo bei 2011 m. birželio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvados (kuri laikytina skundžiamo įsakymo motyvuojamąja dalimi) matyti, kad pareiškėjas, kaip atsakovo Prevencijos skyriaus tyrėjas, yra kaltinamas netinkamu savo pareigų atlikimu trijuose išvadoje nurodytuose epizoduose: 1) tiriant UAB „Norfos mažmena“ 2011 m. kovo 23 d. pareiškimą dėl tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo (toliau - ir Epizodas Nr. 1), 2) tiriant tos pačios bendrovės 2011 m. balandžio 10 d. pareiškimą dėl tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo (toliau - ir Epizodas Nr. 2) bei, 3) tiriant šios bendrovės direktorės 2010 m. lapkričio 3 d. tokio pat pobūdžio pareiškimą (toliau - ir Epizodas Nr. 3). Byloje neginčijamai nustatyta, kad paminėtas tarnybinis patikrinimas atsakovo buvo pradėtas pagal nurodytos bendrovės apsaugos darbuotojo V. F. 2011 m. gegužės 9 d. skundą, kuriame buvo suformuluoti priekaištai dėl atsakovo pareigūnų tariamai netinkamo savo pareigų atlikimo, tiriant gautus pranešimus apie parduotuvėje įvykdytas vagystes. Taip pat neginčijamai yra nustatyta, kad pareiškėjui 2011 m. gegužės 24 d. pateiktame pranešime apie paminėto tarnybinio tyrimo pradėjimą buvo nurodytas tik vienas pradėto tyrimo objektas – Epizodas Nr. 3. Atsižvelgdama į pastarąją aplinkybę, kolegija pripažįsta būtina pirmiausia pasisakyti dėl kitų dviejų epizodų (Epizodų Nr. 1 ir Nr. 2) tyrimo reikšmės nagrinėjamai bylai.

Tai darydama, kolegija pažymi, kad tarnybinių tyrimų eigą reglamentuojančios Tvarkos 17 punkte yra nustatyta ir detaliai sureguliuota pareigūno informavimo apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą tvarka. Nors šiame punkte ir nėra išskirta bei atskirai aptarta papildomo pranešimo apie tyrimo dalyko išplėtimą pateikimo tvarka ir tokio pateikimo būtinumas, tai, kolegijos manymu, nereiškia, kad, pradėto tarnybinio tyrimo eigoje nustačius naujų, pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno tariamai padarytų nusižengimų požymius, ir nusprendus juos ištirti, papildomas pranešimas apie tarnybinio tyrimo dalyko išplėtimą nėra būtinas. Darydama tokia išvadą, kolegija pažymi, jog pats Tvarkos 17 punktas ir jo paskirtis suponuoja, kad apie bent kokį pareigūno atžvilgiu pradėtą tarnybinį tyrimą šiam pareigūnui turi būti pranešta. Tokio pranešimo būtinumas negali būti traktuojamas tik kaip formalus tarnybinio tyrimo procedūros reikalavimas, nes, kaip matyti iš Tvarkos 18 punkto, būtent su pranešime apie tarnybinio tyrimo pradžią suformuluotu įtarimu yra siejama pareigūno teisė duoti atitinkamus paaiškinimus ir Tvarkoje nustatytais būdais gintis nuo jam pareikšto įtarimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisė duoti arba neduoti atitinkamus paaiškinimus, nors ir yra tiriamo pareigūno apsisprendimo dalykas, tačiau ir ją suponuoja tokio pareigūno turimos informacijos apie pradėtą tyrimą apimtis ta prasme, kad pareigūno žinojimas apie konkrečius jam pareikštus įtarimus nulemia tokį jo apsisprendimą. Taigi konstatuotina, kad tiriamo pareigūno nežinojimas apie jam pareikštų įtarimų apimtį arba apie jam reiškiamus papildomus įtarimus laikytinas jo teisės į gynybą pažeidimu. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu toks teisės į gynybą pažeidimas laikytinas pagrindinės administracinio sprendimo priėmimo procedūros – taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą - pažeidimu ir yra savarankiškas pagrindas panaikinti tokį pažeidimą turėjusios procedūros metu priimtą administracinį sprendimą. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktiems argumentams, kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiamo atsakovo įsakymo dalis, kuri liečia Epizodus Nr. 1 ir Nr. 2, teismo panaikinta pagrįstai.

Pasisakydama dėl Epizodo Nr. 3, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos, pagal UAB „Norfos mažmena“ direktorės 2010 m. lapkričio 3 d. pareiškimą apie tariamai padarytą vagystę iš parduotuvės pareiškėjo buvo surašytas 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu (b. l. 48). Šis nutarimas buvo patvirtintas vyriausiojo tyrėjo M. Z. Vertinant nurodytas faktines aplinkybes pareiškėjo tarnybinės atsakomybės taikymo prasme, pažymėtina ir tai, kad iki šio nutarimo surašymo pareiškėjas ėjo tyrėjo pareigas tik nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. (tai yra nurodyta paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje). Toks trumpas pareiškėjo tarnybos laikas ir faktas, kad visus savo procesinius veiksmus jis derino su didesnę patirtį turinčiu savo tiesioginiu vadovu vyriausiuoju tyrėju M. Z. (kuris, kaip matyti iš pareiškėjo surašyto nutarimo, pritarė šiems veiksmams), leidžia kolegijai daryti išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose neįžvelgiamas kaltės dėl tariamai netinkamo pareigų atlikimo elementas. Statuto 2 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Taigi, kalbant ir apie Epizodą Nr. 3, konstatuotina, kad skundžiamas atsakovo įsakymas taip pat negali būti pripažintas pagrįstu.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Virginija Volskienė