2020-08-05 Nr. AB-14462-3-65-3-00030-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2051-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00030-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos renovacija“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos renovacija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aukštaitijos renovacija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Panevėžio skyrius, atsakovas) 2019 m. sausio 10 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PAN-20/2018“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 3 dalies pažeidimą paskirta 1 400 Eur bauda.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas priimtas neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių. Atsakovas 2018 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte nurodė, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 85 punktą, nors šiame punkte nurodyti pažeidimai nebuvo nustatyti. Bendrovė 2018 m. balandžio 23 d. patikrinimo metu vykdė stogo ardymo darbus, kurių metu buvo nuimta stogo danga, darbai buvo baigti 2018 m. gegužės 3 d. ir visos atliekos buvo išvežtos. Atsakovas neteisingai nurodo, kad buvo nuimta ir nesupakuota apie 5 tonas asbestinių stogo dangos lakštų, nes jų buvo tik 4 tonos. 2018 m. balandžio 30 d. vykdant pakartotinį patikrinimą pažeidimas pašalintas, nustatytas tik ženklinimo pažeidimas, dėl kurio Nutarime nurodyta sankcija neskiriama.

3. Pareiškėjo teigimu, esant tik 4 tonoms asbestinių stogo lakštų, turėjo būti taikoma atsakomybė pagal Įstatymo 86 straipsnio 2 dalį. Tik baigusi stogo remonto darbus, Bendrovė visas asbesto turinčias statybines medžiagas perdavė atliekų tvarkytojui, dėl ko patyrė dideles atliekų šalinimo išlaidas. Įvertinus šias išlaidas bei paskirtą ženklią baudą, akivaizdu, kad susidariusi situacija yra neteisinga ir neprotinga. Ekonominė Bendrovės padėtis yra sudėtinga, užsakovai nuolat vėluoja atsiskaityti už atliekamus darbus, Bendrovė turi skolų. Net ir vertinant, kad buvo pagrindas skirti ekonominę sankciją, paskirta sankcija yra neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui, todėl turi būti mažinama.

4. Atsakovas Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, pareiškėjo prašymą dėl ekonominės sankcijos sumažinimo spręsti teismo nuožiūra.

5. Atsakovas nurodė, kad pagal anoniminį skundą 2018 m. balandžio 23 d. vykdant patikrinimą buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Bendrovė, atlikdama stogo statybos darbus, seną nuimtą stogo dangą – asbestinio šiferio lakštus – laikė nesupakuotą ir nepaženklintą. Pareigūnas suklydo, patikrinimo akte įrašydamas jau negaliojančios redakcijos Taisyklių 84 ir 85 punktus, tačiau analogiški reikalavimai įtvirtinti ir galiojančios redakcijos Taisyklėse. Bendrovės teritorijoje saugomų asbestinių lakštų 5 tonų kiekis buvo nustatytas pagal pastato stogo plotą. Tikslus kiekis buvo patikslintas pagal atliekų tvarkytojui priduotą asbestinių atliekų kiekį. Gavęs pranešimą, kad pažeidimas pašalintas, atsakovas 2018 m. balandžio 30 d. patikrino Bendrovę ir nustatė, kad stogo dangos atliekos buvo supakuotos, bet nepaženklintos. Laikydama 7,34 tonas nesupakuotų ir tinkamai nepaženklintų pavojingųjų atliekų, Bendrovė pažeidė Taisyklių 81, 82 ir 88 punktų reikalavimus, todėl jai taikoma Įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Aukštaitijos renovacija“ skundą tenkino iš dalies, t. y. Nutarimu pareiškėjui paskirtą 1 400 Eur sankciją sumažino iki 400 Eur.

7. Teismas nurodė, jog Nutarimu pareiškėjui Įstatymo 86 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirta 1 400 Eur bauda už tai, kad 2018 m. balandžio 23 d. atsakovo atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, buvo laikomos nesupakuotos ir nepaženklintos pavojingosios atliekos – asbestiniai stogo dangos lakštai – apie 5 tonas. 2018 m. balandžio 30 d. vykdant patikrinimą pavojingosios atliekos buvo supakuotos, bet nepaženklintos. Nurodytomis aplinkybėmis Bendrovė pažeidė Taisyklių 81, 82 ir 88 punktų reikalavimus.

8. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė neginčija, jog jos teritorijoje 2018 m. balandžio 23 d. pavojingosios atliekos buvo laikytos nesupakuotos ir nepaženklintos. Tai patvirtina ir 2018 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės. 2018 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad atliekos buvo supakuotos, bet nepaženklintos.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, jog buvo laikyta ne 5 tonos, bet 4 tonos atliekų. Teismas neabejojo atsakovo paaiškinimais ir skaičiavimais, pagal kuriuos stogo dangos atliekų kiekis sudarė 5 tonas. Teismas iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Panevėžio specialusis transportas“ pateiktos informacijos nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 3 d., t. y. po stogo remonto darbų, atvežė ir pridavė 7,34 tonas statybinių medžiagų, turinčių asbesto. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kad atliekų dalis galėjo būti atvežta iš kitos teritorijos, o ne iš (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Šių nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl mažesnio netinkamai saugotų pavojingųjų atliekų kiekio.

10. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, laikydamas nesupakuotas bei nepaženklintas pavojingąsias medžiagas – asbesto turinčias stogo dangos atliekas, pažeidė Taisyklių 81–83 ir 88 punktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog patikrinimo akte nurodyta negaliojančios Taisyklių redakcijos norma, nesudaro pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu, nes Nutarime nurodyta pažeidimo esmė ir teisės aktai.

11. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86 straipsnio 3 dalimi ir 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, į tai, kad Bendrovė nuimtą asbesto turinčią stogo dangą laikinai sandėliavo, atlikdama jai pačiai priklausančio pastato stogo remonto darbus, po konstatuoto pažeidimo operatyviai didžiąją dalį pažeidimo pašalino (atliekas supakavo) bei itin operatyviai jas pridavė atliekų tvarkytojui, sumokėdama už jų šalinimą, į pareiškėjo pateiktą skolų Sodrai informaciją, nenustatęs, kad dėl Bendrovės padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, įmonė ir jos vadovas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus anksčiau nebuvo bausti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, vertino, jog nagrinėjamu atveju dėl nustatyto pažeidimo Bendrovei paskirta 1 400 Eur bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra 400 Eur ekonominė sankcija.

III. 12. Pareiškėjas UAB „Aukštaitijos renovacija“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir panaikinti Nutarimą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo atliktais stogo dangos atliekų skaičiavimais bei teismo pozicija, kuria pritarta atsakovo nustatytam 5 tonų atliekų kiekiui. Pareiškėjo teigimu, nebuvo atliekami jokie matavimai ir skaičiavimai. Be to, jei atsakovas būtų juos atlikęs, jis privalėjo tai atlikti informavus pareiškėją ir dalyvaujant pareiškėjo atstovui. Be to, atsakovas 2018 m. gruodžio 11 d. protokole ir 2018 m. balandžio 23 d., 27 d. patikrinimo akte nurodo skirtingą stogo dangos kiekį, t. y. 7,34 tonas ir 5 tonas. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su atsakovo nurodytais stogo dangos atliekų kiekiais, teigdamas, kad stogo dangos lakštų 2018 m. balandžio 23 d. buvo tik 4 tonos.

14. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog stogo ardymo darbai buvo baigti 2018 m. balandžio 23 d. Pareiškėjo teigimu, šie darbai buvo baigti 2018 m. gegužės 3 d., todėl 2018 m. balandžio 23 d. stogo dangos kiekis, esantis ant žemės, negalėjo būti apskaičiuotas pagal stogo plotį ir, be kita ko, pagal atliekų tvarkytojui priduotą asbestinių atliekų kiekį.

15. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad patikrinimo akte nurodyta negaliojančios Taisyklių redakcijos norma nesudaro pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad patikrinimas buvo atliktas neteisėtai, pareiškėjo teisės buvo pažeistos, o skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas patikrinimo metu buvo klaidinamas, 2018 m. balandžio 23 d., 27 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktuose nurodant negaliojančios Taisyklių redakcijos 84 ir 85 punktų nuostatas. Pareiškėjas nurodo, kad atliekos buvo paženklintos, tačiau tikrinimo metu buvo pastebėta, kad ženklai nuo pakuočių buvo nuplėšti (galbūt vėjo).

16. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 29 punktu bei pabrėždamas, kad vykdant patikrinimą negavo nei pavedimo, nei sprendimo dėl neplaninio patikrinimo atlikimo, teigia, jog patikrinimas buvo atliktas neteisėtai.

17. Pareiškėjas pažymi, kad Nutarime aiškiai nurodoma, jog 2018 m. balandžio 23 d. nustatytas pažeidimas buvo pašalintas ir 2018 m. balandžio 30 d. buvo nustatytas tik ženklinimo pažeidimas, dėl kurio Nutarime nurodyta sankcija neskiriama. Pareiškėjas vertina, kad atsakovas neteisingai taikė Įstatymą. Esant nustatytam 4 tonų kiekiui, negali būti taikoma Įstatymo 86 straipsnio 3 dalis, nes pažeidimas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies sudėtį.

18. Pareiškėjas, akcentuodamas Aprašo 4 priedo 2.3 ir 2.3.1 punktuose įtvirtintus reikalavimus, pabrėžia, kad vykdant patikrinimą buvo surašyti neteisingi ir klaidingi dokumentai, t. y. minėti protokolas ir patikrinimo aktai, kurie negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai.

19. Pareiškėjo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria Nutarimas pripažintas teisėtu, pažeistas ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė) principas.

20. Atsakovas Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais.

22. Atsakovas pabrėžia, kad aplinkybė, jog patikrinimo akte buvo nurodyti neaktualios redakcijos Taisyklių punktai, nepašalina pareiškėjo atsakomybės dėl patikrinimo akte užfiksuoto pažeidimo.

23. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atliekant patikrinimą buvo pažeisti Apraše nustatyti reikalavimai. Atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 28 punktu, akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog pažeidimas buvo nustatytas tiriant gautą informaciją apie (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, laikomas nesupakuotas ir nepaženklintas pavojingąsias atliekas, o ne konkrečiai dėl pareiškėjo veiksmų, Aprašo reikalavimai netaikomi.

24. Atsakovas pažymi, kad pavojingųjų atliekų kiekis buvo preliminariai apskaičiuotas pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis ir patikslintas įvertinus AB „Panevėžio specialusis transportas“ ir UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ pateiktą informaciją apie priduotą į sąvartyną pavojingųjų atliekų kiekį.

25. Atsakovas pabrėžia, kad pažeidimas konstatuotas Taisyklių 81–83 ir 88 punktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Bylos ginčo dalykas – atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. sausio 10 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PAN-20/2018“, kuriuo pareiškėjui UAB „Aukštaitijos renovacija“ buvo paskirta 1 400 eurų bauda už Aplinkos apsaugos įstatymo 86 straipsnio 3 dalies pažeidimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

27. Byloje nustatyta, kad Nutarime konstatuota, jog 2018 m. balandžio 23 d. atlikto patikrinimo metu pareiškėjo teritorijoje ((duomenys neskelbtini), Panevėžyje) buvo laikomos pavojingosios atliekos – asbestiniai stogo dangos kaštai – apie 5 tonas, kurios buvo nesupakuotos ir nepaženklintos, o 2018 m. balandžio 30 d. atlikto patikrinimo metu minėtos pavojingosios atliekos buvo supakuotos, bet nepaženklintos, t. y. pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 81, 82 ir 88 punktų reikalavimus.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Nutarime pagrįstai nustatytas pareiškėjo padarytas pažeidimas, o paskirtą baudą sumažino iki 400 Eur. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Nutarimas turėjo būti panaikintas, nes nepagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas padarė atsakovo nurodytą pažeidimą.

29. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose ginčija laikytų atliekų kiekį (nurodo, kad buvo laikytos ne 5 tonos, bet 4 tonos atliekų), tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus. Atsakovas nurodė, kokiu būdu buvo preliminariai išmatuota ir apskaičiuota, jog stogo dangos atliekų kiekis sudaro 5 tonas, o iš AB „Panevėžio specialusis transportas“ pateiktos informacijos nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 3 d. (po stogo remonto darbų) atvežė ir pridavė 7,34 tonas statybinių medžiagų, turinčių asbesto. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių byloje pateiktų įrodymų, kurie paneigtų tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog buvo laikytos 5 tonos pavojingųjų atliekų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas (jo atstovas) patikrinimo aktuose nenurodė jokių nesutikimo su nustatytu kiekiu argumentų.

30. Dėl to nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, susijusią su atliekų kiekiu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 56 str. 6 d.).

31. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad patikrinimas buvo atliekamas tiriant gautą informaciją, jog teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, laikomos nesupakuotos ir nepaženklintos pavojingosios atliekos.

32. Atliekų tvarkymo taisyklių 80 punktas nustato, kad įmonės, laikinai laikančios, surenkančios, vežančios ir laikančios pavojingąsias atliekas, privalo jas supakuoti taip, kad jos nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai; 81 punktas nustato, kad pavojingųjų atliekų pakuotės, konteineriai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juose esančios pavojingosios atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką; 82 punktas nustato, kad pavojingųjų atliekų pakuočių, konteinerių (talpų) medžiagos turi būti atsparios juose supakuotų pavojingųjų atliekų ir atskirų jų komponentų poveikiui ir nereaguoti su šiomis atliekomis ar jų komponentais; 83 punktas nustato, kad pavojingųjų atliekų pakuočių, konteinerių dangčiai ir kamščiai turi būti tvirti ir sandarūs, sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juos būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti, kad jie laikymo, perkėlimo ar vežimo metu nesutrūktų, neatsilaisvintų, neatsidarytų ir juose esančios medžiagos nepatektų į aplinką; 88 punktas nustato, kad visi laikinai laikomų, surenkamų, vežamų ir laikomų pavojingųjų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti. Pavojingųjų atliekų ženklinimo etiketės forma pateikta Taisyklių 4 priede.

33. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas, laikydamas nesupakuotas ir nepaženklintas pavojingąsias medžiagas – asbesto turinčias stogo dangos atliekas, pažeidė Taisyklių 81–83, 88 punktų reikalavimus. Byloje nustatyta, kad patikrinimo akte buvo nurodyta negaliojančios Atliekų tvarkymo taisyklių redakcijos normos, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tai nesudaro pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu, nes Nutarime buvo įvardyta tiek pažeidimo esmė, tiek Nutarimą pagrindžiantys teisės aktai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais motyvais, nes akivaizdu, kad nurodant negaliojančiuos redakcijos taisyklių punktus, kuriuose buvo įtvirtintos tos pačios nuostatos, kaip ir galiojančios redakcijos taisyklių punktuose, nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

34. Aplinkos apsaugos įstatymo 86 straipsnio 3 dalis numato, kad pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimas, kai pažeidžiant nustatytus reikalavimus supakuota 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų. Pavojingųjų atliekų pakavimo reikalavimai apima ir šių pakuočių ženklinimą.

35. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas sumažino pareiškėjui Nutarimu paskirtą minimalią baudą iki 400 Eur. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad pareiškėjui nepagrįstai nustatyta 400 Eur bauda.

36. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu.

38. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos renovacija“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė