2021-07-21 Nr. AB-14690-3-61-3-04246-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3342-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04246-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Norlida“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05144 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Sprendimu panaikintas jo turimas leidimas gyventi Lietuvoje, kadangi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė), kurioje pareiškėjas dirbo, vadovas buvo nubaustas už nelegalų darbą. Jis su tokiu Sprendimu nesutiko, nes leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei dirbti Bendrovėje gavo dar iki nubaudžiant šios įmonės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą, t. y. atvykdamas dirbti į Lietuvą negalėjo tikėtis, kad dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

2.2. Bendrovės direktoriui administracinio nusižengimo byloje buvo paskirta bauda, tačiau nutarimo jis neskundė, kadangi nebuvo išaiškinta, jog be paskirtos baudos jo vadovaujamai įmonei bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikytos ir kitos sankcijos. Bendrovė 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. TT-002 su UAB „Megadarbas LT“, kurios pagrindu paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenims įdarbinti Lietuvoje, įskaitant ir darbo vizos gavimą. UAB „Megadarbas LT“ atitiko Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 30 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 2 punkto reikalavimus, reglamentuojančius tarpininkavimą įdarbinant trečiųjų šalių piliečius.

2.3. UAB „Norlida“ teikia logistikos paslaugas, todėl jai reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai. Bendrovė su UAB „Megadarbas LT“ susisiekdavo elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ir pan. Bendrovė iš paslaugos teikėjos gaudavo konkretaus darbuotojo pasiūlymą ir pradinius duomenis apie vairuotojo-ekspeditoriaus kvalifikaciją bei patirtį. Tais atvejais, kai asmuo atitikdavo reikalavimus, pradėdavo jo įdarbinimo procedūrą. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-322 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui patvirtinimo“, ir Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo“, nurodoma, jog tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (C, CE kategorijos) priskiriamas prie profesijų, su kurių darbuotojų trūkumu susiduriama jau daugiau nei metai, todėl Bendrovė buvo priversta ieškoti vairuotojų-ekspeditorių iš trečiųjų šalių. Net Lietuvos Respublikos Vyriausybei šalyje paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną, Bendrovė vis tiek siekė išvengti prastovų ir mokėti darbuotojams atlyginimus.

2.4. Iš UAB „Megadarbas LT“ gavus informaciją apie įdarbinamus asmenis, Bendrovei nekilo abejonių dėl reikalingų leidimų, todėl ji buvo įsitikinusi, kad visi formalumai sutvarkyti ir trečiųjų šalių piliečiai įmonėje įdarbinti teisėtai, o apie jų įdarbinimą pranešta atitinkamoms institucijoms. Nė viena institucija nepateikė pastabų dėl minėtų asmenų įdarbinimo. Šiuo atveju nei UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o dėl galbūt aplaidžių paslaugų teikėjo veiksmų pareiškėjas negali būti atsakingas. Žalos valstybei ar jos ekonomikai bei viešiesiems finansams nepadaryta.

2.5. UAB „Norlida“ neturi teisės įdarbinti naujų darbuotojų iš trečiųjų valstybių, tačiau nuobaudos skyrimas Bendrovės vadovui negali turėti įtakos iki jos skyrimo įdarbintiems asmenims ir jiems išduotiems leidimams. Nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, tačiau pareiškėjo darbdavys – Bendrovė, o ne jos vadovas, todėl leidimas laikinai gyventi jam negalėjo būti panaikintas. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kadangi jis pagrįstai tikėjosi, jog galės dirbti ir gyventi Lietuvoje. Taip pat buvo pažeisti teisingumo, protingumo bei proporcingumo principai. Bendrovėje iš viso dirba 60 vairuotojų, iš jų 53 – užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų šalių, todėl, panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, UAB „Norlida“ nebegalės vykdyti veiklos ir finansinių įsipareigojimų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino:

3.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Girtrans“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o atsakovas šį prašymą patenkino ir 2020 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Leidimas Nr. LT7523119 pareiškėjui išduotas 2020 m. birželio 22 d. ir galiojo iki 2022 m. birželio 22 d. Pareiškėjo prašymu Departamentas 2020 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą pakeisti R. K. darbdavį į UAB „Norlida“, kurioje įsidarbino nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. Departamentui nustačius, kad Bendrovės direktorius D. V., kaip darbdavys, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubaustas už nelegalų darbą, paskirta 1 000 Eur administracinė nuobauda, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

3.2. Leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, o to paties straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Todėl Departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, panaikindamas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

3.3. Įstatymas imperatyviai nustato leidimo gyventi panaikinimo pagrindus, tačiau neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. šios Įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir (ar) leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju sudaryta darbo sutartis ir (ar) išduotas leidimas laikinai gyventi. Nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dvejiems metams, t. y. iki 2022 m. birželio 22 d., tačiau tai nereiškia, kad jis galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios, neatsižvelgiant į tai, kad neliks UTPĮ įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas. Be to, tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pats pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad jam pagal Įstatymą negalėjo kilti teisinių pasekmių.

3.4. Nesutiko su skundo argumentais, kad UAB „Norlida“ ar jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o neteisėtus veiksmus įvykdė paslaugų teikėjas. Šiuo atveju Bendrovės vadovo kaltė dėl administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-520-1139/2020. Priimdamas Sprendimą, atsakovas rėmėsi administracinių nusižengimų registro duomenimis apie UAB „Norlida“ vadovo administracinį nusižengimą, kurių pakako konstatuoti, kad atsirado UTPĮ įtvirtintas išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.

3.5. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad darbdavio įvykdytas teisės pažeidimas yra formalus, įvykdytas dėl neatsargumo, todėl kylančios teisinės pasekmės, priėmus ginčijamą sprendimą, yra neproporcingos. Pagal UTPĮ tik tos įmonės, kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Todėl tiek UAB „Norlida“ atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir dėl jų nesilaikymo kylančias teisines pasekmes. Nors pareiškėjas nurodo, kad UAB „Norlida“ direktorius nutarimo administracinio nusižengimo byloje neskundė, kadangi nebuvo išaiškintos kitos sankcijos, tačiau pažymėtina, kad Bendrovės direktorius minėtoje byloje nubaustas už administracinį nusižengimą, o šioje ginčo byloje sprendžiami migracijos teisės klausimai, kurie nėra tapatūs.

3.6. UAB „Norlida“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai, atlikti per atstovą, sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad administracinė nuobauda skirta darbdavio atstovui, kaip fiziniam asmeniui, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisinio pagrindo.

3.7. Taip pat nesutiko, kad Sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, kadangi didžioji dalis įmonės darbuotojų yra užsieniečiai, kuriems tuo pačiu pagrindu panaikinus leidimus laikinai gyventi, jie bus priversti nutraukti darbo santykius ir įmonė nebegalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog Departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui, o teisės aktų, kuriuose būtų nustatyta tokia pareiga, nenurodė ir pareiškėjas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketina dirbti UAB „Girtrans“, 2020 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2020 m. birželio 22 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7523119, turėjusį galioti iki 2022 m. birželio 22 d. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. Departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, paaiškindamas, kad ketina dirbti UAB „Norlida“. Departamento Telšių skyrius, vadovaudamasis UTPĮ 44 straipsnio 7 dalimi, 2020 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą leisti jam pakeisti darbdavį. Bylos duomenimis, pareiškėjas UAB „Norlida“ dirba vairuotoju nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 UAB „Norlida“ direktorius D. V. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už pažeidimus, nustatytus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. už nelegalų darbą, jam paskirta 1 000 Eur bauda. Įmonės direktorius baudą sumokėjo 2020 m. rugsėjo 10 d. Migracijos departamento Kontrolės skyrius, nustatęs, kad UAB „Norlida“ direktorius baustas už nelegalų darbą, 2020 m. spalio 22 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad tam, jog būtų galima taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, užtenka nustatyti, kad darbdavio atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidė ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skirta bauda. Šiuo atveju matyti, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu UAB „Norlida“ direktoriui D. V. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o nuo jos sumokėjimo dienos iki Sprendimo priėmimo dienos praėjo mažiau kaip vieneri metai. Be to, Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintą savarankišką leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Taigi, neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu. Šis teisinis pagrindas susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Minėtos Įstatymo normos taikymui nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys.

7. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi argumentai dėl teisėtų lūkesčių ir pan. neturi įtakos priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi Departamentui sprendžiant klausimą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo į juos pagal teisės aktus neprivalu atsižvelgti, o pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais bei atmestini kaip nepagrįsti.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, kad, panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, gali sutrikti Bendrovės veikla ir kilti sunkumų vykdant finansinius įsipareigojimus, teismas atkreipė dėmesį, kad šie argumentai niekaip nesusiję su pareiškėju ir šios bylos nagrinėjimo objektu, t. y. priimtu Sprendimu panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Be to, atsakomybė dėl kilusių neigiamų pasekmių tenka trečiajam suinteresuotam asmeniui, kurio vadovas atliko neteisėtus veiksmus, todėl minėtos aplinkybės nėra svarbios vertinant Sprendimo teisėtumą.

9. Teismas konstatavo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostata yra imperatyvi, o Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų, todėl Departamentas tinkamai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11. Pareiškėjo manymu, teismas tik paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus bei nepasisakė, kodėl jie nevertinami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:

11.1. Jis Leidimą gavo dar iki nubaudžiant Bendrovės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą, t. y. asmenys, atvykdami dirbti į Lietuvą, negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jiems bus panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Todėl buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o dėl galbūt piktavališkų, aplaidžių ar tyčinių apgaulės paslaugų teikėjo veiksmų pareiškėjas negali būti atsakingas. Bendrovė ir jos vadovas ėmėsi pakankamai konkrečių veiksmų, jog įgyvendintų savo kaip darbdavio pareigas, todėl, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, pareiškėjas nepažeidė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo tvarkos ir pakankamai atsakingai laikėsi norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą.

11.2. Šiuo atveju jokios žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams nebuvo padaryta ir jokiais būdais nebuvo siekiama to padaryti. Darbuotojai turėjo leidimus dirbti, o vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje UAB „Norlida“ nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės, negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą, tai absoliučiai neteisinga ir neteisėta praktika, kuri prieštarauja ne tik bendriesiems teisės ir geros moralės principams, tačiau ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai.

11.3. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuotais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais, pareiškėjas teigia, kad atsakovo Sprendimas negali naikinti laike anksčiau susiklosčiusių santykių, kadangi taip būtų pažeidžiamas ne tik teisėtų lūkesčių principas, bet ir žmogaus teisės. UAB „Norlida“, kurios vadovas nubaustas už nelegalų darbą, neturi teisės įdarbinti naujų darbuotojų iš trečiųjų valstybių, tačiau vadovui (darbdaviui) pritaikyta nuobauda negali daryti įtakos iki nuobaudos paskyrimo įsidarbinusiems trečiųjų valstybių piliečiams ir jų leidimams. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje naikinamas tik tada, kai yra baustas darbdavys, šiuo konkrečiu atveju darbdaviu yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas, kuris iš esmės niekada nebuvo asmenų grupės narių darbdaviu. Leidimo naikinimas pažeidžia ne tik asmenų grupei priklausančių asmenų teisėtus lūkesčius, bet ir pažeidžia proporcingumo principą. Pareiškėjo teigimu, taip pat reikia vertinti ir pačių užsieniečių (asmenų grupės narių) padėtį, t. y. tai, kad asmenys, susiplanavę, jog artimiausius metus dirbs ir gyvens Lietuvoje, turėję teisėtus lūkesčius, netenka šios teisės dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, kurioms iš esmės negalėjo daryti įtakos.

12. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame pareiškėjo skundo argumentai buvo įvertinti. Savo poziciją Departamentas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pažymi, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 50U-05144 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas, nustatęs Bendrovės, kurioje dirba pareiškėjas, nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė juridinio asmens vadovo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

15. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus bei nemotyvavo, kodėl jų nevertino. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas pažeidžia proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, administracinė nuobauda buvo paskirta darbdavio buvusiam direktoriui, todėl negali daryti įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes pareiškėjas ketino dirbti UAB „Girtrans“. Pareiškėjas Departamentui 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, paaiškindamas, kad ketina dirbti UAB „Norlida“. Departamento Telšių skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 7 dalimi, 2020 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą leisti jam pakeisti darbdavį. Bylos duomenimis, pareiškėjas UAB „Norlida“ dirba vairuotoju nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

18. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija) a papunktyje yra įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio („Nelegalus darbas“) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr., pvz., 2019 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; kt.).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu. Šis teisinis pagrindas yra susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Minėtos teisės normos taikymui nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys. Taigi, šiuo požiūriu pareiškėjo teiginys, kad faktas, jog jo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjo išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui, nėra pagrįstas.

21. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas, nustatęs, jog pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

23. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Sprendimas prieštarauja teisėtiems lūkesčiams, teisingumo ir proporcingumo principams, teisėjų kolegija pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, jog jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negalės būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatyme nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra aiškus, ir šiuo atveju pareiškėjo vertinimas, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas jį panaikinti.

24. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su nežinojimu apie Bendrovei galinčias kilti neigiamas pasekmes, jos įsipareigojimų vykdymo perspektyvomis, nepadaryta žala valstybei ir kt., nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė