1caf4232-c69f-4370-bd85-eccebf3c1927 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

    Administracinio nusižengimo byla Nr. II-243-873/2017     Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01525-2017-5     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. rugsėjo 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei, dalyvaujant V. Z., J. N. – Z., iÅ¡nagrinėjusi V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2017 m. gegužės 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

           Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2017 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 17NTAN-98399485-17 nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nutarimo duomenimis, santykiai tarp sutuoktinių yra įtempti, nepasitenkinimas vienas kito elgesiu kyla esant net ir paprasčiausiam nesusikalbėjimui. Tačiau tokie sutuoktinių tarpusavio santykiai turi būti sprendžiami abipusiu sutarimu, o to nepasiekus, kylančios elgesio problemos gali būti sprendžiamos ir pasitelkiant psichologus.

Visų pirma tėvai privalo užtikrinti vaikų teises ir tesėtus interesus. Kadangi nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad sutuoktinių 2017 m. vasario 20 d. ir 2017 m. kovo 12 d. konfliktai namuose vyko jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, taip pat nėra nustatytas abiejų sutuoktinių girtumas, todėl negalima daryti prielaidos, kad tėvai buvo girti ir negalėjo tinkamai rÅ«pintis savo vaikais, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje. V. Z. skundu su nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nesutiko, prašė panaikinti nutarimÄ , pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudÄ , o esant esminių įrodymų trÅ«kumų, grÄ Å¾inti bylÄ policijos komisariatui atlikti nusižengimo tyrimÄ .

Skunde nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jis 2017 m. kovo 13 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kad 2017 m. vasario 20 d., apie 20.23 val., skambino pagalbos Nr. 112 dėl sutuoktinės J. N. – Z. netinkamo elgesio, t. y. minėtÄ vakarÄ jam bÅ«nant namuose kartu su nepilnamečiais sÅ«numis J., gim. 2009 m., ir J., gim. 1999 m., Z., sutuoktinė sukėlė žodinį konfliktÄ dėl Å¡eimyninių dalykų, sutuoktinė pradėjo elgtis impulsyviai, garsiai Å¡aukti, rėkti ant vyresniojo sÅ«naus, esant Å¡alia kitam mažamečiui sÅ«nui.

Nutarime nurodoma, kad jis konfliktÄ (kilusį tarp sutuoktinės ir vyresniojo sÅ«naus) bandė nuraminti, pasiÅ«lė sutuoktinei iÅ¡eiti į kiemÄ pasivaikščioti, tačiau konfliktas tęsėsi toliau, sutuoktinei garsiai Å¡aukiant ir psichologiÅ¡kai veikiant vaikus. Situacija buvo sunkiai kontroliuojama, todėl buvo kviečiama policija. Taip pat nutarime nurodoma, kad panaÅ¡Å«s sutuoktinės konfliktai kartojasi. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantis 2017 m. kovo 8 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame kaimynė R.

R. nurodė, kad dažnai girdi motinos, t. y. jo sutuoktinės, ir vyresniojo jo sūnaus tarpusavio konfliktus, kurių metu tiek motina, tiek sūnus vienas ant kito rėkauja, isteriškai šaukia. 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad konfliktai vyksta tarp motinos ir vyresniojo sūnaus, kurių metu tiek jis, tiek mama šaukia vienas ant kito, nepagarbiai bendrauja. Kaip matyti vien iš aukščiau išdėstytų nutarime faktinių aplinkybių, kurie yra pagrįsti bylos medžiaga, akivaizdu, kad konfliktai vyksta tarp mamos J.

N. – Z. ir jos sÅ«naus, kad 2017 m. vasario 20 d. konfliktas, kurio metu ji garsiai rėkė, Å¡aukė ir psichologiÅ¡kai veikė vaikus, įvyko taip pat tarp jų ir esant kitam mažamečiui sÅ«nui. Å ias aplinkybes taip pat galėtų patvirtinti aptariamo įvykio policijos registracijos lape nurodytas garso įraÅ¡as, kuriame girdėjosi, kaip ji garsiai rėkė esant nepilnamečiams vaikams kambaryje. Minėtais veiksmais ji nesudarė savo vaikams saugios aplinkos, tinkamų sÄ lygų vaikams harmoningai vystytis ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį, 3.165 straipsnį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 11 straipsnį, 21 straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, nesutiktinta su nutarime padaryta iÅ¡vada, kad konfliktas 2017 m. vasario 20 d. įvyko tarp sutuoktinių, kad Å¡io konflikto dienÄ vaikų kambaryje nebuvo. Mano, kad Å¡iÄ ginčijamÄ esminę iÅ¡vadÄ tyrėja padarė atvykusių policininkų įraÅ¡u, kad jiems atvykus vaikų kambaryje nebuvo, tačiau konfliktas įvyko prieÅ¡ atvykstant policininkams, kurie konflikto nematė. Netinkamai nustačius minėtas faktines aplinkybes, buvo padaryta netinkama iÅ¡vada, kad tos dienos įvykio metu J.

N. – Z. padarytoje veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Be to, tyrėja neatsižvelgė į jo pateiktus byloje duomenis ir 2017 m. balandžio 26 d. paaiÅ¡kinimus, todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai ir neobjektyviai (b. l. 2-4). Skundo nagrinėjimo metu skundÄ V. Z. palaikė, paaiÅ¡kino, kad ginčas 2017 m. vasario 20 d. vyko tarp sutuoktinės ir vyresnio vaiko, tuo metu Å¡alia esant mažamečiui vaikui. Å ių aplinkybių tyrėja neiÅ¡tyrė. 2017 m. vasario 20 d. vakarieniaujant jis pasakė, kad su vyresniuoju sÅ«numi ruoÅ¡iasi važiuoti į ČekijÄ slidinėti.

Tuo metu ir įsiplieskė konfliktas. Tikriausiai, sutuoktinei nepatiko, kad jis važiuoja tik su sÅ«numi. SÅ«nui 17 metų. Nepasitenkinimas pasireiÅ¡kė agresyviais sutuoktinės Å¡auksmais, riksmais. Ji konfliktavo su vyresniuoju sÅ«numi. Tada sÅ«nus atsivedė į kambarį jaunesnį sÅ«nų, kad užgestų konfliktas, mama nustotų rėkti, tačiau ji nenustojo. Jis prieÅ¡ tai sutuoktinei pasiÅ«lė iÅ¡eiti į laukÄ , pasivaikščioti, tačiau konfliktas tęsėsi. Vyresnysis sÅ«nus paprašė pagalbos, kuri galėjo bÅ«ti tik teisinė, t. y. policijos iÅ¡kvietimas.

Policija atvažiavo per 10-15 min., rado pakankamai ramiÄ situacijÄ . Visi buvo namuose, vaikai buvo iÅ¡siskirstę į savo kambarius. PareigÅ«nai pakalbėjo su juo, su sutuoktine ir vyresniuoju sÅ«numi. Jis po Å v. Velykų išėjo gyventi nuomojamame bute, 400 m nuo namų, kad gyventų arčiau, galėtų padėti. Jis parašė skundÄ , nes jos skunde nurodyti melagingi faktai. SÅ«naus santykiai su mama yra sudėtingi, jis kelia balsÄ prieÅ¡ mamÄ . Jis sutinka, kad sutuoktinė turi emocinių problemų.

Jos tėvo mirtis įtakojo. Jos emocijos bÅ«na neadekvačios, todėl jam nesinori sÅ«naus kaltinti. Esmė ta, kad kvalifikuotas tyrėjas nesugebėjo iÅ¡tirti aplinkybių. Jis yra teisininkas KraÅ¡to apsaugos ministerijoje. Jiems reikėtų sprendimo, kad galėtų toliau racionaliau ir geriau bendrauti. Jis siekia, kad aplinkybės bÅ«tų įvertintos, pasilieka prie skunde suformuoto praÅ¡ymo. Papildomai V. Z. paaiÅ¡kino, kad policijos pareigÅ«nų sprendimas nutraukti tyrimÄ buvo netinkamas, nes aplinkybės nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡tirtos.

Garso įraÅ¡as patvirtina, kad konfliktas buvo aÅ¡trus, Å¡auksmingas. Per telefonÄ girdisi triukÅ¡mas, konfliktas atrodė baisiai, o tai kenkia vaikų auklėjimui, ugdymui, jų vystymuisi. Jis norėjo, kad tas konfliktas turtų tam tikras pasekmes, kad kažkas atsakytų už tokius veiksmus. Jam nepatiko, kad sutuoktinės pareiÅ¡kime buvo nurodytos klaidingos aplinkybės, t. y., kad kambaryje nebuvo vaikų. Tai buvo advokatės sugalvota versija. Mano, kad įrodyta jog konfliktas vyko tarp sÅ«naus ir sutuoktinės, konfliktas buvo rėksmingas, Å¡auksmingas, jis psichologiÅ¡kai veikė vaikus.

Taigi, administracinio nusižengimo požymiai buvo, tėvų valdžia buvo panaudota prieÅ¡ingai vaikų interesams. Jis, kaip tėvas, ėmėsi teisinių priemonių, nesmurtavo. Žmona patvirtino, kad gydosi, naudoja raminančius, deda pastangas. Tai yra sveikintinas dalykas. Bylos iÅ¡kėlimas padėjo kitaip vertinti konfliktus namuose. PraÅ¡o to paties, kas nurodyta skunde. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariatas atsiliepimu į V. Z. skundÄ praÅ¡oma jo netenkinti ir nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ .

Nurodoma, kad V. Z. skundas, atsižvelgiant į jame nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, yra nepagrįstas. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi priimtas įvertinus nusižengimo byloje turimus įrodymus, pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais (b. l. 45).Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovas į skundo nagrinėjimÄ neatvyko, apie skundo nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta, skundas nagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.Skundas netenkintinas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .J. N. – Z. paaiÅ¡kino, kad jų santykiai su vyru paskutiniu metu buvo paÅ¡liję. Po tėvo mirties jos jautrumas yra padidėjęs. PrieÅ¡ tai jie su sutuoktiniu dvi dienas nebendravo ir nekalbėjo. Ji grįžo po darbo, paruošė vakarienę, visa Å¡eima susėdo prie stalo. Bevalgant sutuoktinis netikėtai pareiÅ¡kė, kad yra iÅ¡pirkta kelionė važiuoti į ČekijÄ su vyresniuoju sÅ«numi.

Mano, kad visi turi planuoti Å¡eimos keliones, buvo keista, kad mokslo metų eigoje iÅ¡veža paauglį. Jos reakcija buvo neigiama, kaip čia be jos važiuoja. Paauglys Å¡oko prieÅ¡. Jie gana stipriai sukonfliktavo su vyresniuoju sÅ«numi. SÅ«nus gal panaudojo kelis necenzÅ«rinius žodžius, trenkė kumščiu į stalÄ prie mažo brolio. Ji paprašė vyro, kad jis malÅ¡intų konfliktÄ . Vyras gana ramiai pasakė sÅ«nui patylėti. Ji yra karÅ¡to temperamento, užsiplieskė, pradėjo verkti ir Å¡aukti.

Mažasis sÅ«nus nuėjo į kambarį, užsidarė duris. Pas juos konfliktas tęsėsi toliau. Jie pykosi trise, gal daugiau su vyresniuoju sÅ«numi. Ji vis praÅ¡ydavo vyro, kad Å¡is atkreiptų dėmesį, jog sÅ«nus negali taip konfliktuoti su mama. Ji yra garsiakalbė, dar stipriai verkė. Tada vyresnysis sÅ«nus pabandė atneÅ¡ti mažesnį brolį, tačiau Å¡is iÅ¡trÅ«ko, pabėgo į kambarį ir užsidarė. Vyras pradėjo sakyti, kad iÅ¡kvies policijÄ . Kai suprato, jog policija jau iÅ¡kviesta, iÅ¡ karto paskambino auklei, kad ji paliudytų, jog jie yra tvarkinga Å¡eima, prižiÅ«ri vaikus.

Nusiraminimui ji nubėgo pas kaimynę parÅ«kyti. Atvažiavo pareigÅ«nai, pro duris jie įėjo visi kartu, t. y. ji, pareigÅ«nai ir auklė. Vaikai buvo kambaryje. PareigÅ«nai juos apklausė. Pirmiausia apklausė paauglį virÅ¡uje, tada vyrÄ , galiausiai jÄ . Jie gyvena su vyru jau 20 metų. Ji dėl vaikų sutinka keistis, eiti pas psichologus. Vyras yra išėjęs iÅ¡ namų. Ji jau yra prisiėmusi vaiko administracinę nuobaudÄ dėl alkoholio pirkimo. Jie Å¡eimoje nutarė, kad ji turi prisiimti kaltę, nes vyras yra pareigÅ«nas.

Jai advokatai paaiÅ¡kino, kad jei ji turės antrÄ nuobaudÄ ir įvyks skyrybos, jai bus labai blogai, todėl ji gynėsi. SÅ«nus labai pasipiktino, kai tėtis parašė pareiÅ¡kimÄ dėl jos. Tarp jų įvyko konfliktas. Sutuoktinis sÅ«nui pasakė, kad pasodins jį į kalėjimÄ . Vaikas isteriÅ¡kai verkė. Jei vaikas pasiprieÅ¡ina tėvui, jie taip pat konfliktuoja. Papildomai J. N. – Z. paaiÅ¡kino, kad ji pirmos apklausos metu pasakė, jog sužinojus netikėtÄ Å¾iniÄ susierzino. Vyras jai liepė pasiraÅ¡yti jo paraÅ¡ytus popierius, kad ji davė melagingus parodymus, tačiau ji nesutiko, prieÅ¡ Å¡iÄ bylÄ jis atnešė pasiraÅ¡yti, bet ji pasakė, kad to nedarys.

Vyras vaikams žadėjo grįžti po trijų mėnesių, paskui po keturių, rugsėjo mėnesį bus penki. Jai atrodo, kad vyras ruoÅ¡iasi skyryboms, jÄ nuolat Å¡antažuoja, kad atims mažiausiÄ vaikÄ . J. Z. paaiÅ¡kino, kad jie su tėčiu planavo kelionę į ČekijÄ . Valgant vakarienę tėvas užvedė Å¡iÄ temÄ . Mamai nepatiko, kad jai pasakė tik tada, kai viskas buvo suplanuota. Pradėjo ginčytis, tėtis iÅ¡kvietė policijÄ kad mama nusiramintų. Atvažiavo pareigÅ«nai, mama jau buvo nusiraminusi.

PareigÅ«nai kalbėjo su mama, su juo. PareigÅ«nai padavė skrajutę, telefono numerį. Mama buvo tuo metu nervuota, nes mirė jos tėvas. Dabar Å¡eimoje ramiau, nes tėtis nuo balandžio mėn. gyvena atskirai. Å iuo metu gyvena trise – mama, jis ir brolis. Jis tėvo iÅ¡važiavimÄ supranta taip, kad Å¡eimoje bÅ«tų ramiau, nes tarp mamos ir tėvo nėra sutarimo. Dažnai bÅ«davo barniai, tėvai bardavosi tarpusavyje, jis bardavosi su tėvu, su mama. Toks įvykis, kad bÅ«tų iÅ¡kviesta policija, buvo pirmas.

Kai jis pagalvojo, nesupranta, kodėl tėvas iÅ¡kvietė policijÄ , nes tai nebuvo pats baisiausias barnis. Jis bendravo su pareigÅ«nu. PareigÅ«nas klausė, kokia situacija Å¡eimoje, ar jis su broliu yra nuskriausti. Jis nesakytų, kad yra nuskriausti, tėvai tiesiog nesutaria. Protokolo mamai tikrai nereikėtų raÅ¡yti ir bausti. Tada jis irgi susinervino, buvo pakėlęs tonÄ , ginčijosi su mama. A. G., policijos pareigÅ«nas, paaiÅ¡kino, kad konkretaus įvykio neprisimena. Gavus praneÅ¡imÄ jie važiuoja ir klausia abiejų pusių, kas įvyko.

BÅ«na įvairių konfliktų. BÅ«na santykiai ties skyrybų riba, tai kvietinėja policijÄ , kad paskui teisme įrodytų kažkÄ . Jei nėra tarnybinio praneÅ¡imo, negavo pareiÅ¡kimo, reiÅ¡kia, kad smurto artimoje aplinkoje nebuvo. Jei namuose yra vaikų ir vyksta konfliktas, jie perduoda informacijÄ Operatyvinės veiklos skyriui. BÅ«na iÅ¡kvietimai dėl psichologinės ar psichinės bÅ«klės, dėl principo. Tokie iÅ¡kvietimai pasibaigia policijos atvažiavimu. KÄ jie gali padaryti, tai pateikti socialinių tarnybų telefono numerius.

Papildoma informacija apie įvykį suvedama po iÅ¡kvietimo. Jei dalina lankstinukus, tai problema Å¡eimyniniuose santykiuose. Psichologinė pagalba yra ne vieno žmogaus problema, žmonės turi dviese dirbti Å¡eimoje. Jei pareiÅ¡kėjas nori raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , jis ir paraÅ¡o. Jei žmonės patys negali susikalbėti, reikia kreiptis į specialistus. Buvo konfliktas lygioje vietoje, dėl nieko. Tai buvo policijos įsikiÅ¡imas, kuris nieko nedavė. Buvo Å¡eimyninis barnis, pretekstas – kelionė, kažkas su kažkuo nenorėjo važiuoti.

N. R., policijos pareigÅ«nas, paaiÅ¡kino, kad konfliktas lyg įvyko dėl kelionės. Vaikas sakė, kad motina konfliktuoja, jie gyvena strese. Smurto artimoje aplinkoje požymių jie neįžvelgė. Atrodo, porininkas bendravo su vaiku. IÅ¡ aplinkos matėsi, kad buvo kažkoks konfliktas, žmonės buvo susijaudinę. Atvykę į iÅ¡kvietimÄ jie kalba su abiem pusėmis, kad susidarytų vaizdas, kas atsitiko. Tarnybinis praneÅ¡imas raÅ¡omas tada, jei įvyksta kažkas ypatingo, yra fizinis ar psichologinis smurtas.

Čia buvo eilinis iÅ¡kvietimas, jis negali visko detaliai prisiminti.Garso įrašų duomenimis, pirmajame įraÅ¡e 18 sekundžių niekas nekalba, fone girdimas garsus moters verksmas, po to V. Z. praneÅ¡a, kad namuose triukÅ¡mas, mama triukÅ¡mauja, namuose yra vaikai. Moters balsas nuo 40 skambučio sekundės nutyla ir nesigirdi iki skambučio 1 minutės 28 sekundžių. Po to pasigirsta moters balsas, ji verkdama Å¡aukia, kad nereikia pagalbos, „aÅ¡ nežinau, kÄ tu darai, tu provokuoji, tai yra psichologinis teroras“, pranešėjas tuo metu patyli.

BPC darbuotoja klausia, ar jai nereikia greitosios, paklausia, gal atvažiuotų policija, ji tada apsiramintų, pareiÅ¡kėjas atsako, kad jis mano, jog taip. Antrajame garso įraÅ¡e girdėti, kaip V. Z. praneÅ¡a, jog jis skambino, dabar apsiramino, gal reikia atÅ¡aukti. Jam praneÅ¡ama, kad jau iÅ¡važiavo, sulauktų policijos. Trečiajame garso įraÅ¡e girdėti, kaip J. N.-Z. kviečia policijÄ . Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, pranešėjas 2017 m. vasario 20 d., 20.23 val., paskambinęs paprašė pagalbos, nes namuose yra mažamečiai vaikai, o motina triukÅ¡mauja, Å¡Å«kauja, GMP nereikia.

Pokalbio fone girdėjosi, kaip ji garsiai verkė, rėkė, kad pranešėjas jai kelia psichologinį smurtÄ . Adresas (duomenys neskelbtini). Papildoma informacija apie patikrinimÄ â€“ atvykus kreipėsi pranešėjas V. Z., kuris paaiÅ¡kino, kad žmona sukėlė žodinį konfliktÄ dėl neva paÅ¡lijusių Å¡eimyninių santykių. Po žmonos tėvo mirties ji tapo emociÅ¡kai nestabili, impulsyvi, dėl tokių susiklosčiusių aplinkybių jų Å¡eimoje nuolat kilo konfliktai. Smurto požymių nenustatė, patarė kreiptis pas psichologus.

Namuose du vaikai, 7 ir 17 metų amžiaus, kurie konflikto metu buvo kitame kambaryje ( b. l. 13). V. Z. 2017 m. kovo 13 d. pareiÅ¡kimo duomenimis, jis 2017 m. vasario 20 d., apie 20.23 val., skambino pagalbos Nr. 112 dėl sutuoktinės J. N. – Z. netinkamo elgesio, t. y. yra minėtÄ vakarÄ , jam bÅ«nant namuose kartu su nepilnamečiais sÅ«numis Juru ir J. Z., sutuoktinė sukėlė žodinį konfliktÄ dėl Å¡eimyninių dalykų, kurio metu pradėjo elgtis impulsyviai, garsiai Å¡aukti, rėkti ant vyresniojo sÅ«naus Å¡alia esant kitam mažamečiui sÅ«nui.

Jis bandė konfliktÄ nuraminti, pasiÅ«lė iÅ¡eiti į kiemÄ pasivaikščioti, parÅ«kyti, tačiau konfliktas tęsėsi toliau, garsiai Å¡aukiant ir psichologiÅ¡kai veikiant vaikus. Situacija buvo sunkiai kontroliuojama, todėl kreipėsi pagalbos į policijÄ , prieÅ¡ tai įspėdamas sutuoktinę apie policijos iÅ¡kvietimÄ . PanaÅ¡Å«s sutuoktinės konfliktai su nepilnamečiais vaikais kartojasi. Taip pat informuoja, kad 2017 kovo mėnesį, iÅ¡ 11 dienos į 12 dienÄ , teko policijos pareigÅ«nams apsilankyti namuose, nes sutuoktinė iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, bÅ«dama stipriai apsvaigusi, neva jis yra iÅ¡gėręs ir daro psichologinį spaudimÄ .

Atvykus pareigÅ«nams jis pasiÅ«lė pasitikrinti jo neblaivumÄ , tačiau pareigÅ«nai tÄ daryti atsisakė ir pareiÅ¡kė, kad akivaizdu, jog jis yra blaivus, o sutuoktinė stipriai iÅ¡gėrusi. Mano, kad Å¡is iÅ¡kvietimas patvirtina, kad sutuoktinė pati terorizuoja Å¡eimos narius. Å i aplinkybė taip pat patvirtina apie jos nepagrįstus teiginius, apie tai, kad jai sutuoktinis keliÄ psichologinį spaudimÄ . Ä® policijÄ kreipiasi, kad su sutuoktine pabendrautų, jÄ Ä¯spėtų, kad ateityje tas nesikartotų.

Be to, prieÅ¡ du metus kreipėsi į psichologÄ A. A., kuris sutuoktinei siÅ«lė kreiptis ne tik į psichologÄ , bet ir kitus specialistus, tačiau ji atsisakė (b. l. 15). V. Z. 2017 m. balandžio 26 d. paaiÅ¡kinimų ir duomenų pateikimo dėl 2017 m. balandžio 3 d. pareiÅ¡kimo ir kitų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje, sutuoktinės nurodytos aplinkybės, kurios įvyko 2017 m. kovo 12 d., apie 00.30 val., neatitinka tikrovės, jos yra grindžiamos jos subjektyviu suvokimu ir nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, įrodymais.

Jos nurodyta aplinkybė, kad jis buvo iÅ¡gėręs, jÄ pravokavo ir panaÅ¡iai yra netiesa. IÅ¡ tikrųjų pati pareiÅ¡kėja (sutuoktinė) buvo stipriai iÅ¡gėrusi, tyčiojosi iÅ¡ jo ir be jokio pagrindo kvietė policijÄ , prisidengdama savo tėvo netektimi ir dėl to sutrikusia savo sveikatos bÅ«kle. Aplinkybę, kad sutuoktinė buvo aiÅ¡kiai neblaivi ir elgėsi net policijos pareigÅ«nų akivaizdoje nepagarbiai, įžūliai ir įžeidinėjo jį, galėtų patvirtinti į šį jos iÅ¡kvietimÄ atvykę policijos pareigÅ«nai, kurie bylos medžiagoje įvardinti kaip patrulis V1741.

Kadangi Å¡ių pareigÅ«nų prašė alkotesterio pagalba nustatyti jo ir sutuoktinės neblaivumÄ , tačiau jie to nepadarė, todėl Å¡ioje byloje jie galėtų pateikti paaiÅ¡kinimus, kuriais remiantis bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos minėtos aplinkybės, ypač sutuoktinės neblaivumas. Å ie pareigÅ«nai teigė, kad iÅ¡ jos negali paimti pareiÅ¡kimo, kadangi ji yra akivaizdžiai neblaivi. Todėl praÅ¡o iÅ¡ Å¡ių pareigÅ«nų paimti paaiÅ¡kinimus dėl Å¡ių aplinkybių. Be to, sutuoktinė tÄ naktį buvo akivaizdžiai neblaivi, žemino jo orumÄ (kad jis yra blogas ministerijos pareigÅ«nas, nevykėlis ir panaÅ¡iai) važiuojant iÅ¡ Balsių į namus (duomenys neskelbtini) taksi automobiliu jo vaiko akivaizdoje ir tokiu bÅ«du drumstė vaiko ramybę bei nuteikinėjo jį prieÅ¡ jį.

Tai gali patvirtinti taksi automobilio vairuotojas, kurio vardas V.. Atlikus Å¡iuos tyrimo veiksmus byloje bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos aplinkybės bei atsakomybėn patraukti asmenys. Taip pat Å¡ioje byloje turi bÅ«ti įvertinta, ar ne tikslinga nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ atskirti aplinkybes, kurios yra susijusios su sutuoktinės pareiÅ¡kimu ir jo pateiktu pareiÅ¡kimu dėl anksčiau įvykusio triukÅ¡mo namuose esant nepilnamečiams vaikams, kur yra tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, kad sutuoktinė padarė administracinį drausmės nusižengimÄ .

Be to, turi bÅ«ti įvertintos ir ANK numatytos prevencinės priemonės, užtikrinančios vaikų saugumÄ ir darnų vystymÄ si. Policijos pareigÅ«nams rekomenduojant, Å¡iuo metu (1 savaitę) gyvena atskirai nuo Å¡eimos. Pažymi, kad nuo iÅ¡samaus tyrimo gali priklausyti vaikių saugumas su sutuoktine, nes pateikti duomenys (psichologo nuomonė apie jÄ ir kt.) Å¡iame tyrime net nebuvo įvertinti. Tikisi, kad pareigÅ«nai tinkamai ir sÄ Å¾iningai atliks savo pareigas ir užtikrins vaikų saugumÄ ir darnų jų vystymÄ si (b. l. 22).J.

N. – Z. 2017 m. kovo 10 d. paaiÅ¡kinimo duomenimis, 2017 m. vasario 20 d. tarp jos ir sutuoktinio įvyko paprastas žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų, kurio metu vaikai J. Z. ir J. Z. nedalyvavo, jie buvo kituose kambariuose. Sutuoktinis iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, norėdamas pagÄ sdinti jÄ . Å eima yra normali, vaikai pilnai aprÅ«pinti, prižiÅ«rėti, gyvena pilnavertį visuomeninį gyvenimÄ (b. l. 14).J. N. – Z. 2017 m. balandžio 3 d. pareiÅ¡kimo duomenimis, 2017 m. kovo 12 d. pagal jos iÅ¡kvietimÄ Ä¯ namus buvo atvykę policijos pareigÅ«nai.

IÅ¡ karto pareiÅ¡kimo nerašė, kadangi tuo metu buvo labai blogos emocinės bÅ«senos dėl sutuoktinio sukelto psichologinio konflikto, kÄ matė ir atvykę pareigÅ«nai. Be to, stengiasi visas Å¡eimos konfliktines situacijas iÅ¡spręsti gera valia su sutuoktiniu, tačiau dabar yra įsitikinusi, kad pati to viena padaryti negali. Jos iÅ¡kvietimo pagrindas buvo sutuoktinio V. Z. netinkamas elgesys jos atžvilgiu, kuris pasireiÅ¡kė tuo, jog nurodytÄ naktį sutuoktinis kėlė namuose konfliktines situacijas, nedavė ramybės, nors jau buvo vėlus metas, provokavo jÄ sakydamas, kad ji yra isterikė, kad jis iÅ¡kvies policijÄ ir jÄ iÅ¡veÅ¡, nes yra alkoholikė, netinkamai rÅ«pinasi jų vaikais, kad neliko jos užtarėjo tėvo Valdemaro R.

N.. TÄ naktį sutuoktinis vartojo alkoholinius gėrimus, jo girtumo policijos pareigÅ«nai netikrino, nes jie grįžo iÅ¡ giminaičių taksi, automobilis buvo paliktas, nes ji automobilio nevairuoja. Å ias aplinkybes gali paliudyti I. K. ir D. B.. Konflikto pradžia buvo dėl to, jog palikus automobilį, važiavo taksi ir ji paprašė sutuoktinio sumokėti už taksi paslaugas. Prašė sutuoktinio apsiraminti ir eiti miegoti, tačiau jis ir toliau tyčiojosi, psichologiÅ¡kai smurtavo. Tai ne pirmas kartas kai sutuoktinis taip elgiasi.

Jis iÅ¡provokuoja konfliktÄ , tada iÅ¡kviečia policijÄ , o po to vėl tyčiojasi. Tai darosi nebepakeliama, po tokių konfliktų sutrinka miegas, sunku darbe, nes dirba atsakingÄ darbÄ , yra gydytoja - odontologė, jai bÅ«tina su pacientais ir klinikos darbuotojais bendrauti ramiai, įsiklausyti į jų problemas. MinimÄ naktį, atvykus policijos pareigÅ«nams, jie rado jÄ beverkiančiÄ , pasimetusiÄ . Jai Å¡iuo metu yra sunkus periodas, nes kol kas niekaip negali atsigauti po iÅ¡tikusios nelaimės, staiga mirus jos tėvui V.

R. N., su kuriuo jie buvo labai artimi. Jam esant gyvam sutuoktinis Å¡eimyninių konfliktų privengdavo, todėl patyčios iÅ¡ sutuoktinio pusės, jog nebeliko jos užtarėjo, yra labai skaudžios, nes vėl tenka prisiminti skaudžiÄ netektį. Sutuoktiniui pradėjus tyčiotis dėl neva tai buvusio užtarėjo - jos tėvo netekties, ji negali susivaldyti ir pradeda verkti. Tada jau yra kaltinama, kad yra nestabilios psichikos moteris, neva tai turi alkoholio problemų ir jai yra bÅ«tinas gydymas ar psichologo pagalba.

Toks psichologinis smurtas iÅ¡ sutuoktinio pusės neigiamai veikia jÄ . Bendradarbiai gali paliudyti, jog ji gana dažnai į darbÄ ateina apsiverkusi, negyja tėvo netekties žaizda, tenka vartoti raminančius vaistus. Jos bendradarbiai Å¡ias aplinkybes gerai žino ir gali paliudyti. PraÅ¡o imtis atitinkamų priemonių jos sutuoktinio atžvilgiu pagal šį pareiÅ¡kimÄ , kad jis nutrauktų psichologinio smurto veiksmus jos atžvilgiu (b. l. 17-18).J. N. – Z. 2017 m. balandžio 3 d. praÅ¡ymo dėl liudytojų apklausos ir papildomo paaiÅ¡kinimo pagal V.

Z. pareiÅ¡kimÄ duomenimis, ji praÅ¡o papildomai apklausti liudytojus: Birutę, G. G., R. A., V. T.. Papildomai paaiÅ¡kina, kad 2017 m. vasario 20 d. sutuoktinio V. Z. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Jo minimo įvykio metu ji neatliko jokių veiksmų, prieÅ¡ingų nepilnamečių vaikų interesams, nevartojo jokių necenzÅ«rinių žodžių, nenaudojo jokio smurto tiek sutuoktinio atžvilgiu, tiek ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Kadangi buvo vėlus metas, tarp jų su sutuoktiniu įvyko žodinis buitinis konfliktas.

Konflikto metu galimai jie abu kalbėjo garsiau nei įprasta, tačiau apklausus kaimynus dėl Å¡io įvykio, nei vienas kaimynas nepatvirtino, jog girdėjo tÄ naktį Å¡eimoje barnį, o tai reiÅ¡kia, jog atsižvelgus į tai, kad buto sienos yra labai pralaidžios garsui, net jų konfliktinis pokalbis buvo faktiÅ¡kai normalus. Yra įsitikinusi, kad abiejų tėvų pareiga yra tinkamai auklėti vaikus, vengti konfliktinių situacijų vaikų akivaizdoje, už netinkamÄ vaikų priežiÅ«rÄ ar tėvų valdžios naudojimÄ prieÅ¡ingai vaikų interesams, atsakyti turi abu tėvai.

Niekada nebÅ«na, jog Å¡eimyninis konfliktas kyla dėl vieno sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis V. Z. gana dažnai iÅ¡provokuoja konfliktus Å¡eimoje, pastoviai grasina, jog kvies policijÄ , dažnai ji tokiomis situacijomis tiesiog iÅ¡eina į laukÄ , kol jis aprimsta, tačiau nurodyto įvykio metu buvo jau gana vėlu. Nėra nė vieno įrodymo, jog 2017 m. vasario 20 d. ji naudojo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingÄ vaikų interesams, todėl jos atžvilgiu administracinė teisena nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties (b. l. 21).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2017 m. kovo 12 d., 00.34 val., gautas J. N. – Z. praneÅ¡imas, kad namuose, (duomenys neskelbtini), triukÅ¡mauja, žodžiu grasina jai neblaivus sutuoktinis, yra mažametis vaikas. GMP nereikia, lauks vietoje. Papildomos informacijos apie patikrinimÄ duomenimis, smurto nebuvo, tik žodinis konfliktas. Pretenzijų vienas kitam neturėjo. Poreikiui esant pranešėja pati kreiptis į PK (b. l. 12).Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės R.

J. 2017 m. kovo 8 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatymo duomenimis, dirbant 2017 m. kovo 8 d. buvo bendrauta su R. R., kuri nurodė, kad dažnai girdi kaimynų iš 85 barnius, tiksliau motinos ir vyresniojo jos sūnaus tarpusavio konfliktus, kurių metų tiek motina, tiek sūnus vienas ant kito rėkauja, isteriškai šaukia, taip pat bendrauta su L. L., kuris jokio triukšmo ar konfliktų iš kaimynų, gyvenančių 85 bute negirdėjo. Pasak kaimynų, 91 butas yra negyvenamas (b. l. 20).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės R. J. 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatymo duomenimis, dirbant pagal 2017 m. kovo 15 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo bendrauta su nepilnamečiais J. Z. bei J. Z. jų tėvų akivaizdoje. Bendraujant nepilnamečiai nurodė, kad kartais tėvai tarpusavyje barasi, pykstasi, tačiau smurto atvejų nenurodė. Nepilnametis J. dar nurodė, kad pats kartais konfliktuoja su motina, kurių metu tiek jis, tiek mama šaukia vienas ant kito, nepagarbiai bendrauja vienas kito atžvilgiu (b. l. 19).

           PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu nurodydamas, jog įvykio aplinkybės buvo iÅ¡tirtos neiÅ¡samiai, buvo padaryta netinkama iÅ¡vada, kad J. N.-Z. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, praÅ¡o panaikinti nutarimÄ , pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, skirti administracinę nuobaudÄ , o esant įrodymų trÅ«kumų, grÄ Å¾inti bylÄ tyrimui atlikti.           Kaip nurodyta skundžiamame nutarime, santykiai tarp sutuoktinių yra įtempti, nepasitenkinimas vienas kito elgesiu kyla esant net ir paprasčiausiam nesusikalbėjimui.

Tačiau tokie sutuoktinių tarpusavio santykiai turi bÅ«ti sprendžiami abipusiu sutarimu, o to nepasiekus, kylančios elgesio problemos gali bÅ«ti sprendžiamos ir pasitelkiant psichologus.            Teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡ia skundžiamo nutarimo iÅ¡vada.           Kaip nustatyta iÅ¡ skundo nagrinėjimo metu gautos ir iÅ¡tirtos medžiagos, konfliktas kilo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas per vakarienę pasakė apie jau nupirktÄ kelionę, į kuriÄ iÅ¡važiuoja jis su sÅ«numi.

J. N.-Z. susijaudino, karÅ¡tai sureagavo. SÅ«nus jai prieÅ¡taravo. Po 10-15 minučių atvykus pareigÅ«nams, Å¡ie nenustatė smurto, patarė kreiptis į psichologus. Dėl įvykio pareiÅ¡kimÄ V. Z. parašė tik po to, kai 2017 m. kovo 12 d. J. N.-Z. iÅ¡kvietė policijÄ dėl jo elgesio (pareiÅ¡kimo data – 2017 m. kovo 13 d.). Kaip matyti, pats pareiÅ¡kėjas nuo balandžio mėnesio su Å¡eima negyvena, vaikai palikti mamos priežiÅ«rai.            Garso įraÅ¡e užfiksuotas garsus moters verksmas, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, tuo metu namuose buvo vaikai.

Antrajame garso įraÅ¡e užfiksuota, kad pats pareiÅ¡kėjas mano, jog galimai iÅ¡kvietimÄ reikia atÅ¡aukti. Kaip matyti iÅ¡ policijos pareigÅ«nų informacijos, atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ , smurto jie nenustatė.            Minėtų duomenų visumÄ teismas vertina patvirtinančia buvus Å¡eimyninį konfliktÄ , kurį inicijavo pareiÅ¡kėjas. Moters garsus verksmas užfiksuotas garso įraÅ¡e.            Teismas vertina, kad abu tėvai atsakingi už elgesį esant vaikams.

PareiÅ¡kėjas, žinodamas apie žmonos emocines problemas po tėvo mirties, jai netikėtai, esant vaikams, praneÅ¡a nemaloniÄ naujienÄ , po ko žmona susijaudina, o jis skambina policijai. Teismas pasisako, kad sÅ«nus, kuris ginčijosi su motina, įvykio metu buvo vyresnis nei 17 metų, į konfliktÄ buvo įtrauktas tėvo iniciatyva. Pats sÅ«nus mano, kad policijos nereikėjo kviesti. PareiÅ¡kėjas, kaip teigiama, sprendžiantis problemas teisinėmis priemonėmis, yra kvalifikuotas teisininkas, netrukus po įvykio iÅ¡ namų iÅ¡eina ir palieka abu vaikus rÅ«pintis žmonai, nebijodamas, kad Å¡i netinkamai atliks savo pareigas.

           Teismas pasisako, kad ne kiekvienas įvykis yra teisės pažeidimas. Institucija, prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, tinkamai įsigilino į įvykio aplinkybes ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , jo keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2017 m. gegužės 5 d. nutarimÄ Nr. 17NTAN-98399485-17, kuriuo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistÄ ir skundo netenkinti.Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja                                                       (paraÅ¡as)                                                  Nijolė Žimkienė NuoraÅ¡as tikras:Teisėja N. Žimkienė    Â