Legislator Case Law & Legislation
1ca2c5fc-3c19-4ddf-ac05-46b48555b6df AI generated

1ca2c5fc-3c19-4ddf-ac05-46b48555b6df · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 1ca2c5fc-3c19-4ddf-ac05-46b48555b6df
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nedirbantys nuteistieji vegetarai ir ne vegetarai yra diskriminuojami maisto davinio kiekiu bei svoriu dirbančių nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu; nedirbantys vyrai vegetarai valgiaraščio patiekalais ir fiziologinėmis mitybos normomis yra diskriminuojami nedirbančių vyrų ne vegetarų atžvilgiu;

Legislator headnote

AI generated

1ca2c5fc-3c19-4ddf-ac05-46b48555b6df · Vilniaus apygardos administracinis teismas: vegetarams sudarytas netinkamas valgiaraÅ¡tis, per mažas vegetariÅ¡kų produktų asortimentas, kuris užtikrintų pilnavertę mitybÄ , teikiami produktai, kurių vegetarai nevalgo, taigi negauna pilnaverčio maitinimo ir tokiu bÅ«du yra diskriminuojami dėl religinių įsitikinimų. Dėl netinkamo maitinimo ne kartÄ kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administracijÄ ir Kalėjimų departamentÄ , tačiau į jo praÅ¡ymus nebuvo atsižvelgta. Taigi, nuo 2014-06-01 iki 2017-06-20 yra laikomas netinkamomis sÄ lygomis dėl netinkamo maitinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Administracinė byla Nr. I-4941-473/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02832-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas M. N. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės už diskriminacijÄ 5 000,00 Eur, už mitybos normų neatitikimÄ tarp nedirbančių vegetarų ir ne vegetarų 11 150,00 Eur, už netinkamÄ vegetarų maitinimÄ ir diskriminacijÄ religiniu aspektu 7 200,00 Eur, už netinkamai subalansuotÄ vegetarų mitybÄ 3 000,00 Eur. PaaiÅ¡kino, kad buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose nuo 2012 metų balandžio mėnesio iki 2017-06-20. Nuo 2014 metų gegužės mėnesio Vilniaus pataisos namuose dėl pasikeitusių religinių įsitikinimų atsisakė maisto, gauto smurtu, todėl pradėjo maitintis vegetariÅ¡kai. Kalėjimų departamento 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 buvo patvirtinti valgiaraščiai laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims: dirbantiems vegetarams, nedirbantiems, nedirbantiems vegetarams. Å iais valgiaraščiais:

1) nedirbantys nuteistieji vegetarai ir ne vegetarai yra diskriminuojami maisto davinio kiekiu bei svoriu dirbančių nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu;

2) nedirbantys vyrai vegetarai valgiaraščio patiekalais ir fiziologinėmis mitybos normomis yra diskriminuojami nedirbančių vyrų ne vegetarų atžvilgiu;

3) vegetarams sudarytas netinkamas valgiaraÅ¡tis, per mažas vegetariÅ¡kų produktų asortimentas, kuris užtikrintų pilnavertę mitybÄ , teikiami produktai, kurių vegetarai nevalgo, taigi negauna pilnaverčio maitinimo ir tokiu bÅ«du yra diskriminuojami dėl religinių įsitikinimų. Dėl netinkamo maitinimo ne kartÄ kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administracijÄ ir Kalėjimų departamentÄ , tačiau į jo praÅ¡ymus nebuvo atsižvelgta. Taigi, nuo 2014-06-01 iki 2017-06-20 yra laikomas netinkamomis sÄ lygomis dėl netinkamo maitinimo.

Nedirbantys nuteistieji vegetarai ir ne vegetarai yra diskriminuojami maisto davinio kiekiu bei svoriu dirbančiųjų nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu. Neskaitant gaunamų didesnių maisto davinių pagal svorį, dirbantys vyrai dažniau gauna pieno, varÅ¡kės, sÅ«rio ir kiauÅ¡inių. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę visi asmenys, kaip ir nuteistieji, yra lygÅ«s, tačiau įkalinimo įstaigose dirbantys vyrai turi kitokį statusÄ ir jiems suteikiamos privilegijos – duodamas geresnis maitinimas, dažniau duodami geresni produktai ir didesnės įprasto maisto porcijos.

Kalėjimų departamento 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 buvo patvirtinti Valgiaraščiai, kuriais vegetarai yra grubiai diskriminuojami, jiems nustatytos sumažintos maitinimo normos, neatitinkančios fiziologinių mitybos normų. Vegetarai pietums gauna mažesnes maisto porcijas pagal svorį, rečiau gauna pienÄ , varÅ¡kę ir fermentinį sÅ«rį. Be to, pagal teikiamÄ maitinimÄ neatitinka maistinių medžiagų energetinė vertė procentais. Vegetarai gauna ne tik mažesnės energetinės vertės maistÄ , tačiau yra diskriminuojami ne vegetarų atžvilgiu.

Papildomų vegetariÅ¡kų produktų davimas ne vegetarams, kai visi kiti produktai (patiekalai) tiek vegetarams, tiek ne vegetarams yra pateikiami vienodai, yra vegetarų diskriminavimas. Pataisos namuose vegetariÅ¡kai maitintis pradėjo nuo 2014 metų gegužės mėnesio. Yra budistas, todėl vegetaru tapo dėl religinių įsitikinimų, atsisakė valgyti smurtu gautÄ maistÄ , t. y. mėsÄ , žuvį, kiauÅ¡inius. Pagal Kalėjimų departamento 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintÄ ValgiaraÅ¡tį tiek vegetarams, tiek ne vegetarams vakarienės metu mėnesio 1, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 16, 18, 21, 23, 26, 29, 30 dieniomis yra pateikiama žuvis ir žuvies kotletai, bei 24 dienÄ Å¾uvies kotletai pietums.

KiauÅ¡iniai pateikiami 10 dienÄ 2 vnt., 16 dienÄ 1 vnt., 21 dienÄ 2 vnt., 25 dienÄ 2 vnt., 31 dienÄ 2 vnt. Taigi, atsižvelgiant į religinius įsitikinimus, Kalėjimų departamentas sudarė netinkamÄ ir diskriminacinį valgiaraÅ¡tį vegetarams. Dėl netinkamai nustatyto maitinimo, negauna reikiamos maistinės ir energetinės vertės, taigi maitinimas yra nepilnavertis. Dėl žuvies ir kiauÅ¡inių pakeitimo kitais produktais kreipėsi į administracijÄ , tačiau jo praÅ¡ymas tenkintas nebuvo. Susumavus dienos maisto davinio energetinę vertę akivaizdžiai matosi, jog mityba nėra tinkamai subalansuota, vegetarai visomis dienomis gauna per mažai energijos iÅ¡ baltymų, o iÅ¡ riebalų vienÄ dienÄ per daug, kitÄ per mažai.

Vilniaus pataisos namuose gaudavo mažiau maisto nei dirbantys nuteistieji. Dirbantiems nuteistiesiems buvo sudarytos geresnės sÄ lygos, duodamas geresnis maitinimas, didesnės maisto porcijos. Toks dirbančiųjų iÅ¡skyrimas ir geresnių sÄ lygų sudarymas yra nedirbančių vyrų diskriminavimas. Dėl pažeidimų, susijusių su maitinimu, patyrė nepatogumus ir nuolatinį alkį. Nesubalansuotas maitinimas sukėlė fizinę ir psichologinę kančiÄ , sukrėtimÄ , kuris pasireiÅ¡kė įvairiais psichologiniais iÅ¡gyvenimais neviltimi, bejėgiÅ¡kumo jausmu, skriaudos jausmu, liÅ«desiu.

Ilgai trukę negatyvÅ«s iÅ¡gyvenimai buvo nuolatiniai ir dėl savo intensyvumo bei trukmės padarė jam psichologinę traumÄ , taigi jis patyrė neturtinę žalÄ .

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 51–55). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį statusÄ , nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikras asmeninių laisvių suvaržymas yra sÄ lygotas paties pareiÅ¡kėjo neteisėtos veiklos ir yra neiÅ¡vengiamas. Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 ir 27 straipsniuose, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnyje iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistieji asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis pagal savo norus ir religinius įsitikinimus.

Šias teises riboja Konstitucijos 26 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) bei kituose teisės aktuose numatytos pareigos bei draudimai, kurių nuteistieji privalo laikytis ir savo teises bei laisves, tarp jų religines, gali įgyvendinti tik laikydamiesi įstatyme nustatytų pareigų bei draudimų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Vilniaus pataisos namuose nuteistieji maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-04-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintais Valgiaraščiais, kurie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintas mitybos normomas. Minėtame Vyriausybės nutarime nustatyta, kad dienos maisto davinio kaloringumas turi būti 2 298 kcal nedirbantiems vyrams. Faktiškai pagal vegetarinio maitinimo patvirtintus valgiaraščius mėnesio davinio dienos vidutinis maisto davinio kaloringumas yra 2 375 kcal.

Dienos maisto davinio kaloringumas yra 77 kcal didesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos fiziologinės mitybos normos. Maitinimas pagal vegetarinio maitinimo valgiaraÅ¡tį atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas ir visiÅ¡kai atitinka tame tarpe ir reikalingÄ baltymų paros normÄ . Vilniaus pataisos namai nuo 2015-01-15 perka maitinimo paslaugÄ iÅ¡ UAB „Pontem“. Pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį UAB „Pontem“ įsipareigojo teikti paslaugÄ Vilniaus pataisos namams pagal sutarties 3.1 punkte nurodytÄ maitinimo paslaugos kainÄ , savo rizika bei sÄ skaita kaip įmanoma rÅ«pestingai ir efektyviai, įskaitant, be neapsiribojant, paslaugos teikimÄ pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktikÄ , panaudodama visus reikiamus įgÅ«džius, žinias.

Teikti paslaugÄ , kurios kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties 1 priede „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ nurodytus reikalavimus (sutarties 6.1.1 punktas). Sutarties 1 priede „Nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo techninėje specifikacijoje“ numatyta, kad įstaigos nuteistiesiems maistas turi bÅ«ti gaminamas ir pateikiamas tris kartus per parÄ . Ä®staigos pateikiamas maistas turi atitikti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas valgiaraÅ¡tyje nustatytas normas ir kiekius.

Valgiaraštyje nurodyti patiekalai turi būti gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant valgiaraščių prieduose nurodytus maisto produktų ir žaliavų kiekius, atsižvelgiant į faktiškai maitinamų asmenų skaičių. Vilniaus pataisos namų teritorijoje yra veikianti parduotuvė, kurioje nuteistieji turi galimybę įsigyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse leidžiamus įsigyti ir turėti maisto produktus, būtiniausius reikmenis ir kitus daiktus. Iš atsiskaitymo su kreditoriais apskaitos žiniaraščio išrašo matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 metų sausio mėnesio iki 2017 metų birželio mėnesio nuolat apsipirkdavo pataisos įstaigos parduotuvėje.

Pareiškėjas skunde neįvardija kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu Vilniaus pataisos namai būtų pažeidę pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Minėta, kad nuteistųjų valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu, o Vilniaus pataisos namai, kaip Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga privalo užtikrinti, kad priimti sprendimai būtų vykdomi. Pareiškėjas teismui nėra pateikęs objektyvių duomenų, kad Vilniaus pataisos namų administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę jo teises ar teisėtus interesus.

Pareiškėjas skunde visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių, jo nurodytų tariamų pažeidimų, ir jam padarytos neturtinės žalos.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 78–81). PaaiÅ¡kino, kad fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, iÅ¡ kurių matyti, kad fiziologinės normos priklauso nuo lyties, amžiaus ir nuo to, ar asmuo yra dirbantis, t. y. teikiamo maisto kaloringumas skiriasi vyrams ir moterims, dirbantiems ir nedirbantiems bei pilnamečiams ir nepilnamečiams. Å iuo metu nuteisti / suimti asmenys, kurie dėl religinių ar kitų priežasčių atsisako įprasto, patvirtinto maitinimo, maitinami pagal vegetarinį maitinimÄ . Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos užtikrina, kad jose laikomi asmenys bÅ«tų maitinami vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat užtikrinama, kad visi nuteisti / suimti asmenys turėtų pasirinkimo galimybę ir patys nuspręsti pagal kokį patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį jie bÅ«tų maitinami. Nenustačius, kad Vilniaus pataisos namai ir Kalėjimų departamentas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamÄ mitybÄ , nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Skundas atmetamas

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis nustato, jog žmogaus laisvė iÅ¡pažinti ir skleisti religijÄ arba tikėjimÄ negali bÅ«ti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai bÅ«tina garantuoti visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių sveikatÄ ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Konstitucijos 27 straipsnis nustato, kad žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali bÅ«ti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos. Å iuo nutarimu patvirtintos fiziologinės mitybos normos dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, fiziologinės mitybos normos dirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, fiziologinės mitybos normos nedirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose ir fiziologinės mitybos normos nepilnamečiams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Fiziologinėse mitybos normose nedirbantiems vyrams, laikomiems laisvės atėmimo vietose nustatyta, jog fiziologinė norma (kiekis vienam asmeniui per parÄ ) yra 2 298 kcal. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtinti valgiaraÅ¡tis nedirbantiems vyrams; valgiaraÅ¡tis dirbančioms moterims, valgiaraÅ¡tis nedirbančioms moterims; valgiaraÅ¡tis nepilnamečiams; valgiaraÅ¡tis nėščioms moterims; valgiaraÅ¡tis krÅ«timi maitinančioms moterims; valgiaraÅ¡tis dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraÅ¡tis nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraÅ¡tis dirbančioms moterims (vegetarėms); valgiaraÅ¡tis nedirbančioms moterims (vegetarėms) ir dietinio maitinimo valgiaraÅ¡tis (toliau kartu – Valgiaraščiai).

Tarp Vilniaus pataisos namų ir UAB „Pontem“ sudaryta 2015-01-15 maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 24-3, kuria Vilniaus pataisos namai iÅ¡ UAB „Pontem“ perka nuteistųjų maitinimo paslaugÄ , pagal techninę sutartyje nustatytÄ techninę specifikacijÄ . Pagal Å¡ios sutarties 6.1.1 punktÄ UAB „Pontem“ įsipareigojo pagal sutarties 3.1 punkte nurodytÄ maitinimo paslaugos kainÄ , savo rizika bei sÄ skaita kaip įmanoma rÅ«pestingai ir efektyviai teikti paslaugÄ pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktikÄ , panaudodama visus reikiamus įgudžius ir žinias.

PareiÅ¡kėjo manymu nedirbantys nuteistieji vegetarai ir ne vegetarai yra diskriminuojami maisto davinio kiekiu bei svoriu dirbančių nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu, nedirbantys vyrai vegetarai valgiaraščio patiekalais ir fiziologinėmis mitybos normomis yra diskriminuojami nedirbančių vyrų ne vegetarų atžvilgiu, o vegetarams sudarytas netinkamas valgiaraÅ¡tis, per mažas vegetariÅ¡kų produktų asortimentas, kuris užtikrintų pilnavertę mitybÄ , teikiami produktai, kurių vegetarai nevalgo, taigi negauna pilnaverčio maitinimo ir tokiu bÅ«du yra diskriminuojami dėl religinių įsitikinimų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo teikiamas vegetarinis maitinimas nedirbančiam vyrui. Šis maitinimas pareiškėjui skirtas vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintu valgiaraščiu nedirbantiems vyrams vegetarams. Minėta, jog pagal Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ bei byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog Vilniaus pataisos namai teikdami maitinimÄ pareiÅ¡kėjui, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir kurio teisės bei laisvės suvaržytos įstatymu, vadovavosi jo teisinį statusÄ reglamentuojančiais teisės aktais ir maitinimÄ skyrė remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintu valgiaraščiu nedirbantiems vyrams vegetarams.

Taigi Å¡iuo atveju pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjas maisto davinio kiekiu bei svoriu buvo diskriminuojamas dirbančių nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu, valgiaraščio patiekalais ir fiziologinėmis mitybos normomis diskriminuojamas nedirbančių vyrų ne vegetarų atžvilgiu ar, kad vegetarams sudarytas netinkamas valgiaraÅ¡tis, per mažas vegetariÅ¡kų produktų asortimentas, kuris užtikrintų pilnavertę mitybÄ , teikiami produktai, kurių vegetarai nevalgo, taigi negauna pilnaverčio maitinimo ir tokiu bÅ«du yra diskriminuojami dėl religinių įsitikinimų, pagrindo nėra.

Byloje taip pat nenustatyta, jog UAB „Pontem“ pagal 2015-01-15 sudarytÄ maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 24-3 teikianti maitinimÄ Vilniaus pataisos namuose laikomiems asmenims, Å¡iÄ sutartį bÅ«tų pažeidusi ir neužtikrinusi maisto kiekio ir kokybės. Be to pažymėtina, jog Vilniaus pataisos namų teritorijoje yra veikianti parduotuvė, kurioje nuteistieji gali įsigyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytus maisto produktus ir taip papildyti trÅ«kstamų produktų racionÄ .

Prievolės atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos iÅ¡ pirmiau minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Vilniaus pataisos namai ar Kalėjimų departamentas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliktų neteisėtus veiksmus, taigi nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ .

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai

Violeta Balčytienė