1ca2c5fc-3c19-4ddf-ac05-46b48555b6df · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatednedirbantys nuteistieji vegetarai ir ne vegetarai yra diskriminuojami maisto davinio kiekiu bei svoriu dirbanÄių nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu; nedirbantys vyrai vegetarai valgiaraÅ¡Äio patiekalais ir fiziologinÄmis mitybos normomis yra diskriminuojami nedirbanÄių vyrų ne vegetarų atžvilgiu;
Legislator headnote
AI generated1ca2c5fc-3c19-4ddf-ac05-46b48555b6df · Vilniaus apygardos administracinis teismas: vegetarams sudarytas netinkamas valgiaraÅ¡tis, per mažas vegetariÅ¡kų produktų asortimentas, kuris užtikrintų pilnavertÄ mitybÄ , teikiami produktai, kurių vegetarai nevalgo, taigi negauna pilnaverÄio maitinimo ir tokiu bÅ«du yra diskriminuojami dÄl religinių įsitikinimų. DÄl netinkamo maitinimo ne kartÄ kreipÄsi į Vilniaus pataisos namų administracijÄ ir KalÄjimų departamentÄ , taÄiau į jo praÅ¡ymus nebuvo atsižvelgta. Taigi, nuo 2014-06-01 iki 2017-06-20 yra laikomas netinkamomis sÄ lygomis dÄl netinkamo maitinimo.
Full text
 AdministracinÄ byla Nr. I-4941-473/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02832-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Violeta BalÄytienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl žalos atlyginimo.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs administracinÄ bylÄ ,
n u s t a t Ä :
PareiÅ¡kÄjas M. N. kreipÄsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs už diskriminacijÄ 5 000,00 Eur, už mitybos normų neatitikimÄ tarp nedirbanÄių vegetarų ir ne vegetarų 11 150,00 Eur, už netinkamÄ vegetarų maitinimÄ ir diskriminacijÄ religiniu aspektu 7 200,00 Eur, už netinkamai subalansuotÄ vegetarų mitybÄ 3 000,00 Eur. PaaiÅ¡kino, kad buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose nuo 2012 metų balandžio mÄnesio iki 2017-06-20. Nuo 2014 metų gegužÄs mÄnesio Vilniaus pataisos namuose dÄl pasikeitusių religinių įsitikinimų atsisakÄ maisto, gauto smurtu, todÄl pradÄjo maitintis vegetariÅ¡kai. KalÄjimų departamento 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 buvo patvirtinti valgiaraÅ¡Äiai laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims: dirbantiems vegetarams, nedirbantiems, nedirbantiems vegetarams. Å iais valgiaraÅ¡Äiais:
1) nedirbantys nuteistieji vegetarai ir ne vegetarai yra diskriminuojami maisto davinio kiekiu bei svoriu dirbanÄių nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu;
2) nedirbantys vyrai vegetarai valgiaraÅ¡Äio patiekalais ir fiziologinÄmis mitybos normomis yra diskriminuojami nedirbanÄių vyrų ne vegetarų atžvilgiu;
3) vegetarams sudarytas netinkamas valgiaraÅ¡tis, per mažas vegetariÅ¡kų produktų asortimentas, kuris užtikrintų pilnavertÄ mitybÄ , teikiami produktai, kurių vegetarai nevalgo, taigi negauna pilnaverÄio maitinimo ir tokiu bÅ«du yra diskriminuojami dÄl religinių įsitikinimų. DÄl netinkamo maitinimo ne kartÄ kreipÄsi į Vilniaus pataisos namų administracijÄ ir KalÄjimų departamentÄ , taÄiau į jo praÅ¡ymus nebuvo atsižvelgta. Taigi, nuo 2014-06-01 iki 2017-06-20 yra laikomas netinkamomis sÄ lygomis dÄl netinkamo maitinimo.
Nedirbantys nuteistieji vegetarai ir ne vegetarai yra diskriminuojami maisto davinio kiekiu bei svoriu dirbanÄiųjų nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu. Neskaitant gaunamų didesnių maisto davinių pagal svorį, dirbantys vyrai dažniau gauna pieno, varÅ¡kÄs, sÅ«rio ir kiauÅ¡inių. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinÄ teisÄ visi asmenys, kaip ir nuteistieji, yra lygÅ«s, taÄiau įkalinimo įstaigose dirbantys vyrai turi kitokį statusÄ ir jiems suteikiamos privilegijos â duodamas geresnis maitinimas, dažniau duodami geresni produktai ir didesnÄs įprasto maisto porcijos.
KalÄjimų departamento 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 buvo patvirtinti ValgiaraÅ¡Äiai, kuriais vegetarai yra grubiai diskriminuojami, jiems nustatytos sumažintos maitinimo normos, neatitinkanÄios fiziologinių mitybos normų. Vegetarai pietums gauna mažesnes maisto porcijas pagal svorį, reÄiau gauna pienÄ , varÅ¡kÄ ir fermentinį sÅ«rį. Be to, pagal teikiamÄ maitinimÄ neatitinka maistinių medžiagų energetinÄ vertÄ procentais. Vegetarai gauna ne tik mažesnÄs energetinÄs vertÄs maistÄ , taÄiau yra diskriminuojami ne vegetarų atžvilgiu.
Papildomų vegetariÅ¡kų produktų davimas ne vegetarams, kai visi kiti produktai (patiekalai) tiek vegetarams, tiek ne vegetarams yra pateikiami vienodai, yra vegetarų diskriminavimas. Pataisos namuose vegetariÅ¡kai maitintis pradÄjo nuo 2014 metų gegužÄs mÄnesio. Yra budistas, todÄl vegetaru tapo dÄl religinių įsitikinimų, atsisakÄ valgyti smurtu gautÄ maistÄ , t. y. mÄsÄ , žuvį, kiauÅ¡inius. Pagal KalÄjimų departamento 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintÄ ValgiaraÅ¡tį tiek vegetarams, tiek ne vegetarams vakarienÄs metu mÄnesio 1, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 16, 18, 21, 23, 26, 29, 30 dieniomis yra pateikiama žuvis ir žuvies kotletai, bei 24 dienÄ Å¾uvies kotletai pietums.
KiauÅ¡iniai pateikiami 10 dienÄ 2 vnt., 16 dienÄ 1 vnt., 21 dienÄ 2 vnt., 25 dienÄ 2 vnt., 31 dienÄ 2 vnt. Taigi, atsižvelgiant į religinius įsitikinimus, KalÄjimų departamentas sudarÄ netinkamÄ ir diskriminacinį valgiaraÅ¡tį vegetarams. DÄl netinkamai nustatyto maitinimo, negauna reikiamos maistinÄs ir energetinÄs vertÄs, taigi maitinimas yra nepilnavertis. DÄl žuvies ir kiauÅ¡inių pakeitimo kitais produktais kreipÄsi į administracijÄ , taÄiau jo praÅ¡ymas tenkintas nebuvo. Susumavus dienos maisto davinio energetinÄ vertÄ akivaizdžiai matosi, jog mityba nÄra tinkamai subalansuota, vegetarai visomis dienomis gauna per mažai energijos iÅ¡ baltymų, o iÅ¡ riebalų vienÄ dienÄ per daug, kitÄ per mažai.
Vilniaus pataisos namuose gaudavo mažiau maisto nei dirbantys nuteistieji. Dirbantiems nuteistiesiems buvo sudarytos geresnÄs sÄ lygos, duodamas geresnis maitinimas, didesnÄs maisto porcijos. Toks dirbanÄiųjų iÅ¡skyrimas ir geresnių sÄ lygų sudarymas yra nedirbanÄių vyrų diskriminavimas. DÄl pažeidimų, susijusių su maitinimu, patyrÄ nepatogumus ir nuolatinį alkį. Nesubalansuotas maitinimas sukÄlÄ fizinÄ ir psichologinÄ kanÄiÄ , sukrÄtimÄ , kuris pasireiÅ¡kÄ Ä¯vairiais psichologiniais iÅ¡gyvenimais neviltimi, bejÄgiÅ¡kumo jausmu, skriaudos jausmu, liÅ«desiu.
Ilgai trukÄ negatyvÅ«s iÅ¡gyvenimai buvo nuolatiniai ir dÄl savo intensyvumo bei trukmÄs padarÄ jam psichologinÄ traumÄ , taigi jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 51â55). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjas yra asmuo, turintis specifinį statusÄ , nes atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, todÄl jo tam tikras asmeninių laisvių suvaržymas yra sÄ lygotas paties pareiÅ¡kÄjo neteisÄtos veiklos ir yra neiÅ¡vengiamas. Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 ir 27 straipsniuose, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnyje iÅ¡dÄstytÄ teisinį reglamentavimÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistieji asmenys, atliekantys laisvÄs atÄmimo bausmÄ, negali naudotis absoliuÄiomis teisÄmis pagal savo norus ir religinius įsitikinimus.
Å ias teises riboja Konstitucijos 26 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs (toliau â Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs) bei kituose teisÄs aktuose numatytos pareigos bei draudimai, kurių nuteistieji privalo laikytis ir savo teises bei laisves, tarp jų religines, gali įgyvendinti tik laikydamiesi įstatyme nustatytų pareigų bei draudimų laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu.
Vilniaus pataisos namuose nuteistieji maitinami vadovaujantis KalÄjimų departamento direktoriaus 2014-04-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintais ValgiaraÅ¡Äiais, kurie atitinka Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 âDÄl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtinimoâ patvirtintas mitybos normomas. MinÄtame VyriausybÄs nutarime nustatyta, kad dienos maisto davinio kaloringumas turi bÅ«ti 2 298 kcal nedirbantiems vyrams. FaktiÅ¡kai pagal vegetarinio maitinimo patvirtintus valgiaraÅ¡Äius mÄnesio davinio dienos vidutinis maisto davinio kaloringumas yra 2 375 kcal.
Dienos maisto davinio kaloringumas yra 77 kcal didesnis nei Lietuvos Respublikos VyriausybÄs patvirtintos fiziologinÄs mitybos normos. Maitinimas pagal vegetarinio maitinimo valgiaraÅ¡tį atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas ir visiÅ¡kai atitinka tame tarpe ir reikalingÄ baltymų paros normÄ . Vilniaus pataisos namai nuo 2015-01-15 perka maitinimo paslaugÄ iÅ¡ UAB âPontemâ. Pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį UAB âPontemâ įsipareigojo teikti paslaugÄ Vilniaus pataisos namams pagal sutarties 3.1 punkte nurodytÄ maitinimo paslaugos kainÄ , savo rizika bei sÄ skaita kaip įmanoma rÅ«pestingai ir efektyviai, įskaitant, be neapsiribojant, paslaugos teikimÄ pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktikÄ , panaudodama visus reikiamus įgÅ«džius, žinias.
Teikti paslaugÄ , kurios kokybÄ ir kiti kriterijai atitinka sutarties 1 priede âMaitinimo paslaugos techninÄ specifikacijaâ nurodytus reikalavimus (sutarties 6.1.1 punktas). Sutarties 1 priede âNuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo techninÄje specifikacijojeâ numatyta, kad įstaigos nuteistiesiems maistas turi bÅ«ti gaminamas ir pateikiamas tris kartus per parÄ . Ä®staigos pateikiamas maistas turi atitikti KalÄjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas valgiaraÅ¡tyje nustatytas normas ir kiekius.
ValgiaraÅ¡tyje nurodyti patiekalai turi bÅ«ti gaminami pagal patiekalų receptÅ«ras, panaudojant valgiaraÅ¡Äių prieduose nurodytus maisto produktų ir žaliavų kiekius, atsižvelgiant į faktiÅ¡kai maitinamų asmenų skaiÄių. Vilniaus pataisos namų teritorijoje yra veikianti parduotuvÄ, kurioje nuteistieji turi galimybÄ Ä¯sigyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄse leidžiamus įsigyti ir turÄti maisto produktus, bÅ«tiniausius reikmenis ir kitus daiktus. IÅ¡ atsiskaitymo su kreditoriais apskaitos žiniaraÅ¡Äio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kÄjas laikotarpiu nuo 2015 metų sausio mÄnesio iki 2017 metų birželio mÄnesio nuolat apsipirkdavo pataisos įstaigos parduotuvÄje.
PareiÅ¡kÄjas skunde neįvardija kokiais konkreÄiais veiksmais ar neveikimu Vilniaus pataisos namai bÅ«tų pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo teises ar teisÄtus interesus. MinÄta, kad nuteistųjų valgiaraÅ¡Äiai yra patvirtinti KalÄjimų departamento direktoriaus įsakymu, o Vilniaus pataisos namai, kaip KalÄjimų departamentui pavaldi įstaiga privalo užtikrinti, kad priimti sprendimai bÅ«tų vykdomi. PareiÅ¡kÄjas teismui nÄra pateikÄs objektyvių duomenų, kad Vilniaus pataisos namų administracija savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidÄ jo teises ar teisÄtus interesus.
PareiÅ¡kÄjas skunde visiÅ¡kai nepagrindÄ ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių, jo nurodytų tariamų pažeidimų, ir jam padarytos neturtinÄs žalos.
AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama KalÄjimų departamento su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 78â81). PaaiÅ¡kino, kad fiziologinÄs mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, yra patvirtintos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, iÅ¡ kurių matyti, kad fiziologinÄs normos priklauso nuo lyties, amžiaus ir nuo to, ar asmuo yra dirbantis, t. y. teikiamo maisto kaloringumas skiriasi vyrams ir moterims, dirbantiems ir nedirbantiems bei pilnameÄiams ir nepilnameÄiams. Å iuo metu nuteisti / suimti asmenys, kurie dÄl religinių ar kitų priežasÄių atsisako įprasto, patvirtinto maitinimo, maitinami pagal vegetarinį maitinimÄ . LaisvÄs atÄmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos užtikrina, kad jose laikomi asmenys bÅ«tų maitinami vadovaujantis teisÄs aktų nustatyta tvarka. Taip pat užtikrinama, kad visi nuteisti / suimti asmenys turÄtų pasirinkimo galimybÄ ir patys nusprÄsti pagal kokį patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį jie bÅ«tų maitinami. NenustaÄius, kad Vilniaus pataisos namai ir KalÄjimų departamentas pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ tinkamÄ mitybÄ , nÄra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Skundas atmetamas
Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinÄs normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavÄs, kad bÅ«tinybÄ atlyginti asmeniui padarytÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinÄ ar moralinÄ Å¾alÄ , ji bus teisingai atlyginta.
Valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, ir savivaldybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybÄs darbuotojo kaltÄs (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs, todÄl vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybÄs ir savivaldybÄs atsakomybÄ atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrÄžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) sprendimai administracinÄse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
LVAT bylose dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinÄs žalos įrodinÄjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinÄ Å¾ala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. TodÄl įrodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas â neturtinÄs žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas (LVAT 2007-06-26 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis nustato, jog žmogaus laisvÄ iÅ¡pažinti ir skleisti religijÄ arba tikÄjimÄ negali bÅ«ti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai bÅ«tina garantuoti visuomenÄs saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių sveikatÄ ir dorovÄ, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Konstitucijos 27 straipsnis nustato, kad žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikÄjimu negali bÅ«ti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos pilieÄiai turi visas Lietuvos Respublikos pilieÄiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, â pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalÄjimuose maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis FiziologinÄmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietos. Å iuo nutarimu patvirtintos fiziologinÄs mitybos normos dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, fiziologinÄs mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, fiziologinÄs mitybos normos dirbanÄioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, fiziologinÄs mitybos normos nedirbanÄioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose ir fiziologinÄs mitybos normos nepilnameÄiams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose. FiziologinÄse mitybos normose nedirbantiems vyrams, laikomiems laisvÄs atÄmimo vietose nustatyta, jog fiziologinÄ norma (kiekis vienam asmeniui per parÄ ) yra 2 298 kcal. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtinti valgiaraÅ¡tis nedirbantiems vyrams; valgiaraÅ¡tis dirbanÄioms moterims, valgiaraÅ¡tis nedirbanÄioms moterims; valgiaraÅ¡tis nepilnameÄiams; valgiaraÅ¡tis nÄÅ¡Äioms moterims; valgiaraÅ¡tis krÅ«timi maitinanÄioms moterims; valgiaraÅ¡tis dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraÅ¡tis nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraÅ¡tis dirbanÄioms moterims (vegetarÄms); valgiaraÅ¡tis nedirbanÄioms moterims (vegetarÄms) ir dietinio maitinimo valgiaraÅ¡tis (toliau kartu â ValgiaraÅ¡Äiai).
Tarp Vilniaus pataisos namų ir UAB âPontemâ sudaryta 2015-01-15 maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 24-3, kuria Vilniaus pataisos namai iÅ¡ UAB âPontemâ perka nuteistųjų maitinimo paslaugÄ , pagal techninÄ sutartyje nustatytÄ techninÄ specifikacijÄ . Pagal Å¡ios sutarties 6.1.1 punktÄ UAB âPontemâ įsipareigojo pagal sutarties 3.1 punkte nurodytÄ maitinimo paslaugos kainÄ , savo rizika bei sÄ skaita kaip įmanoma rÅ«pestingai ir efektyviai teikti paslaugÄ pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktikÄ , panaudodama visus reikiamus įgudžius ir žinias.
PareiÅ¡kÄjo manymu nedirbantys nuteistieji vegetarai ir ne vegetarai yra diskriminuojami maisto davinio kiekiu bei svoriu dirbanÄių nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu, nedirbantys vyrai vegetarai valgiaraÅ¡Äio patiekalais ir fiziologinÄmis mitybos normomis yra diskriminuojami nedirbanÄių vyrų ne vegetarų atžvilgiu, o vegetarams sudarytas netinkamas valgiaraÅ¡tis, per mažas vegetariÅ¡kų produktų asortimentas, kuris užtikrintų pilnavertÄ mitybÄ , teikiami produktai, kurių vegetarai nevalgo, taigi negauna pilnaverÄio maitinimo ir tokiu bÅ«du yra diskriminuojami dÄl religinių įsitikinimų.
NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjui buvo teikiamas vegetarinis maitinimas nedirbanÄiam vyrui. Å is maitinimas pareiÅ¡kÄjui skirtas vadovaujantis VyriausybÄs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis FiziologinÄmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietos bei KalÄjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintu valgiaraÅ¡Äiu nedirbantiems vyrams vegetarams. MinÄta, jog pagal Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos pilieÄiai turi visas Lietuvos Respublikos pilieÄiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.
Atsižvelgiant į ginÄui aktualų teisinį reglamentavimÄ bei byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog Vilniaus pataisos namai teikdami maitinimÄ pareiÅ¡kÄjui, kuris atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ ir kurio teisÄs bei laisvÄs suvaržytos įstatymu, vadovavosi jo teisinį statusÄ reglamentuojanÄiais teisÄs aktais ir maitinimÄ skyrÄ remdamiesi Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis FiziologinÄmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietos bei KalÄjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintu valgiaraÅ¡Äiu nedirbantiems vyrams vegetarams.
Taigi Å¡iuo atveju pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kÄjas maisto davinio kiekiu bei svoriu buvo diskriminuojamas dirbanÄių nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu, valgiaraÅ¡Äio patiekalais ir fiziologinÄmis mitybos normomis diskriminuojamas nedirbanÄių vyrų ne vegetarų atžvilgiu ar, kad vegetarams sudarytas netinkamas valgiaraÅ¡tis, per mažas vegetariÅ¡kų produktų asortimentas, kuris užtikrintų pilnavertÄ mitybÄ , teikiami produktai, kurių vegetarai nevalgo, taigi negauna pilnaverÄio maitinimo ir tokiu bÅ«du yra diskriminuojami dÄl religinių įsitikinimų, pagrindo nÄra.
Byloje taip pat nenustatyta, jog UAB âPontemâ pagal 2015-01-15 sudarytÄ maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 24-3 teikianti maitinimÄ Vilniaus pataisos namuose laikomiems asmenims, Å¡iÄ sutartį bÅ«tų pažeidusi ir neužtikrinusi maisto kiekio ir kokybÄs. Be to pažymÄtina, jog Vilniaus pataisos namų teritorijoje yra veikianti parduotuvÄ, kurioje nuteistieji gali įsigyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄse numatytus maisto produktus ir taip papildyti trÅ«kstamų produktų racionÄ .
PrievolÄs atlyginti patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygas ir nenustaÄius bent vienos iÅ¡ pirmiau minÄtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolÄ atlyginti žalÄ . Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarimas). NagrinÄjamu atveju nenustatyta, kad Vilniaus pataisos namai ar KalÄjimų departamentas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu atliktų neteisÄtus veiksmus, taigi nÄra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, todÄl nÄra pagrindo priteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
PareiÅ¡kÄjo M. N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjai
Violeta BalÄytienÄ