2024-04-10 Nr. AB-6445-3-62-3-01554-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-79-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01554-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Komunalinių paslaugų centras (toliau – ir Centras, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. M. (toliau – ir atsakovas) 120,52 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatais (toliau – ir 2021 m. Nuostatai), Savivaldybėje buvo įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi atsakovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), atsakovas pagal 2021 m. Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovui buvo išrašyti ir nekilnojamojo turto objekto adresu bei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu pateikti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimai, elektroniniu paštu pateiktas priminimas apie susidariusią skolą, tačiau atsakovas nėra sumokėjęs 120,52 Eur vietinės rinkliavos.

3. Atsakovas V. M. atsiliepime į Centro į prašymą prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad jokių paslaugų atliekų tvarkymo srityje negavo, pareiškėjas jų neteikia ir nesilaiko teisės aktų, reglamentuojančių komunalinių atliekų tvarkymą, reikalavimų. Atsakovo įsitikinimu, vietinė rinkliava jam apskaičiuota neteisingai.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu patenkino pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 120,52 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

5. Teismas nurodė, kad Savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatus (toliau – ir 2020 m. Nuostatai) bei nustatė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas pažymėjo, kad ir 2020 m. Nuostatų, ir 2021 m. Nuostatų 5.5 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, naudojantys jį ar juo disponuojantys (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.

6. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį Savivaldybės teritorijoje, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Į bylą pateikti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai patvirtino, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu atsakovas nėra sumokėjęs jam apskaičiuotos prašomos priteisti 120,52 Eur vietinės rinkliavos, todėl susidarė įsiskolinimas.

7. Teismas analizavo byloje esančius įrodymus, susijusius su Centro teikiamais atsakymais į atsakovo paklausimus ir prašymus, pažymėjo, kad pagal teismų praktiką rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas. Teismas iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų nustatė, kad apskaičiuojant vietinės rinkliavos mokestį už ginčo nekilnojamojo turto objektą, buvo skaičiuojamos pastovioji ir kintamoji dedamosios dalys, t. y. pagal 2021 m. Nuostatų 30 punktą ir šių nuostatų 1 priede nustatytus vietinės rinkliavos dydžius.

8. Dėl atsakovo teiginių, kad pareiškėjo reikalavimas mokėti vietinę rinkliavą nepagrįstas, kad atsakovas Gyvenamuoju namu nesinaudoja, o pareiškėjas paslaugų neteikia, teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, pabrėžė, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovui kyla pagal Savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas, esantis Savivaldybės teritorijoje, todėl pagal teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kyla pareiga mokėti vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją dalį.

9. Teismas analizavo 2021 m. Nuostatų 56–59 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios ir pastoviosios dalių sąlygas ir tvarką. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pareiškėjui būtų deklaravęs nesinaudojimo Gyvenamuoju namu faktą, taip pat nebuvo duomenų, kad būtų pateikęs prašymą, jog nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, būtų įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją. Nors byloje buvo duomenų, kad atsakovui pareiškėjas raštu išaiškino atleidimo nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo tvarką, tačiau teismas darė išvadą, kad atsakovas prašymo atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo neteikė. Teismas nenustatė, kad atsakovui buvo taikyta vietinės rinkliavos lengvata. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovui vietinė rinkliava (pastovioji ir kintamoji dalys) apskaičiuota pagrįstai.

10. Atsižvelgęs į teismų praktiką, teisinį reguliavimą, į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą, arba prašymą, kad nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, būtų įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir tokie prašymai buvo tenkinti, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas iš atsakovo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. tenkintinas visa apimtimi.

III. 11. Atsakovas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą.

12. Atsakovas tvirtina, kad teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio reikalavimų, teismas visiškai nenurodė, kodėl atsakovo atsikirtimų nevertino (atmetė), todėl teismo sprendimas šališkas.

13. Atsakovo įsitikinimu, vietinė rinkliava sietina su atitinkamomis paslaugomis. Atsakovas, kuris Gyvenamąjį namą 2019 metais paveldėjo iš 2018 metais mirusio tėvo, nėra gavęs jokios informacijos apie Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus 2021 m. Nuostatus, tik 2022 m. balandžio 25 d. gavo pirmą priminimą sumokėti skolą, susidariusią už nesuteiktas paslaugas, nors jokios paslaugos jam nebuvo teikiamos.

14. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, kuriose įtvirtinta galimybė atsisakyti įvykdyti prievolę, atsakovas nėra gavęs jokio pranešimo, kaip Savivaldybėje bus vykdomos prievolės, susijusios su komunalinių atliekų surinkimu ir tvarkymu. Atsakovas pastebi, kad teismas sprendime nepasisakė dėl galimybės grąžinti ar perskaičiuoti vietinę rinkliavą pagal 2021 m. Nuostatų 69 punktą, o šios nuostatos atsakovo atveju taikytinos. Atsakovui pareiškėjo teiktuose atsakymuose (raštuose) apie 2021 m. Nuostatų 69 punktą nebuvo paaiškinta, todėl negalima teigti, kad pareiškėjas išsamiai išaiškino vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti 120,52 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.

16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovui ginčo laikotarpiu priklausė Gyvenamasis namas, esantis Savivaldybės teritorijoje, atsakovas nėra atleistas nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies mokėjimo teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo vietinės rinkliavos 120,52 Eur įsiskolinimą.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino jo pateiktų įrodymų, buvo šališkas. Atsakovas laikos pozicijos, kad jam jokios paslaugos, susijusios su komunalinių atliekų surinkimu ir tvarkymu, neteikiamos, todėl pareiškėjas neturi teisės reikalauti sumokėti apskaičiuotą vietinę rinkliavą.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko, įskaitant) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

20. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Kauno rajono savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Rinkliavų įstatymu patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatus (t. y. 2020 m. Nuostatus). Minėtų nuostatų 5.4 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) – tai Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal 2020 m. Nuostatų 5.5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai– komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, naudojantys jį ar juo disponuojantys (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Nuo 2021 m. vasario 27 d. įsigaliojusiuose 2021 m. Nuostatuose iš pateikiamos analogiškos vietinės rinkliavos bei vietinės rinkliavos mokėtojo sąvokos (2021 m. Nuostatų 5.4; 5.5 p.).

21. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-389-552/2022).

22. Byloje pateiktas 2023 m. liepos 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovas nuo 2023 m. gegužės 31 d. asmeninės nuosavybes teise valdo nekilnojamojo turto objektą, t. y. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį ir apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad nuosavybės teisės įregistravimo į Gyvenamąjį namą, taip pat į ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius (stoginę) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindas yra 2020 m. birželio 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. LG-2426, 2023 m. gegužės 29 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. 5863 ir 2023 m. gegužės 29 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartis Nr. 5866. Byloje atsakovas nurodė, kad jis ginčo nekilnojamąjį turtą paveldėjo 2019 metais, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties jis naudojosi valda (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. atsakovas neginčijo, kad nuo 2020 m. kovo mėn., kai Savivaldybėje buvo įvesta vietinė rinkliava, atsakovas naudojosi Gyvenamuoju namu. Minėtos aplinkybės lemia, kad atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas 2020 m. Nuostatų ir 2021 m. Nuostatų prasme.

23. Dėl apelianto argumentų, kad jam neteikiamos atitinkamos paslaugos, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-391-629/2023). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyvūs atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir teismo šališkumo. Visais atvejais abejonės dėl teismo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2023 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023 ir kt.). Vien tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu, t. y. teismo vykdoma jurisdikcine veikla, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas. Šiuo atveju atsakovas nedetalizavo, kokie teismo veiksmai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jam kėlė abejonių dėl teismo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi.

27. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo bylos šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, be kita ko, išsamiai aptarė 2021 m. Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį atleidimo nuo vietinės rinkliavos (pastoviosios ir / ar kintamosios dalies) pagrindus ir tvarką, atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui neatleidus atsakovo nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies mokėjimo, jam (pareiškėjui) nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti vietinės rinkliavos už naudojimąsi Gyvenamuoju namu. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos nepasisakė dėl 2021 m. Nuostatų 69 punkto taikymo, t. y. dėl galimybės grąžinti ar perskaičiuoti vietinę rinkliavą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nagrinėjamo ginčo esminis dalykas yra tai, ar pagrįstai pareiškėjas iš atsakovo reikalauja sumokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, t. y. nagrinėjamos bylos dalykas nėra Centro ir Kauno rajono savivaldybės administracijos teiktų atsakymų į atsakovo kreipimusis teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Akcentuotina, kad 2020 m. ir 2021 m. Nuostatai yra Savivaldybės tarybos priimti norminiai teisės aktai, viešai paskelbti Teisės aktų registre, todėl apelianto teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą ir atleidimo nuo vietinės rinkliavos ar jos perskaičiavimo (grąžinimo) tvarką, yra nepagrįsti.

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo, kaip ginčo nekilnojamojo turto objekto valdytojo, priteisė vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius