2018-05-22 Nr. AB-10413-3-62-3-00245-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-102-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00245-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 2230 jam nepagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. spalio 28 d. atsisakė gyventi 16 būryje, o tokį apsisprendimą lėmė svarbios priežastys. Pareiškėjo manymu, pataisos namų administracija turėjo atlikti išsamų tyrimą ir tik po to apsispręsti dėl nuobaudos skyrimo, tačiau 2015 m. spalio 29 d. paskyrus pareiškėjui nuobaudą, tarnybinis tyrimas buvo atliktas tik 2015 m. lapkričio 17 d., taigi nuobauda buvo paskirta neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių. Dėl paskirtos nuobaudos pareiškėjas negalėjo rašyti laiškų, skambinti telefonu, gauti ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų, apsipirkti parduotuvėje, judėti po visą teritoriją, dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nuolat prislėgtą emocinę būseną, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeminimą, o tuo pačiu – neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 2230 pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą penkiolikos parų laikotarpiui. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, turi teisę jį apskųsti nustatyta tvarka, nes 2015 m. spalio 29 d. nutarime Nr. 2230 buvo informacija apie apskundimo tvarką, pareiškėjui nutarimas buvo įteiktas pasirašant. Pareiškėjas turėjo visas galimybes minėtą nutarimą apskųsti atitinkamai aukštesnei institucijai per nustatytą laiką. Padarius pažeidimą, t. y. atsisakius atlikti bausmę paskirtame būryje, nuobauda ima galioti iš karto. Tyrimas buvo atliktas per kuo įmanoma trumpesnį laiką, po to, kai gautas tarnybinis pranešimas. Baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pataisos namai neturi jokių duomenų apie pareiškėjo moralinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu. Dėl kalinimo sąlygų pareiškėjas nebuvo kreipęsis į Psichologinę tarnybą ar Sveikatos priežiūros tarnybą. Atsakovo atstovas teigė, kad pataisos namai veikė tinkamai, teisėtai, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo O. B. skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš, jo manymu, neteisėtai 2015 m. spalio 29 nutarimu Nr. 2230 paskirtos drausminės nuobaudos, kurios pareiškėjas nustatyta tvarka neapskundė, tačiau mano, jog drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes nebuvo atliktas išsamus tyrimas.

7. Teismas nurodė, kad valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui O. B. Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 2230 buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2015 m. spalio 28 d. pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 16 būryje. Minėtos nuobaudos pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

9. Teismas nurodė, kad BVK 143 straipsnio 2–5 dalyse nurodyta, jog skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo.

10. Teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo buvo atliekamas tarnybinis tyrimas, kuris pabaigtas 2015 m. lapkričio 17 d. surašant tyrimo išvadą, o pareiškėjo pasiaiškinimas dėl pažeidimo pateiktas 2015 m. lapkričio 9 d. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti administracijos nurodymus, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Tuo tarpu drausminė nuobauda už šį pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta 2015 m. spalio 29 d. Taigi, tarnybinis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas tikrai padarė pažeidimą, buvo atliktas jau po to, kai pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda ir jos atlikimo laikas jau buvo pasibaigęs. BVK 143 straipsnyje nurodyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam; taip pat nustatyta, kad jei dėl pažeidimo atliekamas tyrimas, nuobauda skiriama ne vėliau kaip per dešimt parų nuo tyrimo pabaigos dienos, o skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą. Teismas sprendė, kad Marijampolės PN nesilaikė minėtų BVK nuostatų ir paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą anksčiau, nei buvo atliktas tarnybinis tyrimas, t. y. neišsiaiškinus pažeidimo padarymo aplinkybių, neatsižvelgus į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą, ir, prieš skiriant nuobaudą, nenustačius, ar pareiškėjas realiai padarė pažeidimą, ar atsisakymas atlikti bausmę 16 būryje nebuvo susijęs su iškilusia grėsme sveikatai, saugumui ir panašiai.

11. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog nuolat atsisakydavo atlikti bausmę 16 būryje dėl ten gyvenančių žalingų įpročių turinčių asmenų, o už tai jam ne kartą buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Jis buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, prašydamas perkelti jį į kitą būrį. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsisakė apsigyventi 16 būryje remdamasis Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 priimtu sprendimu, kuriame pripažinta, jog pareiškėjo skyrimas į 16 būrį negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

12. Teismas, susipažinęs su įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 konstatavo, jog šioje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas O. B. kildino iš, jo nuomone, neteisėtų ir nepagrįstų Marijampolės PN administracijos veiksmų – pareiškėjo paskyrimo į 16 nuteistųjų būrį, jo neperkėlimo į kitą būrį bei dėl drausminių nuobaudų skyrimo, jam atsisakius gyventi 16 būryje. Toje byloje teismas pripažino, kad skiriant pareiškėją į 16-ą būrį nebuvo laikomasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto reikalavimų bei pažeistas Marijampolės PN direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 4/07-157, kuriuo patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema, todėl pareiškėjo skyrimas į 16 būrį buvo laikomas nepagrįstu ir neteisėtu.

13. Teismas sprendė, kad remiantis administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 nustatytu faktu, nebuvo pakankamo pagrindo skirti pareiškėjui nuobaudą už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, nes jis atsisakė vykdyti įstaigos pareigūnų nurodymus remdamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

14. Dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo pareiškėjas 15 parų patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas ne kamerų tipo patalpoje, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

15. Teismas, įvertinęs pažeidimo aplinkybes, trukmę, pobūdį, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas aktyviai siekė perkėlimo į kitą būrį, ne kartą atsisakė eiti gyventi į 16 būrį, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, taip pat į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta, jog pareiškėjo skyrimas į 16 būrį yra nepagrįstas ir neteisėtas, konstatavo, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 150 Eur ir ją priteisė pareiškėjui

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė pareiškėjui O. B. neturtinės žalos atlyginimą ir priimti naują sprendimą – neturtinės žalos atlyginimo nepriteisti.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtus praradimus, nes per 15 parų jis negalėjo patirti didelių nepatogumų ar reputacijos pablogėjimo, negalėjo pablogėti jo socialiniai ryšiai su artimaisiais, nes pasimatymų skaičius yra nustatytas ilgesniems terminams, todėl jie neprarandami. Be to, teismas turėjo įvertinti, kad pats pareiškėjas nesistengė pataisos namų darbuotojams padėti išspręsti jo perkėlimo į kitą būrį klausimo, o tik tvirtino, jog negali gyventi 16 būryje, nenurodydamas priežasčių. Kadangi pareiškėjas nenurodė konkrečių priežasčių ir sąmoningai (tyčia) nepadėjo pareigūnams, laikytina, kad realios grėsmės perkelti pareiškėją į kitą būrį nebuvo.

18. Atsakovo atstovo teigimu, BVK 143 straipsnio 4 dalies nuostatose nėra imperatyvaus nurodymo dėl kiekvieno pažeidimo atlikti tarnybinį tyrimą. Tyrimas atliekamas atsižvelgiant į pažeidimo padarymo faktines aplinkybes. Esant aiškioms pažeidimo aplinkybėms, Marijampolės PN direktorius, atsižvelgdamas į pareigūnų 2015 m. spalio 28 d. tarnybinį pranešimą bei pareiškėjo paaiškinimą, pagrįstai, turėdamas diskrecijos teisę, pareiškėjui tarnybinę nuobaudą skyrė prieš tai neduodamas nurodymo atlikti tarnybinį tyrimą dėl atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje. Tyrimas buvo atliktas siekiant išsiaiškinti priežastis, dėl kurių pareiškėjas atsisakė gyventi paskirtame būryje, o ne dėl jo pažeidimo padarymo fakto. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareigūnai, neatlikę tarnybinio tyrimo, neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

19. Atsakovo atstovo nuomone, teismas nepagrįstai priteisė 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui lyginant su kitų Lietuvos gyventojų, nenusižengusių įstatymams ir gaunančių minimalųjį darbo užmokestį, padėtimi. Pareiškėjas aprūpintas nemokamu maitinimu, gyvenamąja vieta ir kt., todėl 150 Eur neturtinės žalos priteisimas už 15 parų, praleistų kamerų tipo patalpose, nėra teisingas visuomenės atžvilgiu, nes nebuvo įrodyti pareiškėjo praradimai, remtasi tik deklaratyviais jo pareiškimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

21. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų neteisėtai paskyrus jam nuobaudą – uždarymą 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerą, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo pareiškėjas 15 parų patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas ne kamerų tipo patalpoje, priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Apeliacinį skundą byloje pateikė atsakovas, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti, kadangi jo patirti neturtinio pobūdžio praradimai nebuvo pakankamai intensyvūs, sudarantys pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, be to, ir paties pareiškėjo elgesys – atsisakymas paaiškinti konkrečias priežastis, dėl kurių jis atsisakė gyventi paskirtame 16 būryje, dėl ko jam buvo paskirta nuobauda, įtakojo neturtinės žalos atsiradimą.

24. Pagal ABTĮ 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, susijusioms su pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimu.

25. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės pažeidimo pripažinimas kai kuriais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą L. L. prieš Prancūziją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisės pažeidimo trukmė taip pat yra vienas iš faktorių, kuris turi būti vertinamas sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio.

27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas jam neteisėtai paskyrus nuobaudą, kuomet jis 15 parų buvo uždarytas į baudos izoliatorių ir dėl to patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei nebūtų nuobaudos atlikimui uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą. Pareiškėjas nesiskundė netinkamomis laikymo sąlygomis ar baudos izoliatoriaus kameros neatitikimu higienos normų sąlygoms, o neturtinę žalą siejo su patirtais nepatogumais dėl taikomų režimo apribojimų atliekant nuobaudą baudos izoliatoriuje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nenustatė, kad neteisėtos drausminės nuobaudos paskyrimas įtakojo pareiškėjo sveikatą ar sukėlė jam skunde nurodytas neigiamas pasekmes. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2016 m. kovo 16 d. pažyma Nr. 55/04-90 (b. l. 32) patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, į Psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, kreipęsis nebuvo. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2016 m. kovo 16 d. pažyma (b. l. 33) patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 27 kartus, tačiau per bausmės atlikimo laiką jokių nusiskundimų sveikata, susijusių su gyvenimo sąlygomis neišsakė.

28. Pažymėtina, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 57 str. 4 d.; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011, 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-832-492/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų ir konkrečių argumentų apie tai, kad neteisėtas drausminės nuobaudos paskyrimas ir jos atlikimas sukėlė kitas jam, jo teigimu, kilusias neigiamas pasekmes, pvz., kad jis būtent dėl šių neteisėtų pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų neteko teisės į numatytą ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą ar pan. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 2230 paskirtos drausminės nuobaudos neskundė, baudos izoliatoriuje turėjo praleisti neilgą laiko tarpą – 15 parų, be to, 2015 m. lapkričio 10 d. išvyko iš Marijampolės PN etapu (b. l. 25–26).

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-64-415/2018 yra išnagrinėjęs analogišką faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, apeliacinį skundą administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir pripažino, kad neteisėtu Marijampolės PN 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 2478, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – uždarymas 14 parų į baudos izoliatorių, buvo pažeista pareiškėjo O. B. teisė, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

30. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimas atitinkamai keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti, pripažinti, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 2230, kuriuo pareiškėjui O. B. paskirta drausminė nuobauda – uždarymas 15 parų į baudos izoliatorių, buvo pažeista pareiškėjo O. B. teisė, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė