2019-10-02 Nr. AB-18580-3-61-3-02331-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-573-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02331-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, uždarajai akcinei bendrovei „DORSIMUS“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kauno autobusai“ 2019 m. kovo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. UAB-KA-ANR_N-900-2019 (toliau – ir Nutarimas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. balandžio 30 d. pranešimą apie nesumokėtus mokesčius (toliau – ir Pranešimas).

Pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą 2019 m. sausio 29 d. visuomeniniame transporte atliktu patikrinimu, kurio metu, jo teigimu, kontrolės pareigūnai, vilkėję aprangą su UAB „DORSIMUS“ žymomis, su juo elgėsi nemandagiai ir grubiai, neprisistatė, o, nustačius jo tapatybę, pareiškėjas buvo paleistas ir tik 2019 m. balandžio 30 d. gavo pranešimą iš Inspekcijos apie nesumokėtus mokesčius (mokėtina suma – 10 Eur), kartu su Pranešimu nebuvo pateikta medžiaga apie minimą procesinį sprendimą 2019-03-04 Nr. UAB-KA-ANR-900-2019. Pareiškėjo nuomone, administracinio nusižengimo tyrimas buvo vykdomas netinkamai, nes, be kita ko, administracinio nusižengimo protokolas surašytas nedalyvaujant pareiškėjui. Tik ėmęs su Inspekcija aiškintis situaciją, pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. gavo Nutarimą. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. gavo Inspekcijos raštą Nr. (23.1-08) RNA, kuriame nurodyta, jog šis raštas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. skundą ir grąžino jam sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nesuformulavo konkrečių reikalavimų, tačiau iš skundo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas ginčija Nutarimu jam skirtą baudą ir pareigūnų, atlikusių viešojo transporto kontrolę, veiksmus. Pažymėjo, kad Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti tikrinamas administraciniame teisme, nes pareiškėjo reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje. Remdamasis tuo, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tačiau išaiškino, kad pareiškėjas dėl minėto nutarimo panaikinimo turi teisę teikti skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams per UAB „Kauno autobusai“.

III. Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, teismas neįsigilino į jo skundo esmę ir neteisingai pritaikė teisės normas, nepaisant to, kad pareiškėjas skunde aiškiai išdėstė savo argumentus, t. y. jam nebuvo įteiktas pirminis procesinis dokumentas (protokolas), kurio pagrindu UAB „Kauno autobusai“ priėmė Nutarimą, o kontrolieriai elgėsi netinkamai, neprisistatė. Pareiškėjui nuvykus į Inspekciją, institucijos vadovė jam taip pat nepateikė reikalingos dokumentacijos, pagrindžiančios baudos skyrimą. Tiek UAB „DORSIMUS“, tiek Inspekcijos centrai yra Vilniuje, todėl pareiškėjas skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniams teismui, o skundžiamoje teismo nutartyje pateiktas siūlymas kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus pareiškėjui nesuprantamas ir kelia abejones, ar Inspekcijos Kauno skyriaus viršininkė yra kompetentinga spręsti klausimus dėl ginčų teismingumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skunde nesuformulavo konkrečių reikalavimų, nes pareiškėjas skunde nurodė prašantis panaikinti UAB „Kauno autobusai“ 2019 m. kovo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. UAB-KA-ANR_N-900-2019, kuriuo jam skirta 10 Eur bauda (b. l. 13), ir Inspekcijos 2019 m. balandžio 30 d. pranešimą apie nesumokėtus mokesčius, kuriame pateikti duomenys apie pareiškėjo neįvykdytas prievoles, t. y. nesumokėtą 10 Eur baudą už administracinį nusižengimą (b. l. 5). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, jog Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį Nutarimą priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Kauno autobusai“ darbuotojai ir / arba šios bendrovės įgaliotos įmonės darbuotojai, atlikdami visuomeninio transporto kontrolę ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, kuri užbaigta Nutarimo priėmimu, veikė ne viešojo administravimo srityje, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, o vykdė jiems skirtas funkcijas administracinio nusižengimo tyrime ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ne teismo tvarka, todėl tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini bendrosios kompetencijos teismui. Akcentuotina, kad ir Teismų įstatyme nurodyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas (12 str. 3 d.), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (12 str. 4 d.).

Kita vertus, Pranešimas buvo priimtas Inspekcijai vykdant savo funkcijas viešojo administravimo srityje, t. y. siekiant informuoti pareiškėją apie neįvykdytas jo prievoles, tačiau šis administracinis aktas taip pat negali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Šiuo atveju ginčijamu Pranešimu pareiškėjui jokios teisės ar pareigos nėra sukuriamos, t. y. pareiga sumokėti baudą kilo iš Nutarimo, o jei šis Nutarimas būtų panaikintas, valstybės institucijos negalėtų reikšti pretenzijų pareiškėjui Pranešimo pagrindu, todėl toks informacinio pobūdžio raštas negali būti apskųstas teismui.

Inspekcija 2019 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-13186 (b. l. 8–10), kuris buvo pateiktas ir pareiškėjui, atsižvelgdama į pareiškėjo 2019 m. gegužės 8 d. prašymą, prašė UAB „Kauno autobusai“ pateikti Nutarimo kopiją pareiškėjui ir paaiškinti Nutarimo priėmimo pagrindą bei aplinkybes. Šiame rašte Inspekcija, be kita ko, nurodė, kad raštas gali būti skundžiamas ABTĮ ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio rašto įteikimo dienos. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog anksčiau nurodyta tvarka yra būtent Inspekcijos 2019 m. gegužės 27 d. rašto Nr. (23.1-08) RNA-13186 apskundimo tvarka ir ši tvarka nebūtinai sutampa su kitų aktų, tarp jų – Nutarimo ir Pranešimo, apskundimo galimybėmis ir tvarka. Kadangi pastaruoju raštu buvo vykdomas pareiškėjo 2019 m. gegužės 8 d. prašymas (b. l. 7), kuriuo jis siekė gauti informaciją ir papildomus dokumentus, laikytina, kad šis raštas buvo priimtas viešojo administravimo srityje ir todėl yra teismingas administraciniam teismui. Šį raštą priėmė Inspekcija, kurios buveinės vieta – Vasario 16-osios g. 14, Vilnius (Juridinių asmenų registro duomenimis). Taigi Inspekcija, nurodydama, jog 2019 m. gegužės 27 d. raštas Nr. (23.1-08) RNA-13186 gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teisingai nustatė ir ginčo dėl tokio rašto rūšinį teismingumą, ir teritorinį teismingumą. Tačiau pareiškėjas minėto Inspekcijos rašto neskundė, todėl nurodyta šio rašto apskundimo tvarka neturi teisinės reikšmės sprendžiant, ar pareiškėjas skundą padavė laikydamas bylų rūšinio ir teritorinio teismingumo taisyklių.

Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde reiškia nusiskundimus ir dėl to, kad Inspekcija negalėjo jam iškart pateikti Nutarimo. Tačiau šiuo aspektu pareiškėjas Inspekcijos atžvilgiu nepareiškė jokių reikalavimų, pavyzdžiui, įpareigoti atlikti veiksmus (įvykdyti jo prašymą pateikti Nutarimą), todėl tokių su suformuluotais skundo reikalavimais nesusijusių pretenzijų priskirtinumas administracinio teismo kompetencijai plačiau nevertinamas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasiūlė pareiškėjui dėl Nutarimo panaikinimo pateikti skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams per UAB „Kauno autobusai“. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintą ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką, be kita ko, kad institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą (622 str. 1 d.), ir kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją (622 str. 2 d.), bei atsižvelgdama į tai, kad Nutarimą priėmė UAB „Kauno autobusai“, kurios buveinės vieta – Raudondvario pl. 105, Kaunas (Juridinių asmenų registro duomenimis), nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino pareiškėjui Nutarimo apskundimo tvarką.

2019 m. rugsėjo 27 d. teisme gautas S. K. laiškas, prie kurio pridėti neva pareiškėjo papildomi paaiškinimai ir prašomi pridėti prie bylos dokumentai, tačiau minėti procesiniai ir kiti dokumentai buvo pateikti tik elektroniniu paštu, o ne per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), ir neįmanoma patikrinti tokių dokumentų autentiškumo, o pasirašytas pareiškėjo prašymo originalas teismui nepateiktas. Tokie netinkamu būdu pateikti dokumentai nepriimtini.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai nustatė pareiškėjo skundo dalyką bei netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su priimtu galutiniu sprendimu, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius