2013-10-02 Nr. AB-5777-3-62-3-00542-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-846/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00542-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 61.2; 79.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes byla nepriskirtina administraciniams teismams. Pareiškėjas per Kauno apygardos administracinį teismą padavė atskirąjį skundą dėl minėtos 2013 m. birželio 10 d. nutarties. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nes praleistas atskirojo skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti. Pareiškėjas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atmetė.

2013 m. rugpjūčio 14 d. V. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties paduoti. Prašyme apeliantas nurodė, jog jis yra pateikęs daug įrodymų, kad turi judėjimo negalią, jog turi gintis begalėje administracinių, baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų, kad prižiūri ir slaugo savo mamą. Teigia, kad atskirasis skundas paduotas teismui 2013 m. birželio 21 d. faksu nepraleidus atskirojo skundo padavimo termino.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir termino atskirajam skundui paduoti neatnaujino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą faksu dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties panaikinimo, kaip nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, pateikė įstatymo nustatytu terminu, bet jo originalą teismui padavė tik 2013 m. birželio 26 d., t.y. praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą atskirojo skundo originalui paduoti. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymėjo, kad pateikus skundą (prašymą) faksimiliniu laišku, per tris dienas reikia pateikti teismui skundo (prašymo) originalą. Įvykdžius šią sąlygą, skundas (prašymas) laikomas paduotu jo išsiuntimo faksimiliniu laišku dieną. Jeigu per nurodytą terminą teismui nepateikiamas skundo (prašymo) originalas, skundas (prašymas) laikomas paduotu tą dieną, kai teismui buvo pateiktas skundo (prašymo) originalas. Teismas pasisakė, kad pareiškėjo atskirojo skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties panaikinimo padavimo data yra 2013 m. birželio 26 d., t.y. atskirasis skundas teismui paduotas penkiomis dienomis praleidus ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Kauno apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertinama reikšmingų aplinkybių visuma. Įrodymus, patvirtinančius, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindė termino praleidimą, nesudaro pagrindo terminui atnaujinti. Atkreipė dėmesį, kad kito asmens priežiūra administracinių teismų praktikoje dažniausiai nėra vertinama kaip objektyvaus pobūdžio priežastis, dėl kurios galėjo būti praleistas skundo padavimo terminas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-81/2011). Pažymėjo, kad pareiškėjo turima negalia yra tęstinio pobūdžio, ir pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog atskirojo skundo padavimo teismui metu buvo ūmus sveikatos pablogėjimas, kas trukdė paduoti atskirąjį skundą. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kodėl, net ir darant prielaidą apie būtinybę slaugyti motiną ar esant jo paties negaliai, negalėjo susirasti atstovo, galinčio padėti jam parengti atskirąjį skundą bei laiku jį pateikti teismui.

Teismas pasisakė, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis taip pat nelaikytina pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis turi daug bylų. Teismas nemanė, kad tai yra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes galimybė pateikti atskirąjį skundą laiku konkrečiu atveju negali būti siejama su daugybe pradėtų bylų, o pats kreipimasis į teismą yra asmens valios išraiška, jo subjektyvus pasirinkimas. Pažymėjo, kad būdamas sąžiningas ir rūpestingas, pareiškėjas galėjo ieškoti kitų galimybių atskirajam skundui parengti.

II. Pareiškėjas V. J. padavė atskirąjį skundą (b. l. 37), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir perduoti Kauno apygardos administraciniams teismui klausimą dėl atskirojo skundo termino padavimo atnaujinimo nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepgarįstas, kad teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teimo praktika, nes pareiškėjo padėtis yra specifinė.

Mano, kad nurodytos terimono praleidimo priežastys yra svarbios. Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad yra ribojama pareiškėjo valia ginti savo teises dėl daugkartinių jo teisių pažeidimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties panaikinimo, pareiškėjas faksu padavė 2013 m. birželio 21 d., įstatymo nustatytu terminu, bet jo originalą teismui padavė tik 2013 m. birželio 26 d., t.y. praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą atskirojo skundo originalui paduoti.

Prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties paduoti pareiškėjas nurodė, jog turi judėjimo negalią, yra dalyvis daugelyje administracinių ir baudžiamųjų procesų, turi slaugyti savo motiną, be to, atskirasis skundas paduotas teismui 2013 m. birželio 21 d. faksu nepraleidus atskirojo skundo padavimo termino.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327-13).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010, 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531-13 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo judėjimo negalia nevertintina kaip objektyvi aplinkybė, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas terminas.

Kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, kito asmens priežiūra administracinių teismų praktikoje dažniausiai nėra vertinama kaip objektyvaus pobūdžio priežastis, dėl kurios galėjo būti praleistas skundo padavimo terminas. Be to, pareiškėjas nenurodė, kaip faktinė aplinkybė, kad jis slaugo motiną, sukliudė pareiškėjui konkrečiu nagrinėjamu atveju laiku paduoti atskirąjį skundą, todėl konstatuotina, todėl ši aplinkybė nelaikytina aplinkybe pagrindžiančia termino praleidimą.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės (2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA438-61-13). Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog jis terminą praleido dėl to, kad turi gintis daugelyje administracinių, baudžiamųjų bylų, kadangi jis pats šiuos procesus inicijuoja (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis beveik visose 2010 – 2013 metų administracinėse bylose V. J. yra pareiškėjas), tad ši aplinkybė nelaikytina nepriklausančia nuo V. J. valios. Tokia teismo pozicija nelaikytina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises ribojimu, kadangi tai, kad, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, yra daug bylų, kuriose jis gina savo teises, įrodo, jog savo teisę ginti pažeistas teises teisminiu būdu pareiškėjas realizuoja aktyviai ir netrukdomai. Pareiškėjas pats savo valia pasirinko teisių gynimo būdą ir intensyvumą ir jo teisės kreiptis į teismą užtikrinimas nereiškia, kad pareiškėjui turi būti sudaroma palankesnė nei kitiems asmenims padėtis ginti savo teises – leisti apskųsti teismo sprendimą įstatymu nustatytiems skundo padavimo terminams pasibaigus – vien tik dėl to, kad jis yra kitų savo paties inicijuotų teisminių procesų dalyvis.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė